31bf46f9-04fc-42e2-9677-9262cccd9fbb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1689/2014Procesinio sprendimo kategorija: 99.5.; 121.21;122.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) D. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-713-450/2014 pagal ieÅ¡kovo M.

S. pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Vilbesta“, trečiasis asmuo L. S., dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kreditoriaus D. Z. reikalavimams užtikrinti Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi areÅ¡tavo skolininko UAB „V. I.“ (dabar – UAB „Vilbesta“) turtÄ už 21 201 Lt. TokiÄ sumÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ pervedė trečiasis asmuo UAB „Vilsota“ už galimÄ skolininko UAB ,,Vilsota“ prievolės kreditoriui D.

Z. įvykdymÄ . 2012 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės - turto areÅ¡tas neidentifikuotam UAB „Vilbesta“ turtui, buvo panaikintas. Kreditoriaus D. Z. reikalavimai buvo patenkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu, kuriuo jo (kreditoriaus) naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Vilbesta“ (buvo UAB „Vilsotos investicija“) priteista 20 701 Lt iÅ¡laidų daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti, 500 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å is sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 8 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi palikus aplinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ .2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB ,,Vilbesta“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“. 2014 m. sausio 14 d. patvarkymu antstolė, vadovaudamasi CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/12/04480/V (dėl D. Z. reikalavimų užtikrinimo), vykdomÄ jį dokumentÄ persiuntė bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui, ir, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vykdomÄ jÄ bylÄ užbaigė. 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas tenkino BUAB „Vilbesta“ administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“ praÅ¡ymÄ ir panaikino visus areÅ¡tus, taikytus bankrutuojančios bendrovės turtui bei lėšoms, esančioms bankų sÄ skaitose.2014 m. gegužės 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡davė D. Z. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimÄ , o 2014 m. gegužės 16 d. pareiÅ¡kėjas (kreditorius) D. Z. kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti antstolę B. P. jos sÄ skaitoje deponuotus AB „Vilsota“ 21 201 Lt, skirtus D. Z. reikalavimams užtikrinti, pervesti į D. Z. sÄ skaitÄ banke. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad įsiteisėjus teismo sprendimui priteisti jo naudai ginčo lėšas, Å¡io reikalavimo užtikrinimui antstolio depozitinėje sÄ skaitoje deponuotos lėšos turi bÅ«ti pervestos bÅ«tent jam.2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino UAB „Vilbesta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pavedė bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi D. Z. praÅ¡ymÄ dėl antstolės sÄ skaitoje deponuotų 21 201 Lt pervedimo atmetė, įtraukė jį į BUAB „Vilbesta“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 21 201 Lt finansiniu reikalavimu, taip pat įpareigojo antstolį pervesti BUAB „Vilbesta“ priklausančias lėšas į BUAB „Vilbesta“ sÄ skaitÄ . Vadovaudamasis Ä®BÄ® 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis teismas konstatavo, kad kreditoriaus D.

Z. reikalavimas buvo patenkintas tik 2014 m. gegužės 8 d., t. y. po UAB „Vilbesta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl antstolės atsisakymas pervesti lėšas buvo pagrįstas, nes vykdymo procesas yra baigtas ir pakeistas bankroto procesu, o kreditorius D. Z. įtrauktinas į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu priteistu 21 201 Lt. Pažymėjęs, kad lėšų, kuriomis užtikrinti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, pervedimo bankroto administratoriui klausimas yra bankroto bylÄ iÅ¡kėlusio teismo prerogatyva, teismas lėšas, esančias antstolės depozitinėje sÄ skaitoje, grÄ Å¾ino BUAB „Vilbesta“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas D. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir patenkinti jo praÅ¡ymÄ , įpareigojant antstolį jo depozitinėje sÄ skaitoje deponuotus UAB „Vilsota“ pervestus 21 201 Lt pervesti į jo sÄ skaitÄ (23-24 b. l.). Teigia, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog pinigai antstolio sÄ skaitoje priklauso BUAB „Vilbesta“.             Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Lėšas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , kaip tuo metu dar nebankrutavusios UAB „Vilbesta“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , pervedė iÅ¡ nuosavų lėšų UAB „Vilsota“ ir taip laidavo už atsakovÄ .

Taigi Å¡ios lėšos nepriklauso BUAB „Vilbesta“. UAB „Vilsota“ 2014 m. kovo 3 d. atsiliepime į skundÄ dėl patvarkymo (civilinė byla Nr. 2-11979-863/2014) patvirtino, kad ji, vadovaudamasi CK 6.51 straipsnio 2 dalyje suteikta teise, įvykdė už UAB „Vilbesta“ prievolę bÅ«tent D. Z., o ne visiems BUAB „Vilbesta“ kreditoriams. Tokiu bÅ«du įvyko subrogacija ir UAB „Vilsota“ perėjo kreditoriaus D. Z. teisės (CK 6.112 str.). Dėl Å¡ios priežasties UAB „Vilsota“ ir buvo įtraukta į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , patvirtinus jos reikalaujamÄ 21 201 Lt.Ä®siteisėjus teismo sprendimui patenkinti jo (D.

Z.) reikalavimÄ , atsirado pagrindas antstolės depozitinėje sÄ skaitoje saugomus 21 201 Lt, kuriais UAB „Vilsota“ laidavo už BUAB „Vilbesta“ prievolių įvykdymÄ D. Z., pervesti bÅ«tent jam (D. Z.), įtraukiant jį į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä tik likusiai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimÄ priteistai, tačiau neatlygintinai reikalavimo daliai – 2 412,13 Lt (878 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-07-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo - iki 2013-12-11 susikaupė 1 534,13 Lt palÅ«kanų).Pagrindas depozitinėje sÄ skaitoje esančias lėšas pervesti BUAB „Vilbesta“ bÅ«tų atsiradęs tik tuo atveju, jeigu BUAB „Vilbesta“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo bÅ«tų patenkintas.

Pats teismas ankstesne nutartimi atmesdamas bankroto administratoriaus paÅ¡ymÄ pervesti Å¡ias lėšas į BUAB „Vilbesta“ sÄ skaitÄ yra pasisakęs, kad bÅ«tina sulaukti galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal D. Z. ieÅ¡kinį. Taigi teismas patvirtino, kad depozitinėje sÄ skaitoje esančios lėšos nėra BUAB „Vilbesta“ nuosavybė. Jei lėšos bÅ«tų BUAB „Vilbesta“ nuosavybė, jos bÅ«tų pervestos į bankroto administratoriaus sÄ skaitÄ nepriklausomai nuo to, kaip bus iÅ¡spręstas jo (D.

Z.) ieÅ¡kinys.Ä®siteisėjus skundžiamai nutarčiai susidarytų situacija, kai du asmenys – jis (apeliantas D. Z.) ir UAB „Vilsota“ turėtų patvirtintÄ reikalavimo teisę į BUAB „Vilbesta“ dėl tos pačios 21 201 Lt sumos.Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių duomenų, jog UAB „Vilsota“ bÅ«tų perleidusi BUAB „Vilbesta“ nuosavybės teises į deponuotas antstolio depozitinėje sÄ skaitoje lėšas. Bankroto atveju depozitinėje sÄ skaitoje esančios lėšos į bankrutuojančios įmonės turtÄ negali bÅ«ti įtraukiamos, nes jos tapo jo (apelianto) nuosavybe (CK 6.56 str.).

             Atsiliepimu į skundÄ BUAB „Vilbesta“ bankroto administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“ įgaliotas asmuo G. Č. praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ , o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Bankroto administratorius taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto dėl atskirojo skundo patirtų 875 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.             Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjas D.

Z. tapo BUAB „Vilbesta“ kreditoriumi tik 2014 m. gegužės 8 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau atsakovui bankroto byla iÅ¡kelta anksčiau, todėl vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ deponuotų lėšų yra neįmanomas ir Å¡ios lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos BUAB „Vilbesta“. NelogiÅ¡ki apelianto argumentai dėl deponuotų lėšų kilmės. PareiÅ¡kėjui D. Z. skola priteista bÅ«tent iÅ¡ BUAB „Vilbesta“, todėl trečiojo asmens traukimas į jau iÅ¡spręstÄ ginÄÄ tarp kreditoriaus ir skolininko yra klaidinantis ir neturintis jokių sÄ sajų su Å¡iuo klausimu.

PareiÅ¡kėjas D. Z., vadovaujantis Ä®BÄ® nuostatomis, yra trauktinas į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nes antstolė neturi teisės iÅ¡kėlus bankroto bylÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir pervesti deponuotas lėšas iÅ¡ieÅ¡kotojui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Atskirasis skundas netenkintinas. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo D. Z. praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti antstolę pervesti jam depozitinėje sÄ skaitoje esančias trečiojo asmens pervestas lėšas už bankrutuojančios bendrovės prievolę apeliantui, yra teisėta ir pagrįsta.

Å is klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.,338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi D. Z. reikalavimams užtikrinti areÅ¡tavo skolininko UAB „Vilbesta“ turtÄ už 21 201 Lt.

Å ios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos po to, kai trečiasis asmuo UAB „Vilsota“ savo lėšas (21 201 Lt) įnešė į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ tam, kad ateityje bÅ«tų įvykdyta prievolė už skolininkÄ UAB „Vilbesta“ (CK 6.50 str.). Neatsiskaičius su kreditoriumi (apeliantu), skolininkui BUAB ,,Vilbesta“ 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Å i nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 11 d.             Apelianto ieÅ¡kinys atsakovui UAB ,,Vilbesta“ dėl 21 201 Lt buvo patenkintas ir įsiteisėjo 2014 m. gegužės 8 d., Vilniaus apygardos teismui palikus nepakeistÄ 2013 m. kovo 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Apeliantas reikalauja įpareigoti antstolį depozitinėje sÄ skaitoje esančius 21 201 Lt, skirtus jo (D. Z.) reikalavimams užtikrinti, pervesti į jo sÄ skaitÄ banke, nes tai, jo įsitikinimu, nėra skolininko pinigai.Toks apelianto reikalavimas nepagrįstas. Minėta, kad atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla. Ä®monių bankrotÄ reglamentuoja B. B. proceso paskirtis ir tikslas – apsaugoti nemokaus skolininko, negalinčio įvykdyti savo įsipareigojimų, kreditorių teises ir teisėtus interesus, užtikrinant, kad jų reikalaivmai bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenktinti, taip pat bÅ«tų apsaugoti ir bankrutuojančios įmonės interesai.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir t.t. (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.). Kadangi atsakovo skola apeliantui nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jos iÅ¡ieÅ¡kojimas įprastine tvarka (CPK) dėl pasikeitusio įmonės statuso sustabdomas. Apelianto finasinio reikalaivmo patenkinimas turi bÅ«ti sprendžiamas bankroto byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas apeliantÄ Ä¯traukė į BUAB „Vilbesta“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 21 201 Lt finansiniu reikalavimu, o antstolį įpareigojo deponuotas lėšas pervesti į BUAB „Vilbesta“ sÄ skaitÄ .Apeliantas su tuo nesutinka ir teigia, kad trečiajam asmeniui (UAB „Vilsota“) įmokėjus lėšas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ už skolininkÄ UAB „Vilbesta“, kaip prievolės jam (D.

Z.) pagal bÅ«simÄ teismo sprendimÄ Ä¯vykdymo užtikrinimÄ , nuosavybės teisės į Å¡ias lėšas turi pereiti jam.Su tuo sutikti nėra pagrindo. Trečiasis asmuo turi teisę įvykdyti skolininko prievolę visÄ ar iÅ¡ dalies kreditoriui (CK 6.50 str. 1 d.), iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus. Nėra ginčo, kad trečiasis asmuo įmokėjo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ pinigus už skolininkÄ (UAB ,,Vilbesta“) jo prievolei pagal teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti, siekiant iÅ¡vengti skolininko turtui taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių.

Nenustatyta, kad skolininkas tam prieÅ¡tarautų. IÅ¡ to sprendžiama, kad trečiajam asmeniui pervedus pinigus į antstolio sÄ skaitÄ , o ne tiesiogiai apeliantui (kreditoriui), prievolė jam (kreditoriui) liko neįvykdyta - ji yra iÅ¡likusi, nes neįvykdyta nei skolininko, nei trečiojo asmens.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Vilbesta“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , BUAB ,,Vilbesta“ kreditorių yra ne vienas – jų daugėtas, kurie siekia patenkinti savo finansinius reikalavimus iÅ¡ skolininko turto.

Neatsiskaičius trečiajam asmeniui su apeliantu (kreditoriumi) už bankrutuojantį skolininkÄ , rezervavus ginčo pinigus antstolio sÄ skaitoje, o apeliantui siekiant pirmumo patenkinant savo finansinį reikalavimÄ , esant nustatytai situacijai (skolininko nemokumui, kreditorių daugetui), atsiskaičius tik su vienu kreditoriumi (apeliantu D. Z.), neturinčiu pirmumo teisės, kitų Å¡io skolininko kreditorių atžvilgiu tai bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir net neteisėta (CK 1.5 str., Ä®BÄ® 35 str.), taip bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.Ä®statymuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, po bankroto iÅ¡kėlimo perduodamos bÅ«tent bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui ir visi tokių bylų kreditorių reikalavimai nagrinėjami bankroto byloje.

CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ , kai iÅ¡keliama skolininkui bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla. Å iuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Minėta, kad nors trečiasis asmuo UAB ,,Vilsota“ įmokėjo ginčo sumÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , tai nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du UAB „Vilsota“ įvykdė už skolininkÄ prievolę D. Z. ir taip perleido jam nuosavybės teises į deponuotas lėšas.

Tokia įmoka UAB „Vilbesta“ tik užtikrino skolininko BUAB „Vilbesta“ tikėtinai ateityje atsirasiančių prievolių apeliantų įvykdymÄ . Kaip jau minėta, D. Z. reikalavimo teisę įgijo tik 2014 m. gegužės 8 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimui, o toks sprendimas įsiteisėjo jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ ir, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, antstoliui iki tol nepriėmus patvarkymo dėl deponuotų lėšų paskirstymo, kreditorius D.

Z. neįgijo prievolinio pobÅ«džio teisės reikalauti, kad Å¡ios lėšos bÅ«tų jam perduotos.Apeliantas taip pat teigė, jog pagrindas depozitinėje sÄ skaitoje esančias lėšas pervesti BUAB „Vilbesta“ bÅ«tų atsiradęs tik tuo atveju, jeigu BUAB „Vilbesta“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto D. Z. naudai, bÅ«tų patenkintas. Su tokiu apelianto argumentu nesutiktina. Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalis numato, kad teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti <...> antstolio, kitų institucijų ar pareigÅ«nų nurodymai areÅ¡tuoti, nuraÅ¡yti lėšas arba nutraukti lėšų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Jeigu teismas atsisako iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pagrindas antstolio depozitinėje sÄ skaitoje esančias lėšas pervesti jam bÅ«tų atsiradęs tik tuo atveju, jeigu UAB ,,Vilbesta“ bÅ«tų atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Atmetus atskirÄ jį skundÄ , apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).Atsakovas praÅ¡o atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, jo patirtas apeliacinės instancijos teisme - 875 Lt.

Tai įrodyta raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 177, 1789 str.). Teismas sprendžia, kad Å¡i suma nėra nepritingai didelė, todėl priteistina iÅ¡ apelianto (CPK 93, 98 str.). .           Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui BUAB ,,Vilbesta“ (į. k. 300588649) 875 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėja                                                                                           Nijolė Piškinaitė