2018-10-18 Nr. AB-18690-3-61-3-02081-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1217-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02081-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kustodija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S-87(7-172/2012); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. vasario 29 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320018M; 3) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 1A-246 dalį dėl UAB „Kustodija“ importuotos prekės „Aventrol“ BAD IM rinkiniuose Nr. 8LR10401207 (2008–04–04), Nr. 8LR10401208 (2008–04–04) ir importo deklaracijoje 10LTR1000IM00CC80 (2010–05–12) TARIC kodo pakeitimo bei jų pagrindu įregistruotą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iš Šveicarijos įmonės „Aventro Sarl“ importavo į Lietuvą produktą „Aventrol“ (toliau – ir produktas), kurio veiklioji medžiaga yra di-1-p-mentenas (arba kitaip vadinamas pinolenu). Pareiškėjas produktui taikė TARIC kodą 3402 13 00 90 2501 (nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios pagrindas yra menthenas, naudojama žemės ūkyje). Produkto gamintojas yra Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) bendrovė „Miller Chemical and Fertilizer Corporation“. Teigė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. vasario 29 d. patikrinimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nusprendė, jog importuotam produktui turi būti taikomas TARIC Nr. 3808 93 90 90 kodas ir patikslino produkto aprašymą į „Augalų augimo reguliatorius – „Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-1-p-mentenas“. Pažymėjo, kad Ataskaita surašyta remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog produkto veiklioji medžiaga di-1-p-mentenas yra įvardijama kaip augalo augimo reguliatorius. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012 m. liepos 24 d. sprendimu patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaitą, o Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

3. Pareiškėjo vertinimu, Komisija pasisakė dėl labai specifinių gamtos mokslo srities žinių reikalaujančių klausimų, t. y. dėl to, kaip produktas veikia augalus ir pan., tačiau nesirėmė ekspertų išvadomis dėl specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų, todėl pažeidė pareigą tinkamai ištirti bylos įrodymus. Pažymėjo, kad specialistų išvados byloje patvirtina, jog produktas nėra nei augimo reguliatorius, nei augalų apsaugos priemonė. Akcentavo, kad atsižvelgiant į Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvadą, produktas aprašomas kaip neturintis įtakos augalų kvėpavimui, nei fotosintezei (neslopina ir neaktyvuoja). Specialisto nuomone, „Aventrol“ neturi įtakos augalų augimo procesams, derliaus priedas gaunamas dėl to, kad sėklos neišbyra iš ankštarų. Pareiškėjo teigimu, ekspertų išvados patvirtina, kad produktas neturi įtakos augalų gyvybiniams procesams ir nėra augimo reguliatorius.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 710 pateiktas sąrašas augalų apsaugos priemonių, kurios suskirstytos į pogrupius, o augimo reguliatoriai yra vienas iš tokių pogrupių su nurodytu TARIC 3808 30 kodu. Teigė, kad tiek minėtas nutarimas, tiek Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) augimo reguliatorius priskiria augalų apsaugos priemonėms. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamentas nepagrįstai teigė, jog sprendžiant ginčą galima remtis tik Muitinės laboratorijos išvadomis, kadangi pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, net ir nesant teisiškai reikšmingų tyrimų, paneigiančių Muitinės laboratorijos atliktą pareiškėjo importuotų prekių tyrimą dėl Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodo nustatymo, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

5. Pareiškėjo teigimu, remiantis KN produktas negali būti klasifikuojamas kaip augimo reguliatorius. Visos priemonės, kurios daro įtaką augalų fiziologiniams procesams (augimo reguliatoriai), turi būti registruojamos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje ir jų negalima pardavinėti Lietuvoje, kol jie nebus registruoti. Pažymėjo, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba konkrečiai nurodė, jog „Aventrol“ produktas negali būti registruojamas nei kaip augimo reguliatorius, nei kaip bet kokia kita augalų apsaugos priemonė. Pareiškėjo manymu, jau vien dėl to produktas negali būti nei augimo reguliatorius, nei kitokia augalų apsaugos priemonė, nes tokiu būdu prekyba juo Lietuvoje išvis būtų negalima.

6. Pareiškėjas nurodė, kad produkto naudojimo instrukcija ir gamintojo raštas „Aventrol“ produktą priskiria KN pozicijos 3402 „organinės paviršinio aktyvumo medžiagos“ 13 00 subpozicijai „nejoninės“. Be to, pinolenas, pagrindinė produkto sudedamoji medžiaga, yra paviršinio aktyvumo medžiaga, nes užpurkšta ant rapsų suklijuoja jų paviršių, ji nepatenka į augalo vidų, t. y. veikia tik paviršiuje. Akcentavo, kad Muitinės departamentas pripažino, jog nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos turi būti klasifikuojamos KN 3402 13 00 pozicijoje, tačiau teigė, kad pinolenas nėra paviršinio aktyvumo medžiaga. Pabrėžė, kad produkto etiketėje yra aiškiai nurodyta, jog produktas yra naudojamas augalų apsaugos produktų prilipimui prie augalų pagerinti, todėl produktas klasifikuotinas KN 3402 pozicijoje.

7. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti pateikė Indijos eksporto duomenis, nurodydamas, jog produktai „WETCIT“, „Atplus 245“ ir „Agrai 90“ (3402 90 49) klasifikuojami HS pozicijoje 3402 13 00.

8. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone ir laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo deklaracijose Nr. 08LR10401207 (2008–04–04) Nr. 08LR10401208 (2008–04–04) ir Nr. 10LTLR10001M00CC80 deklaruotos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC 3808 93 90 90 kodu.

10. Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. birželio 21 d. Muitinės laboratorija iš Klaipėdos teritorinės muitinės gavo prekės „Aventrol“ mėginį (skystis 10 1 plastikiniame kanistre gamykliniame įpakavime) kartu su lydinčiais dokumentais: 2011 m. birželio 13 d. Mėginio ėmimo protokolas Nr. 11LR101002, „AVENTRO SARL“ 2011 m. gegužės 9 d. Cerifícate of origin Nr. 038NYC938739-MOX05114531, 2011 m. gegužės 20 d. „Certifícate of Analysis“ produktui „Aventrol®“ išduotas „MILLER CHEMICAL&FETILIZER CORPORATION“, kuriame nurodyta produkto sudėtis: di-l-p-mentenas (96 proc.) ir nejoninis emulsiklis (4 proc.), 2006 m. birželio 8 d. Saugos duomenų lapas 7 versija produktui „Aventrol“, kuriame nurodyta, kad produktas yra vienkomponentinė cheminė medžiaga, kurios švarumas 96 proc., su 4 proc. nejoninio emulsiklio. Pažymėjo, kad prekės klasifikavimui pakako pateiktų duomenų apie prekės sudėtį, todėl Muitinės laboratorija prekės sudėties tyrimo neatliko, o kodą nustatė remdamasi pateiktais, prekės sudėtį apibūdinančiais dokumentais. Akcentavo, kad Prekių mėginių administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 (toliau – ir Taisyklės), 9 punktas numato galimybę Muitinės laboratorijai nustatyti prekės kodą, remiantis prekę apibūdinančia informacine medžiaga.

11. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklėmis prekė sudaryta iš 96 proc. di-l-p-menteno (kitaip pinolene, kuris yra terpenas, o ne paviršinio aktyvumo medžiaga) ir 4 proc. emulsiklio (nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga) mišinio negali būti klasifikuojama KN 3402 13 00 subpozicijoje pagal pagalbinę medžiagą (emulsiklį) kaip gryna nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga. Pagal KN aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punktą „mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į <...> rinkinius, <...> turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudedamųjų dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti“. Tai patvirtina ir Suderintos sistemos paaiškinimų 3402 pozicijos c dalis, kurioje nurodyta, kad 3402 pozicijai nėra priskiriami preparatai, kurių sudėtyje yra paviršinio aktyvumo medžiagų, kai jų paviršinio aktyvumo funkcija arba nebūtina, arba tik pagalbinė, lyginant su pagrindine preparato funkcija. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Suderintos sistemos paaiškinimų 3808 pozicijos III dalį, produktai, naudojami augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimą, padidinti derlingumą, pagerinti kokybę, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt., yra įvardijami kaip „augalų augimo reguliatoriai“ ir priskiriami šiai pozicijai. Teigė, kad įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, prekę „Aventrol“, kuri skirta rapsų ankštaroms apsaugoti nuo skilimo ir sėklų išbyrėjimo, KN požiūriu, vertino kaip augalų augimo reguliatorių, priskirtiną KN 3808 93 90 subpozicijai.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kas iš KN 3402 pozicijos aprašymo matyti, jog šioje pozicijoje turi būti klasifikuojamos organinės paviršinio aktyvumo medžiagos (išskyrus muilą): paviršinio aktyvumo preparatai, skalbikliai (įskaitant pagalbinius skalbiklius) ir valikliai, kurių sudėtyje yra / arba nėra muilo, išskyrus klasifikuojamus 3401 pozicijoje. Šiuo atveju pareiškėjo deklaruotas TARIC 3402 13 00 90 kodas visiškai netinka, nes neturi šiam kodui būtinų požymių.

13. Atsakovas teigė, kad Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas Nr. 1T2073 įrodymų pakankamumo prasme vertintinas kaip turintis didesnę įrodomąją galią. Muitinės laboratorijos tyrimo išvados buvo įpareigojančios muitinei, todėl Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos išvada ir pareiškėjo importuotą prekę priskyrė TARIC 3808 93 90 90 kodui. Pažymėjo, kad nepagrįsta šiame ginče pareiškėjo nuomonė, jog augalų augimo reguliatorius yra vienas iš augalų apsaugos produktų, todėl produktas „Aventrol“ nepriskirtas augalų apsaugos produktams negali būti ir augimo reguliatoriumi. Atsakovo įsitikinimu, tokie pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog produktas „Aventrol“ yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius, savo išvadose pripažįsta ir pareiškėjo minimi ekspertai. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad ši prekė klasifikavimo požiūriu neabejotinai atitinka KN 3808 pozicijos aprašymą ir Suderintos prekių aprašymo bei kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatose pateiktą augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimą.

14. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas atsiliepimą į skundą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir Muitinės departamentas.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas dėl tos pačios prekės klasifikavimo KN kodu jau buvo išnagrinėtas administracinėje byloje, kurioje priimta galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013. Pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje Muitinės laboratorija 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokole Nr. 1T2073 nurodė, jog produkto „Aventrol“ veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas yra įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, kas atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą (HSENs, 2007)), todėl rekomenduojamas TARIC kodas yra 3808 93 90 90.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Komisija, priimdama sprendimą nesivadovavo specialistų išvadomis, teismas pritarė Muitinės departamento nuomonei, kad specialistų tyrimai yra iš kitos srities, nei prekių klasifikavimas pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą, taikant KN, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis, kurių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė.

19. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartyje konstatavo, jog Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo vertinamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Minėtoje nutartyje taip pat buvo įvertinti tie patys specialistų parengti dokumentai: Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvada, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto pažyma, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. IS-1351, kaip neatitinkantys įrodymų leistinumo kriterijų, dėl ko teismas nepripažino jų įrodymais, paneigiančiais Muitinės laboratorijos tyrimų protokole pateiktą išvadą dėl prekės TARIC kodo.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pagal šioje byloje nagrinėjamus dokumentus įvežta prekė skyrėsi savo sudėtimi, aprašymu, sertifikatais nuo prekės, dėl kurios klasifikavimo ginčas jau vyko. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus apie Indijos eksporto duomenis dėl trijų prekių, kadangi iš pateiktų prekių aprašymų nėra aišku, ar tai analogiški produktai, be to, nežinoma nurodytų produktų cheminė sudėtis ir pagrindinė veiklioji medžiaga, kas yra reikšminga prekių klasifikavime pagal TARIC kodus. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog Komisija neteisėtai suteikė prioritetą Muitinės laboratorijos tyrimo protokolui, kadangi Komisijos sprendime yra aptartos ir įvertintos pareiškėjo pateiktos specialistų išvados. Akcentavo, kad Komisija sprendime atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktas specialistų išvadas sprendė, jog dėl „Aventrol“ naudojimo yra išsaugomas / gaunamas didesnis sėklų derlius, todėl jis (jo veiklioji medžiaga) laikytinas augalų augimo reguliatoriumi, priskiriamu KN 3808 pozicijai.

21. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamuose sprendimuose nuosekliai ir aiškiai pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl produktas „Aventrol“ negali būti klasifikuojamas kodu 3402 13 00 90 2501. Pažymėjo, kad produkte esanti nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios pagrindas yra menthenas, yra tik pagalbinė, sudaranti 4 proc. viso preparato, dėl ko pagal skundžiamuose sprendimuose nurodytus teisės aktus, pagal šią medžiagą klasifikuoti produktą galimybės nėra.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Kustodija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino byloje pateiktų įrodymų, todėl sprendimas yra be motyvų. Pažymi, kad skunde rėmėsi Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto trijų habilituotų mokslo daktarų parengta pažyma, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvada, Europos Komisijos atsakymu pareiškėjui, EUROSTAT leidiniu, Europos Sąjungos Tarybos direktyva Nr. 91/414/EEB, senos redakcijos Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu, Valstybinės augalininkystės tarnybos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 1S-1351, Valstybinės augalininkystės tarnybos 2016 m. sausio 18 d. raštu, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų straipsniu, tačiau teismas nei atskirai kiekvieno, nei jų visumos nevertino. Teigia, kad produkto „Aventrol“ veikimas yra esminė sąlyga jo klasifikavimui tiek pagal KN 3402, tiek pagal KN 3808 pozicijas, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos išvada, kuri išduota vadovaujantis vien produkto etikete.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo esminių jo skundo argumentų, t. y. kad Europos Komisija laikosi pozicijos, jog augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės; Muitinės laboratorija nėra sertifikuota atlikti tyrimus dėl produkto „Aventrol“ veikimo; Muitinės laboratorijos ataskaita nėra vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis atliekamas produkto klasifikavimo teisingumo vertinimas; jei produktas būtų klasifikuojamas pagal KN 3808 93 90 subpoziciją, jis negalėtų būti teikiamas rinkoje; argumentų apie paviršinio aktyvumo medžiagas.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl produkto „Aventrol“ prilyginimo augimo reguliatoriui ir mentheno buvimo pagalbine medžiaga yra nepagrįsti. Mano, kad teismas suklydo teigdamas, jog menthenas sudaro tik 4 proc. produkto sudėties, kadangi 4 proc. sudaro emulsiklis, o 96 proc. – menthenas.

26. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje padarytas išvadas, kadangi nuo minėtos nutarties priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, teismų praktika ir byloje pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo nagrinėti minėtoje byloje. Teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo nurodytą užsienio šalių praktiką, kadangi nurodytų prekių sudėtis nekeičia jų klasifikavimo KN 3402 13 00 90 kodu.

27. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtais ir teisingai įvertintais įrodymais, tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamai pritaikytomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą.

29. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su Muitinės laboratorijos ataskaita, kadangi teismas pripažino, kad Komisija sprendime įvertino pareiškėjo pateiktas specialistų išvadas. Mano, kad pareiškėjo argumentai paremti ne prekių tarifinį reglamentavimą, o kitus santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir specialistų nuomonėmis, kurie neįgalioti ir nesprendė prekės klasifikavimo klausimų.

30. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 710 ir Europos maisto saugos tarnybos 2010 m. balandžio 22 d. ataskaitos taikymu, šiam ginčui nėra tinkami, nes reglamentuoja visai kitus teisinius santykius. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog nustatant prekės kodą nepagrįstai buvo remtasi prekės etikete. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus teritorinė muitinė teisėtai ir pagrįstai, patikrinusi UAB „Kustodija“ 2008 m. balandžio 4 d. Nr. 8LR10401207, 2008 m. balandžio 4 d. Nr. 8LR10401208 ir 2010 m. gegužės 12 d. Nr. 10LTR1000IM00CC80 elektroninėse importo deklaracijose nurodytų prekių klasifikavimo teisingumą, remdamasi Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolu Nr. 1T2073, 2012 m. vasario 29 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320018M, kuria nusprendė keisti minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės TARIC kodą iš 3402 13 00 90 2501 į 3808 93 90 90.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013 padarytomis išvadomis dėl produkto „Aventrol“ klasifikavimo KN kodu. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino byloje pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl esminių jo skundo argumentų, dėl ko sprendimas yra be motyvų.

37. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

38. Deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko priėmė nemotyvuotą sprendimą, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018).

39. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje padarytas išvadas, kadangi nuo minėtos nutarties priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, teismų praktika ir byloje pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo nagrinėti minėtoje byloje.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartyje konstatavo, kad Muitinės laboratorijai 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokole Nr. 1T2073 nustačius, jog produkto „Aventrol“ veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas, įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą (HSENs, 2007), Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai šio produkto TARIC kodą pakeitė į 3808 93 90 90 kodą ir UAB „Kustodija“ apskaičiavo papildomas muito, pridėtinės vertės mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, o Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Kustodija“ skundų.

42. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, jie yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to paties produkto „Aventrol“ klasifikavimo pagal KN kodą, šioje byloje Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi tuo pačiu Muitinės laboratorijai 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolu Nr. 1T2073, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria buvo pasisakyta dėl minėto produkto klasifikavimo. Šis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti susidariusią faktinę situaciją, nes byloje nėra pateikta nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvada, kurioje būtų pateikta kitokia rekomendacija nei Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokole Nr. 1T2073 dėl produkto „Aventrol“ klasifikavimo.

44. Pareiškėjas nesutikimą su Muitinės laboratorijos nustatytu ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. vasario 29 d. patikrinimo ataskaita Nr. 2VM320018M pakeistu produkto „Aventrol“ TARIC kodu iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pagal naujai suformuotą teismų praktiką Muitinės laboratorijos ataskaita nėra vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis atliekamas produkto klasifikavimo teisingumo vertinimas, ir byloje pateikti nauji įrodymai (2014 m. liepos 2 d. Europos Komisijos rašytinis patvirtinimas pareiškėjui, 2016 m. sausio 18 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos raštas, įrodymai apie Muitinės laboratorijos akreditaciją, įrodymai apie prekes, veikiančias analogiškai kaip produktas), kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 6 punktą, taikant kombinuotąją nomenklatūrą Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012, 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016).

46. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, pateiktomis alternatyviomis tyrimo išvadomis nustatant prekės KN kodą negalima remtis, jeigu nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių institucijų, atlikusių tyrimą dėl KN kodo nustatymo, akreditavimą (sertifikavimą). Tačiau vien galimi institucijų, tarp jų ir Muitinės laboratorijos, akreditavimo (sertifikavimo) trūkumai, nereiškia, jog atitinkamos tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde minimas Europos Komisijos 2014 m. liepos 2 d. rašytinis patvirtinimas, 2016 m. sausio 18 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos raštas, įrodymai apie prekes, veikiančias analogiškai kaip ginčo produktas, nelaikytini tyrimo dėl produkto „Aventrol“ išvadomis Taisyklių 6 punkto prasme. Kaip jau buvo minėta, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu, todėl pareiškėjo pateikti duomenys vertintini kaip informacinio pobūdžio dokumentai, tačiau ne kaip kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, tyrimo išvados. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje buvo įvertinti tie patys specialistų parengti dokumentai, kuriais savo skundą pareiškėjas grindė ir šioje nagrinėjamoje byloje, t. y. Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvada, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto pažyma, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. IS-1351. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pareiškėjo pateiktus dokumentus vertino kaip neatitinkančius įrodymų leistinumo kriterijų, dėl ko nepripažino jų įrodymais, paneigiančiais Muitinės laboratorijos tyrimų protokole pateiktą išvadą dėl prekės TARIC kodo.

48. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti produkto „Aventrol“ tyrimą, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Muitinės laboratorija prekės sudėties tyrimo ir neatliko, o KN kodą nustatė remdamasi pareiškėjo pateikta produktą apibūdinančią informacija. Prekių mėginių administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443, 9 punktas numato galimybę Muitinės laboratorijai nustatyti prekės kodą remiantis prekę apibūdinančia informacine medžiaga, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Muitinės laboratorija, nustatydama produkto „Aventrol“ KN kodą, veikė pagal teisės aktų normų reikalavimus ir savo kompetencijos ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolo Nr. 1T2073 teisėtumu, kadangi, kaip jau buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje, Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas Nr. 1T2073 atitinka Ekspertinių tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498, 21 punkto ir 35 punkto reikalavimus, tyrimų protokole aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo tiriamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis nustatytas prekės TARIC kodas.

49. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje padarytas išvadas dėl produkto „Aventrol“ TARIC kodo nustatymo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės aktų normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė