31c311ad-ee25-4e2a-a778-083bc987e464 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1210-615/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09430-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.10.5.2.5.; 2.5.10.5.2.8. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Kaunas            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,           sekretoriaujant VilmaiMikelionienei,           dalyvaujant ieškovei Z. A. V., jos atstovui advokato padėjėjui S. T., atsakovui P. A.

I., atsakovų P. A. I. ir O. I. atstovei advokatei K. Č.,           nedalyvaujant atsakovams S. V. I., O. I., jos atstovei R. M., tretiesiems asmenims P. V. ir notarei V. P. J.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z. A. V. ieÅ¡kinį atsakovams P. A. I., S. V. I. ir O. I., dėl turto pripažinimo bendrÄ jÄ nuosavybe, tretiesiems asmenims byloje esant P. V. ir notarei V.P. J.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Z.

A. V. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti tarp ieÅ¡kovės Z. A. V. ir mirusiojo A. I. buvus susitarimÄ dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2017-02-04; pripažinti, kad ieÅ¡kovei Z. A. V., dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 325/1000 dalys buto/patalpos buto su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), registruotos mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieÅ¡kovei Z.

A. V., dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis negyvenamosios patalpos- garažo (bokso), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), registruotos mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V. dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z.

A. V. dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis pastato-sodo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V. dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registruotų mirusio A.

I. vardu. Taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovei Z. A. V. iÅ¡ atsakovų S. V. I., O. I. ir P. A. I. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal civilinės bylos eigoje pateiktus dokumentus.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, dublike, teismo posėdžio metu, taip pat ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. A. V. ir velionis A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. iki pat A. I. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno drauge, vedė bendrÄ Å«kį, kurį tvarkė kartu bendru savo pačių darbu ir lėšomis, kurias taip pat laikė bendromis.

Kitaip tariant, asmenys gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrÄ Å«kį, t. y. buvo sudarę susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje jų nuosavybės teisės dalys yra lygios. IeÅ¡kovė su A. I. kartu pragyveno beveik dvideÅ¡imt penkerius metus. IeÅ¡kovė ir jos partneris ketino sudaryti santuokÄ , tačiau ilgainiui abu nusprendė, jog jų ryÅ¡io ir meilės vienas kitam formalus tarpusavio ryÅ¡io įteisinimas nepakeis, todėl, pasitikėdami vienas kitu tokiu bÅ«du pragyveno beveik ketvirtį amžiaus. 2009 m.

A. I. sunkiai susirgo onkologine liga. IeÅ¡kovė iki paskutiniosios akimirkos slaugė ir rÅ«pinosi savo partneriu, pirko jam vaistus bei visus kitus bÅ«tinus reikmenis. IeÅ¡kovė taip pat rÅ«pinosi ir visais A. I. laidojimo reikalais. IeÅ¡kovė niekada neprašė A. I., kad Å¡is jai turtÄ paliktų testamentu ar kitu bÅ«du perleistų į jį nuosavybės teisę. Paskutinėmis gyvenimo dienomis, 2017 metų pradžioje, A. I. pats informavo Z. A. V., kad ketina jai savo visÄ turtÄ perleisti sutarties dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos pagrindu.

A. I. kreipėsi į Kauno m. 17-Ä jį notaro biurÄ , kad bÅ«tų parengtas sutarties projektas bei rezervuotas laikas sutarties sudarymui bei patvirtinimui notaro biure. Kauno m. 17-ajame notaro biure buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai, atliktos paieÅ¡kos registruose, parengtas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties projektas, tačiau tuo momentu, kai jau buvo galima sudaryti minėtÄ sutartį, A. I. sveikata labai stipriai pablogėjo ir jis sutarties pasiraÅ¡yti nespėjo.Mirusiajam A. I. nuosavybės teise priklauso: 65/100 dalys Buto/patalpos-buto su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);

Negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Pastatas-sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) Nr. 127, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju, jungtinė veikla tarp ieškovės ir A.

I. buvo pradėta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, t. y. ginčo Å¡alių faktiniai santykiai tęsėsi nuo 1992 metų iki 2017 m. vasario 4 d. Sprendžiant klausimÄ dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 straipsniai); sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir A. I. nebuvo sudarę raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažintina, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrÄ Å«kį Z.

A. V. ir A. I. bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovės manymu, jungtinės veiklos metu, ji kartu su A. I. lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teisę į A. I. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės ir A. I. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija patvirtina, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti turtÄ dalinės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovės manymu, susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti nustatomas ne tik raÅ¡ytiniais įrodymais, bet ir kitais netiesioginiais įrodymais, taip pat liudytojų parodymais, kurie patvirtina Å¡alių bendrÄ veiklÄ , tarpusavio santykių pobÅ«dį.Atsakovai P. A. I. ir O. I. atsiliepimuose neigia faktÄ , jog ieÅ¡kovė ir A. I. gyveno kartu, be to, nurodo, kad tarp asmenų nebuvo sudaryta santuoka bei į bylÄ nėra pateiktas ieÅ¡kovės ir A.

I. sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos. Jų atsiliepimuose teigiama, jog A. I. turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgydamas turtÄ jis nesiekė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove. Kaip ir buvo minėta ieÅ¡kinyje, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė ir A. I. nebuvo sudarę nei santuokos, nei raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, tačiau raÅ¡ytinės formos susitarimo nebuvimas nepaneigia de facto tarp asmenų susiklosčiusių teisinių santykių, kurie savo turiniu prilygsta susitarimui dėl faktinės santuokos sudarymo, t. y. susitarimui dėl jungtinės veiklos, kaip tai ir yra plačiai aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Å iuo atveju taikytinas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas. P. A. I. ir O. I. atsiliepimuose teigiama, jog A. I. turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgydamas turtÄ jis nesiekė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove. Kauno m. 17-ajame notaro biure buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai, atliktos paieÅ¡kos registruose, parengtas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties projektas, tačiau tuo momentu, kai jau buvo galima sudaryti minėtÄ sutartį, A. I. sveikata labai stipriai pablogėjo ir jis sutarties pasiraÅ¡yti nebespėjo.

Å ias aplinkybes patvirtina 2017 m. gegužės 4 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. atsakymas, kuriame patvirtinama, jog A. I. buvo kreipęsis dėl sutarties sudarymo, be to, buvo paruoÅ¡tas ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties projektas. Å ias aplinkybes taip pat plačiau galės pakomentuoti ieÅ¡kovė, liudytojas A. B., kuris Å¡iuo klausimu A. I. padėjo. IeÅ¡kovė kartu su A. I. vedė bendrÄ Å«kį, bendrai naudojo pinigines lėšas. IeÅ¡kovė mylėjo savo faktinį partnerį, juo rÅ«pinosi, savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie bendros gerovės, pirko maistÄ , buityje reikalingus daiktus, buitinę technikÄ , rÅ«pinosi jų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), einamuoju remontu, mokėjo komunalinius mokesčius, etc. Prie dubliko pridedamos buto remonto, kurį atliko liudytojas J.

M., sutartys. IeÅ¡kovė dirbo sodų bendrijoje, mokėjo bendrijai mokesčius, jai skirdavo 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio paramÄ , pirkdavo buityje reikalingas prekes. 2009 m. A. I. sunkiai susirgo onkologine liga. IeÅ¡kovė iki paskutiniosios akimirkos slaugė ir rÅ«pinosi savo partneriu, pirko jam vaistus bei visus kitus bÅ«tinus reikmenis. IeÅ¡kovė taip pat rÅ«pinosi ir visais A. I. laidojimo reikalais.Atsakovė O. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta. Jos ir atsakovo P. A.

I. interesams atstovauja jų atstovė advokatė K. Č.. Atsakovai P. A. I. ir O. I. atsiliepimais, tripliku, atsakovo P. A. I. paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, taip pat jų atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad A. I. nebuvo sudaręs santuokos su ieÅ¡kove, jis buvo vedęs kitÄ moterį – R. I., su kuria kÅ«rė turtinę gerovę, naudojo, valdė turtÄ . Po sutuoktinės mirties iki pat savo gyvenimo pabaigos (duomenys neskelbtini) savarankiÅ¡kai tvarkė savo namų Å«kį, turtÄ , gyveno iÅ¡ esmės viengungiÅ¡kÄ gyvenimÄ , savarankiÅ¡kai tvarkė, valdė, naudojo savo turtÄ : butÄ (duomenys neskelbtini), sodo namÄ su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini) ir garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), bei kilnojamÄ jį turtÄ , automobilį, santaupas, kitÄ turtÄ , bei mirė naÅ¡liu (patvirtina pridedama pažyma).

Kadangi Å¡io ginčo atveju nebuvo sudaryta santuoka tarp ieÅ¡kovės ir A. I. jų turtiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos bendrosios jungtinės nuosavybės normos, pagal kurias santuokos metu įgytas turtas vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu yra laikomas bendru abiejų sutuoktinių turtu. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklÄ . Tačiau jungtinės veiklos santykiams nėra taikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl susitarimas įsigyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi bÅ«ti įrodytas, prieÅ¡ingu atveju nepagrįstai bÅ«tų ribojama nuosavybės teisė.

IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti A. I. turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe visai nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, neva jos ir A. I. santykiams turi bÅ«ti taikomos teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Tačiau jungtinės veiklos santykiams nėra taikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl susitarimas įsigyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi bÅ«ti įrodytas, prieÅ¡ingu atveju nepagrįstai bÅ«tų ribojama nuosavybės teisė.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nei ieÅ¡kiniu, nei dubliku neįrodė, kad buvo sudariusi su A. I. susitarimÄ Ä¯sigyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, todėl jos ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Kaip jau minėta atsiliepime, A. I. gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute deklaravo dar 1970 m., Å¡iame bute gyveno kartu su savo sutuoktine R. I., su kuria valdė ir naudojo ginčo butÄ jų santuokinės Å¡eimos poreikiams tenkinti. Taigi ginčo butas buvo įsigytas ir naudojamas santuokos su R. I. metu ir nebuvo įgytas kartu su ieÅ¡kove bendrÄ ja daline nuosavybės teise.IeÅ¡kovės pridėtos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotos kartu Å¡venčiamų Å¡venčių akimirkos negali bÅ«ti laikomos bendro gyvenimo įrodymu, tuo labiau neįrodo ieÅ¡kovės ir A.

I. faktinio abipusio susitarimo įgyti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Susitikimai kelių Å¡venčių progomis nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė ir A. I. savo finansinius, turtinius reikalus tvarkė bendrai. Be to, atsakovo žiniomis, vėliau po sutuoktinės mirties A. I. turėjo ne vienÄ draugę, bet tai visai nereiÅ¡kia, kad bÅ«tų koks nors susitarimas vykdyti bendrÄ jungtinę veiklÄ . Nesutiktina, kad ieÅ¡kovės pateiktos įvairių apyvokos daiktų pirkimo sutartys patvirtina, kad ji su A.

I. vedė bendrÄ Å«kį. Å ios sutartys yra sudarytos asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovės jos asmeniniams poreikiams tenkinti ir dėl to yra apmokėtos pačios ieÅ¡kovės. Atkreiptinas dėmesys, kad 2002-08-28 iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įsigytas baldų komplektas „Veda“, ranka yra padarytas įraÅ¡as, kad turtas bus laikomas adresu „(duomenys neskelbtini)“. Su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 4.2 punkte nurodyta, kad butas adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1995-03-17 iki 2003-09-01 nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei.

Taigi, ieÅ¡kovės įsigyti namų apyvokos daiktai, net nebuvo laikomi ginčo bute. Kartu tai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė ten negyveno, turėjo kitÄ butÄ . Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu posėdžio metu atsiliepimus bei triplikus palaikė, tvirtino raÅ¡tu nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovė siekia neteisėtai praturtėti.Atsakovas S. V. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir 2017-11-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka.

Nurodė, kad ieÅ¡kovę Z.A. V. puikiai pažįsta, ji buvo velionio A. I. sugyventinė. Jie pradėjo gyventi kartu praėjus nepilniems metams po žmonos mirties. Brolis butÄ privatizavo 1992 metais. Brolis A. I. nebuvo savarankiÅ¡kas, ieÅ¡kovė juo rÅ«pinosi, slaugė. Atsakovas nurodė, kad siÅ«lė brolio turtÄ parduoti bei pasidalinti gautus pinigus.Trečiasis asmuo P. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi santuokos su A. I., nevedė bendro Å«kio, jokio bendro turto ar bendros jungtinės veiklos neturėjo, ir jokios bendros nuosavybės su juo neįgijo, jokių piniginių įnašų nedarė. A. I. buvo naÅ¡lys, gyveno jam priklausančioje buto dalyje (duomenys neskelbtini), vienas. Trečiasis asmuo notarė V. P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Liudytoja K.

K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyveno bute (duomenys neskelbtini) apie 5 metus, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m., pažinojo ieÅ¡kovę bei velionį A. I., ieÅ¡kovė gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini) gatvėje su A. I.. Jie gyveno kaip Å¡eima, miegojo viename kambaryje, buitis buvo bendra. A. V. tuo metu jau buvo iÅ¡sikrausčiusi, nes nusipirko butÄ . Per penkerius metus buvo du kartus užėjusi Å¡eimos draugė, lankydavosi ieÅ¡kovės draugai. V. A. broliai nesilankydavo. Liudytojai nežinoma apie kitus ieÅ¡kovės butus, kartu su velioniu ji gyveno nuolatos.

Pinigus už buto nuomÄ duodavo A. I..Liudytojas R. G. parodė, kad buvo A. I. kaimynas. IeÅ¡kovė visada gyveno su A. I., bute (duomenys neskelbtini). Gyvena ir Å¡iuo metu. Liudytojas galvojo, kad ieÅ¡kovė ir velionis A. I. yra Å¡eima, turėjo kolektyvinį sodÄ . Atsakovų bute liudytojas nematydavo, su broliais velionis beveik nebendravo. IeÅ¡kovė A. I. slaugė. IeÅ¡kovė su velioniu apsigyveno praėjus maždaug dvejiems metams po A. I. žmonos mirties. Buto privatizavimÄ pradėjo A. I. apie 1993 m.Liudytoja V.

M. parodė, kad yra ieÅ¡kovės dukterėčia. A. I. pirmÄ kartÄ sutiko 1992 m. Laisvės alėjoje, kartu su ieÅ¡kove, į svečius pas juos nuvyko 1993 m. Vėliau bendravo su teta, ir A. I.. IeÅ¡kovė bute (duomenys neskelbtini) g. gyvena nuo 1993 m., ten gyvena ir Å¡iuo metu. IeÅ¡kovė su velioniu A. I. gyveno kaip Å¡eima, važiuodavo kartu į sodÄ , vedė bendrÄ Å«kį. A. I. susirgus ieÅ¡kovė juo rÅ«pinosi. Liudytoja velionio brolius pirmÄ kartÄ pamatė per A. I. laidotuves. Už buto remontÄ mokėjo ir ieÅ¡kovė, ir A.

I.. Už bÅ«stÄ mokėjo A. I., ieÅ¡kovė pirko maistÄ , mokėjo kitus mokesčius, abu pirko baldų komplektÄ , dujinę. Kituose butuose ieÅ¡kovė negyveno. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieÅ¡kovės pažįstamas, vaikystėje gyveno greta. 1989 m. atsiradus kooperatyvams, liudytojas naudojosi ieÅ¡kovės, kaip buhalterės paslaugomis, vėliau lankydavosi pas ieÅ¡kovę bute Å¡iuo klausimu. Maždaug nuo 1992 m. pabaigos lankydavosi bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ieÅ¡kovė gyveno kartu su A.

I.. Jie gyveno kaip Å¡eima, ieÅ¡kovė gamindavo maistÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) g. palikdama butÄ dukrai. 2017 m. sausio pabaigoje liudytojas vežė ieÅ¡kovę bei velionę į notarų biurÄ , palaukė automobilyje ir parvežė namo. Liudytojas patvirtinto, jog A. I. norėjo visÄ turtÄ palikti ieÅ¡kovei bei jos dukrai, savo anÅ«kei R.. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo vienÄ kartÄ , matė senyvÄ moteriÅ¡kę, vienas kambarys buvo užrakintas. Liudytojas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu surado buto remonto meistrÄ .

Buvo pakeistos buto durys, iÅ¡dažytos sienos. A. I. brolius pirmÄ kartÄ pamatė per laidotuves.Liudytoja A. O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieÅ¡kovės duktė. IeÅ¡kovė gyveno su A. I. kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį maždaug nuo 1992 m. Jos motina iÅ¡siskyrė su savo sutuoktiniu, kai jai tebuvo vieneri. Dėl buvo privatizavimo mama (ieÅ¡kovė) pasakojo, kad reikia sutvarkyti kai kuriuos dalykus, nes butas neprivatizuotas. Mama su A. I. gyveno kartu, mama pirkdavo maistÄ , drabužius, batus, mamos indėlis į Å«kį sudarė didesnę dalį.

Liudytoja kartu su savo vyru dirbo jų kolektyviniame sode. Liudytojos vyras darė buto remontÄ , atlikto santechnikos darbus. Liudytoja nurodė, kad velionis su broliais ir seserimi bendravo mažai. Kuomet A. I. susirgo, juo rÅ«pinosi tik ieÅ¡kovė. A. I. nuolat sakydavo, kad visÄ turtÄ paliks ieÅ¡kovei. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) iki pardavimo priklausė ieÅ¡kovei. Jį pardavus įsigijo dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), o pardavus jį, įsigijo trijų kambarių butÄ , kuris dabar priklauso liudytojai.

Liudytojos vertinimu, mama buvo A. I. žmona, kitų draugių jis neturėjo.Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra velionio kaimynė. ButÄ Ä¯sigijo 1985 metais, butas su bendru koridoriumi, bendru sanitariniu mazgu. A. I. mokėjo už savo buto dalį, o liudytoja – už savo. Apie A. I. turto įsigijimÄ liudytoja nežino. Nurodė, kad kolektyvinį sodÄ A. I. įsigijo su žmona R. I.. Po žmonos mirties, A. I. rÅ«pinosi uoÅ¡viene, jÄ prižiÅ«rėdavo ir moteris iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Liudytoja nurodė, kad ieÅ¡kovę yra mačiusi keletÄ kartų, o pas A. I. ateidavo ir kitos moterys. Liudytoja nurodė, kad vienÄ kartÄ yra mačiusi, kaip ieÅ¡kovė gamino velioniui valgyti, kaip jie kartu gėrė kavÄ . Po žmonos mirties A. I. rimto remonto bute nedarė, tik kosmetinį remontÄ . Liudytojos nuomone, iÅ¡ esmės A. I. mirė viengungiu. Žino, kad su broliais velionis bendravo, nežino, kad A. I. norėjo palikti visÄ savo turtÄ ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ mirtį kokį mėnesį A. I. jau gulėjo ant patalo, nesikėlė.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio parodė, kad po A. I. žmonos R. I. mirties liudytoja ateidavo pas A. I. pagaminti valgyti, sutvarkyti buto. Pas A. I. ateidavo ir jo broliai, kaimynės. A. I. slaugė savo uoÅ¡vienę. VisÄ turtÄ A. I. užgyveno kartu su žmona R. I.. Po žmonos mirties jokių naujų pirkinių nebuvo. IeÅ¡kovė su A. I. negyveno, ji ateidavo ir iÅ¡eidavo. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad miręs A. I. buvo jo žmonos dėdė. ButÄ , sodÄ , garažus A. I. įsigijo iki 1987 m.

Po žmonos mirties A. I. prižiÅ«rėjo sodÄ , mokėjo mokesčius. Naujų baldų, daiktų, po A. I. sutuoktinės mirties neatsirado. Butas buvo privatizuotas investiciniais čekiais. Jis kartu su A. I. gyvenančios moters nematė. Paskutinį kartÄ velionio bute buvo 2016 m., o ieÅ¡kovę yra matęs vienÄ kartÄ . Su broliais velionis bendravo normaliai, santykiai buvo Å¡ilti. A. I. nepasakojo kam paliks turtÄ po savo mirties. A. I. turėjo pinigų, galėjo savimi pasirÅ«pinti, o ant patalo negulėjo, visÄ laikÄ vaikščiojo.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys netenkinamas. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). 2017-04-27 VÄ® Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad palikimÄ po A. I. mirties priėmė S. V. I., P.A. I. bei O. I. (popierinės bylos kopijos 1 t. 13-14 l.). Jo sutuoktinė R. I. mirė (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos 4 t. 138 l.). Vadovaujantis VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais A.

I. priklauso nekilnojamasis turtas – 65/100 dalys buto/patalpos- buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa- garažas (boksas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).; pastatas-sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) Nr. 127, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos 1 t. 16-20 l.).

Dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta pagal 1993-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ . A. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizacija prasidėjo 1991 m., kai jo sutuoktinė R. I. pateikė praÅ¡ymÄ dėl privatizavimo, ir pasibaigė 1993-11-03 notarine pirkimo pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ A. I., asmeniÅ¡kai sumokėjęs savo asmeninėmis lėšomis- vienkartinėmis tikslinėmis iÅ¡mokomis ir kompensacijomis už butÄ , jį nusipirko, įgijo savo asmeninės nuosavybės teise (popierinės bylos kopijos 1 t. 44-45, 49 l., 4 t. 13-14 l.).

IeÅ¡kovė Å¡ios notarinės buto pirkimo sutarties civilinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. GaraÅ¾Ä , esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. I. pastatė ir pridavė 1967-10-05, gyvendamas su sutuoktine R. I. (patvirtina Kooperatyvo „Ratas“ 1996-03-27 pažyma, popierinės bylos kopijos 4 t. 12 l.), ir pagal minėtÄ pažymÄ 1996 metais įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybę. Tuo metu, kai buvo pastatytas garažas, ieÅ¡kovė dar gyveno santuokoje su kitu vyru, nes iÅ¡situokė tik (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos 4 t. 59 l.).

IeÅ¡kovė civilinėje byloje neginčijo nurodyto garažo įsigijimo dokumentų. Sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1969-1974 m., kÄ patvirtina 1974 m. statybų užbaigimo pažyma (popietinės bylos kopijos 4 t. 10-11 l.) bei įregistruotas 1991 m. A. I. vardu. Å io sodo žemės sklypÄ , naudojamÄ nuo seno, po Nepriklausomybės atkÅ«rimo, pagal 1994-12-28 sutartį nupirko A. I., sumokėjęs asmeninėmis lėšomis– vienkartinėmis iÅ¡mokomis (popierinės bylos kopijos 1 t. 54-57 l.).

IeÅ¡kovė civilinėje byloje neginčijo nei nurodyto sodo namelio nei sodo žemės sklypo įsigijimo dokumentų.A. I. su sutuoktine R. I. ginčo bute gyveno nuo 1962 m. A. I. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo bute, dar 1970-10-12. Tai patvirtina VÄ® Registro centro pažyma Nr. GR.3A-2431 (popierinės bylos kopijos 4 t. 38 l.). Be to, VÄ® Registrų centro Gyventojų registro duomenimis A. I. sutuoktinės R. I. motina A. Č. ginčo bute buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1980-08-11 iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki pat savo mirties (popierinės bylos kopijos 4 t. 39 l).

Å io ginčo buto privatizavimo procedÅ«ra buvo inicijuota 1991-10-28 A. I. sutuoktinės R. I., jai pateikiant pareiÅ¡kimÄ apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ (popierinės bylos kopijos 1 t. 46 l.), kuriame gyveno A. I., su sutuoktine R. I. ir jos motina A. Č.. Tai patvirtina 1991-10-28 pareiÅ¡kimas Kauno miesto valdybai (popierinės bylos kopijos 1 t. 49-50 l.), kuriame nurodyta, kad ginčo bute kartu su R. I. gyvena jos vyras A. I. ir motina A. Č.. Po R. I. mirties, Å¡io buto privatizavimo procedÅ«rÄ tęsė ir užbaigė A.

I., kuris atliko mokėjimus valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, pasirašė buto pirkimo sutartį. Tai patvirtina Å¡ioje byloje esantys buto privatizavimo dokumentai: privatizavimo sutartis (popierinės bylos kopijos 4 t. 13-14 l.), pareiÅ¡kimas apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ (popierinės bylos kopijos 1 t. 46 l.), gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas (popierinės bylos kopijos 1 t. 47-48 l.), 1991-10-28 pareiÅ¡kimas (popierinės bylos kopijos 1 t. 49 l.), sutikimas (popierinės bylos kopijos 1 t. 50 l.).Ä® civilinę bylÄ pateiktos AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos dujos“ sÄ skaitos už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. (popierinės bylos kopijos 2 t. 13-70 l.), iÅ¡raÅ¡ytos A.

I., duomenų, kad Å¡ias sÄ skaitas bÅ«tų apmokėjusi ieÅ¡kovė, nėra.Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai bei notarinės sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovė jos nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 1992 metų, nuosavybės teise įgijo ir perleido ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ (popierinės bylos kopijos 1 t. 63-68, 72-74, 105-107 l., 4 t. 131-132, 139-158 l.).Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Sistemiškai įvertinęs sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu apklaustų sprendime aukščiau nurodytų liudytojų parodymus, taip pat atsakovo S. V. I, kuris yra mirusiojo A.

I. bei kitų atsakovų brolis ir neturi jokio teisinio ar kokio nors kitokio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi ieÅ¡kovės naudai, nuoseklius paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, taip pat tai, kad civilinės bylos baigtimi ieÅ¡kovės naudai nesuinteresuoto atsakovo S. V. I pozicija byloje buvo nuosekli viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuo Å¡io atsakovo pirminio atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo 2017-05-16, teismas sprendžia, kad yra pakankamai tikėtina buvus ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, jog ji ir mirusysis A.

I. nuo 1992 metų kartu gyveno ir iÅ¡ dalies vedė bendrÄ Å«kį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal nagrinėjant civilines bylas taikomÄ Ä¯rodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pripažintina, kad ieÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes civilinėje byloje įrodė.Tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepripažįstantys atsakovai P A. I. ir O. I. bei jų atstovė civilinėje byloje pagrįstai nurodo, kad pagal aukÅ¡tesniųjų instancijų teismų praktikÄ vien tik bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju negalioja oficialios santuokos atveju taikytina prezumpcija, jog visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ yra pažymėjęs, kad civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 ir kt.).

T. y. nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei civilinėje byloje nepakako įrodyti vien tik tai, kad ji nuo 1992 metų gyveno kartu su A. I. ir iÅ¡ dalies vedė su juo bendrÄ Å«kį (bendrai rÅ«pinosi maisto įsigijimu bei maisto gaminimu ir pan.). Be to, net darant prielaidÄ , jog ieÅ¡kovė ir A. I. buvo susitarę dėl konkretaus nekilnojamojo turto objektų įsigijimo, atsižvelgiant į teisinį tokių santykių reglamentavimÄ , yra bÅ«tina nustatyti jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) įnaÅ¡us į bendrÄ turtÄ .

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl Å¡alims priklausančio turto dalių, joms gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti tenkinamas tiktai tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė civilinėje byloje bÅ«tų įrodžiusi, kad ji ir A.

I. susitarė dėl konkretaus nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos nuosavybės teises ieÅ¡kiniu jai praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovė, sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise, o taip pat, kad ji savo darbu ir (ar) lėšomis prisidėjo prie bendro turto įgijimo. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė civilinėje byloje neįrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ atsakovų P. A. I. ir O. I. kartu su atsiliepimais į ieÅ¡kinį ir triplikais pateiktų oficialių dokumentų matyti, kad ginčo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), A.

I. įsigijo dar gyvendamas santuokoje su savo sutuoktine R. I. ir Å¡is turtas A. I. ir R. I. buvo įsigytas dar iki 1992 metų. Ä® civilinę bylÄ pateikti oficialÅ«s buto privatizavimo ir kiti dokumentai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), patvirtina, kad ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizacija prasidėjo dar 1991 metais, kai A. I. sutuoktinė R. I. pateikė praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo, o pasibaigė 1993-11-03 notarine pirkimo pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ A.

I. asmeniÅ¡kai sumokėjęs iÅ¡ savo asmeninių lėšų vienkartines tikslines iÅ¡mokas ir kompensacijas už butÄ , jį nusipirko ir įgijo asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė Å¡ios notarine tvarka patvirtintos ginčo buto pirkimo sutarties civilinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo ir nenuginčijo. Mokėjimus už privatizuojamÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), atliko A. I., o ne ieÅ¡kovė. IÅ¡ 1993-11-03 sutarties, pagal kuriÄ A. I. įsigijo asmeninės nuosavybės teise ginčo butÄ , matyti, kad pastatai buvo įkainoti ir parduoti už 200,65 litų, o valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 200,65 litus pirkėjas įmokėjo į sÄ skaitÄ Nr. 706901 Lietuvos banko Kauno skyriuje pagal 1993-10-26 praneÅ¡imÄ . 1993-11-03 sutarties 2b punkte nurodytas praneÅ¡imas yra 1993-10-26 praneÅ¡imas apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. Y-6051, kuriam suteiktas Nr. 8419.

Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad laikotarpiu, kai A. I. privatizavo ir asmeninės nuosavybės teise pradėjo valdyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis kartu su savo sutuoktine R. I. prieÅ¡ tai buvo įgiję gyvendami santuokoje, ieÅ¡kovė Z. A. V. asmenine nuosavybės teise disponavo įvairiais butais, juos savo nuožiÅ«ra valdė ir jais disponavo visiÅ¡kai atskirai nuo A. I., savo nuožiÅ«ra leisdavo Å¡iuose butuose nuolat gyventi kitiems asmenims (pavyzdžiui savo (ieÅ¡kovės) dukrai O.

S.), nuosavybės teises į Å¡iuos butus perleisdavo taip pat savo pačios nuožiÅ«ra ir visiÅ¡kai atskirai nuo A. I. (popierinės bylos kopijos 4 t. 133-137, 139-158 l.). Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati ieÅ¡kovė. Tokiu bÅ«du civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad tiek A. I., tiek ieÅ¡kovė savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ valdė visiÅ¡kai atskirai, t. y. jų turimas nekilnojamasis turtas buvo kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybe. Civilinės bylos medžiaga taip pat visiÅ¡kai patvirtina ir atsakovų P. A.

I. ir O. I. nurodytas aplinkybes, kad ginčo sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). bei ginčo garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini), A. I. įsigijo dar gyvendamas santuokoje su savo sutuoktine R. I., o ne sukÅ«rė po 1992 metų bendrai gyvendamas su ieÅ¡kove Z. A. V.. IÅ¡ byloje esančios kooperatyvo „Ratas“ 1996-03-27 pažymos matyti, kad garažo boksÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. I. pridavė dar 1967-10-05, o 1996 metais bÅ«tent paminėtos pažymos pagrindu įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybę.

IÅ¡ 1974-11-20 ginčo sodo namelio priėmimo akto matyti, kad Å¡io namelio statyba buvo pradėta 1969 metų birželio mėnesį, statytojas buvo A. I., jo (A. I.) sodo namelis eksploatacijon buvo priimtas dar 1974 metais. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad A. I. ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ susitarė sukurti su ieÅ¡kove po 1992 metų ir šį turtÄ norėjo įsigyti kaip bendrÄ jÄ nuosavybę kartu su ieÅ¡kove. O ir pati ieÅ¡kovė savo paaiÅ¡kinimuose pripažino, kad jai pradėjus gyventi su A.

I., sodo namukas jau buvo įsigytas, o garažas pastatytas (2017-11-22 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 36:55 min., 37:58 min.). Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, jog finansiÅ¡kai prisidėjo prie pirmiau minėto nekilnojamojo turto įsigijimo. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek A. I. turėjo savarankiÅ¡kų pajamų, todėl nebuvo finansiÅ¡kai vienas nuo kito priklausomi. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai apie tam tikrų daiktų įsigijimÄ gyvenant faktinėje santuokoje (popierinės bylos kopijos 1 t. 142-172 l., 2 t. 3-12, 87-109, 3 t. 14-50, 109-110, 139-140, 144-147, 149-150, 155-161, 163-173 l.) savaime nepatvirtina jų susitarimo dėl konkretaus nekilnojamojo turto įsigijimo.

VisiÅ¡kai suprantama, kad kartu gyvenant pakankamai daug metų galėjo bÅ«ti perkami tam tikri buities ar kiti daiktai, remontuojamas gyvenamasis bÅ«stas, jis iÅ¡laikomas, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, sutuoktinių atžvilgiu galiojanti bendro turto įgijimo prezumpcija netaikytina.Tai, kad ieÅ¡kovė pati suprato, jog ginčo turtas yra asmeninė A. I. nuosavybė, patvirtina ir jos kreipimasis į Kauno 17-Ä jį notarų biurÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties projekto parengimo (popierinės bylos kopijos 3 t. 128-138 l.).

Kaip teisingai pastebėjo atsakovų atstovė, Å¡ios sutarties projekte (nepasiraÅ¡ytas) 6.2 punkte nurodyta, kad A. I. yra vienintelis ir teisėtas turto savininkas. Notarės R. I. raÅ¡tas Nr. 1746/2017 (popierinės bylos kopijos 4 t. 72 l.) patvirtina, kad sutarties dėl A. I. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutarties projekto sudarymÄ iniciavo pati ieÅ¡kovė Z. A. V.. IeÅ¡kovė neteigė ir neįrodinėjo, jog suklydo ar nesuprato, dėl kokios sutarties projekto sudarymo kreipėsi į notarÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė suprato dėl kokios sutarties projekto parengimo kreipiasi į notarÄ ir kokios bÅ«tų tokios sutarties sudarymo pasekmės ir to siekė. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovei laikant, jog ginčo turtas buvo įgytas gyvenant faktinėje santuokoje su A. I. jungtinės veiklos pagrindu kaip bendroji dalinė nuosavybė, ji nebÅ«tų kreipusis į notarÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties projekto parengimo, o kreipusis dėl visiÅ¡kai kitokios sutarties (turto pasidalijimo ar kt.) projekto parengimo.IeÅ¡kovei civilinėje byloje buvo bÅ«tina įrodyti dvi esmines ir bÅ«tinas sÄ lygas, t. y., kad tarp jos ir A.

I. buvo susitarimas dėl konkretaus nekilnojamojo turto įsigijimo ir, kad ji finansiÅ¡kai prisidėjo prie tokio turto įsigijimo. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, ieÅ¡kinio tenkinimas negalimas. Kadangi ieÅ¡kovė civilinėje byloje neįrodė aplinkybių, kad ji ir A. I. gyvendami faktinėje santuokoje susitarė dėl konkrečių nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos nuosavybės teises ieÅ¡kiniu praÅ¡o jai pripažinti ieÅ¡kovė, sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise, bei neįrodė, kad finansiÅ¡kai prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir tokias aplinkybes paneigia atsakovų P. A.

I. ir O. I. pateikti įrodymai, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis).Kartu pažymėtina ir tai, kad 1991-05-28 priimtame Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas tik esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimo metu pati ieÅ¡kovė Z. A. V. neneigė ir bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teise įsigyti privačion nuosavybėn jos nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas visai ne adresu (duomenys neskelbtini), o privatizuodama visai kitÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Todėl pagal aukščiau paminėto įstatymo nuostatas ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma subjektu, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankiÅ¡ku pagrindu netenkinti ieÅ¡kinio aukščiau nurodytoje jo dalyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å alys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovė sumokėtÄ Å¾yminį mokestį 569 Eur (popierinės bylos kopijos 1 t. 15 l.) bei 3000 Eur advokato pagalbai apmokėti (popierinės bylos kopijos 4 t. 174-176 l.); atsakovė O.

I. 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti (popierinės bylos kopijos 4 t. 159 l.); atsakovas P. A. I. 1 475 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 53,71 Eur kitų pagrįstų išlaidų, susijusių su išrašų iš oficialių institucijų gavimu, iš viso 1 528,71 Eur. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys yra netenkinamas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba jiems byloje buvo bÅ«tina, juolab, kad ieÅ¡kovė tokia pagalba taip pat naudojosi. Byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiÅ«riu pakankamai sudėtingas, byla didelės apimties, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, apklausta daug liudytojų. Atsakovų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto iÅ¡laidų dydžio už procesinių dokuemntų parengimÄ ir atstovavimÄ teisme, be to, pačios ieÅ¡kovės paskaičiuotos iÅ¡laidos advokato pagalbai yra iÅ¡ esmės tokios pačios (ieÅ¡kovės iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti 3 000 Eur, atsakovų bendra suma teisinei pagalbai apmokėti 2 975 Eur).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors abiejų šalių išlaidos teisinei pagalbai iš esmės vienodos, tačiau ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, o abu atsakovus atstovavo viena advokatė. Todėl atsakovų išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis ir iš ieškovės atsakovei O. I. priteistina 1 500 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui P. A. I. iš ieškovės priteistina 1 475 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pagrįstomis laikytinos ir atsakovo P. A.

I. patirtos išlaidos 53,71 Eur, susijusios su išrašų iš oficialių institucijų gavimu, todėl jos taip pat priteistinos atsakovui iš ieškovės (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybė byloje patyrė 25,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Kauno 14-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas atsakovams S. V.

I., gim. (duomenys neskelbtini), O. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. A. I., gim. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15918-615/2017 (naujas bylos Nr. e2-1210-615/2018, popierinės bylos kopijos 1 t. 22-23 l.). Įsiteisėjus teismo sprendimui teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės Z.

A. V. ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 528,71 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 71 ct) jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,33 Eur (dvideÅ¡imt penkių eurų 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės – sustabdytÄ Kauno 14-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimÄ atsakovams S. V. I., gim. (duomenys neskelbtini), O.

I., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. A. I., gim. (duomenys neskelbtini)Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas                                                                                                                              Mindaugas Plučas