31c4440c-a33b-4fa5-a117-ddcf9d8dbbdc · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4384-832/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01773-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S) TELÅ IŲAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 6 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėjas Mindaugas Klemenis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LHM House“ atstovui advokatui Sauliui Majauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LHM House“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LHM House“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas nustatė: IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilkas“ ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „LHM House“ 4650 Eur skolÄ , 60,45 Eur palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo momento ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog UAB „Vilkas“ ir atsakovė UAB „LHM House“ 2019 m. kovo 12 d. sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį (toliau – Užsakymas 1), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo pervežti krovinį (medinio namo medžiagas), o atsakovė sumokėti už suteiktÄ paslaugÄ .

IeÅ¡kovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, paėmė krovinį iÅ¡ Užsakyme numatytos vietos ir pristatė krovinį į Užsakyme numatytÄ vietÄ sutartu laiku. Už suteiktas pervežimo paslaugas ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RAM000006421 2300 Eur sumai. Taip pat UAB „Vilkas“ ir atsakovė 2019 m. kovo 13 d. sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį (toliau – Užsakymas 2), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo pervežti krovinį (medinio namo medžiagas), o atsakovė sumokėti už suteiktÄ paslaugÄ .

IeÅ¡kovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, paėmė krovinį iÅ¡ Užsakyme numatytos vietos ir pristatė krovinį į Užsakyme numatytÄ vietÄ sutartu laiku. Už suteiktas pervežimo paslaugas ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RAM000006420 2350 Eur sumai. Pagal Å¡alių sudarytų Užsakymo 1 ir Užsakymo 2 sÄ lygas atsakovė turėjo apmokėti už suteiktas paslaugas per 30 dienų nuo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo dienos. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos 2019 m. kovo 25 d., taigi, paslaugų apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. balandžio 24 d.

Atsakovė pretenzijų dėl atliktų pervežimų kokybės nereiÅ¡kė, krovinys buvo pristatytas laiku ir nepažeistas, tačiau Užsakymuose sulygtu terminu su atsakove neatsiskaitė. Atsakovė UAB „LHM House“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad UAB „LHM House“ vykdydama Geilo Laf AS užsakymÄ , 2019 m. kovo 12 d. užsakymu Nr. L/19/03/13/02 iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“ užsakė krovinio – palečių su medinio namo medžiagomis (toliau – krovinys Nr.

1) pervežimÄ tarptautiniu marÅ¡rutu Lietuva–Norvegija. Taip pat vykdydama Geilo Laf AS užsakymÄ , 2019 m. kovo 13 d. užsakymu Nr. L/19/03/13/01 iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“ užsakė krovinio – palečių su medinio namo medžiagomis (toliau – krovinys Nr.

2) pervežimÄ tarptautiniu marÅ¡rutu Lietuva–Norvegija. Krovinį Nr. 1 ir krovinį Nr. 2 ieÅ¡kovė į paskirties vietÄ pristatė, tačiau krovinio Nr. 2 pervežimo vilkiku v. n. (duomenys neskelbtini) sudarančio junginį su priekaba, v. n. (duomenys neskelbtini), metu, ieÅ¡kovės vilkikui užblokavus vietinės reikÅ¡mės keliÄ â€“ tiltÄ Norvegijoje, buvo atliekami transporto priemonės ir krovinio gelbėjimo darbai, kuriuos vykdė VIKING Redningstjeneste, dėl ko buvo patirtos 164665 Norvegijos kronų iÅ¡laidos, kurias pagal VIKING Redningstjeneste 2019 m. kovo 19 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. 7728466 privalėjo atlyginti ieÅ¡kovė iki 2019 m. balandžio 13 d.

Krovinių savininkas Geilo Laf AS informavo atsakovę, jog jis garantavo VIKING Redningstjeneste, jog ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita Nr. 7728466 bus apmokėta, tačiau ieÅ¡kovė delsė apmokėti pateiktÄ sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė padariusi nuostolių krovinio Nr. 2 pervežimo metu, už kurių kompensavimÄ VIKING Redningstjeneste garantavo atsakovės klientas Geilo Laf AS, bei į tai, jog Geilo Laf AS atžvilgiu bÅ«tent atsakovė yra susitariantysis krovinio Nr. 2 vežėjas, atsakovė sustabdė mokėjimÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovei ir toliau piktybiÅ¡kai vengiant atsiskaityti su VIKING Redningstjeneste bei siekiant įvykdyti garantijÄ , 2019 m. birželio 21 d. VIKING Redningstjeneste ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Å¡alys susiarė, kad 164665 Norvegijos kronų (17 064,00 Eur) reikalavimÄ pagal VIKING Redningstjeneste 2019 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. 7728466, į skolininkÄ , t. y. ieÅ¡kovę, perima atsakovė ir ji yra laikoma skolininkės kreditore. 2019 m. liepos 23 d. atsakovė raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei apie reikalavimo perėmimÄ iÅ¡ VIKING Redningstjeneste bei tai, jog 2300 Eur sumÄ , nurodytÄ ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 25 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. RAM 000006420 ir 2350 Eur sumÄ , nurodytÄ IeÅ¡kovo 2019 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. RAM 000006421, įskaito į atsakovės iÅ¡ VIKING Redningstjeneste perimto reikalavimo sumÄ â€“ 17064 Eur, todėl ieÅ¡kovė atsakovei lieka skolinga 12414 Eur (neįskaičiavus netesybų sumos). Atsakovė UAB „LHM House“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“12414 Eur skolÄ , 8 proc. dydžio metines procesine palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad ji užsiima karkasinių namų gamyba. Užsakovas Geilo Laf AS iÅ¡ atsakovės užsakė produkcijÄ , kuriÄ nurodė pristatyti į NorvegijÄ , Ustaoset ir Kikut, Geilo. Atsakovė vykdydama Geilo Laf AS užsakymÄ , 2019 m. kovo 12 d. užsakymu Nr. L/19/03/13/02 iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“ užsakė krovinio – palečių su medinio namo medžiagomis (toliau – krovinys Nr.

1) pervežimÄ tarptautiniu marÅ¡rutu Lietuva–Norvegija, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatomis. Taip pat vykdydama Geilo Laf AS užsakymÄ , 2019 m. kovo 13 d. užsakymu Nr. L/19/03/13/01 iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“ užsakė krovinio – palečių su medinio namo medžiagomis (toliau – krovinys Nr.

2) pervežimÄ tarptautiniu marÅ¡rutu Lietuva–Norvegija, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Krovinį Nr. 1 ir krovinį Nr. 2 ieÅ¡kovė į paskirties vietÄ pristatė, tačiau krovinio Nr. 2 pervežimo vilkiku, v. n. (duomenys neskelbtini) sudarančio junginį su priekaba, v. n. (duomenys neskelbtini), metu, ieÅ¡kovės vilkikui užblokavus vietinės reikÅ¡mės keliÄ â€“ tiltÄ Norvegijoje, buvo atliekami transporto priemonės ir krovinio gelbėjimo darbai. Krovinių savininkas Geilo Laf AS informavo atsakovę, jog jis suteikė garantijÄ dėl užstrigusio ir keliÄ â€“ tiltÄ užblokavusio ieÅ¡kovės vilkiko gelbėjimo darbų.

IeÅ¡kovės vilkiko bei jai patikėto krovinio Nr. 2 gelbėjimo darbus atliko VIKING Redningstjeneste, dėl ko buvo patirtos 164665 Norvegijos kronų iÅ¡laidos, kurias pagal VIKING Redningstjeneste 2019 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. 7728466 privalėjo atlyginti ieÅ¡kovė iki 2019 m. balandžio 13 d., tačiau ieÅ¡kovė delsė apmokėti sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė, padariusi nuostolių krovinio Nr. 2 pervežimo metu, už kurių kompensavimÄ VIKING Redningstjeneste garantavo atsakovės klientas Geilo Laf AS, bei į tai, jog Geilo Laf AS atžvilgiu bÅ«tent atsakovė yra susitariančioji krovinio Nr. 2 vežėja, atsakovė sustabdė mokėjimÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovei ir toliau piktybiÅ¡kai vengiant atsiskaityti su VIKING Redningstjeneste bei siekiant įvykdyti garantijÄ , 2019 m. birželio 21 d. VIKING Redningstjeneste ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Å¡alys susitarė, kad 164665 Norvegijos kronų (17064 Eur) reikalavimÄ pagal VIKING Redningstjeneste 2019 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. 7728466, į skolininkę, t. y. ieÅ¡kovę, perima atsakovė ir ji yra laikoma skolininkės kreditore. 2019 m. liepos 23 d. atsakovė raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei apie reikalavimo perėmimÄ iÅ¡ VIKING Redningstjeneste bei tai, jog 2300 Eur sumÄ , nurodytÄ ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 25 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. RAM 000006420 ir 2350 Eur sumÄ , nurodytÄ ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. RAM 000006421, įskaito į atsakovės iÅ¡ VIKING Redningstjeneste perimto reikalavimo sumÄ â€“ 17064 Eur, todėl ieÅ¡kovė atsakovei lieka skolinga 12414 Eur (neįskaičiavus netesybų sumos). IeÅ¡kovė, bÅ«dama profesionali krovinių vežėja, nesugebėdama pasirinkti tinkamo marÅ¡ruto kroviniui pervežti, o ieÅ¡kovės pasamdytam darbuotojui neįvertinus faktinių sÄ lygų ir galimybių pervežti krovinį Nr. 2 ieÅ¡kovės parinkto marÅ¡rutu, pati ieÅ¡kovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimo atsakovei, dėl ko buvo patirtos dar ir papildomos iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė piktybiÅ¡kai vengė atsiskaityti VIKING Redningstjeneste už savo veiksmais padarytus nuostolius. Atsakovei perėmus reikalavimÄ iÅ¡ pradinio ieÅ¡kovės kreditoriaus VIKING Redningstjeneste ir atlikus užskaitymÄ , ieÅ¡kovė atsakovei yra skolinga 12414 Eur. IeÅ¡kovė UAB „Vilkas“ 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose ieÅ¡kovė nurodė, kad abejoja reikalavimo perleidimo sandorio tikrumo ir atsakovės sÄ Å¾iningumu, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2019 m. birželio 21 d., o praneÅ¡imas apie kreditorių pasikeitimÄ prievolėje, ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas tik 2019 m. liepos 23 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.

Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkto formuluotė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys susitarė dėl atidedamosios sÄ lygos, t. y. kol atsakovė negavo atsiskaitymo iÅ¡ ieÅ¡kovės, tol neturi pareigos atsiskaityti su VIKING Redningstjeneste. Atlygintinai reikalavimo perleidimo sutarčiai yra bÅ«dinga tai, jog kaina sumokama nuo reikalavimo perleidimo momento. Toks sutarties 1.2 punkte numatytas Å¡alių susitarimas dėl apmokėjimo reiÅ¡kia, kad Å¡i sutarties sÄ lyga, kuri gali niekada neįvykti, paneigia pradinio kreditoriaus VIKING Redningstjeneste ir naujojo kreditoriaus (atsakovės) prieÅ¡prieÅ¡inių teisių ir pareigų buvimÄ ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiÄ kiekvieno atsakomybę kontrahentui, paneigia sutarties atlygintinumo principÄ .

Atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovės ir VIKING Redningstjeneste sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra ginčytinas sandoris, sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinis ir negalioja ab initio. Atsakovė neturi reikalavimo teisės, kurios pagrindu reiškiamas priešieškinys dėl 12414 Eur skolos priteisimo. Atsakovės UAB „LHM House“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais, o priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su atsiskaitymo momentu, todėl atsiskaitymo atidedamosios sÄ lygos nustatymas, nedaro Å¡ios sutarties savaime negaliojančios. Po eismo įvykio ieÅ¡kovė aktyviai atleidinėja savo darbuotojus (spalio 3 d. buvo atleistas paskutinis darbuotojas), kas rodo, kad ieÅ¡kovė siekia nutraukti veiklÄ ir taip iÅ¡vengti iÅ¡laidų grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovės UAB „Vilkas“ atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilkas“ ir atsakovė UAB „LHM House“ 2019 m. kovo 12 d. sudarė vienkartinio užsakymo krovinio pervežimui Nr. L/19/03/13/02 sutartį (toliau – Sutartis 1) ir 2019 m. kovo 13 d. sudarė vienkartinio užsakymo krovinio pervežimui Nr. L/19/03/13/01 sutartį (toliau – Sutartis 2), dėl krovinio – įvairaus dydžio palečių namo medžiagoms pervežimo maršrutu Lietuva–Norvegija, kurių pagrindu ieškovė (vežėja) įsipareigojo krovinį pervežti, o atsakovė, būdama užsakove, įsipareigojo sutartu laiku atsiskaityti su ieškove (vežėja) už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas.

IeÅ¡kovė krovinius pristatė CMR važtaraščiuose Nr. BC 0139635 ir Nr. BC 0139638 nurodytam gavėjui Geilo Laf AS važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu Norvegijoje ir iÅ¡rašė už suteiktas atsakovei pervežimo paslaugas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RAM000006421, 2300 Eur sumai bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RAM000006420, 2350 Eur sumai, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. balandžio 24 d. Dėl eismo įvykio, įvykusio ieÅ¡kovei vykdant Sutartį – 2019 m. kovo 16 d. 21.38 val., VIKING Redningstjeneste AS atliko ieÅ¡kovės transporto priemonės – vilkiko, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, v. n. (duomenys neskelbtini), gabenusios krovinį nutempimo, ir krovinio iÅ¡saugojimo darbus ir 2019 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovei iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2377325, 164665 Norvegijos kronų sumai (17064 Eur), kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo apmokėti iki 2019 m. balandžio 3 d.

IeÅ¡kovei neatsiskaičius su VIKING Redningstjeneste AS pagal 2019 m. kovo 19 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2377325, VIKING Redningstjeneste AS ir atsakovė UAB „LHM House“ 2019 m. birželio 21 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo į skolÄ už atliktas paslaugas perleidimo, kurios pagrindu atsakovė perėmė reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę UAB „Vilkas“ dėl skolos pagal 2019 m. kovo 19 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2377325. Atsakovė 2019 m. liepos 23 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie reikalavimo perėmimÄ iÅ¡ pradinės kreditorės VIKING Redningstjeneste ir nurodė, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. RAM000006421 nurodytÄ 2300 Eur sumai bei PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje RAM000006420, 2350 Eur sumÄ , įskaito į perimto reikalavimo sumÄ â€“ 17064 Eur (neįskaičiavus netesybų sumos), todėl ieÅ¡kovė lieka atsakovei skoloje 12414 Eur sumÄ (neįskaičiavus netesybų sumos).

Dėl apmokėjimo už krovinio pervežimÄ 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡i Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir kai bent viena iÅ¡ jų yra Konvencijos narė. Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jÅ«ra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iÅ¡ transporto priemonės neperkraunamas, Å¡i Konvencija taikoma visam vežimo procesui (2 straipsnio 1 dalis).

Tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos – Å¡alių santykiai kyla iÅ¡ tarptautinio krovinio vežimo sutarties, kuria vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ ), taikytinos materialinės teisės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetÄ nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, kt.).

Pagal CMR konvencijos nuostatas Å¡ioje byloje siuntėjas yra atsakovė UAB „LHM House“, kuri siuntė vežėjÄ , Å¡iuo atveju ieÅ¡kovę UAB „Vilkas“, nuvežti krovinį – surenkamo medinio gyvenamojo namo konstrukcinius elementus, gavėjui Geilo Laf AS, iÅ¡kraunant krovinį iÅ¡krovimo vietoje – Norvegija, Ustaoset. IeÅ¡kovę ir atsakovę sieja krovinių vežimo teisiniai santykiai. Pagrindinė vežėjo pareiga – siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti gavėjui, o siuntėjo pareiga – už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė sutiko, kad pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 kroviniai gavėjui buvo pristatyti ir sutartys įvykdytos tinkamai. IeÅ¡kovei tinkamai įvykdžius Sutartį 1 ir Sutartį 2, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas atsakovei pervežimo paslaugas, pagal jos ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 25 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RAM000006421, 2300 Eur sumai ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RAM000006420, 2350 Eur sumai, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. balandžio 24 d.

Atsakovei laiku neapmokėjus minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 14 d. praneÅ¡imu pareikalavo iÅ¡ atsakovės sumokėti susidariusiÄ 4650 skolÄ . Atsakovė sutinka, jog ieÅ¡kovei įvykdžius Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 prisiimtus įsipareigojimus, jai kilo pareiga apmokėti ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau atsakovė ginčija ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovė jos turimÄ skolÄ ieÅ¡kovei įskaitė į jos pačios turimÄ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės skolÄ .

Dėl atsakovės reikalavimo teisės IeÅ¡kovei vežant krovinį, pagal Sutartį 2, 2019 m. kovo 16 d. 21.38 val. Norvegijoje, Geilo, Biskolavegen, ant tilto per upę įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė ieÅ¡kovės vilkiko, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. IeÅ¡kovei priklausančio vilkiko su priekaba nutempimo ir krovinio iÅ¡saugojimo darbus vykdė Norvegijos įmonė VIKING Redningstjeneste AS. Suteikusi pagalbÄ kelyje ieÅ¡kovės vilkikui su priekaba, VIKING Redningstjeneste AS 2019 m. kovo 19 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2377325, 164665,35 Norvegijos kronų (17064 Eur) sumai, kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo apmokėti iki 2019 m. balandžio 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas įmonei VIKING Redningstjeneste AS dėl vilkiko su priekaba nutempimo ir krovinio iÅ¡saugojimo darbų kokybės, taip pat ieÅ¡kovė neginčijo ir Å¡ios įmonės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros už kelyje vilkikui su priekaba suteiktÄ pagalbÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad įmonei VIKING Redningstjeneste AS tinkamai atlikus vilkiko su priekaba nutempimo ir krovinio iÅ¡saugojimo darbus, ieÅ¡kovė įgijo pareigÄ atsiskaityti su įmone VIKING Redningstjeneste AS pagal 2019 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2377325, o laiku neapmokėjus minėtos sÄ skaitos ji tapo skolinga įmonei VIKING Redningstjeneste AS 17064 Eur sumÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CMR konvencijos 3 straipsnis nustato, kad taikant Å¡iÄ KonvencijÄ , vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. CMR konvencijos 37 straipsnyje nurodoma, jog vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Å¡ios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su vežimu, laikantis Å¡ių nuostatų:

a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniÅ¡kai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensacijÄ sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas;

b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančiÄ sumÄ ; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimÄ ;

c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iÅ¡ vežėjų yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ papunktyje. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties Å¡alimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiÅ¡kai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiÅ¡kai, visi Å¡ie asmenys laikomi vežėjais CMR Konvencijos prasme.

Å i sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėjÄ , suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraÅ¡tį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui Å¡io važtaraščio pagrindu iÅ¡davus krovinį, ir kt.

Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ arba gavo atlyginimÄ ir už vežimÄ , nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008). BÅ«tent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji Å¡alis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iÅ¡ sutarties aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR Konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-265/2013).

IÅ¡ 2019 m. vasario 12 d. užsakymo patvirtinimo Surenkamųjų namų statymas Nr. S1901/23-05 matyti, kad įmonė Geilo Laf AS ir atsakovė UAB „LHM House“ sudarė sutartį dėl surenkamųjų namų gamybos, jų pakrovimo į vilkikus ir pristatymo į vietÄ bei dėl apmokėjimo sÄ lygų (sutarties 5.2, 5.3, 5.4 punktai), kuria atsakovė UAB „LHM House“ (pardavėja) įsipareigojo pirkėjai įmonei Geilo Laf AS įvykdyti užsakymÄ , o įmonė Geilo Laf AS sumokėti atsakovei už užsakymo įvykdymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. kovo 17 d. elektroniniu paÅ¡tu Geilo Laf AS valdybos pirmininko T. E. siųsto praneÅ¡imo (tema: Vilkikas (duomenys neskelbtini) įmonei VIKING Redningstjeneste AS, įmonė Geilo Laf AS garantavo Ustaosetėje užstrigusio ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“ vilkiko su priekaba gelbėjimÄ , o gavus transporto įmonės atsiųstÄ garantijÄ arba tiekėjo atsiųstÄ raÅ¡ytinę operacijos garantijÄ , įmonės Geilo Laf AS garantija nustoja galioti. IÅ¡ minėto 2019 m. kovo 17 d. elektroniniu paÅ¡tu siųsto įmonės Geilo Laf AS praneÅ¡imo akivaizdu, kad įmonė Geilo Laf AS, remdamasi 2019 m. vasario 12 d. užsakymo patvirtinimu Surenkamųjų namų statymas Nr. S1901/23-05, atsakovę UAB „LHM House“ suvokė kaip susitariantįjį vežėjÄ .

Atsakovė nors ir faktiÅ¡kai nevykdė krovinio pervežimo, tačiau krovinio savininkei įmonei Geilo Laf AS suvokiant atsakovę kaip susitariančiÄ vežėjÄ , o ieÅ¡kovei vengiant apmokėti 2019 m. kovo 19 d. įmonės VIKING Redningstjeneste AS iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2377325 už suteiktÄ pagalbÄ kelyje, atsakovė siekdama iÅ¡saugoti gerus santykius su verslo partnere įmone Geilo Laf AS, kuri įmonei VIKING Redningstjeneste AS pateikė garantijÄ , jog už vežėjai UAB „Vilkas“ suteiktas transporto ir krovinio gelbėjimo paslaugas bus atlyginta, 2019 m. birželio 21 d. pasirašė su įmone VIKING Redningstjeneste AS sutartį dėl reikalavimo į UAB „Vilkas“ skolÄ už atliktas paslaugas perleidimo (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis).

Atsakovė ginčija Reikalavimo perleidimo sutartį, kadangi sandoris sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių ir Å¡is sandoris, atsakovės manymu, yra niekinis ir negalioja ab initio, kadangi Å¡alys sudarė sÄ lyginį sandorį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog: kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis); kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, visgi, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali bÅ«ti perleista; draudimai perleisti reikalavimo teisę gali bÅ«ti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties;

CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be kita ko, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti; Sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3–4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kreditorė įmonė VIKING Redningstjeneste AS suteikusi ieÅ¡kovės transporto priemonei pagalbos kelyje paslaugas ir už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , o ieÅ¡kovei laiku sÄ skaitos neapmokėjus, turėjo teisę rinktis, ar jai pačiai vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, ar įvertinus tai, kad skolininkė yra užsienio Å¡alies įmonė, perleisti reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės skolÄ kitam juridiniam asmeniui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ 2019 m. liepos 23 d. praneÅ¡imo Dėl reikalavimo perleidimo ir mokėjimo už paslaugas įskaitymo nustatyta, kad atsakovė 2019 m. birželio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iÅ¡ įmonės VIKING Redningstjeneste AS perėmusi reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Vilkas“ skolÄ , 2019 m. liepos 23 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie skolos perėmimÄ , be to, pati ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad jai tapo žinoma apie reikalavimo perleidimÄ , praėjus mėnesiui nuo Å¡io sandorio sudarymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato, per kiek laiko naujas kreditorius privalo informuoti skolininkÄ apie reikalavimo perėmimÄ . Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perėmimÄ pranešė skolininkei (ieÅ¡kovei) UAB „Vilkas“ praėjus 33 dienoms po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir laikytina, kad atsakovė apie skolos perėmimÄ pranešė ieÅ¡kovei per protingÄ terminÄ . CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Paprastai tariamieji, prieÅ¡ingai negu, pavyzdžiui, prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrÄ jÄ savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas).

Kasacinis teismas nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas.

Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktas). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi bÅ«ti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio Å¡alių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip Å¡alys elgėsi po sandorio sudarymo.

Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiÅ¡kai – tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus.

Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai). Teismas ex officio, kai nėra pareikÅ¡to bylos Å¡alies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinį ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat Å¡alims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo.

Kai sandorio Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ ne ieÅ¡kinio forma reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl sandorio nuginčijimo, o raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliÅ«tis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nekėlė ieÅ¡kinyje reikalavimo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, tačiau tokiÄ pozicijÄ iÅ¡dėstė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, todėl tokia situacija nėra teismui kliÅ«tis įvertinti, ar minėtas sandoris nėra akivaizdžiai negaliojantis.

Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkte Å¡ios sutarties Å¡alys sutarė, kad reikalavimo teisių perėmėjas atlygina reikalavimo teisių perleidėjui už Å¡ia sutartimi perleidžiamÄ reikalavimÄ tik tuomet, kada skolininkas atsiskaito su reikalavimo teisės perėmėju pagal 2019 m. kovo 19 d. sÄ skaitÄ Nr. 7728466. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Å iame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, Å¡alys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sÄ lygas, bÅ«dingas skirtingų rÅ«Å¡ių sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai bÅ«tų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sÄ lygų) buvimo ar nebuvimo.

SÄ lyginiais gali bÅ«ti tiek sandoriai (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sÄ lyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sÄ lygų buvimo ar nebuvimo. Beveik analogiÅ¡kai apibrėžiama ir sÄ lyginė prievolė. Prievolė yra sÄ lyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). SÄ lyginės prievolės, kaip ir sÄ lyginiai sandoriai, gali bÅ«ti su atidedamÄ ja ir su naikinamÄ ja sÄ lyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis).

SÄ lyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia iÅ¡skirti sÄ lygai keliamus reikalavimus. Ja gali bÅ«ti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: (1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis; 6.30 straipsnio 1, 4 dalys); (2) Å¡alims nėra žinoma ir neturi bÅ«ti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); (3) yra teisėta, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis; 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); (4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis); (5) nepriklauso iÅ¡imtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).

Sandoris (prievolė) laikomas sudarytu su atidedamÄ ja sÄ lyga, jeigu Å¡alys teisių ir pareigų atsiradimÄ padarė priklausomÄ nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 straipsnio 2 dalis; 6.30 straipsnio 3 dalis). Taigi sandoriui (prievolei) su atidedamÄ ja sÄ lyga bÅ«dinga yra tai, kad neatsiradus Å¡alių aptartai aplinkybei (sÄ lygai) Å¡alys nesaistomos prievolinio santykio, teisių ir pareigų tarp jų neatsiranda. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reikÅ¡tų, kad Reikalavimo perleidimo sutarties Å¡alims susitarus dėl sÄ lyginio sandorio (prievolės) ir sÄ lygai neatsiradus (skolininkei neatsiskaičius su reikalavimo teisės perėmėja), reikalavimo teisės perėmėjai apskritai neatsiranda mokėjimo prievolė reikalavimo teisės perleidėjai.

Taigi, atsakovės ir įmonės VIKING Redningstjeneste AS sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra sutartis su atidedamÄ ja sÄ lyga, nurodyta Å¡ios sutarties1.1 punkte. CK 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuotos reikalavimo perleidimo taisyklės ir jose nėra nurodyta, kad draudžiama sudaryti sÄ lyginius reikalavimo perleidimo sandorius. Civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama yra tai, kas neuždrausta. Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , reikalavimo teisės perleidimo sandoriai dažnai bÅ«na sÄ lyginiai, nes daugeliu atvejų, skolos perleidėjo galimybė gauti atlygį už perleistÄ skolÄ (Å¡iuo atveju atgauti skolos sumÄ ) priklauso bÅ«tent nuo to, ar apskritai pavyks iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , o jei pavyks tai visÄ skolÄ , ar tik jos dalį, t. y. pradinis kreditorius už perleistÄ reikalavimÄ neretai gauna mažesnę pinigų sumÄ nei reikalavimo dydis.

Teismo nuomone, jeigu bÅ«tų prieÅ¡ingai, t. y. jeigu egzistuotų normos draudžiančios Å¡alims nustatyti sandorio įvykdymo sÄ lygas, toks draudimas pažeistų sutarties laisvės principÄ . Dėl iÅ¡vardintų priežasčių teismas atmeta ieÅ¡kovės argumentus dėl negalimumo sudaryti sÄ lyginį reikalavimo perleidimo sandorį. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį niekiniu, kai byloje egzistuoja akivaizdžios faktinės aplinkybės sandorį pripažinti niekiniu. Teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra (akivaizdžiai) niekinis sandoris.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja akivaizdus pagrindas pripažinti, jog įmonės VIKING Redningstjeneste AS ir atsakovė UAB „LHM House“ sudarydamos Reikalavimo perleidimo sutartį nesiekė teisinių padarinių. Byloje nustatytos aplinkybės, kad VIKING Redningstjeneste AS sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį siekė atgauti skolÄ (atlyginimÄ už ieÅ¡kovei suteiktas paslaugas) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“, pasitelkiant Lietuvoje veikiančiÄ Ä¯monę, o atsakovė iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir iÅ¡saugoti gerus verslo santykius su Norvegijoje esančiais verslo partneriais.

Akivaizdu, kad sandorio Å¡alys turėjo tikslÄ perleisti (perimti) reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės skolÄ . Reikalavimo perleidimo sutartimi toks jos Å¡alių tikslas buvo pasiektas, sandoryje užfiksuota jų valia buvo įgyvendinta sudarant bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies sutartį. Byloje nenustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Be to, iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka Å¡ios sutarties Å¡alių valiÄ ir interesus.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Reikalavimo sutarties pagrindu perėmusi iÅ¡ pradinės kreditorės įmonės VIKING Redningstjeneste AS reikalavimo teisę į ieÅ¡kovės UAB „Vilkas“ skolÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginti 17064 Eur skolÄ , susidariusius nuostolius ir palÅ«kanas bei kitas iÅ¡laidas susijusias su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu. Dėl prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės įskaitymo Atsakovė perėmusi reikalavimo teisę iÅ¡ padinės kreditorės įmonės VIKING Redningstjeneste AS, įskaitė į perimto reikalavimo sumÄ â€“ 17064 Eur (neįskaičiavus netesybų sumos), turimÄ 4650 Eur skolÄ ieÅ¡kovei pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. RAM000006421, RAM000006420, o ieÅ¡kovė liko atsakovei skoloje 12414 Eur sumÄ (neįskaičiavus netesybų sumos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiÅ¡kinimo) praktikÄ , yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarÅ«Å¡io reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos.

Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme vartojama sÄ voka „vienarÅ«Å¡iai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rÅ«Å¡iai, o prievolės objektui, todėl, esant Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Trečia, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies padengti vienas kitÄ .

Ketvirta, abu reikalavimai turi bÅ«ti galiojantys ir vykdytini. Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios. Ä®skaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tačiau bÅ«tina apie tokio veiksmo atlikimÄ praneÅ¡ti kitai Å¡aliai.

Ä®skaitymas turi bÅ«ti besÄ lyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sÄ lygų. Taigi įskaitymÄ atlikti sÄ lyginiu sandoriu draudžiama (CK 6.131 straipsnio 2 dalis, 1.66 straipsnis, 6.30-6.32 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, Nr. 3K-3-593/2007). IeÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsirado suėjus Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo terminui – 2019 m. balandžio 24 d. Atsakovė su įmone VIKING Redningstjeneste AS Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2019 m. birželio 21 d., todėl nuo Å¡ios dienos atsakovė įgijo vienarÅ«Å¡ius piniginio pobÅ«džio reikalavimus, nukreiptus vienÄ Ä¯ kitÄ ir tokiu bÅ«du įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, t. y. ieÅ¡kovė tapo savo skolininko skolininke, o atsakovė savo kreditoriaus kreditore.

Tiek ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei dėl 4650 Eur skolos pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. RAM000006421, RAM000006420, tiek atsakovės reikalavimas 17064 Eur sumai perimtas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu dėl įmonės VIKING Redningstjeneste AS iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovei sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 2377325, 17064 Eur sumai yra galiojantys ir vykdytini. IeÅ¡kovė apie reikalavimo perleidimÄ buvo tinkamai informuota 2019 m. liepos 23 d. praneÅ¡imu (CK 6.109 straipsnis). Taigi, atsakovė 2019 m. liepos 23 d. praneÅ¡imu informavusi ieÅ¡kovę apie reikalavimo perleidimÄ , turėjo teisę atlikti prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymÄ , t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti savo reikalavimÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovė tuo pačiu 2019 m. liepos 23 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę ir apie prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo – 4650 Eur sumos pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. RAM000006421 ir RAM000006420 įskaitymÄ . IeÅ¡kovei įskaičius prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ , atsakovės prievolė ieÅ¡kovei baigėsi, o ieÅ¡kovė liko skolinga atsakovei 12414 Eur sumÄ , todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 12414 Eur skola, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.

Dėl procesinių palÅ«kanų Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymÄ 8 (aÅ¡tuonių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Prašydama iš ieškovės priteisti procesines palūkanas, atsakovė rėmėsi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Pavėluoto mokėjimo palÅ«kanų dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. PirmÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma, antrÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y., antrÄ jį 2019 metų pusmetį, todėl šį pusmetį ieÅ¡kovei atsirado pareiga mokėti procesines palÅ«kanas. Remiantis Europos centrinio banko tinklapyje skelbiama informacija http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html, nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d. fiksuota palÅ«kanų norma buvo 0 proc. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 8,00 proc. (8 proc. + 0 proc.) metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinys tenkinamas visa apimtimi, atsakovei UAB „LHM House“ priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės UAB „Vilkas“, kurias sudaro 279 Eur žyminis mokestis ir 3202,29 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (86-87 e. b. l.).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, nusprendžia:

IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „LHM House“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“, juridinio asmens kodas 302656764, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „LHM House“, juridinio asmens kodas 301819361: – 12414 Eur (dvylikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiolikos eurų) skolÄ ; – 8 (aÅ¡tuonių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

– 3481,29 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 29 ct) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Teisėjas Mindaugas Klemenis