31bc98a6-f4ce-453c-b4e3-d3ea4e5d048d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2821-331/2017                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-00783-2017-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 9 500 Eur žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, žalingomis sveikatai, žeminančiomis orumÄ ir garbę sÄ lygomis.

Jam tenkantis kamerų plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto dydžio. Stalas pritaikytas valgyti dviese. Kamerose, kuriose buvo laikomas lubų ir sienų tinkas buvo nubyrėjęs, miegant krisdavo ant pareiÅ¡kėjo, buvo drėgna, sienos apaugusios pelėsiu. Buvo tarakonų. Dėl prasto kamerų apÅ¡vietimo silpo regėjimas. Naktinis apÅ¡vietimas trukdė užmigti. Tualetai atskirti minimalia pertvara, iÅ¡ jų sklido nemalonÅ«s kvapai, kurie įsigerdavo į spintelėse laikomÄ maistÄ .

Žiurkės bėgioja koridoriais, patenka į kameras. LukiÅ¡kių TI-K administracija į praÅ¡ymus nereaguoja, skundai neaiÅ¡ku kur dingsta. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė skaudžių dvasinių iÅ¡gyvenimų, sumažėjo jo savivertė, tapo irzlus, suprastėjo jo psichologinė bÅ«klė. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti, atlyginti 16,80 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidas.

Atsiliepime (I t., b. l. 13–24) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų.Teisės aktai reikalauja, kad tualetas nuo likusio kameros ploto bÅ«tų atskirtas sienele, kuri bÅ«tų ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Remiantis teisės aktais, LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Sanitarinių mazgų atitvėrimo nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių nenumato ir teisės aktai. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos, vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tarimai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo praÅ¡omos atlyginti žalos sumos dydžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 9–11) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė.

Jis skunde nenurodė aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos kalinimo sÄ lygoms apibÅ«dinti. PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių įrodymų dėl žalos nepateikė, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė, pasak pareiÅ¡kėjo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (I t., b. l. 13–24) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014 m. gruodžio 2 d. ir iÅ¡vyko 2016 m. gruodžio 16 d., todėl teismas spręs dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017 pažymėjo, kad nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , bÅ«tina įvertinti ir kameros plotÄ , tenkantį sanitariniam mazgui.

Pagal LVAT praktikÄ turi bÅ«ti įvertinama, kiek laiko pareiÅ¡kėjui buvo skirta asmeninio ploto, mažesnio nei 3 kv. m, daugiavietėse kamerose, ir asmeninio ploto nuo 3 kv. m iki 3,6 kv. m., atskaičius sanitariniam mazgui tenkantį plotÄ . Vertinant, kokie veiksniai gali paneigti ne tik ribotÄ asmeninio ploto, mažesnio nei 3 kv. m, skyrimÄ daugiavietėse kamerose, tačiau ir riboto asmeninio ploto nuo 3 kv. m iki 3,6 kv. m (nustatytas nacionalinis vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto dydis), pažeidimÄ , Konvencijos 3 straipsnio prasme atsižvelgtina ir į kitų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų (ne)adekvatumÄ : ribojimo trukmę ir apimtį, judėjimo laisvę ir užimtumo už kameros ribų tinkamumÄ , taip pat – bendrÄ kalinimo įstaigos tinkamumÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105 (plotas 7,38 m2), Nr. 106 (plotas 7,38 m2), Nr. 107 (plotas 7,38 m2), Nr. 109 (plotas 7,31 m2), Nr. 110 (plotas 7,48 m2), Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 112A (plotas 6,34 m2), Nr. 113 (plotas 7,43 m2), Nr. 114 (plotas 7,31 m2), Nr. 116 (plotas 7,49 m2), Nr. 117 (plotas 7,31 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 120 (plotas 7,38 m2), Nr. 121 (plotas 7,38 m2), Nr. 123 (plotas 7,42 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 125 (plotas 6,48 m2), Nr. 202 (plotas 6,90 m2), Nr. 204 (plotas 6,90 m2), Nr. 207 (plotas 6,80 m2), Nr. 208 (plotas 7,03 m2), Nr. 209 (plotas 6,83 m2), Nr. 210 (plotas 7,00 m2), Nr. 211 (plotas 6,96 m2), Nr. 212 (plotas 6,80 m2), Nr. 262 (plotas 7,86 m2), Nr. 265 (plotas 7,87 m2), Nr. 267 (plotas 7,63 m2), Nr. 268 (plotas 7,30 m2), Nr. 269 (plotas 7,68 m2), Nr. 271 (plotas 7,76 m2), Nr. 272 (plotas 7,75 m2), Nr. 273 (plotas 7,79 m2), Nr. 274 (plotas 7,84 m2), Nr. 275 (plotas 7,85 m2), Nr. 285 (plotas 7,08 m2), Nr. 309 (plotas 7,72 m2), Nr. 310 (plotas 7,77 m2), Nr. 323 (plotas 7,75 m2), Nr. 346 (plotas 7,88 m2), Nr. 356 (plotas 8,31 m2), Nr.360 (plotas 6,59 m2), Nr. 365 (plotas 6,48 m2), Nr. 366 (plotas 7,81 m2), Nr. 368 (plotas 6,50 m2), Nr. 372 (plotas 7,23 m2), Nr. 375 (plotas 7,37 m2), Nr. 377 (plotas 7,33 m2), Nr. 379 (plotas 6,94 m2), Nr. 380 (plotas 7,35 m2), Nr. 382 (plotas 7,25 m2), Nr. 384 (plotas 7,35 m2), Nr. 386 (plotas 26,81 m2), Nr. 387 (plotas 29,44 m2), Nr. 391 (plotas 34,27 m2), Nr. 397 (plotas 20,14 m2), Nr. 404 (plotas 17,02 m2), nuo 1 iki 4 asmenų.

Minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui 32 paras tekęs minimalus kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, o 40 parų Å¡is plotas buvo nuo 3 kv. m iki 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs tai, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl stalo dydžio, teismas pažymi, kad didesnių baldų kamerose neįmanoma įrengti dėl pakankamai nedidelio kamerų ploto. Kadangi teismas nustatė pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų gyvenamÄ plotÄ , minėtų pareiÅ¡kėjo nurodytų nepatogumų, susijusių su stalo dydžiu, teismas atskirai nevertins.PareiÅ¡kėjo teigimu, tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros erdvės.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo ginčui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, uždengimas užuolaidomis (I t., b. l.

35) ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų laikymasis. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pateiktus duomenis (I t., b. l. 35), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui esant kamerose Nr. 386, 387, 391 nebuvo pažeista jo teisė į privatumÄ , kadangi Å¡iose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atėmus laikÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minėtose kamerose, vertintina, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose 228 paras neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (sklindančiais nemaloniais kvapais ir pan.).Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose buvo drėgna, netinkamas apšvietimas, buvo pelėsių, byrėjo tinkas.Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyta, kad: gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis: šiltuoju metų laiku – 18–28 °C, 35–65 %, 0,15–0,25 m/s;

Å¡altuoju metų laiku – 18–22°C, 35–60%, 0,05–0,15 m/s (26 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas); gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai; natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai (I t., b. l. 37–198, II t., b. l. 1–95), jų analizė patvirtina kad patikrinus LukiÅ¡kių TI-K kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, nustatyta, kad: santykinė oro drėgmė kameroje Nr.105 buvo 65 %, kameroje Nr.121 – 65,2 %, kameroje Nr. 309 – 65,4 %, kameroje Nr.107 – 65,4 %, kameroje Nr. 375 – 63,5-64,9 %, kameroje Nr. 112A – 42,7-64,8 % (I t., b. l. 37–38, 39, 47), kameroje Nr. 386 – 45 %, kameroje Nr. 397 – 61 %, kameroje Nr. 404 – 57 % (I t., b. l. 46), kameroje Nr. 365 – 53 %, kameroje Nr. 377 – 55 % (I t., b. l. 52–54), kameroje Nr. 211 – 64,3 % (I t., b. l. 58), kameroje Nr. 105 – 60,3 %, kameroje Nr. 106 – 59,2 %, kameroje Nr. 109 – 59,1 % (I t., b. l. 60–61), kameroje Nr. 114 – 59 %, kameroje Nr. 273 – 51 % (I t., b. l. 85–86), kameroje Nr. 116 – 56,4 %, kameroje Nr. 123 – 60,5 %, kameroje Nr. 269 – 57,6 % (I t., b. l. 121–122); dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 105 buvo 202-234, kameroje Nr. 121 – 210 lx, kameroje Nr. 309 – 208 lx, kameroje Nr. 107 – 220 lx, kameroje Nr. 375 – 228 lx (I t., b. l. 37–38), kameroje Nr. 113 – 249-310 lx ir 15 lx, kameroje 211 – 318 lx ir 15-19 lx, kameroje Nr. 372-303 lx ir 16 lx (I t., b. l. 40–41, 47, 58); kameroje Nr. 404 – 202,9 lx (I t. b. l. 42–43), kameroje Nr. 106 – 310 lx ir 17,9 lx, kameroje Nr. 109 – 286 lx ir 18,1 lx (I t. b. l. 60–61), kameroje Nr.116– 272,8 lx ir 18,7 lx, kameroje Nr.123– 263,7 lx ir 19 lx, kameroje Nr.269– 400 lx (I t. b. l. 121–122, 123–124), kameroje Nr. 384 – 244 lx (II t. b. l. 92); kameros Nr. 105, 121, 309, 107, 375, 112A, 113, 211, 372, 404, 109, 116, 123, 269 vėdinamos natÅ«raliai per atidaromÄ langÄ (I t., b. l. 37–38, 39, 40–41, 42–43, 70, 72, 121–122); kamerose Nr. 105, 106, 109, 121, 309, 107, 375, 111, 112A, 404, 386, 397, 404, 116, 123, 269, 208, 267, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (I t., b. l. 37–38, 46, 60–61, 72, 80–81, 118, 121–122, 127–128).Vis dėlto Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais buvo nustatyti tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimai: kamerose Nr. 275, 404, Nr. 386, 105, 397, 285 sienų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, yra atÅ¡okusių ir nubyrėjusių sienos dažų (I t., b. l. 42–43, 44–45, 77–78, 88–89, 114–115, 123–124, 132–133, 143–144); kameroje Nr. 309 buvo iÅ¡kritusio sienų tinko (I t. b. l. 96–97); kamerose Nr. 105, 268, 368, Nr. 377, 397, 310, 323, 404, 384 vizualiai nustatyta pelėsių požymių (I t. b. l. 52–54, 74–75, 88–89, 132–133, 154–155, 157–162, II t., b. l. 11–12, 50–51, 89–90); kameroje Nr. 124 bendra dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimo užtikrinti ne mažesnę nei 200 lx apÅ¡vietÄ (II t., b. l. 47–48).

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamo apÅ¡vietimo, pelėsių, byrančio tinko kamerose laikytini pagrįstais.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad kamerose buvo tarakonų ir žiurkių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai (II t., b. l. 96–106) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl patalpų priežiÅ«ros iÅ¡siaiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir jų naikinimo darbų atlikimo. PareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl tarakonų, žiurkių kamerose paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai kuriais nustatyta, kad dėl dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimo LukiÅ¡kių TI-K sudaręs sutartį su atitinkama tarnyba; atlikti darbai registruojami; profilaktinius aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbus atlieka įmonė, kuri turi licencijÄ verstis Å¡ia veikla; kamerose Nr. 109, Nr. 404, 113, 114, 120, 124, 125, 273, 309, 116, 397 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (I t., b. l. 37–38, 42–43, b. l. 60–61, 73, 85–86, 87–89, 96–97, 123–124, II t., b. l. 47–48).

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl tarakonų, žiurkių buvimo kamerose, atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija į praÅ¡ymus nereaguoja, skundai dingsta, yra abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai jo atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, kaip jis pasireiÅ¡kė, todėl laikytina, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepagrindė. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus pareiÅ¡kėjas pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį galėjo skųsti Kalėjimų departamento direktoriui.

Tačiau Kalėjimų departamento pateiktais duomenimis (I t., b. l. 9–11), pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas nenurodo, o byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas teigia LukiÅ¡kių TI-K patyręs neturtinę žalÄ , jis bÅ«tų skundęsis laikymo sÄ lygomis (I t., b. l. 9–11).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose neužtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (32 paras), galimybė naudotis sanitariniu mazgu atskiroje patalpoje (228 paras), nustatyti tam tikri higienos normų reikalavimų pažeidimai, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias pirmiau nurodytas aplinkybes.

Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, viso 228 paras (iÅ¡ jų 32 paras neužtikrinant teisęs į minimalų gyvenamÄ plotÄ ), į kitus pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad minimali mėnesinė alga - 380 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,32 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija - 120 Eur (nuo 2017 m. sausio 1 d.), vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija - 273,86 (2017 m. kovo mėn.), valstybės remiamos pajamos - 102 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), bazinė socialinė iÅ¡moka - 38 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 900 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 900 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė 16,80 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 280 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro (0,22 lito).

Tokiu bÅ«du, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 280x0,06, t. y. 16,80 Eur.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį (b. l. 6), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M. Č. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Henrikas Sadauskas