2017-04-05 Nr. DBT-108-3-61-3-05882-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-45/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05882-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų L. C. ir R. R.-C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai L. C., R. R.-C., sūnums D. B. C. ir A. C., dukrai E. C..

Pareiškėjai paaiškino, kad jie su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, kuris kaip socialinis būstas jiems buvo suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės. Šiuo metu galioja neterminuota socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau, pareiškėjų teigimu, atsakovas nesirūpina išnuomotu butu, nesprendžia juridinių klausimų, provokuoja konfliktus ir siekia, kad pareiškėjai patys išsikeltų iš nuomojamo buto. Nurodė, kad 2014 m. kovo 9 d. nuo 8 val. ryto kito buto, esančio tame pačiame name, gyventojas V. V., neįspėjęs pareiškėjų, neteisėtai pastatė tvorą, sugadino pareiškėjų nuosavybę ir užkirto įėjimą į pareiškėjų butą, tuo sutrikdydamas pareiškėjų šeimos gyvenimą. Apie šiuos savavališkus statybos darbus buvo informuota policija ir atsakovas, kuris nesiėmė jokių veiksmų apginti savo turtą ir žmogaus teises nuo neteisėtų kitų savininkų veiksmų. Dėl to atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė pareiškėjams neturtinę žalą. Padarytą žalą pareiškėjai taip pat grindė tuo, kad atsakovas, kaip ginčijamo butas savininkas, nesiėmė veiksmų spręsti butui priskirto žemės sklypo ribų nustatymo klausimo ir nepagrįstai siūlė tai daryti teismine tvarka. Pareiškėjų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė, surašydama administracinių teisės pažeidimų protokolus pareiškėjui L. C., darė psichologinį spaudimą, kuriuo siekė pareiškėjų šeimai sudaryti nepalankias gyvenimo sąlygas ir priversti juos išsikelti iš buto. Pažymėjo, kad pareiškėjų šeima dėl netikrumo dėl gyvenamosios vietos, dėl konflikto su kaimynu nuolat patiria stresą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės nusprendė ir dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų skundas grindžiamas ir aplinkybėmis, susijusiomis su savivaldybės veiksmais (neveikimu), įgyvendinant socialinio būsto savininko ir nuomotojo teises bei pareigas. Byloje pateikti įrodymai, kad tarp pareiškėjo L. C. ir atsakovo yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai (2013 m. sausio 7 d. sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis). Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovo teisėmis ir pareigomis, nustatytomis minėtoje nuomos sutartyje, teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinio būsto nuomą. Todėl tam, kad byloje būtų visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia skundo reikalavimus, taip pat būtų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti, būtina išsiaiškinti ir nustatyti keliamo ginčo pobūdį ir jo ribas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje išreiškė nuomonę, jog pareiškėjų skundas yra grindžiamas ir aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo veiksmais (neveikimu), įgyvendinant socialinio būsto savininko ir nuomotojo teises bei pareigas. Ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių ir reikalavimai dėl neturtinės žalos, siejamos su savivaldybės veiksmais (neveikimu) socialinio būsto nuomos santykiuose, atlyginimo, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administraciją). Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, kadangi pareiškėjas žalą kildina iš civilinių teisinių santykių, t. y. socialinio būsto nuomotojo teisių įgyvendinimo. Todėl teismui kilo abejonių, ar ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir šį reikalavimą grindžia tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip pareiškėjų nuomojamo socialinio būsto savininkė, nesiėmė veiksmų išspręsti konfliktą su kito tame pačiame name esančio buto savininku, nesprendė žemės sklypo ribų nustatymo klausimo ir, siekdama patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn už tariamai laikomas šiukšles bei šuns nepriežiūrą, siekė priversti pareiškėjus išsikelti iš buto.

Tarp pareiškėjų ir Vilniaus miesto savivaldybės yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau nuomodamas socialinį būstą, atsakovas veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra, be kita ko, siejami su atsakovo, kaip nuomojamo nekilnojamojo turto savininko, veiksmais jam veikiant gyvenamosios patalpos nuomos teisiniuose santykiuose, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio. Taigi pareiškėjai reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš esmės sieja su atsakovo, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, veiksmais (neveikimu), o ne su atsakovo veikla įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas. Todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų L. C. ir R. R.-C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys