31c09f4e-7303-494f-a588-a0bc1fd0bb64 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. N1-356-1007/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46145-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.3.; 1.1.11.7.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 8 d.

Å iauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Agnei Ačienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,

kaltinamajam A. R., jo atstovei pagal įstatymÄ G. R., gynėjui dvokatui Vilmantui PoÅ¡kui,

nukentėjusiajai O. Ž.,

nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės mažametės E. Ž. atstovui pagal įstatymÄ A. B. ir įgaliotajai atstovei advokatei Irmai Bekerei,

nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje nepilnametis A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, neteistas, tačiau 2022 m. sausio 4 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

1. A. R. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – mamai O. Ž., o bÅ«tent: 2022 m. gruodžio 7 d., apie 18.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, stumdė ir tyčia rankomis prirėmęs nukentėjusiÄ jÄ O. Ž. prie spintos, trenkė vienÄ kartÄ iÅ¡ galvos į deÅ¡inę kaktos pusę, po to iÅ¡ nugaros ranka paėmęs už kaklo, jÄ pervertė ant lovos ir laikė prispaudęs, po to rankomis parvertęs ant grindų ir jai gulint ant kairio Å¡ono, 4 kartus koja sudavė į deÅ¡inę kojÄ bei iÅ¡ nugaros per sulenktÄ rankÄ suėmęs už kaklo jį spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. Ž. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame dilbyje ir deÅ¡inėje Å¡launyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog buvo namuose prie telefono. Mama grįžo iš darbo ir atėjusi į jo kambarį pradėjo šūkauti, kad neišsiplovė indų. Jis susinervino, bet indus išplovė. Ėjo į savo kambarį, bet mama pradėjo dar šūkauti, tada ir jis pradėjo šaukti.

Pasakė jai kažkÄ nemalonaus, tada ji jam spjovė į veidÄ , o jis spjovė jai atgal. Abu apsispjaudė ir jis ėjo į savo kambarį, o mama pradėjo jį daužyti rankomis. Jis visus jos smÅ«gius atsiblokavo. Mama susirado medinį pagalį ir pradėjo su juo daužyti. Jis tÄ pagalį atėmė ir numetė ant žemės, o mamÄ prirėmė prie sienos ir iÅ¡ galvos trenkė jai į galvÄ , kad apsiramintų. Ji pradėjo dar labiau „psichuoti“, todėl vėl jÄ prirėmė prie sienos, o ji trenkė jam į lytinį organÄ , bandė dar daugiau spardytis.

Jis atsitraukė. Mama pradėjo po visus kambarius mėtyti jo rÅ«bus, jis rÅ«bus rinkosi ir taip visas veiksmas perėjo į svetainę. Svetainėje iÅ¡sitraukė savo telefonÄ ir pradėjo viskÄ filmuoti, o mama toliau mėtė rÅ«bus. Tada mama iÅ¡ jo atėmė telefonÄ , o jis susirinkęs rÅ«bus nusinešė juos į savo kambarį. Mama toliau brovėsi į kambarį, atėjusi atsigulė ant rÅ«bų. Jis negalėjo pasiimti drabužių, bandė juos temti ir taip abu nukrito ant žemės. Tada jis mamÄ suspaudė rankose, suėmė kojas ir neleido niekur pajudėti.

Po to ji apsiramino, atsisėdo pailsėti ir palaukė, kol grįžo patėvis. Kai grįžo patėvis, ji vėl pradėjo „psichuoti“, Å¡aukė, kad jis jÄ nori užmuÅ¡ti, mėtė jo rÅ«bus. Jis užsidarė savo kambaryje ir užrėmęs kojÄ laikė duris, kad ji neįeitų. Supratęs, kad nieko nebegali padaryti, iÅ¡sikvietė policijÄ . Atvykusi policija nupaveikslavo jį, jo kambarį ir iÅ¡sivežė mamÄ . Jį paliko namuose. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog nežino kokie vyko tyrimo procesai.

Tik vakare dar buvo atvažiavusi policija ir jam davė pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus. KitÄ rytÄ atvažiavo vaikų teisės ir iÅ¡vežė jį pas močiutę. Vėliau važiavo į policijÄ duoti parodymų, į narkologinį pasidaryti testo. Tuo metu buvo blaivus. PorÄ savaičių prieÅ¡ įvykį buvo vartojęs „žolės“. Vėliau dar kelis kartus reikėjo važiuoti į policijÄ duoti parodymų pas kitÄ tyrėjÄ . PareiÅ¡kimÄ mamos atžvilgiu kaip ir parašė pats.

Jis policijÄ iÅ¡sikvietė ir jį apklausė, neprisimena kÄ tada kalbėjo. Dėl Å¡ios situacijos tikrai ne kažkas gavosi, galėjo viskas ir kitaip bÅ«ti. Gailisi, kad taip išėjo. Jaučiasi kaltas, bet tai nėra jo vieno kaltė, ne jis vienas viskÄ pradėjo. Kažkiek jį iÅ¡provokavo, kai kur turėjo ir pats susivaldyti. Ateityje su mama nebežada bendrauti ir dėl to jaučiasi žymiai geriau. Pas mamÄ patiko gyventi, nes gyveno centre ir buvo pripratęs prie draugų, bet namuose visada buvo nesÄ monės, pykdavosi su mama.

Su mama pykstasi nuo 12 metų, kai susidėjo su ne tais draugais. Mama pyko, kad nesusitvarko kambario, kad atsikalbinėja, kad rėkiu ant jos. Jis pyko ant mamos, kai ji daužydavo ir panašiai, yra įvariusi traumų. Ji ir anksčiau smurtavo prieš jį. Ji daugiau yra smurtavusi prieš jo vyresnę sesę, bet ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir viskas perėjo ant jo. Buvo patėvis, maža sesė ir ten buvo jų šeima, o jis gyveno atskirai savo kambaryje. Jis nesiskaitė kaip jų šeimos narys.

Nuo 10 metų gyveno su patėviu ir mama. Turėjo galimybę gyventi kitur, bet su tėvu nebendravo daug metų. Dabar tėvas dirba užsienyje. Nežino kodėl jie nebendravo, susipykdavo dėl smulkių priežasčių ir jis tiesiog atsiribodavo nuo jo. Yra susipykę, jai pametė telefonÄ . Susipyko, kai jį girtÄ pagavo kapinėse. Dabar jau virÅ¡ metų bendrauja. Gal jis turi elgesio problemų, gal nemoka valdyti emocijų. Buvo tarpas, kai dažnai rÅ«kė „žolę“. BÅ«damas pas močiutę nebevartoja „žolės“ ir dingo noras.

ViskÄ pakeitė aplinkos pasikeitimas ir Å¡is konfliktas. Jei gyventų pas mamÄ ir toliau vartotų „žolę“, nes tebebÅ«tų su tais draugais. Dabar jau nebebendrauja su ta draugų kompanija. Mokslų nebetęsia savo noru. Yra baigęs 9 klases. Iki 5 klasės mokslai sekėsi gerai, bet vėliau dingo noras mokytis, nesutelkdavo dėmesio. Jeigu netingėdavo, tai pasistengdavo ir tikrai gerÄ pažymį gaudavo. Vėliau nustojo mokytis, nelankė pamokų. Mama turėjo problemų dėl jo mokymosi.

Mama nelabai sprendė problemų dėl mokslų. Jo mokyklos administracijoje klausė, kÄ jis planuoja toliau daryti. Jis galvojo užsiraÅ¡yti į kitÄ mokyklÄ , bet nepriėmė. Tada parašė praÅ¡ymÄ , kad iÅ¡eina iÅ¡ mokyklos. Ankstesnis nusikaltimas dėl kameros, tai ten tik norėjo pajuokauti. Nemanė, kad tai buvo priežastis keisti savo bÅ«dÄ . KamerÄ jis per daug pasuko ir nulaužė. Nebesimoko nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, o į mokyklÄ nebėjo nuo 2022 metų kovo mėnesio. Iki nusikalstamos veikos padarymo per dienas bÅ«davo su draugais, bÅ«davo prie kompiuterio.

Su mama kartais pabendraudavo, bet nebÅ«davo su jais, kaip Å¡eima. Pats nenorėdavo niekur su jais važiuoti ir leisti laiko. Santykiai su mama bÅ«davo visokie. Geri santykiai su mama ilgai neužsitęsdavo. Nežino kaip mama vertino jo nesimokymÄ . Klausė kÄ ruoÅ¡iasi toliau daryti. „Žolę“ vartoja nuo 15 metų ir taip vartojo visus metus. Iki įvykio paskutinį kartÄ vartojo prieÅ¡ 2 savaites. PrieÅ¡ pat įvykį nerÅ«kė, nes nenorėjo ir nebuvo su kuo. Ä®vykio metu nebuvo apsvaigęs, galėjo įvertinti situacijÄ .

Mama žinojo apie „žolės“ vartojimÄ , nes yra mačiusi jo susiraÅ¡inėjimus apie rÅ«kymÄ . Jo nesimokymo, pažeidimų darymo problemų su institucijomis nesprendė. Buvo taikyta atvejo vadyba iÅ¡ vaikų teisių, bet jam nepatiko ten eiti. Kuriam laikui vaikų teisės padėjo. Tuo laikotarpiu pas psichologÄ lankėsi. Nežino kokias problemas ten sprendė, tiesiog jam liepdavo iÅ¡sipasakoti. Jo taip nepaveikė Å¡is įvykis, kad jam bÅ«tų reikalinga psichologo pagalba. Dabar gyvena pas močiutę.

Iki įvykio su močiute bendravo labai retai. Daugiau bÅ«davo su draugais ir visÄ dėmesį sutelkdavo ten. Močiutė bandė su juo bendrauti, bet daugiau dėmesio skyrė draugams, atsiribojo nuo močiutės, tėvo, mamos. TÄ dienÄ tiesiog buvo namuose. Tiksliai neatsimena kÄ tÄ dienÄ veikė, kada atsikėlė, bet tikrai buvo prie televizoriaus ir telefono. Kai žinodavo, kad jau tuoj grįš mama, tada eidavo į savo kambarį. Bute yra du kambariai, viename kambaryje gyvena patėvis, mama ir sesė, o kitame – jis.

Televizorių žiÅ«rėdavo mamos kambaryje. TÄ dienÄ namuose nieko nebuvo. Mama namo grįžo apie 18 val. kartu su sese. Patėvio, P. Ž., namie nebuvo. Su sese nebendraudavo. Jai gal 7-8 metai. Jis tiesiog egzistavo ir jie egzistavo sau, jis nesigilino kaip ten pas juos viskas vyksta, o jie nesigilino kas vyksta pas jį. Jis valgydavo namų maistÄ arba nusipirkdavo iÅ¡ tėvo alimentų, drabužius pirko iÅ¡ tėvo alimentų. Gaudavo 100 eurų ir tų pinigų jam užtekdavo. Mama pinigų neduodavo. Su sese, E. Ž., nesipykdavo.

Kartais sesei paimdavo kokį saldėsį iÅ¡ parduotuvės, bet neturėjo kÄ su ja kalbėti. Santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, nebuvo jokių santykių. Su patėviu bendraudavo, santykiai buvo geri. Santykiai su mama svyruodavo, buvo tai geri, tai blogi. Iki įvykio iÅ¡ jo pusės viskas buvo gerai. BÅ«davo, kad jis supykdavo, tada nekalbėdavo, atsakydavo Å¡iurkščiai, stengdavosi kuo mažiau kalbėti. Supykdavo, jei Å¡aukdavo be jokios priežasties. TÄ dienÄ mama grįžo namo prieÅ¡ 18 val., o jis buvo savo kambaryje.

Mama atėjo į jo kambarį ir pradėjo Å¡aukti, kad neiÅ¡siplovė indų. Jis nuėjo iÅ¡siplauti tų indų ir grįžo į kambarį. Toliau mama Å¡aukė, jam suėmė nervai ir kilo žodinis konfliktas. Tada mama jam spjovė į veidÄ , o jis jai spjovė atgal. Tada mama jo kambaryje pradėjo iÅ¡ delnų daužyti jam į galvÄ , kÅ«nÄ . Nežino kiek kartų trenkė. Ji jam pataikė, o jis blokavosi galvÄ . IÅ¡ pradžių jis nieko nedarė, bet labai daug keikėsi. Pamačiusi, kad jam nepataiko rankomis, mama nuo jo kambario spintos paėmė spintos medinę dalį, pagalį.

Pagalys yra 1,75 cm ilgio ir pradėjo juo daužyti. Ji pagaliu jam sutrenkė 4-5 kartus, sutrenkė į deÅ¡inį Å¡onÄ , rankÄ . Buvo likusi žymė ant deÅ¡inės rankos. Atėmęs pagalį, mamÄ prirėmė prie sienos ir trenkė su galva į jos galvÄ . Kol neatėmė pagalio, mamai netrenkė. JÄ už rankų savo rankomis prirėmė prie spintos ir, kad apsiramintų, su galva trenkė į jos galvÄ . Kitaip jos nuraminti negalėjo. Jo rankos buvo užimtos, su koja nenorėjo spirti, todėl trenkė su galva.

Savo kakta trenkė mamai į kaktÄ . Jam buvo sukilusios emocijos ir nelabai kÄ juto ir nežino, ar pats susižalojo. Buvo piktas. Galėjo eiti į savo kambarį ir nieko nedaryti. Sudavus, mama bandė iÅ¡ jo iÅ¡silaisvinti. Ji pradėjo „psichuoti“ ir dar labiau rėkauti, todėl jis jÄ vėl prirėmė nugara prie sienos. Tada ji jam spyrė į lytinį organÄ . Jis jÄ paleido ir paėjo į Å¡onÄ , pradėjo dar labiau keiktis. Laikydamas mamÄ prie spintos ir prie sienos, negalėjo jai sukelti skausmo.

Po smÅ«gio kakta ji suklykė, nes jai skaudėjo, o tada pradėjo dar labiau „psichuoti“, dar garsiau Å¡aukti. Tiksliai nepamena kÄ sakė, bet sakė, kad iÅ¡mes jį iÅ¡ namų. Po smÅ«gio į lytinius organus mama iÅ¡ jo spintos pradėjo mesti jo daiktus, tikėjosi, kad jis taip iÅ¡eis. Jis ėjo rinktis daiktų. Jeigu bÅ«tų išėjęs iÅ¡ buto, jo nebebÅ«tų įleidę. KartÄ jau yra taip buvę. Jis rinkosi daiktus ir kažkaip veiksmas perėjo į mamos kambarį. Jis pradėjo filmuoti ir nufilmavo, kaip ji kalba su patėviu, aiÅ¡kina, kad A. jÄ daužo ir praÅ¡o grįžti namo.

Viename įraÅ¡e matosi kaip laiko mamÄ . Mama savo telefonÄ perdavė E. ir liepė pasakyti kas vyksta. Jie pradėjo dar pyktis ir mama atėmė jo telefonÄ . Sesuo nematė, kai savo kambaryje sudavė mamai. Kai buvo mamos kambaryje, sesuo viskÄ matė. Matė, kaip buvo mėtomi daiktai, kaip bandė atimti telefonÄ iÅ¡ mamos. Mamos kambaryje smurtas nebuvo naudojamas. Sesuo pratusi prie tokių dalykų, nes mama su patėviu dažnai pykstasi. Sesuo neverkė ir nieko nesakė, reagavo normaliai. Vėliau ramino mamÄ .

Mama iÅ¡ jo paėmė telefonÄ ir buvo įsikiÅ¡usi tarp savo kojų. Mamai pasakė, kad, jei atiduos telefonÄ , jis iÅ¡eis iÅ¡ namų. Ji telefonÄ atidavė, o jis nuėjo į savo kambarį. Tada mama vėl grįžo į jo kambarį ir pradėjo mėtyti daiktus, o jis bandė juos pasiimti. Mama užgriuvo ant jo rÅ«bų, kad jis jų nepasiimtų ir tiesiog atsisėdo ant jų, kaip ant kėdės. Jos kojos buvo sulenktos. Bandydamas iÅ¡traukti rÅ«bus, jis irgi nukrito ant žemės, paėmė jÄ už rankų ir su rankomis surakino jÄ ir per liemenį suspaudė.

Jis buvo prieÅ¡ais mamÄ . Kai jis pargriuvo, mama atsigulė ant jo, nes jis jai laikė rankas, o su kojomis apkabino liemenį ir jį suspaudė. Mamos rankas laikė savo rankomis. Mamai galėjo skaudėti tik galvÄ . Mamai toks jo surakinimas skausmo nekėlė, jis taip laikė, nes norėjo, kad ji nebelįstų prie jo rÅ«bų. Norėjo laikyti kol grįš patėvis. Taip jÄ laikė apie 2 minutes. IÅ¡girdęs prie durų triukÅ¡mÄ , galvojo, kad grįžo patėvis ir mamÄ paleido. Mama apsiverkusi atsisėdo ant jo lovos ir taip sėdėjo.

Kai grįžo patėvis, ji pradėjo vėl „psichuoti“, aiÅ¡kino, kad jis nori jÄ užmuÅ¡ti, prašė patėvio, kad jį iÅ¡varytų iÅ¡ namų. Patėviui mama aiÅ¡kino kas nutiko, jis bandė jam paaiÅ¡kinti iÅ¡ savo pusės. Patėvis tik klausėsi pokalbio. Jis susirinko iÅ¡mėtytus daiktus, susidėjo į kambarį ir mama iÅ¡ karto parbėgo. Jis koja užrėmė duris, kad ji neįeitų. Mama pradėjo trankyti duris, kiÅ¡o rankas ir pamatęs, kad negali nieko padaryti, iÅ¡sikvietė policijÄ .

Policijai paskambino, kad jo neiÅ¡mestų iÅ¡ namų. IÅ¡ namų jis nenorėjo iÅ¡eiti, o mama buvo nusiteikusi kategoriÅ¡kai ir norėjo, kad jis iÅ¡eitų. Jis laukė patėvio, bet mama neapsiramino, pradėjo brautis į kambarį, jam nebuvo jokio pasirinkimo ir iÅ¡sikvietė policijÄ . Pripažįsta, kad prie spintos trenkė iÅ¡ kaktos. MamÄ jis pastÅ«mė ant lovos, kai išėjo į jos kambarį, tai buvo po sutrenkimo į jo lytinį organÄ . Už kaklo jos nebuvo suėmęs ir prispaudęs lovoje nelaikė.

Nepripažįsta, kad spyrė į deÅ¡inę kojÄ , tik kojomis laikė suėmęs per liemenį. IÅ¡ nugaros suėmęs už kaklo nebuvo. Tiksliai nemoka paaiÅ¡kinti kokį veiksmÄ mamai atliko, bet abu su mama sėdėjo ant grindų prieÅ¡ais vienas kitÄ . Mamos rankos buvo jo pažastyse ir savo vidinėmis rankų dalimis laikė prispaudęs. Kojomis buvo apglėbęs mamos liemenį. Tokiu bÅ«du mamai skausmo sukelti negalėjo, ji pajudėti tikrai negalėjo. Jo tikslas buvo ne sukelti skausmÄ , o kad ji nebejudėtų, nurimtų ir nebemėtytų daiktų.

Mama jo atžvilgiu smurtavo, kai pradžioje bandė suduoti plaštakomis, tada, kai trenkė su pagaliu, kai spyrė į jo lytinius organus. Konfliktas tęsėsi gal pusę valandos. Mama pirmiausia rankomis norėjo jam suduoti, jis gynėsi, po to pagaliu. Tada sekė mamos prispaudimas prie spintos, sudavimas kakta. Mama priešinosi ir mosikavosi rankomis. Toliau iš karto sekė prispaudimas prie sienos. Tada ji spyrė į lytinius organus ir jis atsitraukė. Prispaudimas prie žemės vyko už kokių 10 minučių.

Iki to prispaudimo, vyko konfliktas žodžiu, ji mėtė rÅ«bus, bet fizinio kontakto nebuvo. Kai mama jam įspyrė į lytinius organus, ji paėmė jo rÅ«bus ir mėtė, jis norėdamas juos atimti nustÅ«mė jÄ ant lovos. Padarė klaidÄ , kad nuo pat pradžių nėjo į savo kambarį, o atsisuko „draskyti“ akių. Prispaudimas prie grindų vyko vėliau nei pastÅ«mimas. Nebuvo iÅ¡ nugaros paėmęs mamos už kaklo. Prispaudęs prie lovos nelaikė. Koja nespyrė. Mano, jog kitos mėlynės atsirado nuo darbo, galėjo sužaloti tik galvÄ .

Mama nesakė, kad jai skauda, tik prašė, kad paleistų. Atliekant suėmimÄ , gal mamai ir atrodė, kad yra suėmęs jÄ už kaklo. Ant jo kÅ«no sužalojimų neatsirado, tik ant kojos atsirado paraudimas nuo pagalio. Tuo momentu skausmÄ pajuto. Tiksliai nežino kodėl „ant mamos“ parašė pareiÅ¡kimÄ . Ä®vykio metu mama buvo blaivi. Patėvis taip pat. Jie alkoholio iÅ¡ viso nevartoja. Jis kartais vartoja alkoholį. Tokio pobÅ«džio konfliktas įvyko nebe pirmÄ kartÄ . Yra susimušę ne sykį, bet tada jis neturėjo tiek jėgos, kad jÄ nustumti.

Niekam nesakė, kad prieÅ¡ jį buvo smurtaujama, vaikų teisėms taip pat nieko nesakė, kad nepridaryti problemų. Patėvis yra matęs arba girdėjęs, kai prieÅ¡ jį buvo smurtauta. Po įvykio su mama nenori susitaikyti ir toliau bendrauti. Norėtų susitaikyti, kad viskas greičiau pasibaigtų. Nusikalstamo veiksmo nepadarė, nes norėjo sustabdyti mamÄ . Tuo momentu atrodė geriausias dalykas, kÄ gali padaryti, tai suduoti į kaktÄ . „Žolę“ vartojo, nelankė mokyklos, bet mama jokių priemonių nesiėmė, tik pykdavo.

Nesakė, kad jis elgiasi gerai. Mama spjaudama jam pataikė į veidÄ , jis jai taip pat pataikė į veidÄ . Ant žemės buvo suėmęs mamos rankas ir savo kojomis apžergęs jÄ per liemenį. Jos kojos buvo laisvos, o rankos suimtos. Mama prašė, kad jÄ paleistų. Ä®vykio pagrindus prisimena, bet tiksliai kÄ sakė neprisimena. Mama verkė, o jis neverkė, nes nebuvo dėl ko. Mano, jog mama verkė iÅ¡ nervų, kad apsimestų. Trenkimas iÅ¡ galvos į galvÄ galėjo jai sukelti skausmÄ . Mama rankas galėjo pajudinti.

Jis jos rankas laikė ties petimi prie sienos. Laikant mamÄ ant žemės, ji skausmo nejautė, tik negalėjo pajudinti rankų. Nežino, kaip vertinti savo elgesį, kÄ jam reikėjo daryti, laukti kol daužys jį? PolicijÄ iÅ¡sikvietė vėliau, kai grįžo patėvis, nes galvojo, kad mama apsiramins. Su byla susipažino, matė foto nuotraukas. Tvarkos kambaryje nebuvo. Konfliktas įvyko dėl indų, juos ėjo susiplauti. Kambaryje buvo likę indų iÅ¡ praėjusių dienų. Dabar jo indus plauna močiutė.

Pas močiutę bÅ«nu prie kompiuterio, laikosi teises, savanoriauja. Ä®vykio metu sesę matė, nes ji sekiojo mamÄ . Ä®vykis tęsėsi 20-30 min. Nepasakys kiek laiko E. buvo įvykio epicentre. Pastebėjęs, kad E. yra Å¡alia, ji jo elgesio neįtakojo. E. tiesiog išėjo iÅ¡ kambario, jos reakcijos neprisimena, ji nieko nekalbėjo. Tik paskui mamai sakė neverkti, jÄ ramino. Nežino kÄ ji aiÅ¡kino patėviui, tik per telefonÄ jam sakė, kad jis muÅ¡a mamÄ , kad mama jį varo iÅ¡ namų. Jo veiksmai jokios įtakos sesei neturėjo, nes ji ne kartÄ yra mačiusi konfliktus tarp mamos ir patėvio.

Kai buvo mažas, mama daužydavo ir vyresnę sesę, ir jį, varydavo iÅ¡ namų. Buvo negrįžęs 5 paras ir mama jo neieÅ¡kojo. Anksčiau atsikalbinėdavo. Kai buvo mažas ėjo į vaikų teises, namie repetavo kÄ jam reikia sakyti, kad nevažiuotų pas močiutę ir nebendrautų su tėvu. Ä®vykio metu jis apie niekÄ negalvojo. Galvojo, kad grįžus patėviui mama nusiramins, o ji ir toliau bandė iÅ¡mesti jį iÅ¡ namų, mėtė daiktus. PolicijÄ kvietė dėl to, kad nebežinojo kÄ toliau daryti.

MamÄ laikė ant grindų, kad ji pabÅ«tų ramiai kol grįš patėvis. Smurtas iÅ¡ mamos jam buvo tikėtasis. Jie visada pykdavosi dėl smulkmenų ir ji visada jį daužydavo. Mažesnis negalėdavo pasiprieÅ¡inti jai. IÅ¡ po ankstesnių smurto atvejų mama yra trenkusi jam per galvÄ ir kelias dienas vaikščiojo su žyme, yra trenkusi su telefonu ir liko mėlynės. Dėl Å¡ių įvykių tyrimai nebuvo pradėti. Apie smurtÄ Å¾inojo vyresnė sesuo G. R.. Ji kartu nebegyvena 4-5 metus, yra iÅ¡važiavusi į (duomenys neskelbtini) pas tetÄ .

IÅ¡važiavo bÅ«dama 16 metų, nes buvo sudėtinga su mama, mama jÄ varydavo iÅ¡ namų. Tyrimas sesers atžvilgiu buvo, nes jÄ labai sumušė už tai, kad buvo pabėgusi iÅ¡ namų ir ji pasiskundė vaikų teisėms. Nežino, ar jis dalyvavo tame tyrime. Anksčiau dėl smurto jo atžvilgiu nebuvo apklaustas. Buvo apklaustas tik dėl sesės sumuÅ¡imo, maždaug prieÅ¡ 5 metus. Mažoji sesė daugiau bÅ«na su patėviu, su ja elgiamasi geriau, tėvas jÄ lepina. Smurto jos atžvilgiu nėra matęs. Dėl prokuroro nutarimo yra nesÄ monė, tai jis gynėsi, o ne mama.

Ji pati viskÄ pradėjo. Kai kuriose vietose jo veiksmai buvo per daug aktyvÅ«s. Pirma, jis be reikalo paprieÅ¡taravo mamai žodžiu, be reikalo trenkė galva. Kiti veiksmai buvo jo gynyba, nes mama nenurimo. Vaiko teisių tarnyboje dėl pamokų nelankymo lankėsi mokydamasis progimnazijoje, bet išėjus į gimnazijÄ , tyrimas baigėsi. Iki Å¡io įvykio 2 metus tarnybos su manimi nedirbo. Sulaukus 18 metų planavo važiuoti į užsienį arba pradėti dirbti ir iÅ¡sikraustyti iÅ¡ tų namų. Dabar planuoja iÅ¡silaikyti teises, užsiregistravo darbo biržoje.

Sulaukęs 18 metų, pradės dirbti, nes dabar nesiÅ«lo darbo. Tuose namuose jis gyveno savo gyvenimÄ , o mama savo. Konflikto su mama neplanavo ir jam nesirengė. Å io konflikto iniciatorius iÅ¡ dalies buvau jis, iÅ¡ dalies – ji. Anksčiau buvo minčių dėl susitaikymo. Mama jokios iniciatyvos pasikalbėti nerodo. Jam nereikėjo mamai suduoti galva į galvÄ . Mama nenurimo, kalbėjo aukÅ¡tesniu tonu, mosikavosi rankomis. Mosikuodamasi kelis kartus pataikė, bet jis gynėsi. Kaltinamasis papildė, jog pripažįsta savo kaltę.

Bandydamas atimti telefonÄ ir užspaudęs jÄ ant lovos, galėjo mamai sukelti fizinį skausmÄ . Nežino ar apsistumdant galėjo sukelti fizinį skausmÄ . Pripažįsta, kad vienÄ kartÄ trenkdamas iÅ¡ kaktos sukėlė jai fizinį skausmÄ . Jam tiesiog taip suveikė, bet tokiu bÅ«du jam gintis nereikėjo. Pervertęs ant lovos galėjo sukelti mamai skausmÄ , nes bandė atimti telefonÄ . Tiksliai Å¡ių aplinkybių neprisimena, bet žino, kad mama savo kambaryje atėmė jo telefonÄ ir jis bandė iÅ¡ jos jį atsiimti.

Viskas vyko mamos kambaryje ant lovos. Tuo metu už kaklo nebuvo suėmęs, bet buvo ant jos užkritęs. Jis ant mamos buvo užkritęs ir jai galėjo atrodyti, kad smaugia, bet tyčia smaugimo veiksmo nedarė. Pripažįsta, kad buvo užkritęs ant mamos ir savo kÅ«nu galėjo jÄ prispausti ir laikyti. Tokiu veiksmu galėjo jai sukelti fizinį skausmÄ . Pagrindo taip elgtis nebuvo, jis tik norėjo iÅ¡ mamos atimti savo telefonÄ . Tiksliai nepamena trečio epizodo, dėl smÅ«gio su koja. Sutinka su mamos duotais parodymais ir jie yra teisingi, pats gali neprisiminti visų aplinkybių.

Mama ant grindų atsidÅ«rė imdama ant grindų buvusius drabužius. Nepamena ar jÄ pervertė, tiesiog, abu tempė rÅ«bus. Pripažįsta, kad deÅ¡ine koja keturis kartus sudavė į kojÄ . Pripažįsta, kad buvo suėmęs už kaklo, bet jo nespaudė. Tokiais veiksmais galėjo mamai sukelti fizinį skausmÄ . Å ioje situacijoje nebuvo reikalinga atlikti Å¡iuos veiksmus ir tai nebuvo jo gynybinė pozicija. Tiksliai negali pasakyti kuriuos sužalojimus sukėliau jis, bet sužalojimas kojoje galėjo bÅ«ti nuo jo veiksmų.

Mama rankas galėjo susižaloti darbo metu. PrieÅ¡ įvykį nematė ar mama turėjo tas „mėlynes“. Prispausdamas savo kÅ«nu ir rankomis galėjo padaryti kraujosruvas. Jis veikė tyčia ir nenumanė, kad galėjo atsitikti tokios pasekmės. Jo parodymuose dalį veiksmų nuslėpė mama, dalį nuslėpė jis. Tiek jis, tiek mama tam tikrose vietose panaudojo ne gynybos veiksmus ir sukėlė vienas kitam fizinį skausmÄ . Savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, atsipraÅ¡o mamos ir neturėjo taip pasielgti.

Viskas įvyko per jį, iÅ¡gÄ sdino ir sesę. RuoÅ¡iasi sudaryti susitarimÄ dėl žalos atlygimo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog nereikėjo taip elgtis, nežino kodėl taip pasielgė. RuoÅ¡iasi tvarkytis su savo pykčiu. Pas psichologÄ nesilanko ir neplanuoja, nes jie jam nepatinka. Planuoja vasarÄ dirbti, gal važiuos į (duomenys neskelbtini), rudenį eis mokytis. Pažada daugiau nenusikalsti, nes Å¡is procesas bus pamoka. Kai bus suaugęs sesę kažkur nusives, nori ja rÅ«pintis. Sutinka susitarti dėl žalos atlyginimo.

Jam bÅ«tų geriau sesei atsilyginti žalÄ kitais bÅ«dais, nei pinigais, bet, jei reikės sumokėti, sumokės. Savų pinigų neturi ir praÅ¡oma 500 eurų suma jam yra per didelė. SumÄ iÅ¡dėsčius dalimis sumokėtų.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. Ž. sutiko duoti parodymus ir nurodė, jog po darbo pasiėmė E. iÅ¡ mokyklos ir jos nuėjo pavakarieniauti. Namo stengdavo grįžti kuo vėliau. Grįžusi namo nusirengė ir virtuvėje rado pilnÄ neÅ¡varių indų. Sukilo pyktis. Nuėjo pas A. į kambarį ir labai griežtu tonu pasakė, kad atsibodo „bardakas“. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Jis plovėsi indus, o jis pradėjo kalbėti apie namų taisykles. Jos griežtas balso tonas jam iÅ¡Å¡aukė emocijas ir atsisukęs jis susikeikė.

Ji jam pasakė, kad, jei jam čia blogai, jis gali važiuoti gyventi pas močiutę arba pas tėvÄ . Prasidėjo keiksmažodžiai. Jis nuėjo į savo kambarį, o ji į savo. Atsisukęs tarpduryje A. pradėjo spaudytis. Ji įsiveržė į jo kambarį ir pasakė, kad daugiau taip nebegali, surenka daiktus ir tegul jis eina kur nori. Atidariusi spintÄ pradėjo imti jo daiktus. Jo spaudymasis nesiliovė, todėl atsisukusi ji jam spjovė atgal ir toliau rinko jo daiktus. Buvo labai daug stumdymosi, jis ėmė rÅ«bus, o jis juos plėšė iÅ¡ jos.

Ant spintos buvo spintos atkaltė ir imant rÅ«bus ji nukrito. Ji jÄ sulaikė. Ant žemės numetė rankose turėtus rÅ«bus, nes tas nukritęs pagalys buvo labai ilgas, ir norėjo jį numesti. Mesdama pagalį galėjo užkliudyti A. Tada pajuto stÅ«mimÄ , nugara atsitrenkė į spintÄ ir pajuto smÅ«gį iÅ¡ galvos į galvÄ . Ji iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir paskambino savo vyrui, kad jis grįžtų namo. Tada grįžo į A. kambarį ir dėjo rÅ«bus. Tarpduryje pamatė E., jai pasakė iÅ¡eiti.

VisÄ laikÄ vyko stumdymasis. TÄ akimirkÄ jai kilo vienintelė mintis sudėti A. rÅ«bus, sulaukti vyro ir papraÅ¡yti, kad jį iÅ¡vežtų pas G. Tada A. pradėjo sakyti, kad filmuoja. Ji atėmė jo telefonÄ ir nuėjo į savo kambarį. A. atėjo iÅ¡ paskos ir pervertė jÄ ant lovos. Juto, kaip koja spaudžia jai į stuburÄ ir ranka suėmė per kaklÄ . E. buvo tame kambaryje, bet nepamena kÄ ji jai sakė. A. paėmė jos telefonÄ ir pasakė, kad jį sudaužys. E. Å¡aukė, kad neleistų daužyti telefono.

A. pasakius, kad jai atidavus telefonÄ , jis iÅ¡eis, ji jį atidavė. Eidamas į savo kambarį jis susikeikė ir pasakė, kad jÄ apgavo. Jo kambaryje buvo pilna primėtytų rÅ«bų ir neprisimena kaip ji ant jų pargriuvo. Nesako, kad A. jÄ ant jų nuvertė. Ji bandė surinkti rÅ«bus ir tik prisimena, kad ant jų užkrito. A. stovėjo, jos nespardė, tik koja buvo prirėmęs ir jÄ laikė. Su ranka ji bandė jam trenkti per kojas, kad jis liautųsi. Jis pakėlė kojÄ . Jai fiziÅ¡kai viskas buvo gerai, bet psichologiÅ¡kai nebegalėjo atsikelti, atsikėlė keturiomis, o A. apglėbė jÄ per kaklÄ ir suÅ¡uko:

„keiksmažodis“, aš tave vis tiek užmušiu. Tuo metu girdėjo, kad E. skambino jos vyrui. Ji nušliaužė ant A. lovos, atsisėdo ir nieko nebedarė. Priėjęs jis pradėjo spaudyti ant jos skreplius. Užmetė džemperį, ėmė trinti ir šaukti. Tada grįžo jos vyras. Jis įėjo į kambarį ir klausė, kas čia vyksta. Ji nieko nebegalėjo pasakyti. Vėliau atsikėlė nuo lovos ir pasakė, kad vyras išvežtų A. pas močiutę. Vyras pasakė, kad negali išvežti nepilnamečio.

Ji pasakė, kad skambins policijai ir viskÄ paaiÅ¡kins kas čia vyksta. Nuėjusi į savo kambarį galvojo ar kviesti policijÄ . Sugalvojo nueiti į A. kambarį ir jam pasakyti, kad kvies policijÄ . Jis užrėmė duris ir pasakė, kad pirmas iÅ¡kvies policijÄ . Ji iÅ¡girdo kaip jis skambina 112, todėl nuėjo į savo kambarį ir pradėjo laukti pareigÅ«nų. Atsakydama į klausimus nurodė, jog spintos apdailos dalis labai lengvai iÅ¡siima ir, jai imant drabužius, ji lengvai iÅ¡krito. Ji iÅ¡ rankų iÅ¡metė rÅ«bus ir sukdamasi visu kÅ«nu norėjo numesti lazdÄ Ä¯ Å¡onÄ .

Ä® A. specialiai nesitaikė, bet lazda galėjo suduoti į petį ar į rankÄ . Numetusi lazdÄ iÅ¡ nugaros pajuto stÅ«mimÄ link spintos. Tada ji trenkė ranka, bet nežino kur pataikė. Nežino kodėl sutrenkė. Jis stovėjo pakankamai arti. Ji pajuto rankomis stÅ«mimÄ Ä¯ spintÄ . Gali bÅ«ti, kad mesdama lazdÄ užkliudė A. ir jis instinktyviai jÄ pastÅ«mė prie spintos. Tada į deÅ¡inę kaktos pusę pajuto momentinį stiprų smÅ«gį. Ji buvo Å¡oke. Jie labai daug stumdėsi. Nepamena, ar dėl to stumdymosi pajuto skausmÄ .

Jie vienas iÅ¡ kito tempė drabužius, stumdėsi ir taip galėjo abipusiai pajusti skausmÄ . Tiksliai skausmo tuo metu neprisimena. Ji buvo iÅ¡ A. paėmusi telefonÄ . Duodamas parodymus jis Å¡ių aplinkybių neaiÅ¡kino. Jo kambaryje ant drabužių ji buvo prispausta rankomis ir kojomis. Po to, kai savo kambaryje ji A. atidavė telefonÄ ir jis pasakė, kad jÄ apgavo, ji nuėjo pas jį į kambarį ir tada sekė tie smaugimo veiksmai ir 4 spyriai koja. Kai A. pradėjo filmuoti, ji atėmė jo telefonÄ ir nuėjo į savo kambarį.

A. atėjo iÅ¡ paskos ir norėjo atsiimti telefonÄ . Ji kniÅ«bsčia laikė telefonÄ ant lovos, o A. iÅ¡ nugaros, atrodo, keliu buvo prispaudęs jai nugarÄ ir su ranka iÅ¡ nugaros laikė apglėbęs jos kaklÄ . Jis taip elgėsi, nes norėjo atgauti telefonÄ . Tuo metu truputi juto fizinį skausmÄ nugaroje. Ä®taria, skausmÄ juto nuo įremto kelio. Ranka jis buvo paėmęs už kaklo, bet kaklo nespaudė, o tik laikė. Nei sužalojimo, nei fizinio skausmo tas laikymas už kaklo jai nesukėlė, tik laikė ir nepaleido.

SkausmÄ nugaroje juto 4 balų stiprumo. Ji tiesiog kniÅ«bsčia gulėjo ir laikė telefonÄ . A. pasakė, kad atidavus telefonÄ , jis iÅ¡eis ir ji jį atidavė. Tada konfliktas persikėlė į jo kambarį ir prispaudimas vyko ant grindų. Ji neprisimena, kaip atsidÅ«rė ant grindų, bet jis Å¡onu gulėjo ant rÅ«bų. RÅ«bus jie iÅ¡mėtė, nes ji juos ėmė, o A. plėšė iÅ¡ jos rankų. RÅ«bai mėtėsi visame kambaryje. Yra įsitikinusi, kad ne A. jÄ pastÅ«mė ant grindų.

A. jai koja sudavė į jos deÅ¡inę kojÄ 4 kartus. Ji neprisimena ar A. jÄ pervertė, ar ji pati nugriuvo. GriÅ«dama ant drabužių skausmo nepatyrė. Prisimena, kai jai 3-4 kartus spyrė į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Po įvykio liko mėlynė. SkausmÄ toje vietoje juto tik prisilietusi. Tada ji stengėsi ranka trenkti A. per kojÄ , kad jis jÄ paleistų. Jis laikė jÄ prispaudęs koja. Jis jÄ paleido. Ji atsikėlė nuo krÅ«vos ir klÅ«pėjo ant žemės, nes nebeturėjo psichologinių jėgų atsikelti.

Ji tiesiog klÅ«pėjo prie darbužių krÅ«vos, o A. pribėgo, apglėbė jÄ per kaklÄ ir pasakė „keiksmažodis“, aÅ¡ tave vis tiek užmuÅ¡iu. Tai nebuvo smaugimas, bet spaudimÄ juto. Oro po tokio veiksmo jai netrÅ«ko. Fizinio skausmo nepajuto. Ant kaklo žymių neliko. Konflikto kontekste Å¡is veiksmas jÄ Ä¯skaudino. Tada ji nuÅ¡liaužė iki jo lovos, atsisėdo ir laukė kada grįš vyras. A. pasakė, kad ji tik apsimeta, o ji sėdėjo ir nieko nebegalėjo pasakyti. Tada jis pradėjo spaudytis, užmetęs džemperį pradėjo trinti jai galvÄ .

Neužilgo grįžo jos vyras. Konfliktas vyko apie 30-40 min. Po skambučio vyras grįžo už 20-25 min. Manė, kad dukra E. matė mažiau, nes ji jos prašė iÅ¡eiti. Gali bÅ«ti, kad ji vis iÅ¡eidavo ir ateidavo. Girdėjo, kaip ji skambino tėčiui ir prašė, kad jis grįžtų namo. Ji privalėjo iÅ¡vengti Å¡io konflikto ir didžioji dalis atsakomybės tenka jai. Ji turėjo sukÄ sti dantis, susitvarkyti viskÄ ir nieko jam nesakyti. DidžiausiÄ fizinį skausmÄ sukėlė smÅ«gis galva.

Gal po stumdymosi, po lazdos, po smÅ«gio ranka jam kaupėsi pyktis ir galbÅ«t tai buvo impulsyvus veiksmas. Konfliktas buvo abipusis. FiziÅ¡kai daugiau nukentėjo ji. Toks didelis konfliktas tarp jų įvyko pirmÄ kartÄ . Anksčiau bÅ«davo pasistumdymų, bet nežymių, daugiausia bÅ«davo žodiniai konfliktai. Po skyrybų su A. tėvu jie apsigyvenome pas jos močiutę. Viena ji nesugebėjo pasirÅ«pinti ir vaikais, ir dirbti. Stengėsi labai daug dėmesio skirti vaikams, bet buvo toks darbas, kad palikdavo vaikus vienus.

Ji visada bÅ«davo labai pavargusi. BÅ«davo, kad pykstant suduodavo per užpakalį. Konfliktai su dukra paaÅ¡trėjo, kai ji susipažino su dabartiniu savo vyru ir pradėjo lauktis. Turėjo neįgaliÄ močiutę ir, negalėdami ja pasirÅ«pinti, iÅ¡sikraustė į Å¡alia esantį butÄ . Močiute turėjo pasirÅ«pinti jos teta. Dukra pasakė, kad ji pagyvens su močiute ir ja rÅ«pinsis. Bet tada paaiÅ¡kėjo, kad dukra vedasi drauges, negrįžta namo. Ji jai pasakė, kad dabar ji gyvens su mumis.

Konfliktas su ja įvyko tada, kai ji 3 paras negrįžo namo, o jai grįžus, ji sudavė jai diržu. Tai yra pati didžiausia jos gyvenimo klaida. Nėra taip, kad ji yra despotė, nemyli savo vaikų ir juos skriaudžia, bet iÅ¡ jų pusės, taip yra. Jos sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), po Å¡io įvykio dukra iÅ¡vyko gyventi pas jÄ . IlgÄ laikÄ jos jautė įtampÄ , nedrįso viena kitai raÅ¡yti, juto kaltę ir stengėsi laikytis toliau nuo jos. PraėjusiÄ vasarÄ jos iÅ¡sikalbėjo ir susitaikė.

Tada įvyko konfliktas su A., galbÅ«t ji pagalvojo, kad ji iniciavo šį konfliktÄ , sumušė A. ir jis atsitraukė. Ji iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 11-12 metų, kai A. buvo 6 metai. Su dabartiniu vyru susituokė 2015 metais. A. nuo mažens sakė, kad nenori bÅ«ti toks, kaip tėvas, nes buvęs vyras buvo priklausomas nuo alkoholio ir labai smurtavo. Jis susirado kitÄ moterį ir jie iÅ¡siskyrė. Kai ji iÅ¡tekėjo, A. buvo su jais ir, jei kažkur vykdavo, tai visi keturi. Gal nuo 12 metų jis pradėjo dažniau iÅ¡eiti į kiemÄ su kažkokiais draugais.

PasireikÅ¡davo pykčio priepuoliai, todėl jie kreipėsi pas psichologę. Po pokalbių pykčio priepuoliai pradėjo mažėti ir jų santykiai dar buvo geri. Tada prasidėjo problemos mokykloje. Ji dirbo pamainomis, naktimis ir nematydavo vaikų, dėl to prasidėjo pamokų nelankymas. Pamatė susiraÅ¡inėjimÄ apie „žolę“, A. dėl to jai nieko neaiÅ¡kino. Rinko jo draugų telefonų numerius, bendravo su tų vaikų tėvais ir bandė spręsti problemas su ta „žole“.

Bendravo su priklausomybės konsultante, ji pasakė, kad turi daugiau bendrauti su vaiku. Prasidėjo problemos su mokykla, tada pakeitė mokyklÄ . Paskutiniu laiku A. nuėjo į profesinę mokyklÄ , 9 klasėje su juo darydavo visas pamokas, bet perėjus į 10 klasę, ji nebeturėjo jėgų mokytis kartu su juo ir pasakė, kad jo nebetemps. PirmÄ kartÄ Å¡eima buvo įtraukta į vaiko teisių tarnybos apskaitÄ , kai A. parvežė policija, kad jis iÅ¡gėrinėjo kapinėse. Dėl antro karto nepamena, gal dėl tyrimo vykusio dėl kameros.

Ä® apskaitÄ Ä¯traukė dėl A. elgesio, o ne dėl problemų mokykloje. Dėl vyresnės dukros buvo tyrimas, nes po įvykio namie ji iÅ¡vyko pas draugę ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jÄ sumušė. Tyrimas baigėsi susitaikymu. Viskas, atrodo, vyko 2016 metais. Dėl Å¡io atvejo Å¡eima į apskaitÄ nebuvo įtraukta. Dėl konflikto su A. Å¡iek tiek jaučiasi nukentėjusi, bet daugiau nukentėjo psichologiÅ¡kai, nei fiziÅ¡kai. Ekspertas jÄ apžiÅ«rėjo ir rasti sužalojimai atsirado įvykio metu.

Pati tų sužalojimų pasidaryti negalėjo. Daugiausia sužalojimų buvo ant rankų nuo stumdymosi. Prisimena, kad namuose buvo apžiÅ«rėta policijos pareigÅ«nų. Sutinka, kad tuo metu galėjo nesimatyti kraujosruvų, nes tada tik apžiÅ«rėjo kojÄ ir kaktÄ . Po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ areÅ¡tinėje jai reikėjo nusirengti ir tada pamatė labai daug sužalojimų ant rankų, pareigÅ«nė pasakė, kad yra kraujosruva ir ant nugaros. Ant kaklo sužalojimų nebuvo, palietus kaktÄ juto skausmÄ , bet kraujosruvos nebuvo.

Negali pasakyti, ar dėl 4 smÅ«gių atsirado kraujosruva ant kojos, bet ji buvo toje pačioje vietoje. Iki įvykio sužalojimų ji neturėjo. Dėl dukros, pradžioje nežinojo kaip kalbėti su E., ieÅ¡kojo pagalbos. Ji lankosi pas mokyklos psichologÄ . Ji pasidarė atÅ¡iauresnė, piktesnė. Mokyklos psichologei papasakojo situacijÄ ir paprašė su ja pabendrauti. Nežino, kiek galima teigti, kad tai labai stipriai įtakojo jos elgesį, bet konflikto metu ji pajuto iÅ¡gÄ stį. Po įvykio ji grįžo kitÄ dienÄ , bet nepasakytų, kad vaikas buvo labai sužalotas.

Ä®vykio metu ji buvo labiau kaip gynėja, skambino tėčiui, ramino. Jai civilinio ieÅ¡kinio pinigai nėra reikalingi, dukrai taip pat. Sutinka, kad įvykiu dukra pajuto iÅ¡gÄ stį. Ilgalaikių pasekmių neturi. Žodinius konfliktus ji matydavo ir anksčiau. Konfliktai bÅ«davo dažni, bet ne kasdieniai. E. vengdavo bendrauti su broliu ir A. užsidarydavo savyje. Mano, kad jai sukÅ«rus Å¡eimÄ , jis pasijuto atstumtas, išėjo į gatvę. BÅ«davo Å¡eimoje ir gražių momentų. Ä®vykio metu ji neturėjo jokių minčių sužaloti A.

Lazda nebuvo paimta jį muÅ¡ti. Nemano, kad kaltinamasis specialiai norėjo jÄ sužaloti, viskas įvyko instinktyviai. Ji sÅ«nui atleidžia, stengiasi savyje viskÄ susidėlioti atsiribodama nuo žmonių. Ji pati prisiima atsakomybę, kad nebuvo gera mama, nemokėjo bendrauti, prie jo prieiti. A. elgesys toks buvo, nes jis jautėsi atstumtas. Ji jam jokių pretenzijų neturi. Ateityje, gal kai pasitrauks žmonės įtakoję jo elgesį, jam subrendus, jie galės pasikalbėti. Ji bÅ«tų linkusi jam atleisti ir bylÄ baigti susitaikymu.

Sužalojimų ant kaklo jai nėra nustatyta, skausmo nepajuto ir nemano, kad buvo bandymas jÄ smaugti. DeÅ¡inės kojos Å¡launyje skausmas buvo sukeltas ir liko kraujosruva. Sutiktų susitaikyti, ji jam atleidžia ir jokių pretenzijų neturi. Paskutiniame epizode, kai ji nebegalėjo atsikelti, kai per sulenktÄ rankÄ jai buvo uždėjęs rankÄ ant kaklo ir iÅ¡tarė žodžius, jie nebeatsimena patirto skausmo lygio. Dabar atrodo, kad juto tik psichologinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ ir nurodė teisingÄ skausmo lygį.

Å iuo metu daugiau prisimena psichologinį skausmÄ , patį veiksmÄ .

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti Nukentėjusiosios O. Ž. parodymai. 2022 m. gruodžio 8 d. Nurodė, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ji, sūnus A. R., kuriam yra 17 metų, vyras P. Ž. ir dukra E. Ž., kuriai yra 7 metai. 2022-12-07, su E. grįžo namo, buvo gal jau netoli 18.00 val. Namuose buvo sūnus A., o vyras P. buvo darbe, jo namuose nebuvo.

Grįžusi namo, pamatė, kad virtuvėje kriauklėje buvo pridėta daug indų, iÅ¡ kurių valgė A. Tuomet nuėjo į A. kambarį, A. kambaryje gulėjo ant lovos ir kažkÄ telefone žiÅ«rėjo. Pasakė A., kad nusibodo grįžus po darbo namuose rasti netvarkÄ , pavargo grįžusi po darbo pastoviai namuose tvarkytis ir pareikalavo A., kad tučtuojau eitų ir iÅ¡siplautų savo indus. A. kažkÄ murmėdamas nuėjo į virtuvę plautis indų. A. aiÅ¡kino, kad jis nepalikinėtų savo indų bet kur, kad turi savo kambarį ir jame gali daryti kÄ tik nori.

A. virtuvėje stovėjo, jau buvo iÅ¡siplovęs indus, o ji stovėjo buto koridoriuje ir jis jai pasakė: „keiksmažodžiai“. Tada paklausė A., kodėl jis nevažiuoja gyventi pas tėvÄ A. R., kodėl kelia skandalus pas jÄ namuose. Tuomet prasidėjo keiksmažodžių lavina iÅ¡ A. ir ji pasakė, kad nebegali. Ji pasakė A., kad sudeda jo daiktus, kad jis važiuotų pas močiutę G. R. ir pas jÄ gyventų. A. tuo metu buvo savo kambaryje, o ji stovėjo prie jo kambario durų, jis stovėjo prieÅ¡ais jÄ ir po jos Å¡ių žodžių A. jai spjovė kelis kartus į veidÄ .

Tuomet įėjo į A. kambarį ir pradėjo rinkti daiktus, norėjo juos sudėti, o A. toliau ant jos spjaudė. Tuomet neiÅ¡kentusi atsisuko ir spjovė A. atgal. Prie spintos buvo nepritvirtinta medinė lazda (ta lazda yra spintos rėmelis, apsauga, taip įvardintų). Tas rėmelis (medinė lazda) blogai laikėsi ant spintos, buvo jau atkibęs ir, kai ėmė iÅ¡ spintos A. rÅ«bus, ta lazda visai atkrito nuo spintos ir, kad jai netrukdytų, paėmė tÄ lazdÄ ir metė. Kadangi lazda pakankamai ilga, tikrai galėjo mesdama pataikyti į A., tačiau ar kliuvo su lazda A., tikrai neatsimena, neužfiksavo to momento.

TÄ lazdÄ metė su tikslu, kad ji jai netrukdytų, tiesiog į Å¡onÄ norėjo numesti, toliau nuo savęs, tikrai neturėjo tikslo, kad lazda pataikytų tyčia į A.. A. tuomet jÄ pradėjo laikyti, neleido jai dėti jo daiktų, ir su A. apsistumdė abu. Apsistumdymo metu A. jÄ stÅ«mė į spintÄ ir ji su nugara atsitrenkė į spintÄ , gerai neatsimena, bet jai tai nesukėlė fizinio skausmo, nejuto skausmo, ir tuomet A. vienÄ kartÄ iÅ¡ delno sudavė, kur pataikė, ar į kaklÄ , ar į veidÄ , ar į petį, iÅ¡ to viso streso neprisimena.

Tuomet A. rankomis prirėmė jÄ prie spintos ir jai iÅ¡ savo galvos vienÄ kartÄ trenkė ir pataikė į jos kaktÄ , tiksliau labiau į deÅ¡inę kaktos pusę, tai jai sukėlė fizinį skausmÄ , skausmÄ deÅ¡imtbalėje sistemoje vertintų 6 balais, tai labiau įvardintų kaip momentinį skausmÄ . Tuomet ji išėjo iÅ¡ A. kambario, nuėjo pas save į kambarį ir pasiėmusi telefonÄ paskambino savo vyrui P. ir pasakė, kad A. jÄ muÅ¡a, pasakė, kad jai trenkė iÅ¡ galvos ir paprašė, kad vyras grįžtų, kad A. galėtų iÅ¡vežti pas močiutę.

Po skambučio grįžo atgal į A. kambarį, toliau dėti jo daiktų, jeigu neapsirinka ir gerai prisimena, tuomet A. savo telefonu pradėjo jÄ filmuoti, nes jai pasakė: „aÅ¡ dabar tave filmuoju“, tačiau nežino, ar jis tikrai jÄ filmavo, gal tik taip pasakė. Tuomet su A. vėl sustumdė, tas apsistumdymas buvo toks iÅ¡tisinis, nes ji imdavo jo rÅ«bus, jis jai neleisdavo, taip ir stumdėsi. Tuomet, pasiėmusi kelis A. rÅ«bus, nuėjo pas save į kambarį, kad ramiai galėtų juos sulankstyti ir sudėti į tašę.

A. atėjo jai iÅ¡ paskos į jos kambarį, jis iÅ¡ nugaros jai su ranka paėmė už kaklo ir nuvertė jÄ ant lovos, veidu į lovÄ ir laikė su ranka prispaudęs, kad negalėtų atsikelti nuo lovos, jai tas spaudimas prie lovos sukėlė fizinė skausmÄ , kurį deÅ¡imtbalėje sistemoje vertintų 4 balais. Ji tuomet, kuomet jis jÄ su ranka spaudė prie lovos, iÅ¡ A. rankų iÅ¡plėšė telefonÄ , tai buvo jo telefonas. Jis pradėjo Å¡aukti, kad ji grÄ Å¾intų jo telefonÄ , ji Å¡aukė, kad jis privalo iÅ¡eiti.

Tuomet A. atsitraukė nuo jos, jau nebespaudė ir nuo komodos paėmė jos telefonÄ ir pasakė, kad sudaužys telefonÄ , jeigu ji jam neatiduos jo telefono, nes ji rankose laikė jo telefone. Tuomet dukra E. atėjo pas jÄ Ä¯ kambarį ir pradėjo Å¡aukti: „ne mamyte neleisk, kad sudaužytų tavo telefonÄ â€œ. A. pažadėjo, kad, jeigu atiduos telefonÄ , jis susirinks savo daiktus. Ji tuomet iÅ¡ karto A. atidavė jo telefonÄ , kad jis negÄ sdintų E., o A. ant komodos padėjo jos telefonÄ . Ji paprašė E., kad ji pabÅ«tų jos kambaryje.

Su A. nuėjo į jo kambarį ir jis jai pasakė, kad jis niekur nežada iÅ¡eiti, kad neis pas močiutę ir kad jÄ apgavo. Pasilenkusi nuo grindų ėmė A. daiktus ir jis rankomis jÄ pervertė ant grindų, ji nugriuvo Å¡onu ant grindų, ant kairio Å¡ono ir tuo metu A. su savo koja iÅ¡ virÅ¡aus, trypė jos kairę kojÄ , apie 4 kartus, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertintų 4 balais. Gulėdama ant grindų Å¡onu, dar bandė suduoti A. į kojas, kad jis pasitrauktų nuo jos. Jau tuomet labai palūžo, ant grindų buvo atsiklaupusi ant kelių, A. priėjęs iÅ¡ nugaros ranka apėmė jos kaklÄ ir stipriai spaudė, bet ne smaugė, o tik spaudė ir pasakė:

„keiksmažodis“, tave vis tiek užmuÅ¡iu“, tai jai sukėlė fizinį skausmÄ , kurį vertintų 6 balais. Tuomet ji nuÅ¡liaužė prie jo lovos kraÅ¡to ir pradėjo verkti. A. priėjęs prie jos, su savo skrepliais jÄ 4 kartus dar apspjovė, pradėjo sakyti: „keiksmažodžiai“ iÅ¡ kambario“, savo džemperį jis užmetė jai ant galvos ir pradėjo su juo trinti jos galvÄ , sakydamas nusivalyk skreplius nuo galvos. Tuomet sugrįžo vyras į namus. Jis nekonfliktavo su A., jis visada vengia kiÅ¡tis į jos konfliktus su A., niekada nesikiÅ¡a.

Ji vyrui pasakė, kad reikia kviesti policijos pareigÅ«nus, kažkaip paaiÅ¡kinti situacijÄ . Tuomet A. pasakė, kad jis pats jai iÅ¡kvies policijÄ ir jis pats paskambino į policijÄ , jai nespėjus to padaryti. Kai A. iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, ji tiesiog nuėjo pas save į kambarį, atsisėdo ant lovos ir laukė pareigÅ«nų. Gali pasakyti, kad dukra E. konflikto nematė, kuris vyko pas A. kambaryje, nes ji jai neleido, kad matytų, ji pasiėmusi telefonÄ buvo jos kambaryje. Konflikto metu ji pati buvo blaivi, A. irgi buvo blaivus.

Gali pasakyti, kad ji tik turi įtarimÄ , kad A. kartais vartoja narkotines medžiagas, nes bÅ«na, kad labai ilgai miega arba elgiasi agresyviai. Tačiau nemano, kad atskirtų, kada A. yra pavartojęs narkotinių medžiagų, o kada ne. Konflikto metu A. jai atrodė adekvatus ir jokių įtarimų visiÅ¡kai nekėlė, neatrodė, kad bÅ«tų kažko pavartojęs ar apsvaigęs, ar kad bÅ«tų kažkoks kitoks nei visada. A. Å¡iuo metu nieko neveikia visiÅ¡kai, jį 2021 metais iÅ¡metė iÅ¡ mokyklos, nes jis praktiÅ¡kai nelankydavo pamokų.

Su A. problemos prasidėjo nuo 12 metų, kai pradėjo įtarinėti, kad jis rÅ«ko „žolę“, nes rasdavo namuose folijos paketėlių, kažkokių „žolės“ nuotrupų, bÅ«nÄ ilgai miega arba elgiasi labai agresyviai. Mokykla jai pasiÅ«lė ir buvo iÅ¡siuntusi prevenciÅ¡kai A., kadangi įtarė tiek ji, tiek mokyklos darbuotojai, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Jai jokių rimtų sužalojimų nebuvo padaryta, jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas, tačiau savo sÅ«nui jokių pretenzijų neturi, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi jai nėra padaryta jokių sužalojimų (1 t., b. l. 57-61). 2022 m. gruodžio 28 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiosios O.

Ž. nurodė, jog kadangi po įvykio labai buvo susijaudinusi, tai pirminėje apklausoje neteisingai nurodė, kuria koja jos sÅ«nus A. jai trypė. Kai jis jÄ pervertė ant žemės, ji nugriuvo Å¡onu, nugriuvo ant kairio Å¡ono, gulėjo ant kairės kojos, tai jis jai savo koja iÅ¡ virÅ¡aus apie 4 kartus trypė jos deÅ¡inę kojÄ . Ji gindamasi bandė jam ranka suduoti per kojas, bet jai nepavyko, o A. atsitraukus, ji atsiklaupė ant kelių, nes buvo palūžusi. Tada A. priėjo jai iÅ¡ nugaros ir ranka užspaudė jai kaklÄ ir pasakė:

„keiksmažodis“ tave vis tiek užmuÅ¡iu“. Taip per sulenktÄ rankÄ jis jai kaklÄ spaudė apie 10 sekundžių. Daugiau, kÄ sakė pirminėje apklausoje, viskas tiesa, ji apklausoje tiksliai iÅ¡dėstė visÄ sekÄ . Kaip minėjo pirminėje apklausoje, ji rėmeliu nuo spintos galėjo A. mesdama pataikyti, bet tai nebuvo tyčios. Taip pat apsistumdymo metu gal netyčia ir pataikė A. į „klynÄ â€œ, tačiau to momento nepamena, nes buvo Å¡oke, buvo daug susistumdymų, bet tyčia kojos ji tikrai nekėlė ir nespyrė.

Gerai pamena, kad, kai jÄ A. stÅ«mė į spintÄ ir ji į jÄ atsitrenkė, tada A. ji trenkė vienÄ kartÄ delnu antausį, tačiau kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, gali bÅ«ti į veidÄ , kaklÄ ar petį, to neužfiksavo. Kaip minėjo, sÅ«nui pretenzijų neturi, teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jai iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau ji ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir ateityje nereik. (1 t., b. l. 62-65).

3.2. Pagarsinus parodymus nukentėjusioji O. Ž. nurodė, jog parodymai Å¡iek tiek skiriasi nuo Å¡iandienos. Å iandien daugiau prisimena emocinį ir psichologinį smurtÄ , o ne fizinį skausmÄ . Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė skausmo lygį, reiÅ¡kia jis toks ir buvo. Tikslesni parodymai duoti iÅ¡ karto po įvykio. Ji neatsimenu ar į savo kambarį išėjo su drabužiais, ar su telefonu, bet žino, kad savo kambaryje buvo su telefonu ir prispaudimas ant lovos buvo dėl telefono. Sutinka, kad Å¡is prispaudimas iÅ¡ virÅ¡aus jai sukėlė 4 balų skausmÄ nugaroje.

Ji neatsimena kas jÄ pervertė ant žemės. Jei pareigÅ«nei nurodė, kad jÄ pervertė A., reiÅ¡kia taip ir buvo, Å¡iandien nebeprisimena. Teismas turėtų remtis pareigÅ«nei duotais parodymais. PirmÄ kartÄ prirėmęs prie sienos A. jÄ laikė abejomis rankomis pečių dalyje. Tose vietose sužalojimų nenustatyta. Po jos prispaudimo ant lovos galėjo atsirasti sužalojimai žaste, kairėje alkÅ«nėje, dilbyje. Paskutiniu momentu, kai buvo suimta už kaklo, sužalojimų nebuvo nustatyta. Apsistumdymų tarp jų buvo daug, nes ji ėmė drabužius, o jis juos plėšė iÅ¡ rankų.

Galėjo ir nuo Å¡ių veiksmų atsirasti kraujosruvos žastuose ir alkÅ«nėse. Tuose apsistumdymuose aktyviai dalyvavo ir ji. Neatsimena momento, kada galėjo įspirti A. Daugiausia su E. laiko leidžia visi kartu. Tėtis buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), tai daugiau laiko buvo kartu, bet jos ryÅ¡ys su tėčiu taip pat yra labai geras. Ji matė, kai jÄ sulaikė pareigÅ«nai ir iÅ¡vežė iÅ¡ namų. Nežino kaip E. reagavo į jos emocinę bÅ«klę, bet su pareigÅ«nu ji bendravo drÄ siai.

Konflikto su telefonu momentu ji sėdėjo ant sofos, o ji atėjo Å¡alia, neprisimena kÄ tiksliai ji jai pasakė. Su vyru pykčių turėjo daugiau, kai jai buvo nustatyta diagnozė, kurį laikÄ gyveno atskirai. E. muÅ¡tynių vaizdas nėra įprastas, stengiasi jÄ visada apsaugoti. E. tėčiui skambino, nes norėjo, kad jis greičiau grįžtų. Ji nerimavo dėl jos ir iÅ¡sigando. A. veiksmai nebuvo suplanuoti, bet jis norėjo jÄ pažeminti. E. iki Å¡iol yra teikiama psichologo pagalba dėl Å¡io įvykio.

Ji nematė ar E. verkė, kai po įvykio jie atvažiavo jos pasiimti iÅ¡ policijos. Be to, jos vienos namie negalėjo palikti. Nežino kÄ atsakyti į klausimÄ apie tai, kad anksčiau palikdavo vaikus savaitgaliui, kad pailsėtų. Močiutė ir pati praÅ¡ydavo palikti vaikus. Prasidėjus skyryboms santykiai su G. R. suprastėjo. Ji jos vengdavo ir po įvykių su A., kai jis pradėjo bėgti iÅ¡ pamokų, įtarinėjo dėl „žolės“, su ja bendraudavo jos vyras, o ne ji. Jos buvusį vyrÄ visada atstovavo G. ir ji visas problemas žinojo.

Kad normalizuotųsi jų santykiai su A., pirmiausia, turi nurimti emocijos, turėtų atsitraukti ir praeiti daugiau laiko. Kiekvienas teismo posėdis sukelia naujas emocijas. Ji sutiktų susitaikyti ir sutinka pradėti normaliai bendrauti.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. R. nurodė, jog apie įvykį sužinojo, kai kitÄ dienÄ A. jai atvežė vaikų teisės. Jai buvo keisti visi tie pasakojimai, kad toks konfliktas kilo dėl neplautų indų. Darbo buvo 5 minutės, o priėjo iki teismų. Kai vaiko teisės jai atvežė A., jie su mama turėjo bÅ«ti skyriumi. IÅ¡ pradžių ji suprato, kad A. buvo nukentėjęs. Kai vaikÄ metė iÅ¡ namų, jis pajuto didžiulį pažeminimÄ . Tas fizinis skausmas ir kažkokios kraujosruvos yra mažesnis skausmas, negu psichologinis iÅ¡gyvenimas vaikui, kai jį meta iÅ¡ namų.

Ji taip suprato, kad tas metimas iÅ¡ namų jau buvo suplanuotas. Ji vaikų teisėms pasakė, kad kai vaikas nukentėjęs, tai mama turėjo bÅ«ti iÅ¡varyta iÅ¡ namų, o ne vaikas. Vaikas atvažiavo su vasariniais batais, nors buvo žiema ir daug sniego. Per Kalėdas į paÅ¡tomatÄ atsiuntė sudėjusi drabužius, bet neįdėjo nei Å¡okoladuko, nieko. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog A. parašė žinutę, ar ji jį priimtų, bet ji tos žinutės nematė, nes lauke kasė sniegÄ .

Tik vėliau lauke pamatė ateinantį A. ir dvi moteris. Nuo to laiko A. pas jÄ apsigyveno ir dabar yra jo globėja. Apie įvykį jie kalbėjosi. Jis pasakojo lygiai tÄ patį kaip teisme. Ji jį vežė į apklausÄ ir jam iÅ¡ karto pasakė nieko nemeluoti ir pasakyti taip, kaip buvo. Jis pasakojo, kad jį metė lauk, kad atėmė telefonÄ , kad su spintos lazda ant jo puolė. Smulkiai, kaip ir teisme, viskÄ su juo iÅ¡sikalbėjo ir peržiÅ«rėjo įraÅ¡us. Kažko kitaip neturi kÄ papildyti ir sutinka su jo iÅ¡sakytais parodymais.

Jei jis nebÅ«tų iÅ¡provokuotas, tai nieko nebÅ«tų įvykę. VisÄ Å¡eimos gyvenimÄ jam pasakojo ir A. vyresnė sesė. Vaikui jau nuo 5-6 metų iki Å¡io įvykio kaupėsi emocijos. Kaip globėja ji gavo prieÅ¡prieÅ¡inio tyrimo dokumentus. Su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ sutinka ir jo neskųs, nes, jeigu jau ruoÅ¡iasi susitaikyti, tai kam dar viskÄ aÅ¡trinti. Džiaugiasi, kad jie ruoÅ¡iasi susitaikyti, bet nemano, kad iÅ¡ karto prasidės normalus bendravimas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir žalos atlyginimo mano, jog negali bÅ«ti jokios kalbos.

A. taip pat matė labai daug smurto, kai buvo smurtauta prieš vyresnę sesę, taip pat ir A., ir E. matė, kai buvo išvarytas P. Ž.. Mažoji nukentėjusioji nesureikšmino šio įvykio, yra mačiusi daug panašių įvykių. Mama tik po vaiko teisių spaudimo pervedė vaiko pinigus už A. Mama prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik kai paskambino P. Ž. ir per 3 mėnesius ji pervedė tik 150 eurų, o dabar iš A. iš karto norima gauti 500 eurų sesei. Prašoma suma yra per didelė, A. neturi savo turto.

Ji po trijų mėnesių gavo 560 eurų vaiko pinigų. Jam pinigų duoda ir tėtis. Per žiemÄ turėjo vaikui ir batus nupirkti, ir drabužių, ir tuos pinigus paskyrė vaiko iÅ¡laikymui. Biologinis tėvas A. R. iÅ¡laiko vaikÄ ir visada moka alimentus pagal teismo nutartį. Jos sÅ«nus gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena nuo iÅ¡siskyrimo su O., gal 12-13 metų. Mama tėvui apie vaikÄ atsiliepdavo tik piktai ir tėvas per telefonÄ vaikÄ auklėjo, todėl ir įvykdavo kivirčai tarp tėvo ir A.

Dabar, kai A. gyvena pas jÄ , jie susitiko su tėvu ir sutaria labai gerai. Ji su A. nuo gimimo labai gerai sutaria, atvažiuodavo pas jÄ Ä¯ metus po 2-3 kartus. Kai buvo mamos nepriežiÅ«ra, A. išėjęs į gatvę susidėjo su gatvės draugais, įvyko nusikaltimai ir medžiagų pavartojimas. Jis dažnai bÅ«davo varomas iÅ¡ namų, apie Å¡ias problemas girdėdavo tik nuogirdas. Ji dalyvaudavo Å¡ių problemų sprendime, nes tėvas persiųsdavo žinutes ir ji eidavo į vaikų teises aiÅ¡kintis.

A. nesimokymas buvo dėl to, kad mama neįdiegė pareigos mokytis. Mama pati neturėjo pareigos mokytis, tai ir sÅ«nui nepadarė įtakos. Kokį gyvenimÄ gyvena patys tėvai, tai tokie pasidaro ir vaikai. Dabar gyvenant su A. jis yra labai geras vaikas. Buvo momentų, kai A. pas jÄ pagyvendavo tai po mėnesį, tai savaitgaliais, bet mama niekuo neprisidėdavo. Turi dar vienÄ kito sÅ«naus anÅ«kę. A. ieÅ¡kosi darbo, bet kol yra nepilnametis, darbo niekas neduoda. Ji jį motyvuoja, kad laikytųsi teises, gal lengviau ras darbÄ .

Dabar iÅ¡ jo nėra girdėjusi nei vieno keiksmažodžio ir jų santykiai yra geri. Ji nežada jam sulaukus 18 metų jį iÅ¡varyti lauk, jis galės gyventi tol, kol atsistos ant kojų. Ji nori, kad jis eitų tik doros keliu, jam gatvės draugai nebėra reikalingi. Priklausomybė dėl „žolės“ dingusi. IÅ¡ namų jis niekur nebeina, lanko vairavimo kursus. Su juo namuose buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to jis eidavo į gatvę. Ji nežino ar jos skundai vaikų teisėms pasitvirtindavo, nes O. mokėdavo viskÄ apeiti.

Kreipėsi su pareiÅ¡kimais dėl vaikų teisių pažeidimų, bet atsakymų negaudavo. Mano, kad jos skundai bÅ«davo pagrįsti. Jų santykiai su nukentėjusiÄ ja nėra geri. Nemano, kad jos sÅ«naus alkoholizmas padarė traumÄ A. Persiųstus 150 eurų grÄ Å¾ino atgal O., nes susitvarkė pilnÄ globÄ . Jeigu paims iÅ¡ jos pinigus, turės aiÅ¡kintis valstybei. Ji gausi pilnÄ iÅ¡laikymÄ , kaip kad vaikas gyventų vaikų namuose. Jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gaudama pinigus iÅ¡ mamos, jai bus sumažinta paÅ¡alpa.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. nurodė, jog dirba Å iaulių miesto ir rajono komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. KaltinamÄ jį žino iÅ¡ darbo, kai reagavo į įvykį. Reagavo į smurto artimoje aplinkoje įvykį (duomenys neskelbtini) pr. PraneÅ¡imas buvo toks, kad įvyko konfliktas tarp motinos ir sÅ«naus, nukentėjo sÅ«nus ir pajuto fizinį skausmÄ . Atvykus sÅ«nus aiÅ¡kino tas pačias aplinkybes. Buvo pabendrauta ir su motina. SÅ«nus aiÅ¡kino, kad motina prieÅ¡ jį smurtavo ir jis patyrė fizinį skausmÄ . Daugiau kažko nebeprisimena. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir tie parodymai yra tikslesni. Su apklausos protokolu susipažino, parodymai suraÅ¡yti teisingai ir teismas gali jais remtis.

5.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos S. M. parodymai (1 t., b. l. 156-159). Liudytoja nurodė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja. 2022 m. gruodžio pradžioje, dabar tiksliai datos nepamena, dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu E. V..

Darbo metu, kiek tuo metu buvo valandų, nepamena, pamena tik, kad vakare, gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo, kad namuose (duomenys neskelbtini), mama smurtauja prieÅ¡ sÅ«nų. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė vyras, tai yra sÅ«naus patėvis, kuris nurodė, kad policijÄ kvietė posÅ«nis ir jis Å¡iuo metu yra savo kambaryje. Nuėjo pakalbėti su posÅ«niu į kambarį. Vaikinas jautėsi labai ramus, kambarys buvo labai netvarkingas. Jis nurodė, kad susipyko su mama, kad ji pradėjo spjaudytis, o jis jai atgal.

Taip pat nurodė, kad mama su mediniu pagaliu sudavė apie 4 kartus per rankÄ , kiek pamena, atrodo deÅ¡inę. Ar dar buvo kur suduoti smÅ«giai pagaliu, ji nepamena, tik pamena, kad vaikinas rodė, kur buvo suduoti smÅ«giai, tačiau jokių sužalojimo žymių nesimatė. Taip pat pamena, kad sakė, jog sudavė delnu per veidÄ , tačiau kiek kartų, nepamena, bei spyrė į lytinius organus. Ant veido taip pat nesimatė sužalojimų žymių. Tiksliai, kur ir kiek buvo suduota smÅ«gių, nepamena, daugiau su vaikinu bendravo kolega, pamačiusi kitame kambaryje moterį, nuėjo su ja pakalbėti.

Tik pamena gerai, kad vaikinas elgėsi labai laisvai, atsipalaidavęs, kažkokio susijaudinimo jis nerodė. Moteris buvo labai susijaudinusi, ji verkė. Apsiraminusi paaiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl neplautų indų, dėl ko ji papriekaiÅ¡tavo vaikui. Tada sÅ«nus ėmė jai draskyti akis, grubiai ir žeidžiančiai kalbėti ir spjovė jai į veidÄ , ant galvos, o ji spjovė atgal. Pokalbio metu ant plaukų dar matėsi skreplių likučiai. Moteris nurodė, kad sÅ«naus kambaryje apsistumdė, kad ji bÅ«tų sudavusi sÅ«nui, kokį smÅ«gį, ji nenurodė.

Tiksliai įvykio sekos nepamena, tik pamena, kad moteris paaiÅ¡kino, kad konflikto metu sÅ«nus jai trenkė iÅ¡ galvos į kaktÄ , jÄ pastÅ«mė, smaugė, o kai nukrito ant žemės, užmynė ir trypė deÅ¡inės kojos Å¡launį. Vizualiai apžiÅ«rint moters kÅ«nÄ , akivaizdžių sužalojimų nebuvo pastebėta. Pagalys, apdaila nuo spintos, buvo apie 2 m ilgio ir 5 cm pločio. Ant jo kraujo žymių nebuvo, jis nebuvo apgadintas, apžiÅ«rėtas įvykio vietoje ir nepaimtas dėl ilgio.

5.2. Pagarsinus parodymus liudytoja S. M. nurodė, jog jos parodymai teisingi. Daugiau aplinkybių neprisimena.

6. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2023 m. sausio 12 d. nukentėjusiosios mažametės E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji nurodė, jog jai 7 metai. Å iandien kalbės apie brolį A. R.. Brolis yra A. R., mama O. Ž.. Atvyko, kad papasakoti, kas įvyko. Gruodžio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini), mama liepė broliui susiplauti indus, bet jis nesiplovė, tada mama pasakė, kad brolis iÅ¡eitų iÅ¡ namų, bet brolis neklausė ir jie pradėjo muÅ¡tis. MuÅ¡tynes pradėjo mama, ji paėmė kažkokiÄ apdailÄ ir mušė brolį.

TÄ apdailÄ paėmė iÅ¡ spintos, kuri buvo pas brolį kambaryje. Apdaila panaÅ¡i į medį. Su ta apdaila ji broliui vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ . Mama gulėjo ant kilimo, brolis jai sudavė į kojas. Brolis pastÅ«mė mamÄ ir taip ji atsidÅ«rė ant kilimo. Mama gulėjo sulenkusi kojas, tada jis mamÄ skaudžiai mušė su kojomis, jis trenkė mamai į abi kojas (parodė, kad spyrė į blauzdas, čiurnas, pakinklius). Buvo suduoti 4 smÅ«giai. SmÅ«giai suduoti buvo kojomis. Tuo metu ji buvo pas mamÄ kambaryje, o mama gulėjo brolio kambaryje, jai matėsi pro duris, kas vyksta.

Brolis spjovė mamai ant plaukų, tada mama pastÅ«mė brolį ant lovos, po to brolis pradėjo smaugti mamÄ , brolis laikė kaklÄ abiem rankom apie 30 s. Tada mama iÅ¡tiesė rankas, gynėsi ir brolis nukrito ant kilimo. Po to mama pradėjo verkti ir brolis sakė: „mama, mama“. Po to brolis paklausė jos, ko čia spokso, bet ji nieko nesakė. Daugiau nematė jokių veiksmų. Matė ant mamos kÅ«no „mėlynes“. Ant abiejų kojų buvo po 5 „mėlynes“ ir parodė kur. Mamai ant plaukų dar buvo seilės. Nematė ant brolio kÅ«no jokių sužalojimų.

Jos ir brolio santykiai negeri, jis su ja nebendrauja. Jai labai bloga buvo, nes gaila buvo brolio ir mamos. To konflikto metu mama ir brolis buvo neblaivÅ«s. Ji nelabai supranta, kai žmogus yra blaivus ir neblaivus. Mama sakė, kad čia atvykusi papasakotų, kaip vyko muÅ¡tynės, kad nemeluotų ir sakytų tiesÄ . Ä® teisėjo klausimus atsakė, kad iÅ¡ eilės pasakoja, kaip viskas buvo. Brolis filmavo mamÄ su telefonu, telefonas buvo brolio. Brolis filmavo, kai mama verkė. Mamos ir brolio telefonus ji laikė rankose.

Brolis norėjo sudaužyti mamos telefonÄ , o ji jį paėmė ir apsaugojo. Ji broliui davė jo telefonÄ , nes sakė ir ji jam atidavė. Ä®vykio metu namuose kitų žmonių nebuvo. MuÅ¡tynės jau buvo pasibaigusios, kai atvyko tėtis. Konflikto metu apspjovė tik mamÄ , daugiau niekas nespjaudė. Ä® prokurorės klausimus atsakė, po to smÅ«gio apdaila buvo uždėta ant spintos, kuri yra pas brolį kambaryje. Mama uždėjo apdailÄ po to, kai trenkė broliui. ApdailÄ uždėjo, kai pasibaigė konfliktas.

Kai dėjo apdailÄ , brolis buvo kambaryje. Tik mama turėjo tÄ apdailÄ rankose. Nematė, kad mama bÅ«tų atlikusi dar kažkokius veiksmus prieÅ¡ brolį. Ä® įgaliotos atstovės pagal įstatymÄ klausimus atsakė, kad brolis neleido, kad mama paimtų tÄ apdailÄ . Jis galvojo, kad mama gali duoti jam smÅ«gius. Mama broliui trenkė neskaudžiai, nes jis nepasakė „ai“, tai suprato, kad neskaudžiai. Ä® teisėjo klausimus atsakė, kad iki įvykio su mama žaidė „Tuk tuk“ namuose, o brolis buvo prie telefono, jis žiÅ«rėjo „youtube“.

Mama pamatė neÅ¡varius indus ir nuėjo pas brolį. Mama nunešė neÅ¡varius indus į brolio kambarį. Brolis sakė rimtai, kam ji čia deda, o mama sakė, kad jis neiÅ¡siplovė, tada brolis nunešė indus į virtuvę ir tada mama vis tiek indus nunešė pas brolį. Mamai atsibodo plauti brolio indus. Tada mama liepė susidėti daiktus. Ä® įgaliotos atstovės pagal įstatymÄ klausimus atsakė, kad brolis neleido dėti rÅ«bų, griebė iÅ¡ rankų. Brolis bandė griebti mamai iÅ¡ rankų tÄ apdailÄ .

Konflikto metu jautėsi blogai. Po konflikto jautėsi blogai, nes mama verkė, ji guodė. Ä® advokatės klausimus atsakė, kad mama bandė griebti broliui už kojų, kai ji gulėjo ant žemės, o brolis jÄ spardė, bet jai nesisekė. Ji atsistojo, kai pastÅ«mė brolį ant lovos. Kai mama brolį pastÅ«mė ant lovos, tada jis bandė atimti iÅ¡ jos telefonÄ . Brolis reagavo rimtai, kai mama sudavė broliui su apdaila. Jis sakė, kad mama eitų iÅ¡ tų namų (1 t., b. l. 139-141).

7. 2022 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 7 d., apie 18.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), blaivus nepilnametis sÅ«nus A. R. sumušė blaiviÄ motinÄ O. Ž., suduodamas iÅ¡ galvos vienÄ kartÄ Ä¯ kaktos sritį, apkabinęs ranka už kaklo jÄ smaugė, bei jai nugriuvus, koja spyrė ne mažiau 3 kartų į deÅ¡inės kojos Å¡launį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 5-10).

8. 2022 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog smurtÄ patyręs asmuo yra O. Ž. Å¡oko bÅ«senoje, susijaudinusi. Ji nurodė, kad sukonfliktavo su sÅ«numis A. R. dėl neiÅ¡plautų indų. Žodinio konflikto metu abu apsistumdė, vienas ant kito spjovė, A. R. jai iÅ¡ galvos vienÄ kartÄ trenkė į galvÄ , su deÅ¡ine ranka smaugė ir kai ji nukrito, jis koja keletÄ kartų trypė jos deÅ¡inės kojos Å¡launį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , kurį vertina 7 balais (1 t., b. l. 11-14).

9. 2022 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, jog įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-31).

10. Iš PRĮR registro išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 7 d. 18.38 val. apie įvykį telefonu pranešė A. R. užfiksuota, nurodydamas, jog mama namuose mušasi, spjaudosi (1 t., b. l. 32-36).

11. 2022 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pokalbio su Bendrojo pagalbos centru garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu fiksuota, kad policijos pareigūnus kvietė A. R., nurodydamas, kad mama jį spaudė, daužė (1 t., b. l. 37-39).

12. 2022 m. gruodžio 14 d. – 2022 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota policijos pareigÅ«nų, vykusių į įvykio vietÄ , „Body“ kamera filmuoto vaizdo ir garso įrašų apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu fiksuota, kad, atidarius vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu 2022_1207_184755_004. Apačioje kairėje ekrano pusėje kÅ«no kamera SIA_609018 matoma data 2022-12-07 ir laikas 18:47:46. PareigÅ«nams atvykus, buto duris atidaro pusamžis vyras, pilkais treningais, sakydamas „sÅ«nus su mama susipyko“.

Toliau matomas jaunas vaikinas baltu treningu, Å¡alia jo stovi mergaitė rožiniais marÅ¡kinėliais. PareigÅ«nė klausia vaikino „tai kas buvo papasakok“. Å is pradeda pasakoti - „čia apsipykom, ji mane pradėjo spjaudyt, po to daužyt pradėjo, aÅ¡ jÄ laikyt pradėjau, nu ir kažkaip ten gavosi, kad nuėjom į mano kambarį, nusiėmė ten tokį medinį pagalį, mane daužyt su juo pradėjo“. Girdisi moters balsas - „netiesa..“. Vaikinas tęsia - „netiesa? Netiesa? Tikrai netiesa?“.

Toliau matosi ant sofos sėdinti pusamžė moteris, kuri nesustodama verkia. Ji sako „..jis pirmÄ kartÄ man sudavė, trenkė iÅ¡ galvos..“, vaikinas atsako „tai, kad tu apsiramintum, nes tu mane daužyt pradėjai“. Moteris pasakoja „įvyko konfliktas dėl neplautų indų, pasakiau, kad tu privalai iÅ¡siplaut indus, ir jis pradėjo..paÅ¡la tu. (kalba nesuprantama), kada pradėjo spjaudyt, aÅ¡ pasakiau nesielgsi tu taip...aÅ¡ paskambinau kada jis man trenkė iÅ¡ galvos, atsipraÅ¡au, bet tai pirmas kartas, kai pakėlė rankÄ .“ PareigÅ«nas paklausia kiek vaikinui metų, Å¡is atsako „17“.

Toliau vaikinas sako „čia ji taip vaidina, nes aš jai pasakiau, kad viskas bus tas pats kaip su vaikų teisėm, nes ne pirmas sykis kai ji savo vaikui su..“. Moteris pasakoja „aš parkritau, jis sako, „keiksmažodis“, ar nori, kad aš tave nužudyčiau ir su kojom pradėjo spardyt“. „Atėjau, pasakiau, kad surinksiu daiktus ir jis privalo pas močiutę išvažiuoti, kad čia daugiau jo kojos nebebus, aš ne psichinė“. Vaikinas atsako: „psichinė tu tikrai psichinė..“.

Moteris teigia paskambinusi vyrui ir papraÅ¡iusi nuvežti vaikinÄ pas jo močiutę. PareigÅ«nai klausia vyro pilkais treningais, ar jis moters sutuoktinis, Å¡is patvirtina, jog taip. Tačiau nėra vaikino tėvas. Moteris toliau pasakoja „pradėjo pult, paskui apspjaudė visÄ galvÄ ..“. Vaikinas pertraukia, „nes tu pati pradėjai spjaudyt mane, iÅ¡ visa iÅ¡ oro“. Moteris sako: „aÅ¡ nežinau kÄ aÅ¡ padariau, aÅ¡ prisiimsiu viskÄ , praÅ¡au iÅ¡vežkit jį, aÅ¡ nežinau yra tėvas, yra močiutė... taip nebegali bÅ«ti... jis nesimokina niekur, nieko... pastoviai kažkokie skysčiai pas jį tenai, aÅ¡ nebežinau daugiau... jau bÅ«davo tik įžeidinėjimai, koliojimai, bet Å¡iandien tai buvo virÅ¡Å«nė“.

Vaikinas sako: „palauk, jeigu dar turiu tuos video, tai pasižiesim ar viskas taip buvo..“. Moteris sako: „galit mane teist, kÄ norit daryt, praÅ¡au tik iÅ¡vežkit jį“. Mes jau buvom vaikų teisėse, jis prisidirbdavo ir prisidirbdavo...žolę rÅ«kant pagavo jį“ (1 t., b. l. 42-46)

13. 2022 m. gruodžio 7 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota nukentėjusiosios O. Ž. apžiūra. Apžiūros metu akivaizdžių kūno sužalojimų nerasta nesimato (1 t., b. l. 47-52).

14. 2022 m. gruodžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje N. G 1748/2022(04) nurodyta, jog O. Ž. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame dilbyje ir deÅ¡inėje Å¡launyje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje galėjo bÅ«ti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi. Tikėtina, kad kiti sužalojimai, atsižvelgiant į jų formÄ , padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 19 trauminių poveikių pasėkoje. O. Ž. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 80).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. liudytojas P. Ž. nurodė, jog su O. Ž. santuokoje gyvena 7 metus ir turi bendrÄ vaikÄ - dukrÄ E. Ž.. O. turi iÅ¡ ankstesnių santykių sÅ«nų A. R., g. (duomenys neskelbtini), kuris gyveno kartu su jais, ir dukrÄ G. R., g. (duomenys neskelbtini), kuri pilnametė, ir gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su A. stabilÅ«s, sutarė gerai, jie nesipykdavo. Tik tiek, kad A. yra labai netvarkingas, tai pasipykdavo tik dėl netvarkos, jis nemėgsta tvarkytis, pas jį kambaryje rÅ«bai iÅ¡mėtyti visur, o, jei bandai, kÄ pasakyti, tai jis to visiÅ¡kai nepriima, bet Å¡iaip pats daugiau jokių problemų neturėjo.

A. yra uždaras, nelinkęs bendrauti, į klausimus atsako trumpai, taip arba ne. Su mama A. dažniausiai elgiasi nepagarbiai, mano, kad jis turi kažkokių nuoskaudų nuo vaikystės ir yra maištaujantis paauglys. Prieš vaikus nei jis, nei O. niekada nėra smurtavę nei fiziškai, nei psichologiškai, tik tiek, kad yra nustatytos tam tikros taisyklės, kurių vaikai turi namuose laikytis, tai yra susitvarkyti kambarius, išsiplauti indus. A. tai negalioja, jis ignoruoja tas taisykles ir gyvena, kaip stotyje, pareina, pasėdi prie kompiuterio, permiega ir tiek, jo pasiprašyti pagalbos negalima, nes jis nieko nenori daryti.

Ir šiaip A. yra problematiškas vaikas, buvo susidėjęs su negera kompanija, tai vis papuldavo į policijos akiratį, nors paskutiniu metu jau buvo apsiraminęs, dažniau būdavo namuose. Šiuo metu jis gyvena pas močiutę, nes jis pranešė apie tai, kad jį sumušė mama. Kada tiksliai tai įvyko, dabar nepamena, bet kažkur prieš dvi savaites. Pats jis nebuvo namuose ir nematė, tai gali tik pasakyti, kiek sužinojo iš jų pačių. Jam paskambino E. ir pasakė, kad mama pykstasi su broliu.

Vėliau skambino ir O., tačiau ji buvo labai susijaudinusi, verkė, tai nelabai suprato, kÄ ji sako. Kai grįžo į namus, rado O. verkiančiÄ , ji jam paaiÅ¡kino, kad A. jos neklausė, siuntinėjo, vadino negražiais žeidžiančiais žodžiais, kad jÄ sumušė ir apspjaudė. Ant O. nematė matomose kÅ«no vietose sužalojimų. A. apie tai tik pasakė, kad mama yra psichiÅ¡kai nestabili. Tuo metu apie tai, kad jį sumušė, jis nieko nesakė. Jiems besikalbant tarp jų vėl kilo ginčas, tai jis pasakė, kad reikia kviesti policijÄ ir ji viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins.

A. pats paskambino ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, kuriems atvykus A. pasakė, kad jį mama mušė su pagaliu, tai yra su spintos apdaila. Kaip nurodo A., jam su ta apdaila stipriai trenkė per nugarÄ , galvÄ , rankas, nors sužalojimo jokių žymių ant jo kÅ«no matomose vietose nebuvo, pareigÅ«nai tai irgi matė, o be to, ta apdaila bÅ«tų lūžusi, pagal jo nurodytus suduotus smÅ«gius. Kad įvykį matė jų dukra, sužinojo tik jos apklausos metu policijoje, ji nurodė, kad matė, kaip mama susimušė su broliu, bet kaip ji po to jam sakė, ji neiÅ¡sigando.

Papildė, kad O. psichinėmis ligomis nėra sirgusi, ji niekada nesigydė psichiatrijos ligoninėje, tik, mano, A. neklausimas, atsikalbinėjimai ir įžeidinėjimai, jÄ iÅ¡veda iÅ¡ pusiausvyros, tačiau ji niekada nesmurtavo prieÅ¡ savo vaikus, bent jau to nematė (1 t., b. l. 144-147).

16. 2023 m. vasario 13 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktas, nustačius, jog O. Ž. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 133-144). 2023 m. kovo 27 d. vyriausiosios prokurorės nutarimu nukentėjusiojo A. R. advokato skundas netenkintas (2 t., b. l. 173-179).

17. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, tačiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyčios kryptingumÄ .

18. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. BylÄ nagrinėjant teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, galėjosi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jomis susitaikė, jos jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei E. Ž..

Kaltinamasis nurodė, jog bandydamas iÅ¡ mamos O. Ž. atimti telefonÄ ir užspaudęs jÄ ant lovos, galėjo mamai sukelti fizinį skausmÄ . Nežino ar apsistumdant galėjo sukelti fizinį skausmÄ . Pripažįsta, kad vienÄ kartÄ trenkdamas iÅ¡ kaktos, sukėlė jai fizinį skausmÄ . Jam tiesiog taip suveikė, bet tokiu bÅ«du jam gintis nereikėjo. Pervertęs ant lovos galėjo sukelti mamai skausmÄ , nes bandė atimti telefonÄ . Tiksliai Å¡ių aplinkybių neprisimena, bet žino, kad mama savo kambaryje atėmė jo telefonÄ ir jis bandė iÅ¡ jos jį atsiimti.

Viskas vyko mamos kambaryje ant lovos. Tuo metu už kaklo nebuvo suėmęs, bet buvo ant jos užkritęs. Jis ant mamos buvo užkritęs ir jai galėjo atrodyti, kad smaugia, bet tyčia smaugimo veiksmo nedarė. Pripažįsta, kad buvo užkritęs ant mamos ir savo kÅ«nu galėjo jÄ prispausti ir laikyti. Tokiu veiksmu galėjo jai sukelti fizinį skausmÄ . Pagrindo taip elgtis nebuvo, jis tik norėjo iÅ¡ mamos atimti savo telefonÄ . Tiksliai nepamena trečio epizodo, dėl smÅ«gio su koja. Sutinka su mamos duotais parodymais ir jie yra teisingi, pats gali neprisiminti visų aplinkybių.

Mama ant grindų atsidÅ«rė imdama ant grindų buvusius drabužius. Nepamena ar jÄ pervertė, tiesiog, abu tempė rÅ«bus. Pripažįsta, kad deÅ¡ine koja keturis kartus sudavė į kojÄ . Pripažįsta, kad buvo suėmęs už kaklo, bet jo nespaudė. Tokiais veiksmais galėjo mamai sukelti fizinį skausmÄ . Å ioje situacijoje nebuvo reikalinga atlikti Å¡iuos veiksmus ir tai nebuvo jo gynybinė pozicija. Tiksliai negali pasakyti kuriuos sužalojimus sukėlė jis, bet sužalojimas kojoje galėjo bÅ«ti nuo jo veiksmų.

Mama rankas galėjo susižaloti darbo metu. PrieÅ¡ įvykį nematė ar mama turėjo tas „mėlynes“. Prispausdamas savo kÅ«nu ir rankomis galėjo padaryti kraujosruvas. Jis veikė tyčia ir nenumanė, kad galėjo atsitikti tokios pasekmės. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitÄ papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens apžiÅ«ros, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada ir kiti. A. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ ir taip gali sukelti jam fizinį skausmÄ ar žalÄ sveikatai, bei to norėjo.

Jo smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nario – mamos atžvilgiu, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

19. Prokurorė praÅ¡o A. R., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, A. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, jog su nukentėjusiosiomis O. Ž. ir mažamete E. Ž. susitaikė, jų atsiprašė, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo mažametei nuketėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Ž..

21. Baudžiamojoje byloje 2023 m. sausio 4 d. tyrėjos nutarimu, pagrįstai manant, jog mažametei E. Ž. padaryta neturtinė žala, E. Ž. pripažinta nukentėjusiÄ ja. Nukentėjusiosios mažametės E. Ž. įgaliotoji atstovė advokatė 2023 m. vasario 21 d. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamojo A. R. nukentėjusiajai mažametei E. Ž. priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog nukentėjusioji E. Ž. matė smurtÄ artimoje aplinkoje ir dėl to patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, jautė baimę, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , iÅ¡gyveno lojalumo konfliktÄ (2 t., b. l. 131-132). Byloje esantis 2023 m. balandžio 18 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bei jų atstovų pasiraÅ¡ytas susitarimo protokolas patvirtina, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiosiomis, nukentėjusiosios jam atleido, kaltinamasis susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Ž., jos įgaliotajai atstovei sumažinus neturtinės žalos dydį iki 200 eurų, bei su kaltinamuoju susitarus, jog neturtinę žalÄ jis atlygins lygiomis dalimis per deÅ¡imt mėnesių, pradedant mokėjimus nuo iki 2023 m. liepos 25 d. Nukentėjusiosios bei jų įgaliotieji atstovai kaltinamajam pretenzijų nebeturi, neprieÅ¡tarauja, jog baudžiamoji byla bÅ«tų nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsniu pagrindais (3 t., b. l. 5-6). Byloje esantis 2023 m. balandžio 18 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bei jų atstovų pasiraÅ¡ytas susitarimo protokolas tvirtintinas, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

22. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. TokiÄ teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau iÅ¡vardintos sÄ lygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti Å¡ių sÄ lygų įvykdymo tinkamumÄ .

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. R. bÅ«damas nepilnamečiu padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Nusikalto neteistu, tačiau 2022 m. sausio 4 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje, 2022 m. liepos 14 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmens duomenų registro (2 t., b. l. 15-16). Administracine tvarka nebaustas, tačiau anksčiau dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 485 straipsnio 1 dalyje, padarymo jo atžvilgiu atsakomybė netaikyta, kadangi administracinį nusižengimÄ padarė nepilnamečiu, kuriam iki Å¡ios veikos padarymo nebuvo sukakę Å¡eÅ¡iolika metų (2 t., b. l. 18-19). Nedirbantis, nesimokantis. Savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jomis susitaikė, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios pretenzijų neturi. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

24. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas, atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog A. R. bÅ«sima gyvensena ir elgesio pobÅ«dis ateityje nebus nusikalstami, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sÄ lygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo proceso baigtis (nutraukimas), nagrinėjamu atveju užtikrina ir teisinės santarvės atkÅ«rimÄ .

25. BK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar nusikaltimÄ ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali bÅ«ti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės (taigi ir BK 38 straipsnio pagrindu).

26. Minėta, jog prokurorė teismo praÅ¡o kaltinamajam paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

27. Teismas pažymi, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam negali bÅ«ti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, turi bÅ«ti siekiama įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, tai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi, priverčiamosios auklėjamojo pobÅ«džio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieÅ¡ kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtinos prokurorės praÅ¡omos auklėjamojo poveikio priemonės.

28. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

29. Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 CD laikmenos, esančios vokuose, prisegtuose prie bylos 1 ir 2 tomo galinių viršelių, paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 307 – 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. R., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, A. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant A. R. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; mokytis arba dirbti, arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Patvirtinti 2023 m. balandžio 18 d. tarp kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiosios O. Ž., bei nukentėjusiosios mažametės E. Ž. atstovų pasiraÅ¡ytÄ susitarimo protokolÄ dėl susitaikymo, bei susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis A. R. įsipareigojo nukentėjusiajai mažametei E. Ž. lygiomis dalimis per deÅ¡imt mėnesių (iki 2024 m. balandžio 25 d.) atlyginti 200 Eur neturtinę žalÄ , kiekvienÄ mėnesį E. Ž. mokant po 20 Eur, ir procesÄ dėl nukentėjusiosios mažametės E. Ž. įgaliotosios atstovės advokatės 2023 m. vasario 21 d. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 CD laikmenas, esančias vokuose, prisegtuose prie bylos 1 ir 2 tomo galinių viršelių, palikti saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė