2021-09-06 Nr. AB-18219-4-52-3-00448-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3893-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00448-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui S. M., jo atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. M. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad pirmą kartą Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d. Tuomet Užsienietis nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas išnagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir 2021 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį.

3. 2021 m. liepos 29 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas sulaikė Užsienietį, taip pat žinomą kaip S. T., ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną kartu su kitais 8 užsieniečiais buvo sulaikytas kelyje Kalvarija – Suvalkai, išvažiuojant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis pareigūnams pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau kitų dokumentų, kurie patvirtintų jo tapatybę, pilietybę, teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką, nepateikė.

4. Centras atkreipė dėmesį į tai, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, prašė sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 29 d.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu laikinai sulaikė Užsienietį centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 13 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, nevykdo Užsieniečių registracijos centro taisyklių ir Migracijos departamento sprendimo dėl apgyvendinimo. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės Užsieniečio atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 8. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Užsienietis teigia, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Bylą nagrinėjęs teismas Užsieniečio atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau Užsienietis pažymi, kad šie teismo motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Bylą išnagrinėjęs teismas, Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Užsienietis teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

10. Užsieniečio vertinimu, sulaikymo taikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis kartą išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Be to, Užsienietis pažymi, kad Centre yra sudarytos sąlygos jo apgyvendinimui taip, jog būtų užtikrintas buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos minimaliai judėti, nepagrįstai per daug nesuvaržant laisvės.

11. Užsienietis nurodo, kad nebuvo tinkamai išklausytas, teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis, todėl bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

12. Pareiškėjas Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Pareiškėjas teigia, kad Užsienietis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog bijodamas galimo išsiuntimo, bandė išvykti į kitą šalį. Užsienietis nenori būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, galima spręsti, kad iš Lietuvos Respublikos Užsienietis bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos pasekmes. Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nes jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

14. Pareiškėjas pažymi, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir iki šiol jo nepateikė. Tarnybos duomenimis, užsieniečiai, atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, tame tarpe ir Užsienietis, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybe nares, jie pasirūpina Turkijos ir Baltarusijos turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Užsienietis puikiai suvokė kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, pažeidė Lietuvos Respublikos sieną, todėl galima tikėtis, jog jis bandys išvykti iš Lietuvos arba slėptis.

15. Mano, kad suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

16. Pareiškėjas pažymi, kad Užsieniečiui teisme buvo suteikta teisė pasisakyti ir duoti parodymus, davė paaiškinimus dėl aplinkybių, uždavė klausimus. Užsienietis apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių jis tariamai negalėjo paaiškinti pirmosios instancijos teisme ir kokių aplinkybių teismas negalėjo individualizuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 7, 10 ir 11 punktai).

20. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.);

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

23. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, praktiką, proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietis gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teikime nurodytu Užsieniečio sulaikymo pagrindu (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

24. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija nurodo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta (nepateikė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų), Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis (nurodė skirtingus savo asmens duomenis, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos), todėl nėra pagrindo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsieniečiui.

26. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi teikimai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, prieglobsčio prašytojai taip pat buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, visi kalba ta pačia kalba. Atsižvelgęs į tai, teismas, siekdamas ekonomiško ir operatyvaus sprendimo, nusprendė procesą nagrinėti viename posėdyje. Teisėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija bus įvertinama individualiai ir kiekvieno atžvilgiu bus priimtas atskiras procesinis sprendimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teikime prašė Užsienietį sulaikyti iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 150-11537 ne ilgiau nei 48 val., t. y. faktiškai Užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2021 m. liepos 29 d. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą be jokio teisėto pagrindo.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta pareiškėjo teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietis yra sulaikomas Centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) piliečio S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. M., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas