31bc4946-e3cc-4bc0-9974-554a3910df9b · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3188-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02144-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.11.5.1; 1.11.6.2; 3.2.4; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei Romai Timofejavienei,dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei,nedalyvaujant atsakovams A.

P. A. ir V. K.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentÅ«ros atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma:1.

Panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , sÄ raÅ¡as“ 9 eiliÅ¡kumo grupės 3 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A.

P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,10 ha, projektinis Nr. 314.2. Panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,47 ha, projektinis Nr. 314.3.

Panaikinti 2001 m. rugsėjo 26 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a. k. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria atkurtos A. P. A. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav.4.

Panaikinti 2001 m. spalio 8 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens tekinių suteikimo neatlygintinai naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalį, kuria suteiktas A. P. A. 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių r. sav.5.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-1516, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Virginijos Markevičienės, dalį, kuria V. K. įgijo 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav.6. Taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav.PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime (1–10 b. l.) nurodyta ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė R.

Timofejavienė nurodė, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atliekant tyrimÄ pagal 2015 m. birželio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raÅ¡tÄ Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių plotus, t. y. 0,0571 ha neprivatizuotinos Varduvos upės bei 0,0472 ha neprivatizuotinos salos, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., buvo pastebėta, kad Varduvos upė pateko ne tik į 0,2400 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., bet ir į kitÄ greta esantį 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., todėl pradėtas tyrimas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. P. A. į buvusių savininkų J. S. ir P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę teisėtumo pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktÄ informacijÄ ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija 1999 m. sausio 14 d. parengė IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1375 (toliau – ir IÅ¡vada Nr. 1375), kurioje nurodė, kad A.

P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iÅ¡ buvusio savininko J. S. TelÅ¡ių apskrityje Plungės rajone (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 9,50 ha žemės ir 2,00 ha miÅ¡ko į 1,78 ha žemės ir 0,37 ha miÅ¡ko, iÅ¡ kurių grÄ Å¾intinai žemei priskirta 0,87 ha, grÄ Å¾intinam miÅ¡kui – 0,64 ha, valstybės iÅ¡perkamai žemei – 0,64 ha. 1999 m. gegužės 24 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija parengė IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3556 (toliau – ir IÅ¡vada Nr. 3556), kurioje nurodė, kad A.

P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iÅ¡ buvusio savininko P. A. TelÅ¡ių apskrityje Plungės rajone (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 14,37 ha žemės ir 1,00 ha miÅ¡ko į 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtino 1 punktu AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengtÄ Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ patikslintame laisvame 1158 ha valstybiniame žemės fonde ir jame pirmame pakartotiniame projekto rengimo etape suformuotas žemės sklypų ribas piliečiams, kurių praÅ¡ymai buvo pateikti iki 2000 m. balandžio 26 d. pagal pridedamÄ priedÄ , specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir servitutus, likusį laisvÄ valstybinį žemės fondÄ 853,24 ha.

Pagal žemės sklypų suprojektuotų, rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , sÄ raÅ¡Ä A. P. A. suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas. 2001 m. spalio 1 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija įsakymu Nr. 1538 „Dėl TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 06 19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas A. P. A. suformuotų žemės sklypų plotas iÅ¡ 2,10 ha į 2,47 ha.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a.k. (duomenys neskelbtini)“ atkÅ«rė nuosavybės teises A. P. A. į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 1,74 ha žemės ir 0,64 ha miÅ¡ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,55 ha žemės sklypÄ (vertė – 892 Lt) ir 1,94 ha miÅ¡ko sklypÄ (vertė 1454 Lt), esančius TelÅ¡ių apskr., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k. 2001 m. spalio 8 d.

Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punktu A. P. A. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam trys žemės sklypai bendro 2,47 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaimuose. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: sklypo Nr. 314-1 – miškų ūkio veiklai, sklypo Nr. 314-2 - miškų ūkio veiklai, sklypo Nr. 314-3 – žemės ūkio veiklai.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a.k. (duomenys neskelbtini)“ ir 2001 m. spalio 8 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. P. A. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus, tarp jų ir į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen.

Mažeikių r. sav., plane sklypo Nr. 314-1 (toliau – ir Žemės sklypas). IÅ¡ ribų paženklinimo abriso sklypo Nr. 314-1, parengto 2001 m. rugpjūčio 8 d., matyti, kad žemės sklypo ribų, pažymėtų taÅ¡kais Nr. 4 ir Nr. 1, dalis yra nustatyta upės Varduva krantu. Ribų paženklinimo abrise sklype Nr. 314-1 yra pažymėta upės senvagė, kuri žemės sklypÄ dalija į dvi dalis, iÅ¡ kurių viena iÅ¡ visų pusių apsupta Varduvos upės ir jos senvagės, ir tampa sala. Pagal Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis (žemės sklypo Nr. plane – 314-1), žemės sklypÄ sudaro 1,54 ha miÅ¡ko plotas ir 0,06 ha vandenų plotas.

Mažeikių rajono valstybės išperkamų ir neprivatizuotinų žemių, miškų, vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1189, Varduvos upė pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) informavo, kad apie 0,1808 ha žemės sklypo dalis patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,4936 ha žemės sklypo dalis – į salos ribas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inler alia priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Tai, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija lai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 5 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2000 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. VJH-1807 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 26 d.) nustatyta, kad Valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkiniams priskiriama upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus, o taip pat ir 1–5 punktuose (1) Kuršių marios;

2) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus;

3) ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui;

4) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m;

5) visi kiti neprivatÅ«s vandens telkiniai;) nenurodyti iÅ¡imtine nuosavybės teise valstybei priklausantys valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė. Upė Varduva (identifikacinis kodas 30011310) dar 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ buvo įtraukta į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotus, į valstybinės reikÅ¡mės upių sÄ raÅ¡Ä , plotas nurodytas 72,8 ha (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintas naujos redakcijos valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡as, o 2010 m. birželio 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 790 minėto nutarimo antraÅ¡tė pakeista į „Dėl valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“). Tokiu bÅ«du jau nuo 1998 m. sausio 10 d. valstybė pripažino Varduvos upės iÅ¡skirtinę ekologinę, kultÅ«rinę naudÄ , bÅ«tinumÄ iÅ¡saugoti tvariÄ upės ekosistemÄ , biologinę įvairovę, kraÅ¡tovaizdžio nekintamumÄ , todėl konstituciÅ¡kai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektÄ .

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nurodyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sÄ lygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. LY-496, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniuose esančios salos (iÅ¡skyrus grÄ Å¾inamus natÅ«ra). Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių.

Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ne reslilulio in inlegnim, bet ribotÄ restitucijÄ ; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. ) įtvirtinta, kad vandens telkiniai yra valstybės iÅ¡perkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

T. Z, bylos Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktÄ (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. ), lygiavertį vandens telkinio plotÄ perduoti piliečiui nuosavybėn buvo galima tik už jo turėtÄ , tačiau valstybės iÅ¡perkamÄ arba neiÅ¡likusį, vandens telkinį.

Å iuo atveju buvusieji savininkai nei vandens telkinio, nei jo dalies nevaldė. Nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu ir nacionalizuoto turto grÄ Å¾inimu, yra veikla vieÅ¡ojo administravimo srityje. Todėl subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, inter alia privalo užtikrinti, jog Å¡ie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

Tokia pareiga subjektui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo turi bÅ«ti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AN6-976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Ai-438/2004). AnalogiÅ¡ka pozicija iÅ¡reikÅ¡ta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio mėn. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad 0,6744 ha plotas, patenkantis į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav. administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkamas: 0,1808 ha pateko į neprivatizuotinos Varduvos upės ribas, o 0,4936 ha į Varduvos upės salos ribas, – ir nuosavybės teisės į 0,6744 ha plotÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos.

Todėl TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , sÄ raÅ¡as“ 9 eiliÅ¡kumo grupės 3 eilutė, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. spalio 1 d.

įsakymo Nr. 1538 „Dėl TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 06 19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalis dėl A. P. A. formuojamų žemės sklypų, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a.k. (duomenys neskelbtini)“ dalis, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriamiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir Å¡ioje upėje esančios salos plotÄ , yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir 2 dalį (2001 m. rugpjūčio 3 d.

įstatymo Nr. 1K-490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (2000 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. VHI-1807 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 26 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 16 straipsnio 9 dalies 9 punktÄ (2001 m. rugpjūčio 3 d.

įstatymo Nr. 1K-489 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 22 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“, ir negaliojantys ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3 K-3-3 28/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , turėtų bÅ«ti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota nutartis 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y.

A. P. A. privalėtų grÄ Å¾inti neprivatizuotinus vandens telkinio ir žemės plotus, įgytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau Å¡ie plotai sandorio pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims. A. P. A. 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. 1M14-15162, patvirtinta Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Virginijos Markevičienės, Žemės sklypÄ perleido V. K. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaip neteisėtų administracinių aktų sukeltas materialines teisines pasekmes bÅ«tina pripažinti negaliojančia ir 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-15162 dalį dėl neprivatizuotinų vandens telkinio ir žemės ploto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorių įvykdymo buvusiÄ padėtį.

Restitucija taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad taikant restitucijÄ , konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, bÅ«tina įvertinti restitucijÄ lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifikÄ .

Å ioje byloje viena restitucijÄ lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Kadangi, atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikÅ¡mės upės plotas ir neprivatizuojama sala, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha plotÄ , patenkantį į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės –atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nagrinėjamu atveju 0,16000 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav. buvo perduotas neatlygintinai – dovanojimo sutartimi, žemės sklypo įsigijimo iÅ¡laidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti V. K. žemės sklypo dalies įgijimo iÅ¡laidų. Kreiptis į teismÄ administracinio proceso tvarka gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ ar jo nėra. VieÅ¡ojo intereso gynimÄ gali nulemti įvairios priežastys, viena iÅ¡ jų gali bÅ«ti konkretaus civilinės teisės poÅ¡akio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikÅ¡mingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, I. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas bÅ«tų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Utenos apskrities viršininko administracija, C. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d, nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-3 19/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiÅ«riu ypatingÄ statusÄ , esantį pagrindu Å¡ias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikÅ¡mę turinčia nacionaline vertybe, kurios iÅ¡saugojimas yra vieÅ¡asis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iose teritorijose klausimus negali bÅ«ti nepaisoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-1257/2007).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

D.P., E.T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m, spalio 13 d, nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras P.Ž., A.Ž., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktÄ , kad valstybės institucijos priimti aktai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas. Ginčijamos administracinių aktų ir sandorių dalys yra priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d.

įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. Xl-580 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkto (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496 redakcija), 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d, įstatymo Nr, X-856), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. lapkričio 16 d.

įstatymo Nr. X-907 redakcija), 16 straipsnio 9 dalies 9 punkto (2010 m. birželio 19 d, įstatymo Nr. X1-919 redakcija), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 22 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriams yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ turi apginti.

Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Å iuo konkrečiu atveju privačion nuosavybėn buvo perleistas valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinys, o taip pat sala, esanti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenyse, todėl prokuroro praÅ¡ymas, kuriuo siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų, negali bÅ«ti atmetamas tuo pagrindu, jog prokuroras apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinojo praėjus daugiau nei 10 metų nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo.Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime (89–95 b. l.) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais sutinka ir praÅ¡o teismo juos tenkinti.

Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiai A. P. A., a.k. (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumÄ , nustatė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktus, t. y. A. P. A. atkurtos nuosavybės teisės ir nepagrįstai suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 0,6744 ha plotas, patenkantis į 1,6000 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 1035, A. P. A. buvo suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas, kuris 2001 m. spalio 1 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu Nr. 1538 buvo pakeistas iÅ¡ 2,10 ha į 2,47 ha ir 2014-05-06 dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1M14-1516) buvo perleistas V. K., kerta hidrografijos objekto ribas – neprivatizuotinÄ Varduvos upę. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija 1999 m. sausio 14 d. parengė IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1375, kurioje nurodė, kad A.

P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iÅ¡ buvusio savininko J. S. TelÅ¡ių apskrityje Plungės rajone (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 9,50 ha žemės ir 2,00 ha miÅ¡ko į 1,78 ha žemės ir 0,37 ha miÅ¡ko, iÅ¡ kurių grÄ Å¾intinai žemei priskirta 0,87 ha, grÄ Å¾intinam miÅ¡kui – 0,64 ha, valstybės iÅ¡perkamai žemei – 0,64 ha. 1999 m. gegužės 24 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija parengė IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3556, kurioje nurodė, kad A.

P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iÅ¡ buvusio savininko P. A. TelÅ¡ių apskrityje Plungės rajone (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 14,37 ha žemės ir 1,00 ha miÅ¡ko į 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtino 1 punktu AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengtÄ Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ patikslintame laisvame 1158 ha valstybiniame žemės fonde ir jame suformuotas žemės sklypų ribas piliečiams, kurių praÅ¡ymai buvo pateikti iki 2000 m. balandžio 26 d.

Pagal Žemės sklypų, suprojektuotų rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ sÄ raÅ¡Ä , A. P. A. buvo suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas. 2001 m. spalio 1 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija įsakymu Nr. 1538 „Dėl TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas A. P. A. suformuotų žemės sklypų plotas iÅ¡ 2,10 ha į 2,47 ha.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a.k. (duomenys neskelbtini)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės A. P. A. į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 1,74 ha žemės ir 0,64 ha miÅ¡ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,55 ha žemės sklypÄ (vertė – 892 Lt) ir 1,94 ha miÅ¡ko sklypÄ (vertė – 1454 Lt), esančius TelÅ¡ių apskr., Mažeikių r. (duomenys neskelbtini) k. 2001 m. spalio 8 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punktu A. P. A. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems trys žemės sklypai bendro ploto 2,47 ha (duomenys neskelbtini) kaimuose. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. P. A. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus, tarp jų ir į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Tai, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte (toliau – Žemės įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte (toliau – Vandens įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26 iki 2003-04-16) nustatyta, kad Valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkiniams priskiriama upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. m arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (toliau – Žemės reformos įstatymo) (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-17 iki 2002-07-24) nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės vidaus vandenis.

Vadovaujantis Valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinių sÄ raÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, Varduvos upė (upės plotas hektarais – 72,8) yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniui. Pažymėtina, kad TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių plane, patvirtintame TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu Nr. 1189, Varduvos upė pažymėta, kaip valstybės iÅ¡perkama ir neprivatizuojama upė. Nustatyta, kad žemės sklypo dalis, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai ir neprivatizuojamai žemei, patenka į perduotÄ A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,6000 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Tai esminiai Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimai. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių.

Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teisės, natÅ«ra negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos „teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3- 47/2010).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad 1,6000 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijoje, Mažeikių rajone yra valstybinės reikÅ¡mės vidaus telkinio, t. y. Varduvos upės, dalis. Atsižvelgiant į tai, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a.k. (duomenys neskelbtini)“ dalis, kurioje nurodyta, kad atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ , yra neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir Vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , todėl naikintina. 2015-07-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus specialistas pagal pareiÅ¡kėjo 2015-07-08 praÅ¡ymÄ Nr. S5-32831 preliminariai apskaičiavo neteisėtai nuosavybėn perleistÄ plotÄ ginčo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Duomenys buvo apskaičiuoti valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapio aplinkoje, naudojant programÄ â€žGeomatininkas“. Pagal šį skaičiavimÄ preliminariai buvo nustatyta, kad neteisėtai nuosavybėn perleistas plotas – apie 0,6744 ha: apie 0,1808 ha sklypo ploto dalis, kuri patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,4936 ha – sklypo dalis, kuri patenka į „salos“ ribas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad 0,6744 ha plotas, patenkantis į 1,6000 ha žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav., administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkamas, ir dėl Å¡ios priežasties priimti administraciniai aktai yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 16 straipsnio 9 dalies 9 punktÄ , 1998 m. sausio 10 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 22 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ ir negaliojantys. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuris nurodo, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriomis privačion nuosavybėn buvo perleisti valstybinės reikšmės vandens plotai, turi būti pripažintas negaliojančiu toje dalyje ir sandoris: 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-1516, kuria A.

P. A. padovanojo V. K. Žemės sklypÄ , dalis dėl 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės vandens perleidimo, kadangi minėto sandorio dalis prieÅ¡tarauja minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad sandoris dėl valstybinės reikÅ¡mės vandens plotų perleidimo yra niekinis ir negalioja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas, t. y. negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimas į padėtį, buvusiÄ iki sandorių įvykdymo. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės vandens ir neprivatizuojamos salos plotus 0,6744 ha, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė V.

V. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus.Atsakovai A. P. A. ir V. K. atsiliepime (100–105 b. l.) nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad yra ginčijami 2001 metais priimti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos aktai. Mano, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ buvo akcentuota, kad už vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos.

Nors įstatymai ne visoms iÅ¡ jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau įstatymo virÅ¡enybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorÄ ar kitÄ subjektÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių vieÅ¡ajam interesui ginti).

Vertinant, ar nebuvo praleistas terminas prokurorui kreipiantis į teismÄ , svarbu atsižvelgti ne tik į tÄ momentÄ , kada prokurorui tapo žinoma apie vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«tinybę konkrečiu atveju, bet ir į institucijos, kurios praÅ¡ymu prokuroras ėmėsi vieÅ¡ojo intereso gynimo, veiksmus, operatyvumÄ ginant savo pažeistas teises (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-228/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-121/2009 ir kt.).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įsteigta 2001 metų liepos 1 dienÄ . Nuo 2010 metų liepos 1 dienos, panaikinus apskričių virÅ¡ininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių virÅ¡ininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu. Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai aplinkybės, dėl kurių ji 2015 m. birželio mėnesį kreipėsi į prokurorÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos nuo 2001 metų.

Nacionalinės žemės tarnybos delsimas, trukęs 14 metų, yra nepateisinamai ilgas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013). Esant aukščiau nurodytai argumentacijai ir aplinkybėms, mano, kad neturėtų bÅ«ti tenkinami pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, nes pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai Å¡aliai buvo perduotas žemės sklypas, tai teismo tvarka panaikinus administracinį aktÄ ir žemės sklypo negalint iÅ¡reikalauti natÅ«ra, restitucija turi bÅ«ti vykdoma pinigais.

Jeigu žemės sklypo iÅ¡reikalauti negalima iÅ¡ tolimesnių jo įgijėjų dėl jų sÄ Å¾iningumo, o taip pat jeigu nėra CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iÅ¡ turtÄ pagal panaikintÄ administracinį aktÄ gavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovui A. P. A. priklausantis žemės sklypas buvo perleistas sÄ Å¾iningam asmeniui atsakovei V.

K., todėl restitucija natÅ«ra galėtų bÅ«ti taikoma sumokant turto ekvivalentÄ pinigais. LAT yra pabrėžęs, kad jeigu turtÄ gavęs asmuo yra sÄ Å¾iningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal mažiausiÄ turto vertę, o jei nesÄ Å¾iningas – pagal didžiausiÄ turto vertę, o kadangi atsakovai buvo ir yra sÄ Å¾iningi, teismui priėmus palankų procesinį sprendimÄ pareiÅ¡kėjai, jie privalėtų atlyginti mažiausiÄ turto vertę. Atsiliepime taip pat nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti atsakovei V.

K. nedalyvaujant. Atsakovai A. P. A. ir V. K. į teismo posėdį neatvyko, jiems praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimais (108–111 b. l.). 2015 m. spalio 1 d. Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas atsakovės V. K. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas (122 b. l.) bylÄ nagrinėti jai ir atsakovui A. P. A. nedalyvaujant, kadangi jie negali dalyvauti teismo posėdyje.Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentÅ«ra (76–78 b. l.) atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu. Nurodė, kad agentÅ«ra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114 ,.Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 9 punktu, yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – Kadastras) tvarkytoja.

Upė Varduva įregistruota į KadastrÄ , jai suteiktas Kadastro objekto identifikavimo kodas „30011310“. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams. Upė Varduva atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ kriterijų „Upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km2“, todėl yra valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinys. Upė Varduva įraÅ¡yta į Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkimų sÄ raÅ¡Ä (toliau – SÄ raÅ¡as), patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-10 nutarimu Nr. 22 „Dėl Valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinių plotų patvirtinimo“.

Vėliau, pripažinus nurodytÄ nutarimÄ netekusiu galios, upė Varduva įraÅ¡yta į Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. Kaip ir nurodo pareiÅ¡kėjas, tokiu bÅ«du valstybė pripažino Varduvos upės iÅ¡skirtinę ekologinę, kultÅ«rinę naudÄ , bÅ«tinumÄ iÅ¡saugoti tvariÄ upės ekosistemÄ , biologinę įvairovę, kraÅ¡tovaizdžio nekintamumÄ , todėl konstituciÅ¡kai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektÄ .

Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatomis, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinės reikšmės vandens telkimai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybei. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pripažino, kad ypač vertingose vietovėse esanti žemė, miškai, vandens telkiniai negali būti atkuriami ekvivalentine natūra.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinio pagrindimo stokotų inter alia toks teisinis reguliavimas, kai valstybei nuosavybės teise priklausantys ypač vertingose vietovėse esantys žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai kitų asmenų nuosavybėn bÅ«tų perleisti atkuriant jiems nuosavybės teises ekvivalentine natÅ«ra, t. y. asmeniui, neturėjusiam nuosavybės teisių į ypač vertingose vietovėse esantį objektÄ â€“ žemę, miÅ¡kÄ , parkÄ , vandens telkinį, perduodant nuosavybėn natÅ«ra bÅ«tent šį objektÄ .

Konstitucinio Teismo pozicija taip pat pagrįsta tuo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchijÄ . Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieÅ¡tarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi bÅ«ti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo.

Konstitucinis Teismas 2005-05-13, 2007-06-27 nutarimuose taip pat yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, tam tikri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ ir gausinimÄ â€“ tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Atsiliepime taip pat nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdyje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentÅ«ros atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (121 b. l.).PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas.Prokuroras, kuris kreipėsi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, laikytinas viena iÅ¡ proceso Å¡alių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (praÅ¡ymo) padavimo termino.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Kitaip tariant, termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ . Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis; ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo; ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009, 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013 ir kt.).Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyta, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atliekant tyrimÄ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė Å«kio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių plotus, t. y. 0,0571 ha neprivatizuotinos Varduvos upės, bei 0,0472 ha neprivatizuotinos salos, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r., buvo pastebėta, kad Varduvos upė pateko ne tik į 0,2400 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r., bet ir į kitÄ greta esantį 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r., todėl pradėtas tyrimas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2015 m. birželio 8 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė Å«kio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ (47–63 b. l.), kuriame, be kita ko, teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių plotus, t. y. neprivatizuotinos Varduvos upės ir neprivatizuotinos salos plotus, patenkančius į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen. 2015 m. liepos 8 d. suraÅ¡ytas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės tarnybinis praneÅ¡imas (46 b. l.), kuriame nurodyta, jog Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2015 m. birželio 8 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė Å«kio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“; atlikus tyrimÄ 2015 m. liepos 3 d. buvo kreiptasi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu; prokuroro tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad Varduvos upė pateko ne tik į žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r., bet ir į greta esantį 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r.; siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar į pastarÄ jį žemės sklypÄ nepateko valstybinės reikÅ¡mės vandenų plotai ir neprivatizuotinos salos plotai, tikslinga atlikti tyrimÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo aspektu. 2015 m. liepos 27 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 23 d. raÅ¡tas Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) (60–62 b. l.), kuriame buvo pateikta informacija ir duomenys apie į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r., patenkančiÄ Varduvos upės dalį ir neprivatizuotinÄ salÄ . 2015 m. liepos 31 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 29 d. raÅ¡tas Nr. 35SD-2076-(14.35.104.)(62–63 b. l.), kuriuo pateikti papildomai dokumentai dėl neprivatizuotinos Varduvos upės dalies patekimo į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r.

Ä®vertinusi tai, kokius duomenis Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius 2015 m. liepos 23 d. raÅ¡tu Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) (60–62 b. l.), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog 2015 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Å iaulių apygardos prokuroras 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, nepraleidęs ABTÄ® numatyto 30 dienų termino, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡omų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir praÅ¡omos pripažinti negaliojančia sutarties neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypÄ , kuriame yra Varduvos upės dalis ir neprivatizuotina sala.Bylos medžiaga nustatyta, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija 1999 m. sausio 14 d. parengė IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1375 (15 b. l.), kurioje nurodyta, kad A.

P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,78 ha žemės ir 0,37 ha miÅ¡ko, iÅ¡ kurių grÄ Å¾intinai žemei priskirta 0,87 ha, grÄ Å¾intinam miÅ¡kui – 0,64 ha, valstybės iÅ¡perkamai žemei – 0,64 ha. 1999 m. gegužės 24 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija parengė IÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3556 (16 b. l.), kurioje nurodė, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. 2000 m. sausio 12 d.

A. P. A. kreipėsi su praÅ¡ymu (17 b. l.) suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko žemės Å«kio veiklai. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (18 b. l.) 1 punktu patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengtÄ Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ patikslintame laisvame 1158 ha valstybiniame žemės fonde ir jame pirmame pakartotiniame projekto rengimo etape suformuotas žemės sklypų ribas piliečiams, kurių praÅ¡ymai buvo pateikti iki 2000 m. balandžio 26 d. pagal pridedamÄ priedÄ , specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir servitutus, likusį laisvÄ valstybinį žemės fondÄ â€“ 853,24 ha.

Pagal Žemės sklypų suprojektuotų, rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , sÄ raÅ¡Ä (19–20 b. l.) A. P. A. suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1538 „Dėl TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ (21–22 b. l.) buvo pakeistas A. P. A. suformuotų žemės sklypų plotas iÅ¡ 2,10 ha į 2,47 ha.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a. k. (duomenys neskelbtini)“ (31–32 b. l.) atkÅ«rė nuosavybės teises A. P. A. į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 1,74 ha žemės ir 0,64 ha miÅ¡ko, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,55 ha žemės sklypÄ (vertė – 892 Lt) ir 1,94 ha miÅ¡ko sklypÄ (vertė 1454 Lt), esančius TelÅ¡ių apskr., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k.

Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo 2001 m. spalio 8 d. Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ (33 b. l.) 8.1 punktu A. P. A. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam trys žemės sklypai bendro 2,47 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaimuose. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 ir 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A.

P. A. nuosavybės teisės į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav. (42–43 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1M14-1516 (34–41 b. l.) A. P. A. perleido žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties Nr. 1M14-1516 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos V. K. nuosavybės teisės į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav. (42–43 b. l.).Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-17), miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims. Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Å¡i nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2000-05-24) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26).Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26) numatyta, kad valstybinio vidaus vandenų fondo pavirÅ¡inio vandens telkiniams priskiriama:

1) Kuršių marios;

2) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus;

3) ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui;

4) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m;

5) visi kiti neprivatÅ«s vandens telkiniai; 6) 1–5 punktuose nenurodyti iÅ¡imtine nuosavybės teise valstybei priklausantys valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 11 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-12) numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniuose esančios salos (iÅ¡skyrus grÄ Å¾inamus natÅ«ra).

IÅ¡ 2001 m. rugpjūčio 8 d. ribų paženklinimo abrise (23 b. l.) nurodyto sklypo Nr. 314-1 matyti, kad žemės sklypo ribos, pažymėtos taÅ¡kais Nr. 4 ir Nr. 1, yra nustatytos upės Varduva krantu; sklype Nr. 314-1 taip pat yra pažymėta upės senvagė, kuri žemės sklypÄ dalija į dvi dalis, iÅ¡ kurių viena iÅ¡ visų pusių apsupta Varduvos upės ir jos senvagės, bei tampa sala. Pagal Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis (27–30 b. l.) žemės sklypÄ Nr. 314-1 sudaro 1,54 ha miÅ¡ko plotas ir 0,06 ha vandenų plotas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 23 d. rašte Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) (62–63 b. l.) ir Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime esančio žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizuotinų ribų išdėstymo schemoje (67 b. l.) nurodyta, jog apie 0,1808 ha ginčo sklypo dalis patenka į Varduvos upės ribas ir apie 0,4936 ha žemės sklypo dalis patenka į salos ribas.Mažeikių rajono valstybės išperkamų ir neprivatizuotinų žemių, miškų, vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos dar 1998 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu Nr. 1189 (64–66 b. l.), Varduvos upė pažymėta kaip valstybės iÅ¡perkama ir neprivatizuojama upė. Upė Varduva 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ buvo įtraukta į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotus, į valstybinės reikÅ¡mės upių sÄ raÅ¡Ä . Upė Varduva Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ taip pat buvo įtraukta į valstybinės reikÅ¡mės upių sÄ raÅ¡Ä .

Be to, upė Varduva Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruota 2001-12-12, jai suteiktas identifikavimo kodas „30011310“ (79–87 b. l.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuosavybės teisės A. P. A. atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ turėtam, t. y. nuosavybės teisės atkuriamos ne natÅ«ra, todėl jam negalėjo bÅ«ti perduodama neatlygintinai sala, esanti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenyse, t. y. Varduvos upėje.

Taigi, įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad į ginčo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotas ir neprivatizuotina sala. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktrinÄ nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vieÅ¡asis interesas, kuris gali bÅ«ti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr.

LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221–248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.).Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso:

žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A4-48/2007, A7-1008/2004), tiek sprendimų, kurie neatitinka žemės reformÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas, kai Å¡ių pažeidimų paÅ¡alinimas ir teisėtumas užtikrinamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tiek ir bylos, kai ginčijamas sprendimas, susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, vertinti kaip bylos, susijusios su vieÅ¡ojo intereso gynimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011).Atsakovai A.

P. A. ir V. K. atsiliepime nurodė, kad yra ginčijami 2001 metais priimti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos aktai. Mano, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti. Taip pat atsakovai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos delsimas, trukęs 14 metų, yra nepateisinamai ilgas.Pažymėtina, kad iÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , pusiausvyrÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento; teismas įvertina pusiausvyrÄ tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 Administracinė jurisprudencija 15).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra sprendžiama, ar administracinių aktų panaikinimas yra bÅ«tina ir proporcinga priemonė vieÅ¡ajam interesui apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-923/2013). Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti prokuroro siekiamÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir privatų interesÄ Ä¯ prieÅ¡ daugelį metų priimtais teisės aktais suteiktas teises ir nuspręsti, kuriam iÅ¡ jų suteikti prioritetÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 -828/2014).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu bÅ«du atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų iÅ¡saugojimui (stabilumui) prioritetas negali bÅ«ti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ , 2008 m. vasario 20 d. nutarimÄ ;

Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013ir kt.)Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga.

Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.Konstatuotina, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , sÄ raÅ¡as“ 9 eiliÅ¡kumo grupės 3 eilutės dalis, kuria suprojektuotas suteikiamas A.

P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,10 ha, projektinis Nr. 314; Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalis, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,47 ha, projektinis Nr. 314; 2001 m. rugsėjo 26 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a. k. (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria atkurtos A. P. A. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.; 2001 m. spalio 8 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens tekinių suteikimo neatlygintinai naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalis, kuria suteiktas A. P. A. 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 1,6000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav., yra nepagrįstos, todėl naikintinos.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnį iÅ¡imtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktais yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia kad negali bÅ«ti perleidžiami, tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda“, turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-1516, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Virginijos Markevičienės, dalis, kuria V. K. įgijo 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo.

Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams-fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti. ABTÄ® 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iÅ¡ asmens turtas sugrÄ Å¾inamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alinti – turi bÅ«ti pakartotinai operatyviai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas.

IÅ¡ minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų bÅ«ti laikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ Paplauskienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimÄ , ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiÅ¡kėjai naujÄ tokio paties dydžio žemės sklypÄ .Nagrinėjamu atveju 0,1600 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav., buvo perduotas neatlygintinai dovanojimo sutartimi, žemės sklypo įsigijimo iÅ¡laidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti V.

K. žemės sklypo dalies įgijimo iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad A. P. A. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalÄ teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokiÄ Å¾alÄ sukėlė ginčijamų administracinių aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).Atsižvelgdama į tai, kad buvo pripažinta negaliojanti dovanojimo sutarties dalis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sÄ Å¾iningi asmenys, kurie patyrė žalÄ dėl valdžios pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, pagal KonstitucijÄ ir kitus įstatymus (CK 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , sÄ raÅ¡as“ 9 eiliÅ¡kumo grupės 3 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A.

P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,10 ha, projektinis Nr. 314.Panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,47 ha, projektinis Nr. 314.Panaikinti 2001 m. rugsėjo 26 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. P. A., a. k. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria atkurtos A. P. A. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.Panaikinti 2001 m. spalio 8 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens tekinių suteikimo neatlygintinai naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalį, kuria suteiktas A. P. A. 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 1,6000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen. Mažeikių r. sav.Pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M14-1516, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Virginijos Markevičienės, dalį, kuria V.

K. įgijo 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.Taikyti restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikÅ¡mės upės plotÄ ir neprivatizuojamos salos plotÄ , patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Mažeikių r. sav.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                   Laisvutė Kartanaitė                                                                              Arvydas Martinavičius                                                                 Virginijus Stankevičius