31bf8e31-a3a0-4581-b0cb-df7c2fbb975e · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-120-282/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00225-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.; 62.; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo J.

V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 28 eurų bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto APK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : J. V. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad 2015 m. sausio 14 d. 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „OPEL SINTRA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iÅ¡ antros juostos į pirmÄ , nedavė kelio automobiliui važiuojančiam ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta ir su juo susidÅ«rė. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.Apeliaciniu skundu Å iaulių AVPK Kelių policijos biuras praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimo dalį dėl J. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukimo ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ J.

V. skirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintÄ minimaliÄ nuobaudÄ â€“ 3000 Lt piniginę baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Mano, kad teismas netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teigia, kad teisme J. V. nurodė, jog jis automobiliu važiavo antra eismo juosta, prieÅ¡ais važiavęs automobilis sugalvojo staigiai sukti, jis pristabdė ir savo automobilį suktelėjo į deÅ¡inę pusę, nepajuto smÅ«gio, nes jo automobilis daug sunkesnis ir aukÅ¡tesnis, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio, pasielgė nepiktybiÅ¡kai, pėdsakų neslėpė.

Pastebi, kad KET 101 punktas įpareigoja vairuotojÄ prieÅ¡ persirikiuojant įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, todėl J. V., prieÅ¡ persirikiuodamas, turėjo įvertinti, ar bus eismui saugu ir tik tuomet atlikti manevrÄ . Teigia, kad J. V., nurodydamas, jog „suktelėjau į deÅ¡inę pusę, nepajutau smÅ«gio“, neįvertino jo keliamo pavojaus saugiam eismui bei automobilį vairavo neatsakingai. Nurodo, kad J. V. persirikiuodamas turėjo įvertinti situacijÄ užpakalinio veidrodėlio ir užpakalinių Å¡oninių veidrodėlių pagalba, kas leidžia vairuotojui įvertinti esamÄ situacijÄ 360 laipsniu.

Teigia, kad, nors teisme nukentėjusysis M. B. nurodė, jog automobilis „Opel Sintra“ prisilietė prie jo automobilio ir kad smūgio nebuvo, tačiau paaiškinime nukentėjusysis nurodė, kad automobiliai susiglaudę važiavo apie 3-4 metrus, kad signalizavo bandydamas sustabdyti automobilį „Opel Sintra“, todėl nėra pagrindo manyti, kad J. V. galėjo nejusti (nematyti) susidūrimo su kitu automobiliu, nes J. V. turėjo suvokti ar atkreipti dėmesį į stabdančio automobilio signalus.

Teigia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad J. V. suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET 219.1 punkto reikalavimÄ Ä¯vykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietÄ bei apie įvykį praneÅ¡ti policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos yra pats Å¡iurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas., kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmÄ , tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus (nutartis Nr. N-261-33/2010).

Pažymi, kad tik nukentėjusiojo asmens dėmesingumo dėka buvo įsiminti automobilio valstybiniai numeriai ir taip nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Taip pat apeliantas teigia, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymÄ turi bÅ«ti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, ne skitu atveju nebus pasiekti ATPK20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atkliktÄ neteisėtÄ veikÄ iliuzija. Apeliacinis skundas netenkintinas.Pastebėtina, kad apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. praktika, kai jau nuo 2011 m. praktikÄ administracinių teisės pažeidimų bylose formuoja bendrosios kompetencijos teismai.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad J.

V. veiksmuose pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nėra subjektyviojo Å¡io teisės pažeidimo požymio tyčios. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. Å¡io pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Byloje nustatyta, kad J. V., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta ir iÅ¡ jos persirikiuodamas į pirmÄ eismo juostÄ , kuria važiavo nukentėjęs M. B., kliudė kitÄ automobilį ir nuvažiavo, buvo apgadinti abu automobiliai. J. V. teisme aiÅ¡kino, jog jis nejuto kliudęs kitÄ automobilį. Tokias pat aplinkybes J. V. nurodė ir po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime. Teisme kaip liudytoja apklausta D. V. taip pat nurodė, jog ji nejuto jokio smÅ«gio į kitÄ automobilį, nors ji įvykio metu sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, t. y. toje pusėje, kuria J.

V. vairuotas automobilis kliudė pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Honda“. Teisme nukentėjusysis M. B. taip pat nurodė, kad J. V. galėjo nejusti smÅ«gio, nes jo automobilis yra žemesnis nei J. V. vairuotas automobilis („jo automobilio stogas yra iki J. V. automobilio stiklų), be to, J. V. automobilio skardos yra stipresnės. Be to, teisme M. B. nurodė, kad smÅ«gio nebuvo, pajuto tik kontaktÄ , kai automobilis „Opel Sintra“ prisilietė (prisiglaudė) prie jo automobilio. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir transporto priemonių apžiÅ«rų aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad J.

V. vairuotam automobiliui tik nežymiai nubrėžti deÅ¡inės pusės priekinis ir galinis sparnas, o nukentėjusiojo M. B. automobiliui nubrėžtas kairės pusės priekinis sparnas, vairuotojo ir keleivio durelės bei nulenktas kairės pusės veidrodėlis (12, 13, 14–18 b. l.). Pastebėtina, kad nukentėjusysis pripažino, jog norėdamas iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, atidarydamas dureles pats padarė sparno įlenkimÄ . Taigi, transporto priemonių apžiÅ«rų aktuose užfiksuoti automobilių sugadinimai bei J.

V., nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai duoda pagrindÄ manyti, kad eismo įvykio metu abu automobiliai buvo sugadinti nežymiai. Pastebėtina, kad teisme policijos atstovas V. M. pripažino, jog Å¡iuo atveju nėra pasiÅ¡alinimo požymių, nes paaiÅ¡kėjo, jog automobilio „Honda“ sparno įlenkimas atsirado pačiam nukentėjusiajam atidarant dureles, o ne eismo įvykio metu, bei policijos atstovas pripažino, kad J. V. kontakto galėjo ir nejusti (40 b. l.). Be to, tiek J. V., tiek ir nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu buvo didelis eismas, automobiliai judėjo, buvo padangų ūžesys, todėl logiÅ¡ka, kad J.

V. ir automobilio keleivė D. V. galėjo ir negirdėti bei nejusti, jog J. V. vairuotas automobilis kontaktavo su kitu greta važiavusiu automobiliu ir jį apgadino. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. V. iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo nesupratęs, jog apgadino kitÄ automobilį, t. y. sÄ Å¾iningai klydo, manydamas, kad nesukėlė eismo įvykio. Be to, J. V. nevengė atsakomybės – neneigė buvęs įvykio vietoje, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus.

Visuma suriktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai, iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. V. veiksmuose – pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos – nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės bÅ«tinojo požymio – tyčios.

Taigi, pagrįstai byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. V. nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisena J. V. nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                              Virginija Žindulienė