2018-02-13 Nr. AB-3046-3-61-3-02009-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-80-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02009-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija:52.1.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Č. ir A. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. S-109 (7-58/2017) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-FR0682-715 (toliau – VMI sprendimas).

Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti MGK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. S-111(7-71/2017) ir VMI 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5) FR0682-714.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė prašymą, kuriuo prašė administracinės bylos Nr. eI-4094-968/2017 nagrinėjimą sustabdyti.

VMI nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-257-798/2017, kuriuo, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas V. Č. pagal 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartį paskolino R. A. 250 000 Lt. VMI, nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nevertino pareiškėjo V. Č. ir R. A. 2009 m. birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties, t. y. neįtraukė paskolos sumos (250 000 Lt) į pareiškėjo išlaidas. VMI teigimu, pripažinus paskolinių santykių egzistavimą tarp pareiškėjo V. Č. ir R. A., koreguotųsi ir pareiškėjo patirtos išlaidos, suteikiant paskolą 2009 metais, bei gautos pajamos, įrodžius dalies piniginių lėšų grąžinimą pareiškėjui mokestinio patikrinimo laikotarpiu. Todėl, VMI nuomone, tarp administracinių bylų Nr. eI-4094-968/2017 ir Nr. I-257-789/2017 (administracinės bylos apeliacinės instancijos teisme Nr. A-2801-556/2018) yra prejudicinis ryšys, dėl to būtina sustabdyti nagrinėjamą bylą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino ir sustabdė administracinės bylos Nr. eI-4094-968/2017 nagrinėjimą, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-257-789/2017.

Teismas pripažino, kad mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjo 2009 metų pajamų šaltinius, neatsižvelgė į R. A. pateiktą 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas paskolino R. A. 250 000 Lt. Mokesčių administratorius vertino, kad pareiškėjas minėtos sumos paskolinti neturėjo finansinių galimybių. Todėl, teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių, t. y. 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutarties tarp pareiškėjo V. Č. ir R. A., vertinimas bus svarbus šiai administracinei bylai ir turės prejudicinę galią.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Pareiškėjas sutinka, kad tarp administracinių bylų Nr. eI-4094-968/2017 (dabartinis Nr. eI-218-968/2018) ir Nr. I-257-789/2017 yra prejudicinis ryšys, tačiau nesutinka, jog administracinės bylos Nr. eI-4094-968/2017 negalima nagrinėti, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-257-789/2017. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas toliau tęsti administracinės bylos Nr. eI-4094-968/2017 nagrinėjimą, neatsižvelgiant į sprendimo įsigaliojimą administracinėje byloje Nr. I-257-789/2017, nes dėl šioje byloje nustatytų aplinkybių, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, mokesčių administratorius turės galimybę atlikti mokestinį patikrinimą ir, esant pagrindui, įvertinus paskolintas ir grąžintas lėšas, papildomai apskaičiuoti mokėtiną mokestį. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamų bylų ilgus terminus, pareiškėjui apskaičiuoti mokestinių prievolių delspinigiai žymiai padidės, o tai yra dar vienas pagrindas nestabdyti administracinės bylos nagrinėjimo, nes tai pažeistų ekonomiškumo ir koncentruotumo principus jo atžvilgiu.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VMI nurodo, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nevertino pareiškėjo ir R. A. 2009 m. birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties, t. y. neįtraukė paskolos sumos (250 000 Lt) į pareiškėjo išlaidas. Pripažinus, kad paskoliniai santykiai tarp pareiškėjo ir R. A. realiai buvo, koreguotųsi ir pareiškėjo patirtos išlaidos, suteikiant paskolą 2009 metais, bei gautos pajamos, įrodžius dalies piniginių lėšų grąžinimą pareiškėjui mokestinio patikrinimo laikotarpiu. Todėl, atsakovo teigimu, tarp administracinių bylų Nr. eI-4094-968/2017 ir Nr. I-257-789/2017 yra prejudicinis ryšys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekciją atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus AVMI nurodo, kad palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas V. Č. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria sustabdytas administracinės bylos Nr. eI-218-968/2018 (senas Nr. eI-4094-968/2017) nagrinėjimas.

Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Minėtoje ABTĮ nuostatoje numatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011).

Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla, kurioje ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-FR0682-715 teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtu sprendimu VMI patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65) FR0680-470 (toliau – ir patikrinimo aktas), o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. S-109 (7-58/2017) patvirtintas pats VMI sprendimas.

VMI sprendimu patvirtino patikrinimo akte papildomai pareiškėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų sumas, taip pat apskaičiavo minėtų mokesčių delspinigius ir skyrė baudas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-257-789/2017 konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartimi realiai suteikė 250 000 Lt paskolą R. A.. Minėtas teismo sprendimas VMI apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. I-257-789/2017 (administracinės bylos apeliacinės instancijos teisme Nr. A-2801-556/2018) yra prejudicinis ryšys ir tenkino VMI prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą.

Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad mokestiniai ginčai yra ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis <...>.

Kaip matyti iš patikrinimo akto ir ginčijamo VMI sprendimo turinio, mokesčių administratorius, taikydamas išlaidų metodą ir tuo vadovaudamasis pareiškėjui apskaičiuodamas papildomas mokesčių sumas, nevertino pareiškėjo ir R. A. 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, pagal kurią pareiškėjas R. A. paskolino 250 000 Lt sumą. Todėl mokesčių administratorius papildomas GPM ir PSD įmokų sumas apskaičiavo, neįtraukdamas į pareiškėjo išlaidas minėtos paskolos sumos ir neįtraukdamas į pareiškėjo pajamas galbūt dalies grąžintos paskolos sumos ar pareiškėjui galbūt sumokėtų palūkanų už šios paskolos suteikimą. Pažymėtina, kad būtent dėl minėtų GPM ir PSD įmokų sumų yra kilęs mokestinis ginčas nagrinėjamoje byloje.

Taigi teismui šioje byloje vertinant, ar priskaičiuotas GPM ir PSD įmokų sumas mokesčių administratorius turėjo pagrindą apskaičiuoti, neturi reikšmės, ar pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartimi realiai suteikė 250 000 Lt paskolą R. A.. Kaip minėta, ši paskolos suma nebuvo vertinama mokesčiui administratoriui priimant sprendimus apskaičiuoti pareiškėjui papildomas GPM ir PSD įmokų sumas, dėl to klausimas, ar pareiškėjas realiai suteikė R. A. 250 000 Lt paskolą, ar ne, neturi įtakos GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo pagrįstumui įvertinti. Todėl teismas, nagrinėdamas šį mokestinį ginčą, kurio dalykas yra minėtų GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo pagrįstumo įvertinimas, taip pat neturi pagrindo į šią paskolos sutartį (250 000 Lt paskolos sumą) atsižvelgti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. I-257-789/2017 (administracinės bylos apeliacinės instancijos teisme Nr. A-2801-556/2018) nėra prejudicinio ryšio, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-257-789/2017 nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai. Todėl nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundą tenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius