31bca0ab-0d97-4282-b64d-1eaf2e6db09b · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-2104-772-2020 Procesinio sprendimo Nr. 2-70-3-08085-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.2.; (S) 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.6.29.1.; 3.2.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 19 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžių sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. R., atsakovės I. G. atstovei adv. V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei I. G. dėl 1 000,00 Eur paskolos ir visų su paskola bei bylinėjimusi susijusių iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė Å¡iuos motyvus. Faktinės aplinkybės. Atsakovė su IeÅ¡kove sudarė žodinį susitarimÄ , dėl 1 000,00 Eur paskolos, kuriÄ Atsakovė įsipareigojo per vienerius metus grÄ Å¾inti, t. y. iki 2018-01-12 ir apmokėti pinigų pervedimo iÅ¡laidas. 2017-01-12 d., 11:29 val., IeÅ¡kovė pervedė, Kauno PC Savas Å iaulių banko padalinyje, Atsakovei 1 000,00 Eur, papildomai sumokėdama 63,79 Eur pavedimo mokesčių.

Piniginės lėšos buvo pervedamos per MoneyGram tarptautinių pavedimų įmonę, o juos Atsakovė, pagal Å¡ios įmonės taisykles, pateikdama savo asmens dokumentÄ , iÅ¡grynino to pačio MoneyGram skyriuje Airijoje. Atsakovė 2017-01-12 d. 13:36 val. gavo iÅ¡ IeÅ¡kovės pasiskolintus 1 000,00 Eur bankiniu pavedimu, tai ji patvirtino ir žodiniu susitarimu bei dar kartÄ Å¾adėjo, kad skolÄ ir skolos pavedimo iÅ¡laidas (viso 1 063,79 Eur), grÄ Å¾ins per vienerius metus, t. y. iki 2018-01-12. Pinigai jai IeÅ¡kovės žiniomis buvo reikalingi jos ir jos Å¡eimos kelionės į LietuvÄ iÅ¡laidoms apmokėti.

Iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo dienos, Atsakovė ne tik skolos negrÄ Å¾ino, bet to piktybiÅ¡kai vengia ir atsisako tai padaryti, dėl ko, siekdama apginti savo turtinį interesÄ , IeÅ¡kovė teikia ieÅ¡kinį teisme dėl skolos priteisimo pagal bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä ir Å¡alių susitarimÄ . Teisiniai pagrindimas. Visų pirma, tarp IeÅ¡kovės ir Atsakovės susiklostė paskolos santykiai, kaip nurodyta LR CK 6.870 str., paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to Å¡i sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Taigi Å¡iuo atveju, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutarties santykiai atsirado 2017-01-12, nuo to momento, kai Atsakovė gavo banko pavedimu pinigus ir juos priėmė.

LR CK 1.71 str. numatyta, kad sandoriai gali bÅ«ti sudaromi tiek žodine tiek raÅ¡ytine forma. Sudarant žodinius sandorius, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta labai aiÅ¡ki valia (LR CK 1.72 str. 2 d.). Kaip Å¡iuo atveju IeÅ¡kovė pinigus pervedė bankiniu pavedimu, o Atsakovė juos priėmė. LR CK 6.871 str. numato, kad paskolos sutarties forma turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur, tačiau tame pačiame straipsnyje numatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Kaip jau minėta, IeÅ¡kovė paskolos sumÄ pervedė bankiniu pavedimu, kurie yra užfiksuoti bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡uose, o Atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti paskolos sutartį priimdama gautÄ paskolos sumÄ . Taigi Å¡iuo atveju banko pavedimas laikytinas, kaip skolos dokumentas patvirtinantis paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar Å¡alių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä , o kitais atvejais gali bÅ«ti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Antra, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir 1.1.

Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Atsižvelgiant į Å¡iÄ teismo formuojamÄ praktikÄ , pažymėtina, kad tarp IeÅ¡kovės ir Atsakovės niekada nebuvo ir nėra jokių verslo, partnerystės versle santykių bei Atsakovė niekada neteikė jokių paslaugų IeÅ¡kovei, Å¡iuo atveju jas sieja paskoliniai santykiai, kurių pagrindu Atsakovė sudarė paskolos sutartį su IeÅ¡kove, kuri yra įtvirtinta pinigų pervedimu per bankÄ .

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad bankinis pavedimas tolygus paskolos raÅ¡teliui. Pažymima, kad žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad paskolos sumÄ Atsakovė grÄ Å¾ins per vienerius metus, t. y. iki 2018-01-12. IeÅ¡kovė bandė gražiuoju susitarti ir laukė daugiau nei metus, kol Atsakovė grÄ Å¾ins skolÄ , tačiau pastaroji piktybiÅ¡kai vengė savo prievolių. Ir Å iaulių apylinkės teismui pateikdama prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo, paminėjo, kad nėra pasiraÅ¡iusi jokio skolos raÅ¡telio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl lėšų, pervestų, kaip paskola bankiniu pavedimu, priėmimas kartu reiÅ¡kia ir įsipareigojimÄ jas gražinti, todėl, net ir nesant raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to įsipareigojimo gražinti kaip paskola atsakovui pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali bÅ«ti numanomas iÅ¡ pinigu priėmimo fakto. 2017-01-12 bankiniu pavedimu pervestas lėšas Atsakovė priėmė.

Galiausiai, Atsakovė pažeidė LR CK 6.38 str. 1 d., kuriame nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra-vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.256 str. 1 d.). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (LR CK 6.59 str.).

SÄ Å¾iningas, tinkamas ir savalaikis prievolių vykdymas reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo tinkamai, laiku ir iki galo įvykdyti savo pareigas. Nagrinėjamoje byloje tai reiÅ¡kia, kad Atsakovas turi pareigÄ likviduoti skolinį įsipareigojimÄ IeÅ¡kovui. Apibendrinant, iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Atsakovė, turėdama skolinę prievolę IeÅ¡kovei, pagal paskolos žodinę sutartį, galimai piktybiÅ¡kai jos vengia ir iki pat Å¡ios dienos nėra likvidavusi savo skolinio įsipareigojimo. Dėl Å¡ios priežasties ir remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, bei atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimÄ jau nurodytÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ Atsakovės IeÅ¡kovės naudai turi bÅ«ti priteista 1 063,79 EUR.

Dėl palÅ«kanų priteisimo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Toks palÅ«kanų dydis yra nustatytas CK 6.210 str., pagal kurio 1 d. kai terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Vadovaujantis minėtu CK 6.37 str. ir 6.210 str. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu iÅ¡ Atsakovės turi bÅ«ti priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Papildomame procesiniame dokumente ieÅ¡kovė nurodė. Pirma, Atsakovė nurodo, kad IeÅ¡kovės nepažįsta, neturi jos kontaktų ir niekada nebendravo. Nurodoma, kad Atsakovė yra A. S. dukra. A. S. su A. R. yra pažįstamos nuo 2014 m. Kai Atsakovei reikėjo pinigų grįžti į LietuvÄ kartu su visa savo Å¡eima, ji per A.

S. (Å¡i moteris A. R. kontaktus perdavė savo dukrai) kreipėsi į IeÅ¡kovę dėl paskolos. IeÅ¡kovė, pasitikėdama Atsakove (ji prisistatė kaip dirbanti Airijoje ir pinigus grÄ Å¾insianti artimiausiu metu) paskolino praÅ¡omÄ pinigų sumÄ . Taip, Atsakovė su IeÅ¡kove niekada nebendravo jokiais kitais klausimais apart paskolos teisinius santykius, gal todėl Atsakovė teigia, kad IeÅ¡kovės nepažįsta. Bet Atsakovei puikiai žinoma, kad ji per savo mamÄ , A. S., kreipėsi į IeÅ¡kovę pagalbos, o IeÅ¡kovė, tuo metu pasitikėdama Atsakovės mama, kuri laidavo, kad dukra pinigus tikrai grÄ Å¾ins, paskolino jai 1 000,00 Eur.

Antra, Atsakovė teigia, kad tarptautinio pervedimo dokumentai yra galimai suklastoti. Nurodoma, kad IeÅ¡kovė minėto tarptautinio mokėjimo dokumentus gavo iÅ¡ Å¡iuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-72-926/2019. Jie yra į bylÄ surinkti ir pateikti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros (duomenys gauti iÅ¡ banko). Atsakovę byloje atstovauja ta pati advokatė, kuri baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-926/2019 atstovauja jos mamÄ A. S., tad gerb. advokatei, turi bÅ«ti žinoma, kad ieÅ¡kovės pateikti dokumentai nėra suklastoti, ar kitaip pagaminti - jie byloje pateikti pačios Vilniaus AVPK prokuratÅ«ros ir gerb. advokatė, kaip A.

S. atstovė byloje, turi bÅ«ti su jais susipažinusi. Kaip matyti iÅ¡ 2020-02-11 Kauno apylinkės teismo nutarties civ. b. Nr. 2-2104-772/2020, gerb. Teismas pats savo iniciatyva yra pateikęs užklausÄ Å iaulių bankui dėl vykdymo tarptautinio mokėjimo. Tad IeÅ¡kovė papildomų įrodymų Å¡iuo klausimų neteikia - AB Å iaulių bankas Å¡iÄ informacijÄ Teismui pateiks pats. Procesiniai klausimai. Byla nebus vedama per advokatÄ . Jei Atsakovei nepavyktų įteikti procesinių dokumentų, IeÅ¡kovas pageidautų, kad teismas LR Civilinio proceso kodekso 130 str. 1 d. pagrindu, įteiktų procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Kitais procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dais, numatytais LR Civilinio proceso kodekso 117 str. 1 d., IeÅ¡kovas nesinaudos, galimybės skirti kuratoriaus - nėra. Sutinkame, kad bÅ«tų priimtas sprendimas už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba parengiamasis procesinis dokumentas arba jeigu Atsakovei bus tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , o iÅ¡ jo nebus gautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. Vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.210 str. 1 d., LR Civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d., 130 str., 135 str. 1 d. 5 p. ir tuo kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o:

1. Priteisti iÅ¡ Atsakovės I. G., gini. (duomenys neskelbtini), 1 063,79 Eur dydžio skolÄ , IeÅ¡kovės A. R. naudai;

2. Priteisti iÅ¡ Atsakovės I. G., gim. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - mokėjimo nurodyme nurodytÄ Å¾yminį mokestį A. R. naudai;

3. Nepavykus Atsakovui įteikti procesinių dokumentų, įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

4. Teismo sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovei grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovės motina A. S. yra pažįstamos jau seniai. Vėliau tai yra 2017-01-12 į jÄ atsakovės vardu kreipėsi pastarosios motina ir prašė paskolinti dukra (atsakovei) 1 000 Eur kelionei iÅ¡ Airijos į LietuvÄ . Ji sutiko padėti atsakovei, kadangi pasitikėjo jos motina, nes su pastarÄ ja ji ir jos vyras vykdė bendrÄ veiklÄ .

Nuo bendravimo pradžios ieÅ¡kovė ir atsakovės motina siejo nuolatiniai kontaktai, todėl kreditorei nekilo abejonių, kad esant tokiam motinos praÅ¡ymui, atsakovė pinigus grÄ Å¾ins. Tuo pačiu nurodė, kad su pačiai atsakove tiesiogiai dėl paskolos suteikimo ji nebendravo, o tik vėliau perdavė skolininkei informacijÄ , kad pervedė praÅ¡omÄ ir jos motinos nurodytÄ pinigų sumÄ . Po to atsakovės motina jai paskambino ir perdavė informacijÄ , kad dukra pinigus gavo. Ji suprato, kad motina labai rÅ«pinasi savo dukra (atsakove), jos sÅ«numi ir nori jai padėti.

Nurodė, kad pinigų tuo metu turėdavo, nes turėjo savo verslÄ . Vėliau ieÅ¡kovės ir atsakovės motinos santykiai pakito, kuomet buvo jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji tikėjosi, kad atsakovė grÄ Å¾ins jai pinigus, tačiau suprato, kad dėl jų susigrÄ Å¾inimo teks kreiptis į teismÄ . Teigė, kad atsakovei paskolino ne tik 1 000 Eur, bet ir turėjo sumokėti už kredito įstaigos paslaugÄ papildomai dar 63,79 Eur, tai yra iÅ¡ viso: 1 063,79 Eur. Savo reikalavimÄ atsakovei grindžia prie ieÅ¡kinio pridėtais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Pažymėjo, kad skolino savo asmeninius, o ne Å¡eimos pinigus, o be to su sutuoktiniu ji yra sudariusi vedybų sutartį ir jų turtÄ yra atskiras. Taip pat nurodė, kad kitame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji ir liudytoja atsakovės motina A. S. nėra nukentėjusios, todėl remtis jos parodymais Å¡ioje byloje negalima. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, jog sutinka, kad atsakovė grÄ Å¾intų pinigus ir dalimis. Kadangi atsakovė pinigus iÅ¡ jos gavo, o savo prievolės juos grÄ Å¾inti neįvykdė, todėl prašė teismo Å¡iÄ sumÄ priteisti.

Atsakovė I. G. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė dėl ko nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais. Susipažinusi su ieÅ¡kiniu, teismui teikiu atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Su ieÅ¡kiniu nesutinku, jis nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovė teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ manęs skolÄ 1 063,78 Eur, nes pasak ieÅ¡kovės ji ir aÅ¡ buvome sudariusios žodinę sutartį dėl 1 000,00 Eur paskolos man suteikimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji 2017-01-12 Kauno PC Savas Å iaulių banko padalinyje pervedė 1 000 eur per MoneyGram tarptautinių pervedimų įmonę.

Su tokiais ieÅ¡kovės teiginiais nesutinku, ji raÅ¡o netiesÄ . AÅ¡ jokios A. R. nepažįstu, nesu jos mačiusi, jokių reikalų su ja neturėjau ir neturiu, niekada nesu žodžiu kreipusi į jÄ dėl skolos man suteikimo, net neturiu jos telefono ar kitokių duomenų. IeÅ¡kovė teismui pateikė savo teiginių patvirtinimui neaiÅ¡kios kilmės dokumentus, kurie gali bÅ«ti suklastoti ir atspausdinti kompiuteriu, Teismas, pažeisdamas LR CPK 113 str. 3 d. nuostatas, priėmė ieÅ¡kovės pateiktus ne valstybine, t. y. lietuvių kalba, dokumentus.

IÅ¡ tų dokumentų turinio negalima suprasti kokiai I. G. siųsta perlaida, nes gimimo metai netinka, perlaidoje nurodytas adresas nežinia koks, kas ir apie kÄ kituose dokumentuose nurodoma nėra suprantama. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, LR CPK 178 str. IeÅ¡kovė teismui teikia raÅ¡ytinius įrodymus: iÅ¡siųstų perlaidų iÅ¡raÅ¡us, tačiau jie nėra patvirtinti tos įstaigos, kuri persiuntė perlaidÄ . Å iuo atveju Å iaulių banko. Taip pat ieÅ¡kovė teigdama, kad atsakovė, t. y. aÅ¡, I.

G., perlaidÄ gavau ir pasak jos atsiėmiau Airijoje, nežinia kur, privalo pateikti iÅ¡ banko tÄ teiginį patvirtinanti dokumentÄ , o bÅ«tent apie perlaidos įteikimÄ ir gavėjo, kuris atsiėmė perlaidÄ duomenis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė privalo savo teiginius patvirtinti valstybine kalba suraÅ¡ytais dokumentais, patvirtintais įstaigos, kuri tuos dokumentus priėmė. Gavusi iÅ¡ teismo ieÅ¡kinį, susisiekiau su Å iaulių banku, kur man buvo paaiÅ¡kinta, kad man suteikti duomenų apie perlaidų iÅ¡siuntimÄ ir jos gavėjÄ , pateikti negali, tokį dokumentÄ gali gauti ir pateikti teismui tik pats perlaidos siuntėjas, t. y. ieÅ¡kovė A.

R., todėl ji įpareigotina pateikti oficialų dokumentÄ , kuris bÅ«tų patvirtintas, apie perlaidos man įteikimÄ ir pinigų gavimÄ . Manau, kad ieÅ¡kovė ir toliau sukčiauja, pateikdama nežinia iÅ¡ kur gautus, o gal ir pačios padarytus dokumentus, nes ieÅ¡kovė yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., daugeliu epizodų. Byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, bylos Nr. 1-26-926/2020, todėl turiu visiÅ¡kai pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumo.

Manau, kad teismas turėjo ieÅ¡kovei nurodyti iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir tik, iÅ¡taisius trÅ«kumus, spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, LR CPK 115 str. Dėl taikos sutarties sudarymo. Taikaus ginčo sprendimo negali bÅ«ti. Nepriimtinas sprendimas už akių. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str., atsakovė teismo praÅ¡o: Atmesti ieÅ¡kovės A. R. ieÅ¡kinį dėl skolos 1 063,79 Eur, priteisimo A. R. naudai, penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais. Liudytoja A. S. parodė teismui, kad pažįsta ieÅ¡kovę, kaip ir jos vyrÄ . Teigė, kad jos dukra jau daug metų dirba Airijoje, Å¡ioje Å¡alyje gyvena seniai. Nurodė, kad dukra Å¡iuo metu Airijoje nedirba, tačiau nei ji, nei jos dukra iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigų nesiskolino. Parodė, kad ginčo metu pinigų ji turėjo pakankamai, todėl dukrai skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovės ar jai praÅ¡yti pastarosios jų paskolinti nebuvo reikalo.

Teigė, kad ji savo pinigus ir turtÄ prarado dėl ieÅ¡kovės ir jos vyro neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad jokių duomenų apie savo dukrÄ ieÅ¡kovei ji neteikė. Mano, kad ieÅ¡kovės nurodyti duomenys apie dukrÄ yra suklastoti, o ji pati juos pateikdama bÅ«tų nurodžiusi teisingus. Pripažino, kad yra tarp kaltinamųjų Kauno apygardos teisme kur nagrinėjama baudžiamoji byla. Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino teismui, kad Å¡ioje byloje nėra nustatytas pinigų perdavimo faktas, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei visiÅ¡kai.

Teigė, kad vien ieÅ¡kovės teismui pateikti duomenys dar neįrodo, jog pinigai buvo perduoti atsakovei. Taip pat nurodė, kad nėra byloje įrodymų, jog ieÅ¡kovės iÅ¡siųsti pinigai nebuvo jai grÄ Å¾inti atgal. Be to iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų seka, kad jie nėra tikslÅ«s (teisingi). Atsakovė ieÅ¡kovės neprašė paskolinti jai pinigų, nes jų jai nereikėjo. Mano, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo jį tenkinti. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl 1 000 Eur skolos tenkintinas visiÅ¡kai.

Dėl 1 000 Eur paskolos sutarties sampratos ir jos galios. Sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo jų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos šalių valios išraiška. Sutartis yra viena reikšmingiausių priemonių jos šalių tam tikriems interesams suderinti.

Sutartimi yra įforminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai fizinių asmenų, juridinių asmenų bei fizinių ir juridinių asmenų santykiai. Dažniausiai sutartys sudaromos siekiant sukurti teisinius santykius, rečiau - juos pakeisti arba panaikinti. Sutarties pagrindu fiziniai asmenys disponuoja savo turtu. Sutartys yra verslo pagrindas, visuomenės materialinių vertybių naudojimo pagrindas ir t. t. Tuo pat metu sutarties vertybės egzistuoja tiek, kiek sutartyje yra atspindėta jos šalių laisva valia, tikrieji ketinimai.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kartu su atsakovės motina daug metų artimai bendravo ir turėjo bendrų reikalų. Pastaroji jai kalbėjo ne tik apie save, bet ir apie savo dukrÄ , kuri tuo metu jau gyveno Airijoje. Dėl to atsakovei trÅ«kstant pinigų, kaip teigė jos motina, kurie buvo reikalingi atsakovės kelionei į LietuvÄ , ji sutiko jų paskolinti ir pagal gautus iÅ¡ atsakovės motinos duomenis 2017-01-12 padarė pavedimÄ iÅ¡ Swedbank per Western Union į AirijÄ (16-20 b. l.).

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė ir jos motina žadėjo pinigus kreditorei grÄ Å¾inti po vienerių metų, tačiau pasibaigus nurodytam terminui atsakovė pinigų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. Pastebėtina, kad Å¡iuo metu tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovės motinai A. S. yra pareikÅ¡ti kaltinimai baudžiamojoje byloje (44 b. l.). IeÅ¡kovė teigė, jog atsakovė jai liko skolinga nurodytÄ sumÄ , o atsakovė neigia šį paskolos faktÄ . Nors atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nepažįsta ieÅ¡kovės, tačiau jos atstovė duodama teismui paaiÅ¡kinimus ir pati atsakovės motina duodama parodymus byloje aplinkybės, kad ginčo Å¡alys nėra bendravusios nei tiesiogiai, nei per tarpininkus nepaneigė.

Be to iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės motina yra ne tik gerai pažįstama su ieÅ¡kove, bet ir kartu (ieÅ¡kovė ir liudytoja) vykdė bendrÄ veiklÄ . Taip pat atsakovės motina A. S. bendravo ir su ieÅ¡kovės vyru, kas įrodo, jog pasitikėjimas ir ryÅ¡ys, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės motinos kaip tarpininkės buvo pakankamas. Nors abi ginčo Å¡alys laiko save apgautomis, tačiau byloje pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus matyti, jog ji padarė iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, esančios Swedbank AB pavedimÄ Ä¯ AirijÄ per tarpininkÄ Western Union, o pastarasis nurodytÄ sumÄ galėjo iÅ¡mokėti tik atsakovei (37-38, 80 b. l.).

Pirmiausia, pavedime nurodyta ne tik kreditorės (ieÅ¡kovės) pavardė, vardas ir gimimo data, bet ir tokie pat atsakovės duomenys. Antra, atmestinas atsakovės atsikirtimas dėl to, kad Å¡is dokumentas atspausdintas ne valstybine kalba, kadangi teismas ginčo atveju vertina jo turinį, kuris aiÅ¡kus ir be vertimo, o ne jo forma. Å iuo atveju teismas taiko turinio prieÅ¡ formÄ principÄ . Pastebėtina, kad atsakovė gyvena Airijoje ir tikėtina, jog anglų kalba jai nėra svetima. Be to teismas laikosi nuostatos, kad Å¡alims tik tuomet nustatomas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, kuomet procesiniame dokumente yra esminių trÅ«kumų.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu Å¡is neesminis trÅ«kumas buvo paÅ¡alintas, teismo atestuotai specialistei vertėjai iÅ¡vertus tekstÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ (87-98 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ paskolinti pinigus atsakovei, nors ir netiesiogiai, o per tarpininkę, tai yra pastarosios motina. Nors pastaroji neigia, kad pinigai dukrai buvo reikalingi ir, kad ji juos gavo, tačiau Å¡iuo metu gyvendama Airijoje ir turėdama visas galimybes gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, ji nepateikė teismui tinkamų įrodymų, jog pinigų ji negavo (neatsiėmė), apart atsakymo iÅ¡ tarpininko MoneyGram, o ne iÅ¡ Western Union (58 b. l.).

Nors atsakovė teigė teismui, kad tuo metu pinigų ji turėjo ir jai nereikėjo skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau Å¡iai aplinkybei patvirtinti ji irgi tokių duomenų į bylÄ ji nepateikė. Atsakovės motina, duodama parodymus irgi pripažino, kad nurodytu laikotarpiu jos dukra lankėsi Lietuvoje, kas dar labiau sustiprina teismo įsitikinimÄ apie buvusius paskolos santykius tarp Å¡alių. O liudytojos A. S. parodymus dėl to, kad jos dukrai (atsakovei) tuo metu nereikėjo pinigų, teismas vertina kritiÅ¡kai, nes ji laikytina suinteresuotu asmeniu dėl bylos baigties.

Tuo pačiu atmestini atsakovės atsikirtimai, kad ieÅ¡kovė jai pinigų tuo metu neperdavė ir esÄ dėl to ji neturi ir pareigos jai juos grÄ Å¾inti. Nors atsakovė nurodė, kad ji ieÅ¡kovės nepažįsta, jos nėra tarpusavyje bendravusios, tačiau vien Å¡i aplinkybė nepaneigia pačio paskolos fakto. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė nurodė, kad pasitikėjo atsakovės motina kaip tarpininke tarp Å¡alių, todėl ir norėjo padėti jos dukrai, bei pervedė nurodytÄ pinigų sumÄ atsakovei. Visuma ankščiau nurodytų aplinkybių leidžia teismui konstatuoti, kad ginčo metu ieÅ¡kovę ir atsakovės motinÄ siejo artimi santykiai, paremti Å¡alių draugyste ir pasitikėjimu.

Kaip jau minėta, nors atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovė paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos skolininkei neperdavė, tačiau teismas tokius atsakovės atsikirtimus, vertina kaip neįrodytus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas tiek į sutartį, kuri yra galiojanti kol ji nenuginčyta, tiek ir į kitas Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių teismas irgi žemiau pasisako. Pirmiausia, pažymėtina, kad 1 000 Eur paskolos faktas akivaizdus ir atsakovės nenuginčytas. Be to Å¡i sutartis, aiÅ¡kinant jos turinį, laikytina raÅ¡ytine paskolos sutartimi (CK 6.871 str. 3 d.) (16-20, 37-38, 54, 65, 80 b. l.).

Antra, pagal paskolos sutarties faktÄ yra nustatyta jos sudarymo ir pinigų pervedimo data, laikas, gavėjos gimimo data, ir kt. duomenys, kas leidžia teismui konstatuoti, kad Å¡i pinigų suma buvo skirta bÅ«tent atsakovei ir tik ji turėjo teisę juos priimti (pasiimti) (80 b. l.). Trečia, kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, o teismas bylos nagrinėjimo metu jų irgi nenustatė, kad paskolos sutarties faktas leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog tuo metu atsakovė nurodytos pinigų sumos negavo (nepasiėmė).

Ketvirta, atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ji tariamai tuo metu pinigų tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovės neprašė, kadangi dėl jai reikalingų pinigų pervedimo su kreditore tiesiogiai bendravo jos motina A. S., kurios pavardė irgi nurodyta Å¡alims sudarant sandorį. Penkta, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų seka, kad ginčo metu pastarosios turtinė padėtis nebuvo kliÅ«tis paskolinti atsakovei, pastarosios motinos nurodytÄ jos dukrai reikalingÄ pinigų sumÄ , o duomenų, kad atsakovei tuo metu skolintis pinigų nereikėjo, byloje nėra.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galiÄ sutarties Å¡alims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad kaip visi asmenys privalo laikytis įstatymų, nustatančių visiems privalomas elgesio taisykles, taip ir Å¡alys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatytų taisyklių. Å alys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kitų asmenų, nesančių sutarties Å¡alimis, teisių ir pareigų, iÅ¡skyrus įstatymo numatytas. Paprastai Å¡alių teisės ir pareigos pagal sudarytÄ sutartį atsiranda nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutartyje ir paprastai orientuotas į ateitį.

Bet Å¡alys gali nustatyti, kad sutartis yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2 d.). Paprastai sutartis baigiasi tinkamai jÄ Ä¯vykdžius. Bet sutartyje arba įstatymuose gali bÅ«ti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiÅ¡kia ir Å¡alių prievolių pabaigÄ pagal sutartį (CK 6. 189 str. 3 d.), t. y. Å¡alys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos įvykdymu, o susieti su galiojimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali bÅ«ti numatyta įstatyme. Dėl to teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į Å¡alių sudarytÄ 1 000 Eur paskolos sutartį, jos įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir ji turi bÅ«ti vykdoma.

Sutartis yra pagrindinis civilinių teisinių santykių modelis. Todėl jos šalimis gali būti visi civilinių teisinių santykių dalyviai: tiek fiziniai, tiek viešieji bei privatieji juridiniai asmenys. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės ir kitais civilinių teisinių santykių reglamentavimo principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnyje, todėl visi nurodyti subjektai iš esmės turi vienodas galimybes pasirinkti vienokį ar kitokį sutarties modelį.

Taip pat šalys sudarydamos sutartis gali veikti ne tiesiogiai, o per tarpininkus, tai yra savo atstovus. Kaip buvo ginčo atveju. Atskirai pažymėtina, kad CK normos, reguliuojančios paskolos sutarties teisinius santykius, neapibrėžia subjektinės dalyvių sudėties. Todėl paskolos sutarties šalimis (subjektais, dalyviais) gali būti bet kurie civilinės teisės subjektai - fiziniai arba juridiniai asmenys. Be to veiksnūs fiziniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis savarankiškai arba per sutartinius atstovus.

Kadangi sutartis yra Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, tai tikrÄ jÄ savo valiÄ gali iÅ¡reikÅ¡ti tik teisnÅ«s ir veiksnÅ«s asmenys. Teisnumo ir veiksnumo turinį konkrečiuose sutartiniuose santykiuose lemia civilinių teisinių santykių subjektų įvairovė. IÅ¡ to seka, kad atsakovė I. G. veikdama per savo motinÄ A. S., sudarė 1 000 Eur paskolos sutartį su ieÅ¡kove. Todėl teismas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisinius argumentus ir juos patvirtinančias aplinkybes, konstatuoja, kad 1 000 Eur paskolos sutartis yra sudaryta tarp ieÅ¡kovės A.

R. iÅ¡ vienos pusės ir atsakovės I. G. iÅ¡ kitos pusės, atstovaujamos A. S.. Teismas tokia iÅ¡vada daro atsižvelgdamas tiek į sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, tiek į sutarties turinį, tiek ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Atskirai pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar Å¡alių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä , o kitais atvejais gali bÅ«ti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas.

O protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimÄ . Tai sudaro pagrindÄ teismo iÅ¡vadai, jog Å¡alių veiksmai vertinami vadovaujantis protingo žmogaus standarto principu. Todėl atsakovės argumentai, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys protingo ir apdairaus asmens kriterijų, įvertinus pervedamos pinigų sumos dydį. Dėl 1 000 Eur paskolos sutarties turinio ir jos aiÅ¡kinimo.

Sudarydamos sutartį Å¡alys susitaria dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų. Sutartyje Å¡alys numato sutarties objektÄ , kainÄ , aptaria kokybės klausimus, atsiskaitymo tvarkÄ , ginčų sprendimo bÅ«dus ir t. t., t. y. pačios sau susikuria normas, kurių privalo laikytis. Tai yra sutarties sÄ lygos. Teisės doktrinoje sutarties sÄ lygas įprasta skirstyti į esmines, įprastines ir atsitiktines. Esminės sÄ lygos yra tokios sÄ lygos, kurios bÅ«tinos ir pakankamos tam, kad sutartis bÅ«tų sudaryta ir sukurtų Å¡alims teises ir pareigas.

Sutartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esminės sutarties sÄ lygos. Todėl labai svarbu nustatyti, kokios konkrečios sutarties sÄ lygos yra esminės. Pirmiausia, esmine kiekvienos sutarties sÄ lyga yra laikytinas jos dalykas. Jei dėl jo Å¡alys nesusitarė, nėra ir sutarties. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį galiojančia. Tačiau iÅ¡ ginčo Å¡alių sudarytos paskolos sutarties dėl 1 000 Eur matyti, kad Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl 1 000 Eur paskolos I.

G.. Antra, esminėmis sutarties sÄ lygomis yra laikytinos sÄ lygos, kurios įstatyme arba kitame teisės akte nurodytos kaip esminės. Paskolos sutarties atveju tai paskolos davėjo įsipareigojimas paskolos gavėjui perduoti sutartyje nurodytÄ pinigų. IÅ¡ sutarties turinio seka, kad ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi atsakovei, tarpininkaujant jos motinai, perduoti 1 000 Eur ir šį įsipareigojimÄ Ä¯vykdė. Trečia, esminėmis sÄ lygomis pripažįstamos sutarties sÄ lygos, kurios yra privalomos konkrečioms sutarčių rÅ«Å¡ims, be kurių tokios sutartys negalėtų egzistuoti.

Paskolos atveju kuomet sutartis laikoma realine, Å¡is sandoris įsigalioja tik nuo pinigų perdavimo momento. Kaip jau teismas yra paminėjęs ieÅ¡kovė savo įsipareigojimÄ atsakovei įvykdė ir perdavė jai, bankiniu pavedimu 1 000 Eur, o pastaroji Å¡io fakto leistinais įrodymais nepaneigė. Paskolos sutartis įformina ekonominius santykius. Tokiu atveju kalbama apie atlygintinÄ tam tikro turto perdavimÄ numatant sÄ lygÄ grÄ Å¾inti perduoto turto ekvivalentÄ (paprastai drauge su tam tikru atlygiu), kitaip tariant - apie kredito (paskolos) suteikimÄ ekonomine prasme.

Todėl paskolos sutartį galima laikyti viena iÅ¡ civilinių teisinių kreditavimo formų. Pagal paskolos sutartį viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų (paskolos) sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reiÅ¡kia, kad paskolos davėjo neįmanoma priversti duoti paskolÄ , nes pažadas suteikti paskolÄ neturi juridinės galios. Taigi savo juridine prigimtimi paskolos sutartis yra realinė ir vienaÅ¡alė sutartis. Nors atsakovė neigė paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo faktÄ , tačiau atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra perdavusi atsakovei 1 000 Eur sumÄ , kurios pastaroji iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, kaip jau yra nurodyta ir Å¡ių aplinkybių ji irgi leistinais įrodymais nepaneigė.

Todėl teismas daro iÅ¡vada, kad Å¡alys sudarė paskolos, o ne kitos rÅ«Å¡ies sutartį (CK 6.871 str. 3 d.). Paskolos dalykÄ sudarantis turtas nuo jo perdavimo paskolos gavėjui momento tampa paskolos gavėjo nuosavybe. Å is turtas gali bÅ«ti ir paskolos gavėjo kreditorių iÅ¡ieÅ¡kojimo objektu, tai yra iÅ¡ gautos paskolos skolininkas gali sumokėti kitas skolas kreditoriams. Paskolos davėjas praranda bet kokias teises į paskolintÄ turtÄ ir gali reikalauti, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas tik ekvivalentiÅ¡kas, o ne konkretus paskolintasis turtas.

Remiantis paminėtu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę atsakovei I. G. dėl 1 000 Eur grÄ Å¾inimo (CK 6.871 str. 3 d.). Atskirai pažymėtina, paskolos sutartis yra sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, dėl kurios iÅ¡ pradžių buvo susitartÄ Å¾odžių, kas atitinka įstatymo reikalavimÄ . Paskolos sutartis priskiriama prie vienaÅ¡alių sutarčių, nes pareigos, iÅ¡plaukiančios iÅ¡ Å¡ios sutarties, tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas paskolos sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę (susigrÄ Å¾inti paskolinto turto ekvivalentÄ su arba be atlygio už paskolÄ ).

Pirmoji paskolos gavėjo pareiga - grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Å alys 1 000 Eur paskolos sutartyje numatė, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2018 m. sausio 12 d. Jeigu sutartis nenumato kitaip, paskolos suma pripažįstama grÄ Å¾inta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ banke momento (taigi tokiu momentu negalima laikyti paskolos sumos nuraÅ¡ymo nuo paskolos gavėjo sÄ skaitos arba sumos pervedimo į korespondentinę banko, aptarnaujančio paskolos davėjÄ , sÄ skaitÄ momento).

Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų grÄ Å¾inusi nurodytÄ paskolÄ ieÅ¡kovei, todėl paskolos gavėjui (atsakovei) kyla ir su paskolos laiku negrÄ Å¾inimu, susijusios teisinės pasekmės. Iki Å¡io momento paskolos gavėjo pareigos paskolos davėjui iÅ¡lieka visos. Å alys paskolos sutartimi nenumatė, kad atsakovei laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, paskolos gavėjas privalo mokėti delspinigius ar palÅ«kanas. Tačiau ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ procesinį reikalavimÄ atsakovei, jog už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos sumos ji privalo jai sumokėti ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, kurį teismas laiko teisėtu ir pagrįstu.

Pastebėtina, kad paskolos santykiai gali bÅ«ti atlygintiniai arba neatlygintiniai. Jeigu konkreti paskolos sutartis Å¡io klausimo nereglamentuoja, preziumuojama, kad paskolos sutartis, kurios dalykas - pinigai, yra atlygintinė. Tokia sutartimi laikytina ir Å¡alių 1 000 Lt paskolos sutartis. Kita kaip jau minėta paskolos gavėjo pareiga - sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si atlygintinės paskolos dalyku. PalÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydis ir mokėjimo tvarka paprastai nustatoma paskolos sutartyje.

PalÅ«kanų dydis nustatomas kaip paskolos sumos dalis (procentas). Jeigu sutartyje nėra nustatytas palÅ«kanų dydis ir mokėjimo tvarka, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios arba verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu; palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, kol grÄ Å¾inama paskolos suma. Pabrėžtina, kad jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, palÅ«kanos mokamos ne iki sutartyje numatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino, o iki faktinio piniginės prievolės įvykdymo dienos.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei remiantis CK 6. 210 str. 1 d. nuostata priteisti jai ir palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, laikytinas tinkamu ir neprieÅ¡taraujančiu įstatymui. BÅ«tent minėtas įstatymas numato ir sankcijos už neįvykdytÄ paskolos sutartį taikymÄ . Tai yra paskolos gavėjas praleidęs paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ moka paskolos davėjui palÅ«kanas pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytas bendras taisykles, numatančias palÅ«kanas už termino įvykdyti bet kuriÄ piniginę prievolę praleidimÄ (t. y. penkių procentų metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, o jei abi sutarties Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys, - Å¡eÅ¡ių procentų metines palÅ«kanas), jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

PalÅ«kanos, kaip sankcija už praleistÄ terminÄ , skaičiuojamos nuo pagrindinės paskolos sumos ir tik tais atvejais, kai tai numatyta paskolos sutartyje - taip pat ir nuo palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola. Taigi pagal bendrÄ taisyklę bendrÄ sumÄ , kuriÄ paskolos gavėjas, praleidęs paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , privalo sumokėti paskolos davėjui, sudaro: paskolos suma; palÅ«kanos, kaip sankcija už praleistÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , skaičiuojamos nuo dienos, kai paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos faktinio grÄ Å¾inimo dienos; palÅ«kanos už naudojimÄ si paskola apskaičiuojant viso faktinio naudojimosi paskola laikotarpio palÅ«kanas.

PalÅ«kanos, kaip sankcija už praleistÄ terminÄ , mokamos nepaisant to, ar paskolos gavėjas, praleidęs pagrindinės paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminÄ , mokėjo palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola, laikydamasis tvarkos ir terminų, nustatytų paskolos sutartyje arba įstatyme. Remiantis ankščiau iÅ¡dėstytu teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovei pagal 1 000 Eur paskolos sutartį sumokėti kreditorei procesines palÅ«kanas laiko teisėtu, pagrįstu ir ji tenkina. Sutarties vykdymas. Sutarties įvykdymas yra sutarties sÄ lygų įgyvendinimas, kai sutarties Å¡alys pasiekia tÄ rezultatÄ , kurio tikėjosi sudarydamos sutartį.

Nagrinėjant sutarties institutÄ svarbu nustatyti:

1) kokie yra sutarties vykdymo principai;

2) ar sutartį turi įvykdyti pati šalis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo;

3) kaip nustatyti sutarties vykdymo vietÄ ir laikÄ , jeigu Å¡alys Å¡ių klausimų sutartyje neaptarė;

4) pagal kokius kriterijus nustatoma parduodamų daiktų bei suteikiamų paslaugų ir atliekamų darbų kokybė, jeigu šalys šių klausimų sutartyje neaptarė;

5) kokia valiuta gali Å¡alys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus;

6) ar gali Å¡alis sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymÄ , jeigu kita sutarties Å¡alis savo prievolių nevykdo;

7) ar galima atsisakyti vykdyti sutartį, jeigu jÄ sudarius iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės ir įvykdyti sutartį darosi sunku arba apskritai neįmanoma. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarčių vykdymo principai:

1) tinkamo ir sÄ Å¾iningo vykdymo;

2) bendradarbiavimo (kooperacijos);

3) ekonomiškumo;

4) maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Pagal bendrÄ taisyklę Å¡alys turi įvykdyti sutartį iÅ¡ karto, t. y. tuo pačiu metu. Bet iÅ¡ įstatymo, Å¡alių sudarytos sutarties, pačios sutarties prigimties arba konkrečių aplinkybių gali iÅ¡eiti, kad sutartis vykdytina dalimis. IÅ¡ Å¡alių sudarytos 1 000 Eur paskolos sutarties seka, kad ji turėjo bÅ«to įvykdyta iki 2018-01-12. Aplinkybės dėl ko atsakovė nesutinka grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolos, kaip jau minėta laikytinos neįrodytomis ir jos atmestinos.

Be to sutarties vykdymo laikotarpiu neatsirado force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, dėl ko sutarties vykdymas galėjo bÅ«ti atidėtas tam tikram laikotarpiui (CK 6. 212 str. 2 d.). Todėl teismas laiko, kad atsakovė Å¡alių sudarytÄ 1 000 Eur paskolos sutartį turi įvykdyti, o jai nesutinkant gera valia, ji vykdytina priverstine tvarka. Be to Å¡alims nesant susitarusioms dėl paskolos sumos grÄ Å¾inimo termino, paskolos sumÄ gavėjas privalo grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis CK nuostatomis, įvertinęs iÅ¡ paskolos sutarties iÅ¡plaukiančius Å¡alių įsipareigojimus, kai Å¡alys nėra dėl jų konkrečiai susitarusios, ir, esant įrodymams, jog paskolos sutarties dalykas buvo perduotas, konstatuoja atsakovės pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos sumÄ . Tam tikrais atvejais vykdant sutartį gali atsirasti sunkumų, dėl kurių sutarties vykdymas joje numatytomis sÄ lygomis prieÅ¡tarautų protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo arba Å¡alių (vienos iÅ¡ jų) teisėtų lÅ«kesčių principams.

Tačiau sutarties vykdymÄ varžančios aplinkybės turi ne tik iÅ¡ esmės sunkinti sutarties vykdymÄ , bet ir atitikti keturis CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus:

1) aplinkybės, dėl kurių sutartį vykdyti tampa labai sudėtinga ar neįmanoma, atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos sudarius sutartį;

2) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusioji Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Remiantis paminėtu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl Å¡alių pateiktų įrodymų vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Teismo nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ pagal virÅ¡ nurodytas taisykles, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys kaip fiziniai asmenys sudarė 1 000 Eur paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė asmeniÅ¡kai atsakovei 1 000 Eurų paskolÄ , kuriÄ atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018-01-12 (12-15 b. l.).

Pagal CK 6.870 str., paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rÅ«Å¡ies požymiais apibudintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jei paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų; raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalykÄ laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr.: 3K-3-558/2007 ir kt.). Å ioje praktikoje taip pat nurodoma, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas - kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo.

Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Å ioje byloje teismas įvertina teisinius faktus, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, jų visumÄ . 1 000 Eur paskolos sutartis yra ne tik galiojanti, nenuginčyta, bet ir iÅ¡ sutarties teksto seka, kad pinigus atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai bankiniu pavedimu per tarpininkÄ WU Airijoje kur ji gyvena jau seniai.

Tokia iÅ¡vada seka taikant ir paskolos sutarties teksto aiÅ¡kinimÄ . Be to kaip jau ankščiau nurodyta teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir atsakovės motinos kaip suinteresuoto asmens ir liudytojos A. S. parodymais, kuri tarpininkavo suteikiant jos dukrai paskolÄ , nes Å¡ie parodymai, kad dukrai nereikėjo paskolos ir ji jos negavo, nėra paremti jokiais įrodymais, o be to jie nepaneigia paties paskolos fakto pagal 2017-01-12 tarp Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį. IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ nustatyta, kad tarp Å¡alių egzistavo glaudÅ«s asmeniniai santykiai, kuriuose tarpininkavo liudytoja A.

S., kaip atsakovės motina, kas ir lėmė prievolių tarp Å¡alių pobÅ«dį ir jų buvimÄ . Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ atsakovei pagrindžia įrodymų visuma, nuoseklÅ«s ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kurie nebuvo paneigti liudytojos (vienos iÅ¡ Å¡alių tarpininkės) A. S. parodymais, taip pat virÅ¡ aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitÄ . Å i įrodymų visuma duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad atsakovės atsiliepimo argumentas, jog ji ginčo atveju nėra gavusi 1 000 Eur paskolos nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui dėl paskolos grÄ Å¾inimo atmesti.

Atskirai pažymėtina, kad Å¡alys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamÄ dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suvaldymas gali paveikti bylos baigtį. Å iuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip Å¡alies, patikimumÄ , todėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimÄ , sÄ Å¾iningumÄ (atvirumÄ ), norÄ pateikti dokumentus pagal pateiktus praÅ¡ymus. Net jeigu, Å¡alies manymu, ir yra formalių pagrindų neteikti dokumentų, bÅ«tina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir bÅ«ti atsargiam jais naudojantis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesÄ Å¾iningo“ bylininko įspÅ«džio.

Todėl teismas laiko, kad kyla atsakovės atsakomybė ieškovei ir dėl atsakovės pasyvumo prisiimant sau teismo vaidmenį, prasidėjus bylinėjimosi procesui teisme (27-28 b. l.). Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2 - 3 d.).

Ä®statymų leidėjas, iÅ¡vardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiÅ¡kinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant. Ä®rodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesÄ byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyviÄ tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sÄ monėje.

Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrÄ ja prasme vykdymÄ teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimÄ pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalÅ«s įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl iÅ¡siplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujų Å¡altinių, kadangi esamos moksliÅ¡kai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai bÅ«dai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumÄ , teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo bÅ«dus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti. Dėl kitų atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.). Dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡dėstymo (CPK 271 str.). Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir jų patvirtinimui pateiktus argumentus, savo iniciatyva, esant ieÅ¡kovės sutikimui, nustato sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡dėstymÄ dėl ieÅ¡kovei priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės. Tokia teismo iÅ¡vada remiasi tuo, kad teismui vertinant atsakovės motinos teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog dukra Å¡iuo metu dėl sveikatos bÅ«klės ir patirtos operacijos Airijoje nedirba, kas pripažintina, jog atsakovė kol kas negalės iÅ¡ karto sumokėti visos teismo priteistos sumos ieÅ¡kovei.

Tačiau teismas iÅ¡dėstydamas sprendimo vykdymÄ atsižvelgia ir į ieÅ¡kovės interesus. Tokia teismo pozicija remiasi tuo, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, tuo pačiu nebÅ«tų pažeistas ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lÅ«kesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines ieÅ¡kovės teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu bÅ«du kreditoriaus (ieÅ¡kovės) teisė susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ skolininko (atsakovės) irgi turi bÅ«ti ginama, o skolininkė (atsakovė) privalo gerbti ieÅ¡kovės teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę kreditorei.

Atskirai pastebėtina, kad sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡dėstymas netaikytinas dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų sumai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovei tenkina visiÅ¡kai, dėl to ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovės ir visos kreditorės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du pirmiausia, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio.

Antra, naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažinti ne tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas. Tai sudaro sÄ lygas bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertų iÅ¡vada įrodymų gavimo ir pateikimo teismui iÅ¡laidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo iÅ¡laidas, dokumentų gavimo iÅ¡laidas ir kt.), iÅ¡laidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai, kitas iÅ¡laidas.

Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio dalies 10 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi bÅ«ti bÅ«tinos, ir jos turi bÅ«ti pagrįstos. Kalbant apie pirmÄ jį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be Å¡ių iÅ¡laidų, ar Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidas bÅ«tina pagrįsti, t. y.

įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja ,,kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte (šiuo metu 10 p.).

Teismas, nagrinėdamas Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , turi įvertinti, ar Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). BÅ«tent ieÅ¡kovė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus dėl turėtų 63,79 Eur iÅ¡laidų, iÅ¡siunčiant pinigus atsakovei (16 b. l.). Taip pat ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui (materialine prasme) už suteiktus duomenis sumokėjo 14,48 Eur (78 b. l.).

Be to pačios atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieÅ¡kovė turėjo pateikti teismui ir minėtÄ dokumentÄ (78 b. l.). Remiantis ankščiau paminėtu teismas tenkina Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovei. Atskirai tenka pastebėti, kad civilinio proceso iÅ¡laidos - tai ne tik Å¡alių, bet ir valstybės iÅ¡laidos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl bÅ«tina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį Å¡alių bylinėjimÄ si suvokiant, kad tai veda tik prie Å¡ių iÅ¡laidų didėjimo.

Todėl teismas konstatuoja, kad ne ieškovė, o atsakovė turi prisiimti visas iš jos netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos ankščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja. Todėl atmestini atsakovės atstovės argumentai, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymų dėl kitų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat iš atsakovės priteistinos valstybei ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ( CPK 92 str. 1 d. ).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 263 - 271 str., n u s p r e n dž i a:

1. Ieškovės A. R. ieškinį atsakovei I. G. tenkinti visiškai.

2. Priteisti ieÅ¡kovei A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo 1 000 Eur sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-12-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 32,00 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio ir 78,27 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 27 ct) bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimui.

3. IeÅ¡kovei A. R. iÅ¡ atsakovės I. G. teismo priteistÄ 1 000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡dėstyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininkę kiekvienÄ mėnesį per 30 dienų terminÄ sumokėti kreditorei po 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) skolos, pradedant kiekvienos sumos sumokėjimÄ (iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ) skaičiuoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo pirmos dienos.

3. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,26 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 26 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusi teismÄ . Teisėjas Jonas Stubrys