2023-05-24 Nr. AB-10696-3-61-3-03572-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-992-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03572-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos ūkininkų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Sąjunga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. KS-301 „Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje buvo nuspręsta: „pripažinti, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“ Nr. 21-01/012 kreipdamasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikusi konkretų pasiūlymą pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl- 755/3D-844 redakcija) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos 8 straipsnio l dalies nuostatas;“ „įpareigoti Komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę A. Z. surašyti protokolą dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo“.

2. Pareiškėjas nurodė esantis asociacija, kuri vienija Lietuvoje veikiančius ūkininkus, kurios tikslai inter alia (be kita ko) yra puoselėti, tobulinti ir skatinti ūkininkus ir ūkininkavimą Lietuvoje, tuo tikslu siekti Sąjungos narių veiklos koordinavimo ir jos narių interesų atstovavimo bei gynimo ir tenkinti kitus viešuosius interesus, vienyti Lietuvos ūkininkus, kad jiems būtų sudarytos sąlygos, užtikrinančios pelningą ir perspektyvų ūkininkavimą, puoselėti lietuviško ūkininkavimo kultūrą bei kt. Pareiškėjas nurodė 2019 m. liepos 12 d. ir vėliau dar kitais raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM), teikdamas savo pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pakeitimo projekto. ŽŪM 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į Komisiją ir nurodė, kad pareiškėjo veiksmai atitinka lobistinės veiklos požymius.

3. Pareiškėjas teigė, jog 2021 m. vasario 9 d. jis atsakovui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė savo paaiškinimus dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir Lobistinės veiklos įstatymas, LVĮ) nuostatų ir jų taikymo, nurodydamas, kad Sąjungos veikla neapsiriboja tik jos narių interesu atstovavimu, todėl atitinka Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Teiginiai, kad Sąjungos veikla neteikia naudos visai visuomenei, ne tik prieštarautų Sąjungos įstatams, bet sumenkintų jų reikšmę, leidžiant įstatus interpretuoti taip, kaip naudingiau pačiam interpretuojančiam, o ne Sąjungai, atkreipiant dėmesį į tai, kokią didelę reikšmę valstybei, žmogui ir visai visuomenei turi stiprus žemės ūkio sektorius.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog Komisija ėmėsi tyrimo ir informavo apie pradėtą tyrimą dėl Sąjungos veiklos atitikimo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Komisija 2021 m. kovo 18 d. pateikė atsakymą pareiškėjui dėl LVĮ nuostatų išaiškinimo, nurodydama, kad minėto įstatymo 7 straipsnio 11 punkte įtvirtinta išimtis Sąjungai negalėtų būti taikoma. Pareiškėjas 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas jam pateikti tyrimo medžiagą, kurią 2021 m. kovo 26 d. Komisija persiuntė pareiškėjui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas Sąjungos, kaip nevyriausybinės organizacijos, statusas. 2021 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus atsakovui, nurodydamas, kad jo veikla neturėtų būti laikoma lobistine, kad ŽŪM pareiškėją laiko socialiniu partneriu.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 9 d. informavo jį apie posėdį dėl Sąjungos veiklos atitikimo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, nurodydamas, kad posėdis vyks 2021 m. rugsėjo 15 d. 10 val., ir 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. 21-01/012 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“ (toliau – ir Raštas) kreipdamasis ir žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui pateikęs konkretų pasiūlymą pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Įsakymu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl- 755/3D-844 redakcija), (toliau – ir Aprašas) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė LVĮ 8 straipsnio l dalies nuostatas.

7. Pareiškėjas vertino, kad atsakovo priimtas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes atsakovas nesivadovavo pareiškėjo įstatų 1 straipsniu, netinkamai aiškino Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalį bei 12 straipsnio 1 dalį ir teisiškai nepagrįstai nelaikė Sąjungos viešosios naudos nevyriausybine organizacija bei nepagrįstai nepripažino Sąjungos Rašto kaip patenkančio į Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punkto 2 dalį, pagal kurią yra nelaikoma lobistine veikla juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Atsakovo priimtas administracinis aktas yra nemotyvuotas teisės aktais ir objektyvias duomenimis, neatsižvelgta į Sąjungą kaip į Lietuvos Respublikos Vyriausybės partnerį, reikšmingai prisidedantį prie bendrosios žemės ūkio politikos, įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) sutarties, įgyvendinimo. Atsakovo administracinis aktas yra priimtas netinkamai aiškinat ir taikant Sąjungos viešųjų interesų veiklai Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį.

8. Pareiškėjas teigė, kad Komisija neatkreipė dėmesio į tai, jog pareiškėjas į ŽŪM kreipėsi su raštais dar iki įstatymų pakeitimų įsigaliojimo ir Sąjungos veikla, pasiūlymai dėl įsakymų pakeitimo projektų neturėjo būti pripažinta kaip lobistinė. Pareiškėjas Rašte reiškė kritiką dėl priimto teisės akto projekto, prie Rašto nepridėjo ir nepateikė jokio konkretaus teisės akto projekto. Atsakovas Sprendime nenurodė ir nepagrindė dėl kokių priežasčių sprendė, kad pareiškėjas su Raštu ministerijoms pateikė konkretų teisės akto projektą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsniu, laiduojančiu teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

9. Pareiškėjas neatitinkančia tikrovės vertino atsakovo išvadą dėl Sąjungos, kaip vykdančios ekonominę ūkinę veiklą, nes pareiškėjo interneto tinklalapyje yra aiškiai nurodyta, kad Sąjunga taip pat vienija narius, kurie tiesiog domisi ūkine veikla, t. y., pareiškėjas vienija narius, kurie nevykdo jokios žemės ūkio ekonominės veiklos. Sąjunga, vykdydama savo veiklą, viešina teiktus savo siūlymus ir pastebėjimus dėl įvairių teisės aktų visuomenės informavimo priemonėse, visi išsiunčiami raštai yra registruojami Sąjungoje ir juos registruoja gavusios institucijos, todėl tai atitinka Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 9 punkte taikomą išimtį. Vien dėl to, kad pareiškėjas tą pačią jo viešai talpinamą informaciją pateikia tiesiogiai ir ministerijoms, pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindas netaikyti Lobistinės veiklos įstatyme nustatytos išimties, kuri nustato, jog tokia veikla nėra laikoma lobistine.

10. Pareiškėjas nurodė, jog jo veikla negali būti pripažįstama lobistine ir dėl to, kad jis veikia kaip nevyriausybinė organizacija, nešanti viešąją naudą, o atsakovas nepagrįstai remiasi Nevyriausybinių organizacijų tarybos (toliau – ir Taryba) raštu ir išaiškinimais dėl Sąjungos. Atsakovo teiginiai, jog Sąjunga privalo pateikti prašymą dėl įrašymo į lobistų sąrašą, prieštarauja Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai, o ypatingai Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 3 straipsnio 6 punktui, kuriame yra įtvirtintas lygybės principas. Atsakovas, teigdamas, kad Sąjungos veikla niekaip nėra susijusi su viešųjų interesų tenkinimu, pažeidžia asociacijų laisvės principą, bei vadovaujasi neaiškios teisinės galios išvadomis, todėl atsakovo Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas buvo pripažintas, kaip asmuo, kuris užsiima lobistine veikla, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

11. Teismo posėdyje pareiškėjas pabrėžė, kad dėl tokio Komisijos Sprendimo patiriama reputacinė žala. Sąjunga pasisakė dėl teisės akto ir kai buvo konsultuojamasi, ir kai jau buvo paskelbtas teisės aktas, ŽŪM vėliau pati pakeitė Aprašo nuostatas, buvo įgyvendintos būtent pareiškėjo teiktos iniciatyvos. Sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad asociacija vienija apie penkis tūkstančius narių, tai nėra jokia lobistinė organizacija, ji negina siaurų interesų, veikla išeina toli už asociacijos ribų, teisės akto tobulinimo siūlymai buvo orientuoti daugiau į socialinę plotmę, aplinkosauginius klausimus ir nebuvo siekiama jokių ekonominių interesų.

12. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pagrindiniai Lobistinės veiklos įstatymo tikslai yra, kad lobistinę veiklą vykdytų tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir, kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Komisija šiuo atveju vertino, kad pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše (LVĮ 8 str. 1 d.); jis siekė daryti įtaką dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų keitimo; tai darė savo iniciatyva. Komisija negavo duomenų, kad ŽŪM ar Aplinkos ministerija būtų prašiusios pareiškėjo pateikti konkrečius siūlymus dėl teisės akto tobulinimo. Pareiškėjas raštus teikė savo iniciatyva, taip pat ŽŪM nebuvo pateikusi derinti su visuomene Įsakymo, kuriuo patvirtintas Aprašas, pakeitimo projekto. Pareiškėjas teikė ŽŪM ne bet kokio pobūdžio raštą, tačiau Raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjo nuomonė dėl Įsakymu keisto Aprašo nuostatų pakeitimo, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo. Vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas, siekdamas daryti įtaką dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas Aprašas, pakeitimo, turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti. Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.

14. Atsakovas pabrėžė, kad iš Sąjungos kartu su paaiškinimu Komisijai pateiktų 2019 m. liepos 12 d. rašto Nr. 19/07/906 „Dėl LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto“ (toliau – ir 2019 m. liepos 12 d. raštas) ir 2020 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 20-05/093 „Dėl LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 4 d. raštas) buvo matyti, jog, paskelbus konsultavimąsi su visuomene iki 2020 m. rugsėjo 20 d., Sąjunga teikė ŽŪM savo pastabas ir pasiūlymus dėl Įsakymo projekto. Komisija vertino, kad Sąjunga Raštu į žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą kreipėsi savo iniciatyva, pasibaigus paskelbtam konsultavimuisi su visuomene, Įsakymas buvo priimtas 2020 m. gruodžio 9 d., ŽŪM ir Aplinkos ministerija neprašė Sąjungos pateikti nuomonės dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo. Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sąjungos veiksmams netaikytina Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyta išimtis. Atsakovas akcentavo, kad LVĮ 7 straipsnyje nėra nustatytos išimties, jog socialinių partnerių veikla, teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų nuostatų keitimo, nėra laikytina lobistine, išskyrus kai kuriuos atvejus, kurie nepatenka į šio ginčo situaciją.

15. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. S- 486(3.4) „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“ kreipėsi į žemės ūkio ministrą dėl to, ar Sąjunga yra ŽŪM socialinė partnerė, ar yra pasirašyta bendradarbiavimo teisės aktų rengimo srityje sutartis. ŽŪM informavo Komisiją, kad ji su Sąjunga nėra pasirašiusi bendradarbiavimo teisės aktų rengimo srityje sutarčių, tačiau atkreipė dėmesį į Partnerystės sutartį, kuri apibrėžia Europos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. ir kad šios sutarties partnerių sąraše yra nurodyta Sąjunga, tačiau pati ŽŪM su nurodytais partneriais atskirai nesudarė Partnerystės sutarties. Atsakovas teigė nežinantis, kokiais teisiniais pagrindais vadovaudamasi Sąjunga skunde nurodė, jog ŽŪM nelaiko Sąjungos veiksmų lobistine veikla. Komisija vertino byloje surinktų duomenų turinį, tarp jų ir ŽŪM raštais Komisijai pateiktą informaciją ir neturi teisinio pagrindo ja nepasitikėti.

16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teikė ne tik nuomonę, problematiką, kritiką dėl Įsakymo, bet konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymo nuostatų pakeitimo, todėl Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sąjungos veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą. Juridinio asmens reiškiamai nuomonei dėl teisėkūros, kai nuomonė reiškiama atstovaujant ir (ar) vienijant verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, yra nustatoma „nulinė tolerancija“ dėl nuomonės turinio. Dėl nuomonės, informacijos skleidimo visuomenės informavimo priemonėse, atsakovas pažymėjo, kad Sąjungos veiklai pagrįstai netaikyta Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatyta išimtis, nes Sąjunga Raštu tiesiogiai kreipėsi į žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų pakeitimo ir toks kreipimasis nelaikytinas visuomenės informavimu per visuomenės informavimo priemones.

17. Atsakovas pažymėjo, kad Sąjungos deklaruojami veiklos tikslai sietini ir su pelno gavimu, todėl vienijant Lietuvos ūkininkus, kurių tikslas ekonominė veikla, ši veikla labiau dominuoja ir Sąjungos tiksluose, o ne viešųjų interesų tenkinimas, todėl Sąjunga nelaikytina viešosios naudos nevyriausybine organizacija, nors toks statusas ir registruotas Juridinių asmenų registre.

18. Atsakovas teigė, jog pagrįstai rėmėsi Tarybos rašte pateiktais išaiškinimais ir nuomone. Galiojančioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje Sąjungos nurodytos nuostatos dėl pelno nesiekiančių organizacijų veiklai taikomos išimties netaikomos. Sąjunga pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus ir Komisija priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuriame motyvai yra išsamiai išdėstyti.

19. Teismo posėdyje atsakovas papildomai nurodė, kad pareiškėjas turėjo pareigą įsirašyti į lobistų sąrašą. Raštą atsakovas vertino kaip naują kreipimąsi, ir jis buvo pateiktas galiojant naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymui.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo Sąjungos skundą atmetė.

21. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

21.1. Pareiškėjas Lietuvos ūkininkų sąjunga yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, jis įregistruotas kaip viešosios naudos nevyriausybinė organizacija.

21.2. Pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. Raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą, aplinkos ministrą ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką, prašydamas pakeisti Aprašo, patvirtinto Įsakymu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-755/3D-844 redakcija) nuostatas, o būtent – atsisakyti Aprašo 14.4 punkto redakcijos (numatytas įsigaliojimas 2021 m. lapkričio 15 d.), nustatančios, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte (laikotarpiu, nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.), ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, jog tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius; įvesti ilgesnį pasiruošimo laikotarpį, bent iki 2023 metų (siekiant paskatinti ūkininkus susitvarkyti mėšlo kaupimo vietas ir sudaryti sąlygas ūkininkams dalyvauti investicinėse programose bei leisti jiems pasiruošti).

21.3. Žemės ūkio ministerija 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į Komisiją raštu „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“ ir pranešė apie gautą iš pareiškėjo Raštą, nurodydama, kad pareiškėjo veiksmai atitinka lobistinės veiklos požymius, nors jis nėra įrašytas į skelbiamą lobistų sąrašą.

21.4. Pareiškėjas atsakovui ir Teisingumo ministerijai 2021 m. vasario 9 d. pateikė paaiškinimus dėl Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų ir jų taikymo.

21.5. Komisija ėmėsi tyrimo ir 2021 m. vasario 18 d. raštu „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“ Nr. S-486(3.4) kreipėsi į žemės ūkio ministrą dėl papildomos informacijos pateikimo, t. y. prašydama nurodyti, ar Sąjunga yra Žemės ūkio ministerijos socialinė partnerė, ar yra pasirašyta bendradarbiavimo teisės aktų rengimo srityje sutartis.

21.6. Žemės ūkio ministerija Komisiją informavo, kad nėra su Sąjunga pasirašiusi bendradarbiavimo teisės aktų rengimo srityje sutarčių. ŽŪM paaiškino, kad vienas iš pagrindinių nacionalinių strateginių dokumentų, skirtų įgyvendinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos sanglaudos politiką, yra Partnerystės sutartis, kuri apibrėžia Europos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m., ir šios sutarties priede Nr. 1 „Partnerių sąrašas“ yra nurodyti partneriai visos Europos Sąjungos sanglaudos politikos prasme (tarp jų 117 p. nurodyta Sąjunga).

21.7. 2021 m. kovo 18 d. Komisija informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą dėl jo veiklos atitikimo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, bei nurodė, kad jam negalėtų būti taikoma LVĮ 7 straipsnio 11 punkto išimtis (pareiškėjo veiklą priskiriant viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veiklai).

21.8. 2021 m. kovo 24 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas Sąjungos, kaip nevyriausybinės organizacijos, statusas.

21.9. Pagal 2021 m. kovo 19 d. pareiškėjo kreipimąsi į Komisiją dėl tyrimo medžiagos, Komisija 2021 m. kovo 26 d. persiuntė pareiškėjui tyrimo medžiagą.

21.10. Komisija 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė Sprendimą, kuriame pripažino, kad pareiškėjas, būdamas neįrašytas į lobistų sąrašą, Raštu kreipdamasi ir žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui pateikęs konkretų pasiūlymą pakeisti Aprašo, patvirtinto Įsakymu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl-755/3D-844 redakcija) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė LVĮ 8 straipsnio l dalies nuostatas.

21.11. Sprendime, be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad iš Sąjungos kartu su paaiškinimu Komisijai pateiktų 2019 m. liepos 12 d. rašto ir 2020 m. gegužės 4 d. rašto matyti, jog, paskelbus konsultavimąsi su visuomene iki 2020 m. rugsėjo 20 d., Sąjunga teikė ŽŪM savo pastabas ir pasiūlymus dėl Įsakymo projekto.

21.12. Sąjunga Raštu į žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą kreipėsi savo iniciatyva. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija neprašė Sąjungos pateikti nuomonės dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo. Raštas pateiktas pasibaigus paskelbtam konsultavimuisi su visuomene (iki 2020 m. rugsėjo 20 d.), Įsakymas buvo priimtas 2020 m. gruodžio 9 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, pagal kurias Sąjunga, iš naujo kreipdamasi dėl Įsakymu patvirtintų Aprašo nuostatų keitimo, turėjo pareigą įsirašyti į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka.

21.13. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas neįrašytas į lobistų sąrašą, pateikdamas Raštą ministrams, savarankiškai atliko veiksmus, taip pat, teikdamas konkretų pasiūlymą pakeisti teisės aktą, vykdė lobistinę veiklą ir turėjo registruotis į lobistų sąrašą bei Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti. Pareiškėjas pripažintas pažeidęs LVĮ nuostatas.

22. Teismas vadovavosi Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalimis, 6 straipsnio 2 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, analizavo atvejus, kada veikla nelaikoma lobistine veikla (LVĮ 7 str.) ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas nustatyta tvarka nėra įrašytas į lobistų sąrašą.

23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Raštu jis nevykdė lobistinės veiklos, nes Rašto turinys patvirtina, kad pareiškėjas, nurodydamas problematiką, išreikšdamas savo nuomonę ir kritiką dėl Įsakymo, teikė ir konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymo nuostatų pakeitimo: atsisakyti Įsakymu patvirtinto Aprašo 14.4 punkto redakcijos (įsigaliosiančios 2021 m. lapkričio 15 d.), kuri nustato, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte (laikotarpiu nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.), ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, jog tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius; 2) įvesti ilgesnį pasiruošimo laikotarpį, bent iki 2023 metų (siekiant paskatinti ūkininkus susitvarkyti mėšlo kaupimo vietas ir sudaryti sąlygas ūkininkams dalyvauti investicinėse programose bei leisti jiems pasiruošti). Teismas nesutiko su pareiškėju, kad pateiktas konkretus pasiūlymas dėl Įsakymo nuostatų pakeitimo yra tik pareiškėjo pareikšta nuomonė ar kritika. Pasiūlymai dėl Įsakymo pakeitimo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, atsižvelgiant į nurodytą problematiką. Rašte nurodyta teisinio reguliavimo problematika ir nurodytu jos sprendimo būdu pareiškėjas siekė daryti įtaką, kad būtų pakeistas Įsakymas. Rašto pavadinimas „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“, teismo vertinimu, taip pat atspindi realų pareiškėjo siekį pakeisti Įsakymą, ne vien išreikšti nuomonę ar kritiką. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tai darė savo iniciatyva, ši aplinkybė patvirtinta institucijų raštais. Teismas sprendė, jog Komisija Sprendime pagrįstai vertino, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos veiksmai, išsiuntus Raštą Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai atitinka lobistinės veiklos sampratą (LVĮ 2 str. 3 p.). Todėl būdamas neįsirašęs į lobistų sąrašą ir nedeklaravęs lobistinės veiklos, pareiškėjas šiuo atveju vykdė neteisėtą lobistinę veiklą (LVĮ 6 str., 8 str. 1 d.).

24. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika lobistinės veiklos aspektu ir nereikšmingais pripažino pareiškėjo argumentus, kad iki Rašto teikimo ir iki Įsakymo priėmimo 2020 m. gruodžio 9 d. buvo net keletą kartų teikęs savo pastabas ir pasiūlymus, nes Raštas siųstas jau po Įsakymo priėmimo ir nei ŽŪM, nei Aplinkos ministerijai neprašius Sąjungos pateikti nuomonės dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų.

25. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjas, siekdamas teisėtai vykdyti lobistinę veiklą, turėjo pareigą įsiregistruoti lobistinę veiklą vykdančiu subjektu, ir tik po to ją vykdyti. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo siekį būti įrašytam į lobistų sąrašą, kaip to reikalauja Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos nuo 2021 m. sausio 1 d.

26. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Sąjungos laikymu ŽŪM socialine partnere, kuri pagal nusistovėjusią praktiką dalyvavo teisėkūroje, teismas nurodė, kad pagrįstai spręsta, jog Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nėra nustatytos išimties, jog socialinių partnerių veikla teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų nuostatų keitimo, nebūtų laikoma lobistine, išskyrus atvejus, kai asmenys, vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 2 dalimi, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą. Komisija, prieš priimdama Sprendimą, įvertino iš Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos gautą papildomą informaciją, todėl pagrįstai konstatavo, kad Sąjungos veiklai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta išimtis. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo kaip ŽŪM socialinio partnerio ir su tuo susijusio bendradarbiavimo teisės aktų rengimo srityje, kadangi byloje nėra duomenų apie pasirašytas bendradarbiavimo teisės aktų rengimo srityje sutartis, o įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos sanglaudos politiką veikiančios Partnerystės sutarties pagrindu nurodyti partneriai ir jų tarpe Sąjunga, visos 2014–2020 m. Europos Sąjungos sanglaudos politikos prasme, Žemės ūkio ministerija atskirai Partnerystės sutarties nėra sudariusi.

27. Teismas sutiko su atsakovu, kad nebuvo paskelbta jokio ŽŪM ar Aplinkos ministerijos dokumento projekto, o Sąjunga Raštu pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų pakeitimo žemės ūkio ir aplinkos ministrams teikė jau pasibaigus paskelbto konsultavimosi su visuomene terminui (iki 2020 m. rugsėjo 20 d.) ir dėl jau priimto (2020 m. gruodžio 9 d.) Įsakymo. Teismas vertino, jog nėra pagrindo atsižvelgti į bet kokią partnerystę teisės aktų rengimo srityje, kai teisės aktas jau buvo įsigaliojęs.

28. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl viešai skleistos nuomonės ir pasiūlymų, nes nagrinėjamu atveju Sąjunga Raštu kreipėsi tiesiogiai į žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų pakeitimo ir toks kreipimasis negali būti laikomas visuomenės informavimu per visuomenės informavimo priemones.

29. Dėl Sąjungos, kaip nevyriausybinės organizacijos, teismas analizavo Sąjungos įstatus, vadovavosi Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta ūkininko sąvoka ir sutiko su atsakovo vertinimu, kad ūkininkai (kurių veiklą ir vienija Sąjunga), versdamiesi žemės ūkio veikla, siekia gauti pajamas (pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą) iš šios veiklos. Šių tikslų jiems siekti padeda taip pat juos atstovaujanti Sąjunga. Teismas logiška ir pagrįsta pripažino Komisijos išvadą, kartu gavus tyrimo eigoje ir Tarybos išaiškinimą, kad Sąjungos tikslai sietini ir su pelnu, ir atitinkamai, jai netaikytina Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatyta išimtis.

30. Teismas konstatavo, kad Komisija, priimdama Sprendimą, pagrįstai sprendė, jog kadangi pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, o Raštu siekė daryti įtaką dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimo, aiškiai jame suformuluodama konkrečią nuostatą, ir tai darė savo iniciatyva, todėl ši pareiškėjo veikla laikoma neteisėta lobistine veikla. Komisija, ištyrusi ir įvertinusi visas ginčui aktualias aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 31. Pareiškėjas Lietuvos ūkininkų sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, o taip pat priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas vadovaujasi Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) pateiktu lobistinės veiklos apibrėžimu, minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1926-525/2021, nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lobisto sąvoka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021 ir nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytas išimtis, padarė nepagrįstą išvadą, jog Sąjunga, pateikdama Raštą, užsiėmė lobistine veikla.

33. Pareiškėjas aptaria Rašto turinį ir teigia, jog iš jo akivaizdu, kad nėra siekio žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims gauti daugiau naudos iš savo ūkinės veiklos. Raštu siekiama atkreipti ŽŪM dėmesį į tai, kad, pasikeitus tvarkai, neišvengiamai bus pažeisti visų kaimo gyventojų interesai dėl galimo jų kelių sugadinimo, intensyvaus mėšlo kvapo sklidimo, jo keliamos taršos ir pateikta pasiūlymų kaip šių problemų išvengti. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucijos 53 ir 54 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkte įtvirtinta suinteresuotos visuomenės sąvoka, jos teise paduoti skundą (prašymą), reikalauti imtis veiksmų ir nurodo, kad Raštas nėra niekaip susijęs su kokiais nors Sąjungos ar jos atstovaujamų ūkininkų interesais. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino Rašto turinį ir neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas užsiėmė lobistine veikla. Pats pareiškėjas nelaiko nei savęs lobistu, nei vykdomos veiklos lobistine, nes ji yra daug platesnė nei numatyta Lobistinės veiklos įstatyme.

34. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 11 punkte numatytos išimties pareiškėjas nurodo, kad skunde teismui akcentavo, jog atsakovas vadovavosi Tarybos išaiškinimais, jų visiškai nekvestionuojant ir nepateikiant jokio platesnio šios išvados įvertinimo. Teismas konstatuodamas, jog jis sutinka su atsakovu, nepateikė jokios šios išvados teisinio pagrindo ir vertinimo, nepateikė paaiškinimų, kodėl pareiškėjas nėra laikomas nevyriausybine organizacija ar jo veikla neatitinka nevyriausybinės organizacijos reikalavimų. Tokiu būdu tiek atsakovas, tiek teismas tiesiog pritarė jokios teisinės galios neturinčiai išvadai, nepateikiant jokių detalesnių tokio pritarimo argumentų ar paaiškinimų bei nenurodant teisinio pagrindo tokiai išvadai gauti ir ja vadovautis. Teismas nesivadovavo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu. Teismo ir atsakovo argumentacija, jog Sąjungai nėra taikoma ši LVĮ išimtis stokoja teisinio pagrindo. Pareiškėjui nėra suprantama dėl kokių priežasčių yra vadovaujamasi Ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis, nurodant, kad jam ši įstatymo išimtis nėra taikoma. Pareiškėjas nėra ūkininkas, jis neužsiima ūkine veikla, jo teisinė forma yra asociacija ir jis veikia pagal jo įstatuose numatytus tikslus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Sąjunga akivaizdžiai atitinka Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą skėtinės nacionalinės nevyriausybinės organizacijos apibrėžimą bei to paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimą. Raštu buvo išdėstyta subjektyvi pareiškėjo pozicija, kodėl planuojami atlikti teisinio reglamentavimo pakeitimai yra netinkami, neatneš jokios naudos ir sukels papildomas problemas ne tik ūkininkams, tačiau ir kitiems gyventojams, kurie gyvena šalia ūkininkų. Pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai nevertino Rašto turinio ir be jokio pagrindo konstatavo, jog Rašto pateikimas neatitinka nevyriausybinių organizacijų veiklos reikalavimų. Rašto turinys akivaizdžiai atitinka Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą, kad nevyriausybine organizacija pripažįstama ta, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei, šiuo atveju tai yra kaimo bendruomenės.

35. Pareiškėjas teigia, kad vien tai, jog išreiškė kritiką dėl teisinio reglamentavimo pakeitimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis įstatais, pareiškėjo veikla yra akivaizdžiai susijusi su viešųjų interesų gynyba, tokie pareiškėjo veiksmai niekaip negali būti prilyginami lobistinei veiklai. Nei teismas, nei atsakovas nepateikė savo sprendimų motyvų, ką Raštas turi bendro su kokiais nors Sąjungos ar jos atstovaujamų ūkininkų konkrečiais ekonominiais tikslais, todėl teismo išvada, jog pareiškėjas, teikdamas Raštą, užsiėmė ekonomine veikla, ar kad jo tikslas yra susijęs su pelno siekimu neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas pakartoja skundo teismui argumentus, susijusius su ŽŪM pakeistu teisiniu reglamentavimu, ŽUM pripažinimu, kad tie aplinkosauginiai motyvai, kurie buvo pateikti Rašte, yra pagrįsti, ir, vadovaudamasis teismo ir atsakovo logika, kad Raštas yra Sąjungos lobistinė veikla, siekiant ekonominių interesų, pabrėžia, kad tokiu atveju ŽŪM veiksmai, kuriais pakeistas teisinis reglamentavimas, yra veikimas atskiros grupės ekonominiais interesais.

36. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucijoje įtvirtinta asociacijų veiklos laisve ir pažymi, kad situacija, kai teismas ir atsakovas be jokio teisinio pagrindo išaiškindami pareiškėjo įstatų nuostatas, pateikiant Rašto turinį tokiu būdu, kad Sąjungos veikla neteikia naudos visai visuomenei, o yra veikiama vedant ekonominiams interesams, ne tik prieštarauja Sąjungos įstatams, bet ir sumenkina Sąjungos viešosios veiklos reikšmę, jos misiją visuomenėje, ją be pagrindo susiaurina iki veikimo savo narių ekonominiais interesais. Valstybės institucijos, savaip interpretuojančios pareiškėjo veiklą reglamentuojančius vidinius teisės aktus, nepagrįstai kišasi į asociacijos vidinę veiklą, nesant teisinio ir faktinio pagrindo padarant išvadas, jog pareiškėjo veikla nėra susijusi su viešųjų interesų tenkinimu, nepaisant to, kad toks viešųjų interesų tenkinimas yra įtvirtintas Sąjungos įstatuose. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, jog pareiškėjas, teikdamas Raštą, pažeidė savo įstatus, peržengė juose numatytus savo veiklos tikslus.

37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant kokia veikla yra priskirtina lobistinei veiklai (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2253-629/2019). Kadangi Sprendimo priėmimo metu galiojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, o LVĮ 7 straipsnio norma nėra tapati, kuria rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje, tačiau ji yra nukreipiančioji, todėl aiškinama kartu su Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Sąjunga gali, tačiau neprivalo registruotis kaip organizacija, vykdanti lobistinę veiklą. Priešingu atveju, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuluotas oficialus konstitucinis asociacijų laisvės, lygybės principas.

38. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte numatytos išimties taikymo pareiškėjas vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo spręsta administracine byla Nr. eI2-4546-860/2021 bei joje suformuluotomis išvadomis, kad sąvokos „konkretus pasiūlymas“ ir „konkretus teisės akto projektas“ nėra tapačios, kad reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui yra reglamentuoti Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnyje, o LVĮ 7 straipsnio 6 punkte minima formuluotė „juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka“ turi būti suprantama taip, kad juridinis asmuo parengė konkretų teisės akto projektą, kuris atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus reikalavimus, bei siūlo inicijuoti parengto teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, kad, vertinant LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nurodytos sąvokos „nuomonė dėl teisėkūros“ apimtį turi būti atsižvelgiama į įstatymo leidėjo toliau nurodomus atvejus, kurie nėra laikomi „nuomone dėl teisėkūros“, t. y. kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

Šie atvejai tam tikra prasme apibrėžia sąvokos „nuomonė dėl teisėkūros“ ribas. Minėtos sąvokos riba baigiasi, kai pateikiamas juridinio asmens parengtas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir pan. Tai reiškia, kad sąvoka „nuomonė dėl teisėkūros“ aiškinama pakankamai plačiai. Pareiškėjo vertinimu, teismas privalėjo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-4546-860/2021 pateiktais „nuomonės“, „konkretaus pasiūlymo“, „konkretaus teisės akto projekto“ sąvokų išaiškinimais, nes pareiškėjas Rašte reiškė kritiką dėl priimto teisės akto projekto, nurodė jo pastebėtas teisinio reglamentavimo problemas, kurias sukeltų teisinio reglamentavimo pakeitimai ir pateikė savo nekonkretizuotus konkrečiu teisės akto projektu pasiūlymus, kaip šias problemas būtų galima išspręsti, prie Rašto nepridėjo ir nepateikė jokio konkretaus teisės akto projekto.

Tiek atsakovas, tiek teismas plečiamai išaiškino LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatą, t. y. išimtį ir be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas nuomonę dėl Įsakymo, parengė konkretų teisės akto projektą.

39. Kadangi Konstitucja draudžia persekioti už kritiką, pareiškėjo nuomone, nepanaikinus atsakovo ir teismo sprendimų, būtų akivaizdžiai pažeista Sąjungos konstitucinė teisė kritikuoti valdžios institucijas bei būtų pažeidžiamas draudimas persekioti asmenys už jų pareikštą kritiką valdžios institucijoms.

40. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nėra Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytos išimties. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos LVĮ, įsigaliojo analogiški Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai, kurie įvedė sumaišties nevyriausybinių organizacijų, ir pareiškėjo, veikloje, nes nebuvo aišku, kurios iki įstatymų nuostatų pakeitimų organizacijos buvo laikomos socialiniais partneriais, pagal nusistovėjusią praktiką dalyvaujančios teisėkūroje. Pareiškėjas anksčiau su analogiškais raštais kreipėsi į ŽŪM tiek 2019 m. liepos 12 d. raštu, tiek 2020 m. gegužės 4 d. raštu, o Raštas, dėl kurio pareiškėjo veikla buvo pripažinta lobistine, buvo pateiktas praėjus mažiau nei mėnesiui nuo minėtų įstatymų pakeitimų. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad analogiški pareiškėjo raštai, kurie buvo pateikti iki 2021 m. sausio 1 d. dienos nebuvo vertinami kaip lobistinės veiklos vykdymas ir atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms, nebuvo susiklosčiusios praktikos, pagal kurią būtų aišku, kokiu būdu pareiškėjas turėtų veikti, jog jo veikla nebūtų laikoma kaip lobistinė, o būtų laikoma kaip jo išreikšta kritika ir pastabos dėl tam tikro priimto teisės akto projekto, toks formalus nuostatų taikymas yra nesąžiningas ir nepagrįstai riboja pareiškėjo veiklą bei pažeidžia jo kaip asociacijos laisvę.

41. Pareiškėjas vadovaujasi Partnerystės sutartimi ir teigia, kad joje yra aiškiai nurodyta, jog vieno iš esminio partnerystės principo sudedamųjų dalių yra bendradarbiavimas teisės aktų rengimo srityje (ministerijų parengtų aprašų ar taisyklių projektų). Tokiu būdu teismo ir atsakovo išvada, kad Partnerystės sutarties tikslai yra ekonominiai, finansiniai, nesusiję su bendradarbiavimu teisės aktų rengimo srityje, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsta. Teismas konstatuodamas, kad Partnerystės sutartis nėra susijusi su bendradarbiavimu teisės aktų srityje, dėl minėtos sutarties nuostatos nieko nepasisakė ir tiesiog sutiko su atsakovo argumentais. Teismas nevertino Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjos paaiškinimų, kuriais, pareiškėjo nuomone, ŽŪM nelaiko, jog pareiškėjas užsiima lobistine veikla ir išreiškia savo padėką dėl bendradarbiavimo, vykdant socialinę partnerystę. Nei teismas, nei atsakovas šiuo atsakymu priimdami skundžiamus sprendimus nesivadovavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių juo nėra vadovaujamasi, todėl teismo sprendimas yra iš dalies nemotyvuotas, nepagrįstas, o tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas jį panaikinti.

42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino bendrosios žemės ūkio politikos tikslų bei dėl jų skundžiamame sprendime nieko nepasisakė. Tokiu būdu tiek nacionaliniuose, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad Sąjungos veikla bei konkretus Raštas pagal jo turinį galėtų būti priskirtas prie lobistinės veiklos. Priešingai, šiuo atveju Sąjunga veikė visos visuomenės interesais, kaip tai formuluojama Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio veiklos politikos apibrėžime ir SESV 38–44 straipsniuose.

43. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su teismo sprendimu, jame pateiktais motyvais ir palaiko šioje administracinėje byloje jau išdėstytą savo poziciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tuos pačius, Komisijai ir teismui jau nurodytus argumentus, dėl kurių Komisija jau yra motyvuotai pasisakiusi.

45. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su anksčiau galiojusio Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2253-629/2019, pažymi, kad LVĮ neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, bet tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo LVĮ nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Šio įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi. Šiuo metu galiojančioje LVĮ redakcijoje netaikomos pareiškėjo nurodytos nuostatos dėl pelno nesiekiančių organizacijų veiklai taikomos išimties.

46. Atsakovas nurodo, kad Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nėra nustatytos išimties, jog socialinių partnerių veikla teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų nuostatų keitimo, nėra laikytina lobistine, išskyrus atvejus, kai asmenys, vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 2 dalimi, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiklai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta išimtis.

47. Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus dėl Partnerystės sutarties nuostatų, nes nagrinėjamam ginčui reikšmingai tai, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo paskelbta jokio Žemės ūkio ministerijos ar Aplinkos ministerijos dokumento projekto, o Sąjunga Raštu pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų pakeitimo žemės ūkio ir aplinkos ministrams pateikė pasibaigus paskelbtam konsultavimuisi su visuomene terminui (iki 2020 m. rugsėjo 20 d.), dėl jau priimto (2020 m. gruodžio 9 d.) Įsakymo.

48. Atsakovas pabrėžia, kad Komisijai nėra žinoma, kokiais teisiniais pagrindais vadovaudamasis pareiškėjas nurodo, jog ŽŪM nelaiko Sąjungos veiksmų lobistine veikla. Sąjunga taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie Sąjungos minimą ir cituojamą ŽŪM atstovės, tikėtina, elektroniniu paštu Sąjungai pateiktą atsakymą, kada ir kokiam teisiniam reguliavimui esant buvo teikiamas atsakymas, kokiame kontekste buvo išreikšta padėka Sąjungai už bendradarbiavimą. Komisija vertino byloje surinktų duomenų turinį, tarp jų ir ŽŪM raštais Komisijai pateiktą informaciją ir neturi teisinio pagrindo ja nepasitikėti. Svarbu tai, kad Žemės ūkio ministerija, vykdydama jai pagal kompetenciją deleguotas funkcijas, nėra įgaliota vertinti, kokia asmenų veikla, pagal LVĮ nuostatas, yra laikoma lobistine. Tai Komisijos kompetencija.

49. Atsakovas nurodo, kad pagal Lobistinės veiklos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2020 m gruodžio 31 d., juridiniai asmenys (tarp jų ir Sąjunga), prieš kreipiantis į LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, neturėjo pareigos įsirašyti į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atmestini Sąjungos argumentai dėl ankstesnių (2019 m., 2020 m.) raštų.

50. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkto atsakovas pakartoja, kad pareiškėjas Raštu į žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą kreipėsi savo iniciatyva, pasibaigus paskelbtam konsultavimuisi su visuomene (iki 2020 m. rugsėjo 20 d.), Įsakymas buvo priimtas 2020 m. gruodžio 9 d., Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija neprašė Sąjungos pateikti nuomonės dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo. Taigi Komisija Sprendime visa tai įvertinusi ir atsižvelgusi į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms LVĮ nuostatoms, pagal kurias pareiškėjas, iš naujo kreipdamasi dėl Įsakymu patvirtintų nuostatų keitimo, turėjo pareigą įsirašyti į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmams netaikytina LVĮ 7 straipsnio 4 punkte nustatyta išimtis.

51. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punkto atsakovas akcentuoja, kad Sąjunga teikė konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymo nuostatų pakeitimo. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme bei Aiškinamajame ryšių su visuomene terminų žodyne pateikiama termino „nuomonė“ apibrėžtimi ir sutinka su teismo išvada šiuo aspektu. Kadangi pareiškėjo veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą, Raštu buvo teikiami konkretūs pasiūlymai dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo keitimo, Komisija Sprendime pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo veiklai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis. LVĮ 7 straipsnio 6 punkte išskiriamas atvejis, kad išimtis, kada veikla nėra laikoma lobistine, netaikoma, kai nuomonę reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Sprendime detaliai argumentuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra savarankiška savanoriškumo principu Lietuvos ūkininkų ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijas jungianti Sąjunga (Sąjungos įstatų 1.1 p.), kurios teisinė forma yra asociacija (Sąjungos įstatų 1.8 p.), jai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 punkto išimtis.

52. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi konkrečiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje, kuriame teismas nagrinėjo atvejį pagal uždarosios akcinės bendrovės skundą dėl Komisijos priimto sprendimo. Atsakovas pažymi, kad kiekvienas atvejis (administracinė byla) yra individualus, vertinamas atsižvelgiant į teisinio reguliavimo ir surinktų duomenų visumą konkrečioje administracinėje byloje. Šiuo atveju, tam, kad pareiškėjo (asociacijos) veikla būtų laikoma lobistine, jam nebuvo būtinybės su Raštu pateikti konkretaus teisės akto projekto.

53. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad Sąjunga, siųsdama Raštą, veikė visos kaimo bendruomenės tikslais (vykdė viešąją veiklą, tenkinančią viešąjį interesą). Atsižvelgiant į Sąjungos įstatų 1.1 punktą (Sąjunga yra savarankiška savanoriškumo principu Lietuvos ūkininkų ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijas jungianti Sąjunga, įsteigta Sąjungos narių veiklai koordinuoti, Sąjungos narių interesams atstovauti ir ginti bei kitiems viešiesiems interesams tenkinti) ir 2.1 punkte nustatytus Sąjungos tikslus ir uždavinius, įvertinus tyrimo medžiagą, akivaizdu, kad pareiškėjas siekė daryti įtaką dėl Sąjungos narių veiklai svarbaus teisės akto (Įsakymu patvirtinto Aprašo), todėl LVĮ prasme nelaikytina, kad šiuo atveju pareiškėjas užtikrino viešąjį interesą, kadangi buvo tenkinamas privatus Sąjungos (asociacijos) interesas. Šiuo aspektu savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisminio proc. Nr. 3-61-3-03821-2019-9; teisminio proc. Nr. 3-61-3-03822-2019-0), kuris išaiškino, kad juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – siekti pelno efektyviai ir produktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą, nėra subjektas, ginantis ar atstovaujantis viešąjį interesą. Atsakovas nurodo, kad Komisijai priimant Sprendimą nebuvo teisinių pagrindų pareiškėjo veiklai (siunčiant Raštą) taikyti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte nustatytą išimtį.

54. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 11 punkto išimties atsakovas pakartoja, kad Komisija Sprendime tinkamai vertino, jog ūkininkai, versdamiesi žemės ūkio veikla, siekia gauti pajamas iš šios veiklos, kaip tai apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme. Šių tikslų jiems siekti padeda ir juos atstovaujanti Sąjunga, kurios įstatuose įtvirtinti ir tokie veiklos tikslai ir uždaviniai kaip – vienyti Lietuvos ūkininkus, kad jiems būtų sudarytos sąlygos, užtikrinančios pelningą ir perspektyvų ūkininkavimą (Sąjungos įstatų 2.1.1 p.). Taigi Sąjungos tikslai sietini ir su pelnu, o pagal veiklos pobūdį Sąjunga nėra priskirtina viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai.

55. Atsakovas nurodo, kad pagrįstai rėmėsi Nevyriausybinių organizacijų tarybos išaiškinimais, nes ji yra patariamoji institucija, užtikrinanti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą nustatant, formuojant ir įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d.). Komisija pagal kompetenciją prižiūri kaip įgyvendinami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus ir rekomendacijas (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.) ir nėra įgaliota nagrinėjamu atveju vertinti pareiškėjo statuso ir atitikties Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, siekdama įvertinti ar pareiškėjas gali būti laikomas viešosios naudos nevyriausybine organizacija, Komisija kreipėsi į Tarybą, prašydama pateikti išaiškinimą (nuomonę). Taryba, pagal Nevyriausybinių organizacijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 141 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo redakcija), jai pavestas funkcijas, pateikė Komisijai motyvuotą nuomonę, kad Sąjunga negali būti laikoma viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Komisija neturėjo teisinio pagrindo abejoti kompetentingos institucijos pateikta informacija. Taigi Komisija Sprendime (pasisakydama dėl galimybės pareiškėjo veiklai taikyti LVĮ 7 str. 11 p. išimtį) pagrįstai ir tinkamai vadovavosi Nevyriausybinių organizacijų tarybos atsakymu į Komisijos paklausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. KS-301 „Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos“ dalies, kuria buvo pripažinta, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, Raštu kreipdamasi ir žemės ūkio ministrui bei aplinkos ministrui pateikusi konkretų pasiūlymą pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl-755/3D-844 redakcija) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos 8 straipsnio l dalies nuostatas bei kuria Komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė A. Z. buvo įpareigota surašyti protokolą dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

57. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Komisija Sprendime pagrįstai vertino, jog Sąjungos veiksmai, išsiuntus Raštą Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, atitinka lobistinės veiklos sampratą, todėl pareiškėjas, būdamas neįsirašęs į lobistų sąrašą ir nedeklaravęs lobistinės veiklos, šiuo atveju vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo Rašto turinį, kitus į bylą pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų Lobistinės veiklos įstatymo sąvokų ir teisės normų išaiškinimų, dėl ko netinkamai išaiškino Lobistinės veiklos įstatyme numatytas išimtis lobistinei veiklai ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį prašo panaikinti.

59. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

60. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Sajunga Rašto pateikimo momentu nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Byloje kilo ginčas, ar Sąjunga, Raštu kreipdamasi į žemės ūkio ministrą ir kt., vykdė lobistinę veiklą.

61. Lobistinės veiklos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai; įstatymas reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos: lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą (LVĮ 2 str. 2 d.); lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 str. 3 d.).

Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnis nustato, kad lobistine veikla nelaikoma:

1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją;

2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;

3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla; 4) įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai;

5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka;

6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas;

7) specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą;

8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;

9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;

10) politinių partijų veikla;

11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla;

12) religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais. Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

62. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas (1 p.) tiria asmenų pranešimus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms (3 p.). Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo bei atsakovo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis Raštu į žemės ūkio ministrą bei aplinkos ministrą atitinka Lobistinės veiklos įstatyme nustatytą išimtį, kuria lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros (LVĮ 7 str. 6 p.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neparengė konkretaus teisės akto projekto ir nesiūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymo teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Juo labiau, kad pagal į bylą pateiktų pareiškėjo įstatų 1.1 papunktį Lietuvos ūkininkų sąjunga vienija Lietuvos ūkininkus ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijas. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 punktą ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Taigi Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 dalies išimties išimtys netaikytinos.

65. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad „šiuo metu LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad tokiu reglamentavimu bus užkertamos galimybės slėpti ir vengti deklaruoti tikruosius siūlomų ar priimamų teisės aktų projektų iniciatorius. Bus prisidedama prie didesnio skaidrumo, neliks galimybės išvengti abipusio reikalavimo deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą, kadangi teisės akto (teisės aktų) parengimas ir siūlomas teisės akto projekto svarstymo inicijavimas visais atvejais bus laikomas lobistine veikla, o ne fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros. Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą.

Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata nedarys įtakos 7 straipsnio 5 punkte įtvirtintos nuostatos taikymui, kadangi keičiamo LVĮ 7 straipsnio 5 punkte įtvirtinta savarankiška išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla (peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas pagal atitinkamą veiklą reguliuojančius įstatymus).” Priimant teisės aktą pradinis projekto variantas („fizinio asmens, taip pat juridinio asmens, juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo pareikšta nuomonė dėl teisėkūros”) buvo pakeistas ir šiuo metu galiojančiame teisės akte nurodyta, kad lobistine veikla nelaikoma „fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas”.

Taigi įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo teisės aktų nuostatas: išimtį, kas nelaikoma lobistine veikla (juridinio asmens nuomonė) ir šios išimties dvi išimtis, į kurias pareiškėjas nepatenka.

66. Nustačius, kad pareiškėjo veikla patenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių, kiti proceso dalyvių argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

67. Apibendrinant byloje nustatytas ir šiame sprendime aptartas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją vykdžius neteisėtą lobistinę veiklą ir pažeidus Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio l dalies nuostatas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. KS-301 „Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos“ dalį, kuria buvo nuspręsta: „pripažinti, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“ Nr. 21-01/012 kreipdamasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikusi konkretų pasiūlymą pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl- 755/3D-844 redakcija) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos 8 straipsnio l dalies nuostatas;“ „įpareigoti Komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę A. Z. surašyti protokolą dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo“.

68. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

69. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad patyrė 2 507,13 Eur pirmojoje instancijoje (2 000,13 Eur už skundo teismui parengimą ir pateikimą, 23 Eur už žyminį mokestį, 484 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje) ir 2 435,3 Eur apeliacinėje instancijoje (2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą ir 15,03 Eur už žyminį mokestį).

70. Byloje yra pateikta 2021 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutartis, pagal kurį pareiškėją atstovauja, be kita ko, advokatas A. Š..

71. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

72. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

73. Pareiškėjui gali būti priteistinas iš atsakovo 23 Eur žyminis mokestis už skundą.

74. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą taikomas koeficientas – 2,5. Už šią paslaugą apmokėta 2021 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 566,4 Eur. Prašoma priteisti už skundo parengimą 2 000,13 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos (2,5 x 1 566,4 Eur = 3 916 Eur), todėl gali būti priteistina.

75. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1. Pareiškėjas prašo priteisti 484 Eur už pasiruošimą 2022 m. rugsėjo 19 d. posėdžiui, teismo posėdį. Už šią paslaugą apmokėta 2022 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 729,9 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir už teismo posėdį (trukmė nuo 9:15 iki 11:01) gali būti priteistina, nes ji neviršija galimos priteistinos sumos.

76. Kadangi pareiškėjas (jo atstovas) apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atstovui grąžintina 3,78 Eur žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą, permoka (15,03 Eur – 11,25 Eur = 3,78 Eur). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

77. Pareiškėjui gali būti priteistinas iš atsakovo 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

78. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas – 1,7. Pareiškėjas už šią paslaugą apmokėjo 2022 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Prašoma priteisti suma 2 420 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos (1 780,5 Eur x 1,7 = 3 026,85 Eur), todėl gali būti priteistina.

79. Pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas patenkinti visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 4 938,38 Eur (2 000,13 Eur + 484 Eur + 23 Eur + 2 420 Eur + 11,25 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprednimą.

Pareiškėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. KS-301 „Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos“ dalį, kuria buvo nuspręsta: „pripažinti, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“ Nr. 21-01/012 kreipdamasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikusi konkretų pasiūlymą pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl- 755/3D-844 redakcija) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos 8 straipsnio l dalies nuostatas;“ „įpareigoti Komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę A. Z. surašyti protokolą dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos ūkininkų sąjungai iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 4 938,38 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjo atstovui advokatui A. Š. 3,78 Eur (tris eurus 78 ct) sumokėto žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis