2022-02-23 Nr. AB-4545-3-61-3-01866-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1175-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas B. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. P-502 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. B. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš atsakovo atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Iki atleidimo iš tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vyriausiasis karininkas. Profesinę karo tarnybą pradėjo 2003 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje, vykdė (duomenys neskelbtini) vado pareigas.

2.2. Lietuvos kariuomenėje 2020 m. gruodžio 9 d. gautas Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto (toliau – HKIA) Tarptautinės karo policijos (toliau – ir TKP) raportas Nr. 520/20 (toliau – ir Raportas) apie pareiškėjo ir toje pačioje tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) pareigas vykdžiusios vyriausios seržantės D. Š. galbūt padarytus drausmės pažeidimus. Patikrinimą atlikęs Gynybos štabo karininkas 2021 m. vasario 23 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl 2020 m. gruodžio 9 d. gautame tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto tarptautinės karo policijos raporte Nr. G-4286 nurodytų aplinkybių ištyrimo“ Nr. GT-3 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. tarnybos metu buvo neblaivus (0,79 promilės), padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnyje, sunkinančiomis aplinkybėmis, rekomendavo už šį pažeidimą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

2.3. Išvadoje, remiantis Raportu, nurodyta, kad TKP patruliai kai kuriuose kambariuose, įskaitant pareiškėjo kambarį G27, rado tuščių alkoholio butelių, tačiau šis Išvados teiginys neatitinka tikrovės ir duomenų, nurodytų Raporte bei konfiskavimo formoje, nes šiuose dokumentuose nurodyta, kad iš kambario G27 01.24 val. paimtas vandens butelis (Raporte jis pavadintas plastikiniu buteliu), kuriame yra nežinomo skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą. TKP patruliai iš kambario G27 paimtą butelį apibūdino netiksliai – tai buvo plastikinis butelis su mineralinio vandens etikete, kuriame pareiškėjas iš tarnybos patalpų į gyvenamąsias patalpas buvo parsinešęs rankų dezinfekcijai skirto skysčio.

2.4. 2020 m. gruodžio 4 d. apklausiamas TKP atstovų, pareiškėjas paaiškino, kad išeiginę dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., su D. Š. Lietuvos kariuomenės dienos proga išgėrė alaus, apie 23.00–23.15 val. išgėręs migdomųjų vaistų, nuėjo miegoti. Tarnybinį patikrinimą atlikusiam Lietuvos kariuomenės karininkui pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 18 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. lapkričio 27 d., laisvą nuo tarnybos dieną, savo kambaryje paminėdamas Lietuvos kariuomenės dieną su D. Š. išgėrė ukrainiečių palikto alaus, pažiūrėjo filmą, apie 23 val. D. Š. išėjo į savo kambarį, pareiškėjas, išgėręs migdomųjų tablečių, atsigulė miegoti, apie 23.30 val. išgirdo beldimą į duris, atidaręs pamatė TKP patrulius, šie paaiškino atvykę pagal pranešimą dėl triukšmo, klausė, ar pareiškėjas vartojo alkoholio, alkoholio matuoklis parodė 0,00 promilių, patruliai leido pareiškėjui ilsėtis. Po kurio laiko jis vėl išgirdo beldimąsi, atidaręs duris vėl pamatė TKP patrulius, jie ieškojo raktų, kad galėtų įeiti į D. Š. kambarį. Patruliai alkoholio matuokliu 00.53 val. pakartotinai patikrino pareiškėjo blaivumą, nes kambaryje jautė alkoholio kvapą, matuoklis parodė 0,00 promilių. Po trečio patikrinimo alkoholio matuokliui parodžius 0,76 promilės, pareiškėjas suabejojo matavimo prietaiso patikimumu, nesutiko su patikros rezultatais, paprašė atlikti kraujo tyrimą, tačiau TKP patruliai to neleido. Pareiškėjas paaiškinime taip pat pažymėjo, kad TKP patruliai iš jo kambario paėmė mineralinio vandens butelį, į kurį buvo įpilta rankų dezinfekcinio skysčio.

2.5. Tarptautinėje operacijoje pareiškėjas tiesiogiai priklausė ir buvo pavaldus Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui, t. y. nebuvo pavaldus ir atskaitingas atitinkamam tarptautiniam junginiui ar štabui. Pareiškėjas, kaip Lietuvos kariuomenės karys, dalyvaudamas tarptautinėje operacijoje, turėjo vadovautis Drausmės statutu, taip pat turėjo laikytis NATO vadovaujamos tarptautinės operacijos Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ taisyklių. TKP turi įgaliojimus tikrinti tarptautinės operacijos dalyvių drausmę. Drausmės pažeidimo atveju, TKP medžiagą išsiunčia valstybei, pasiuntusiai karį į tarptautinę operaciją. Pareiškėjas drausminėn atsakomybėn už tarptautinėje operacijoje padarytą drausmės pažeidimą galėjo būti traukiamas tik tuo atveju, jei laikantis atitinkamų procedūrų ir taisyklių būtų buvęs neabejotinai nustatytas konkretaus drausmės pažeidimo, kvalifikuojamo pagal Drausmės statuto atitinkamą straipsnį, įvykis, o nustačius tokį įvykį (faktą), nuodugniai, išsamiai ir objektyviai atlikto tarnybinio patikrinimo metu būtų surinkti neabejotini ir patikimi įrodymai, kad atitinkamoje pareiškėjo veikoje yra nustatyto drausmės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju drausmės pažeidimas nėra nustatytas objektyviais ir patikimais tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, todėl nuobauda negalėjo būti paskirta.

2.6. Pareiškėjas patikrinimo metu neneigė 2020 m. lapkričio 27 d. vartojęs alkoholio – alaus, tačiau jo išgėrė saikingai, nejuto jokio poveikio, etilo alkoholio koncentracija negalėjo viršyti Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos leistinos ribos (0,2 promilės). Tai patvirtina pirmojo ir antrojo patikrinimo rezultatai. Alaus pareiškėjas gėrė iki pirmojo TKP patrulių patikrinimo. TKP patruliai pareiškėjo blaivumą alkoholio matuokliu pirmą kartą tikrino praėjus maždaug valandai po alaus išgėrimo. Abiem atvejais matuoklis parodė, kad pareiškėjas blaivus. 2020 m. lapkričio 27 d. alaus vartojimo faktas pareiškėjo tarnyboje buvo pavienis atvejis, nes jis alkoholio tarnyboje nevartoja.

2.7. Pareiškėjo blaivumo patikros procedūra atlikta netinkamu ir nepatikimu alkoholio matuokliu. Pagal SOP 108 (t. y. HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymą) reikalavimas naudoti kalibruotus alkoholio kiekio matuoklius nėra nustatytas. Tai patvirtina, kad matuoklis „Lion Alcometer S-300“, naudotas pareiškėjo blaivumui matuoti, nebuvo kalibruotas, ši matavimo priemonė neturėjo galiojančio metrologinės patikros sertifikato. Pareiškėjas šioje situacijoje turėjo teisę atsisakyti tikrinimo, tačiau geranoriškai bendradarbiavo su patruliais, nes buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. TKP patrulis nė karto neparodė pareiškėjui matuoklio rodmenų, pareiškėjui paklausus, pasakydavo rezultatą. Po trečiojo patikrinimo patruliui pasakius matavimo rezultatą (0,76 promilės), pareiškėjas prašė leisti pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau patrulis neleido. Be to, pareiškėjui matant, alkoholio matuoklio antgalis prieš matavimą nebuvo keičiamas. TKP medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo blaivumo patikrinimas buvo atliktas pagal alkoholio matuoklio „Lion Alcometer S-300“ naudojimo instrukciją. Tarnybinio patikrinimo metu šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.

2.8. Išvadą surašęs karininkas apsiribojo Raporto dalies išvertimu iš anglų kalbos ir atitinkamų teisės normų citavimu. Išvadoje kai kurie Raporto ir jo priedų duomenys nurodyti neteisingai, iškreipiant TKP patrulių nustatytas aplinkybes pareiškėją kaltinančia linkme. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nekreipė dėmesio nei į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodytas tariamo neblaivumo patikrinimo aplinkybes, nei į 2021 m. sausio mėnesį iš TKP gautą informaciją, patvirtinančią pareiškėjo įtarimus, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone. Teisės aktai nustato tvarką, kurios turi būti laikomasi tikrinant krašto apsaugos sistemoje dirbančių asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Ministerija pažymėjo, jog TKP tyrėjai 2020 m. lapkričio 27 d. 23.57 val. pasibeldė į kambario G27 duris, jas atidarė pareiškėjas. Tyrėjų teigimu, iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl, remdamiesi HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymu (SOP 108, 8 punktas „dėl alkoholio laikymo ir vartojimo HKIA“), TKP tyrėjai paklausė, ar pareiškėjas gėrė alkoholio ir ar pas jį buvo svečių. 00.01 val. TKP paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį „Lion Alco meter S-300“, serijos numeris #022764D, užfiksuoti rodmenys – 0,00 promilių. 00.04 val. TKP koridoriuje pamatė iš kambario G24 išeinančią moterį, kuri jiems pasirodė sunkiai besiorientuojanti aplinkoje; pamačiusi TKP patrulį, moteris pasislėpė kambaryje G24. TKP 00.05 val. nutarė pasitelkti pareiškėją, kad jis padėtų atidaryti kambario G24 duris, tačiau pareiškėjas savo kambario durų nebeatidarė. TKP toliau beldė į kambarių G27 ir G24 duris. Pareiškėjas 00.41 val. atidarė kambario G27 duris, pasakė, kad miegojo. Kambaryje vis dar jautėsi alkoholio kvapas, todėl TKP dar kartą paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį, užfiksuota 0,00 promilių. Išvadoje nustatyta, kad tą pačią naktį 01.11 val. atvyko papildomas TKP patrulis, buvo pradėta kambarių patikra. Kambariuose G24, G27, G28 buvo rasta tuščių alkoholio butelių. TKP 01.34 val. pastebėjus, kad yra dingęs plastikinis butelis su galbūt alkoholiniu gėrimu, o 01.38 val. minėtą butelį radus tuščią paslėptą vandens talpoje už pastato, įtariant, kad alkoholinis gėrimas buvo išgertas, 01.47 val. trečią kartą pareiškėjui buvo atliktas blaivumo testas, alkoholio matuoklis parodė 0,76 promilės. TKP 01.50 val. iš pareiškėjo ir D. Š. kambarių paėmė pistoletus, 01.58 val. pakartotinai alkoholio matuokliu patikrino pareiškėjo neblaivumą ir nustatė 0,83 promilės girtumą. TKP nuomone, pareiškėjas ir D. Š. būdami apsvaigę pažeidė HKIA vado patvirtintų SOP 108 (8 punkto a papunkčio) reikalavimus.

5. Atsakovas pabrėžė, kad TKP pateikti duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti karių neblaivumo faktą. Pats pareiškėjas nurodė, kad su D. Š. šventė Lietuvos kariuomenės dieną ir vartojo alkoholinius gėrimus. TKP pareigūnai nurodė, kad iš pareiškėjo kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, pareiškėjas ilgai neatidarė kambario durų, jo kambaryje buvo rastas butelis su skysčiu, skleidžiančiu alkoholio kvapą, jį pareiškėjas jau tuščią išmetė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina alkoholio vartojimą nagrinėjamo įvykio metu. Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val., tarnybos metu būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės neblaivumas), padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Lietuvos kariuomenė pažymėjo, jog pats pareiškėjas nurodė, kad neturėjo leidimo 2020 m. lapkričio 27–28 d. švęsti Lietuvos kariuomenės dieną. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 27–28 d. dalyvavo tarptautinėje operacijoje, buvo karo tarnyboje nuo išvykimo iš nuolatinės dislokacijos vietos Lietuvoje iki grįžimo į ją, jam visą laikotarpį buvo draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, jis visada turėjo būti pasiruošęs vykdyti netikėtai iškilusiais užduotis. Drausmės pažeidimo tyrimą atlikęs karininkas vertino kario drausminę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių egzistavimą.

Sistemiškai įvertinus Išvadą bei kartu pridėtą surinktą medžiagą matyti, kad atliktas patikrinimas atitinka Drausmės statute nustatytus drausmės pažeidimų tyrimų principus, todėl tyrimas, konstatavus drausmės pažeidimą, turėtų būti užbaigiamas taikant Drausmės statute už tokio pobūdžio pažeidimą nustatytą sankciją. Alkoholio matuoklių, naudojamų tarptautinėje operacijoje Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto bazėje, patikra atliekama vadovaujantis SOP dokumentu, t. y. vykdoma alkoholio matuoklį atsivežančios šalies.

Pareiškėjo neblaivumo patikrą atliko karo policininkai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo. Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus po kiekvienos rotacijos. Tarnybinio tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti gautais kompetentingų teisėsaugos įstaigų dokumentais. Lietuvos kariuomenėje nenustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas yra šališkas ir neobjektyvus, būtų kreipęsis dėl tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo.

Kraujo mėginius ima bazės tarptautinė karo policija, tačiau tik tada, jeigu tiriamasis atsisako atlikti patikrą su alkoholio matuokliu. Pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos metu įrodo ne tik objektyvūs rašytiniai įrodymai, bet ir jo paties kartu su alkoholį vartojusios D. Š. (jai taip pat karo policija nustatė neblaivumą) 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. vasario 17 d. paaiškinimai, parodymai dėl alkoholio vartojimo. Lietuvos kariuomenė taip pat atkreipė dėmesį, kad karinėje bazėje tarptautinės operacijos tikslo vietoje galioja ne atskirų valstybių nacionaliniai teisės aktai, o SOP, reglamentuojantis bazės vidaus tvarkos taisykles ir jų užtikrinimo tvarką.

Pareiškėjui turėjo būti taikyta griežčiausia drausminė atsakomybė, tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos – laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. Ž. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

9.1. Įsakymu pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų karių drausmės pažeidimą, jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Įsakymu atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) pareigų (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos metu buvo neblaivus).

9.2. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl mjr. B. Ž. siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ (su pakeitimu – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-562) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. išsiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ eiti (duomenys neskelbtini) vado pareigas.

9.3. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe 2020 m. gruodžio 9 d. gautas Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto bazės Tarptautinės karo policijos raportas Nr. G-4286. Vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-557 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, Gynybos štabo Pajėgumų plėtros valdybos J5 veiklos planavimo skyriaus viršininkas plk. ltn. R. C. atliko tarnybinį patikrinimą dėl Raporte nurodytų aplinkybių ištyrimo.

9.4. Gynybos štabo viršininko 2021 m. kovo 1 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-3 nustatyta, kad TKP Raporte konstatavo, jog Afganistano Islamo Respublikoje, Hamido Karzajaus tarptautiniame oro uoste, 2020 m. lapkričio 27 d. 23.45 val. TKP gavo pranešimą, kad iš pastato 405 kambario G27 sklinda triukšmas ir girdisi dainavimas. Į įvykio vietą atvykę TKP tyrėjai 23.57 val. pasibeldė į kambario G27 duris, jas atidarė pareiškėjas. Iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl remdamiesi HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymu (SOP 108, punktas 8) TKP tyrėjai paklausė, ar pareiškėjas gėrė alkoholio ir ar pas jį buvo svečių. 00.01 val.

TPK paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį „Lion Alco meter S-300“ (serijos numeris #022764D), užfiksuota 0,00 promilių. 00.04 val. TKP koridoriuje pamatė iš kambario G24 išeinančią moterį, ji jiems pasirodė sunkiai besiorientuojanti aplinkoje. Moteris, pamačiusi TKP patrulį, pasislėpė kambaryje G24. TKP beldė į duris, prašė atidaryti. 00.05 val. TKP nutarė pasitelkti pareiškėją, kad padėtų atidaryti kambario G24 duris, tačiau pareiškėjas savo kambario durų nebeatidarė. TKP toliau beldė į kambarių G27 ir G24 duris. 00.41 val. pareiškėjas atidarė G27 kambario duris, pasakė, kad miegojo.

Kambaryje vis dar jautėsi alkoholio kvapas, todėl TKP dar kartą paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį, jis rodė 0,00 promilių. Tą pačią naktį 01.11 val. atvyko papildomas TKP patrulis ir, remiantis HKIA vado patvirtinta SOP 335, A sekcija, A pastraipa, draudžiančia laikyti, parduoti ar kitaip disponuoti alkoholiniais gėrimais, buvo pradėta kambarių patikra. Kambariuose G24, G27, G28 rasta tuščių alkoholio butelių. 01.34 val. TKP pastebėjus, kad yra dingęs plastikinis butelis su galbūt alkoholiniu gėrimu, o 01.38 val. minėtą butelį radus tuščią paslėptą vandens talpoje už pastato 405 ir įtariant, kad alkoholinis gėrimas buvo išgertas, 01.47 val. trečią kartą pareiškėjui buvo atliktas blaivumo testas, alkoholio matuoklis parodė 0,76 promilės. 01.50 val.

TKP iš pareiškėjo ir D. Š. kambarių paėmė pistoletus. 01.58 val. TKP pakartotinai alkoholio matuokliu patikrino pareiškėjo neblaivumą ir nustatė 0,83 promiles. 02.23 val. TKP baigė kambarių patikrą, paėmė tuščius alkoholio butelius ir asmeninius pistoletus GLOCK. 02.33 val. TKP pradėjo biurų, priklausančių Lietuvos kontingentui, patikrą ir perėmė laikinai saugoti pareiškėjui ir D. Š. priklausančius šautuvus G-36. Be minėtų pažeidimų, TKP nuomone, pareiškėjas ir D. Š. būdami apsvaigę pažeidė HKIA vado patvirtintų SOP 108 (8 punkto a papunkčio) reikalavimus.

9.5. Pareiškėjas TKP atstovams jį apklausiant 2020 m. gruodžio 4 d. nurodė, kad su D. Š. lapkričio 27 d., penktadienį, per išeiginę dieną nusprendė paminėti Lietuvos kariuomenės dieną (kuri yra lapkričio 23 d.). Baigė švęsti apie 23 val., išsiskirstė po kambarius. Prieš miegą pareiškėjas išgėrė jam medikų priskirtus migdomuosius vaistus ir nuėjo miegoti. Analogiškas aplinkybes pareiškėjas patvirtino duodamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu Lietuvoje 2021 m. sausio 18 d., t. y. kad išgėrė su D. Š. keletą skardinių alaus, pažiūrėjo filmą, o apie 23 val. D. Š., paprašiusi pareiškėjo migdomųjų tablečių, išėjo į savo kambarį. Paaiškinime pareiškėjas pripažino savo kaltę, kad po kiekvienos karių rotacijos neliepdavo steriliai išvalyti kambarių, todėl neneigė buvus susikaupusių butelių nuo alkoholio, likusių po kitų karių apsigyvenimo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad TKP rado į mineralinio vandens buteliuką supiltą rankų dezinfekcinį skystį. TKP atnešė tą butelį į koridorių, bet pareiškėjas jį išmetė į šiukšlių konteinerį; kodėl taip padarė, negalėjo paaiškinti. Po to, pareiškėjas lauke parūkė, o grįžus, TKP liepė iš karto pūsti į alkoholio matuoklį, kuris parodė 0,76 promilės. Su alkoholio matuoklio rodmenimis pareiškėjas nesutiko, suabejojo prietaiso kalibravimu. Kraujo duoti dėl alkoholio koncentracijos organizme TKP neleido. TKP vėl liepė pūsti į alkoholio matuoklį ir užfiksavo 0,83 promilės, po to TKP atėmė pareiškėjui priskirtus ginklus GLOCK ir G-36. Papildomai, 2021 m. vasario 17 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad neturėjo leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dienos.

10. Remdamasis Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 21 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Tarnybos statutas) 43.1–43.7 punktais, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl alkoholinių gėrimų gabenimo, vartojimo ir laikymo tarptautinėse operacijose“ patvirtintos tvarkos aprašo 8 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis gėrė ne tarnybos metu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tarptautinės operacijos metu alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti tik reprezentacinių renginių metu, nepažeidžiant reikalavimų. Atsižvelgęs į 2021 m. vasario 17 d. paaiškinimą, kuriame pareiškėjas pripažino, kad leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną neturėjo, taip pat į tai, kad Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d., o pareiškėjas alkoholį vartojo lapkričio 27 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas profesinės karo tarnybos metu, neturėdamas vado leidimo, buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl konstatavo, jog Išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį.

11. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo neblaivumas buvo patvirtintas du kartus, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. ir 01.58 val. (0,76 promilės ir 0,83 promilės) alkoholio matuokliu „Lion Alco meter S-300“. Pareiškėjas nesikreipė į medicinos personalą dėl neblaivumo fakto paneigimo, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo (kad jis turėjo siuntimą vykti į medicininę apžiūrą dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo ar pan.). Pareiškėjo teiginius, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone, paneigia pareigūnų paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu – bazės Afganistane tarptautinės karo policijos vadas patvirtino, kad alkoholio matuoklių patikra (kalibravimas) vykdoma kiekvienais metais, o išsivežti po misijos alkoholio matuokliai pateikiami civilei kompanijai pakartotinei patikrai (kalibruoti). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus po kiekvienos rotacijos. Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, nepatvirtino, kad nustačius 0,76 ir 0,83 promilės alkoholio, jis būtų nesutikęs su tokiais parodymais ir ėmęsis priemonių dėl galimybės nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje kreipiantis į medikus.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo blaivumo patikrinimas atliktas karinėje bazėje Afganistano Islamo Respublikoje, jo tarptautinės operacijos tikslo vietoje, kurioje galioja SOP 108 (Basic Discipline, General Policies and Rules) nuostatos. Pareiškėjo blaivumą nustatė atitinkami karo policininkai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo, nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, o ne SOP 108 nuostatomis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti atlikto tyrimo rezultatų teisingumu, pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholio, matė jam rodomus alkotesterio duomenis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad remiantis TKP Raportu bei pareiškėjo, D. Š. paaiškinimais dėl tarnybinio patikrinimo, pagrįstai surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo Išvada, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. tarnybos metu būdamas neblaivus (0,76 promilės) padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas tarptautinės operacijos metu buvo neblaivus, viešbutyje elgėsi netinkamai, rodė netinkamą pavyzdį su juo misijoje buvusiai D. Š. bei kitiems kariams, slėpė ir naikino įkalčius, tokiais savo veiksmais padarė kario vardą žeminančius pažeidimus.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.

III. 14. Pareiškėjas B. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 210 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, apsiribojo pavienių įrodymų tyrimu, netyrė jų visumos, nukrypo nuo Išvadoje konstatuotų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, procesinį sprendimą grindė prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. buvo neblaivus, taip pat kad pagal Įsakyme nurodytas teisės normas drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių jam kilo pagrįstų abejonių dėl alkoholio matuoklio patikimumo ir kad jis nesutiko su trečiojo bei ketvirtojo patikrinimo rezultatais ir prašė TKP patrulių leisti pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau patruliai to neleido. Pirmosios instancijos teismas nevertino skundo argumentų, jog šios pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamos (apsiribota paaiškinimų perrašymu į Išvadą).

Išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo aiškintasi ir nustatyta, kaip (kokiu dokumentu) turėjo būti įforminta (ne)blaivumo patikros alkoholio matuokliu procedūra ir jos rezultatai, kokias teises ir galimybes pareiškėjas turėjo dėl blaivumo pasitikrinimo, nesutikdamas su trečiojo ir ketvirtojo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenimis pagal Raporte ir Išvadoje nurodytų HKIA vado patvirtintų Pastovių operatyvinių procedūrų (SOP) nuostatas, bei ar šiomis savo teisėmis turėjo galimybę realiai pasinaudoti.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė įrodymų, ar pareiškėjo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatai buvo užfiksuoti kokiame nors pirminiame dokumente, kuriame pareiškėjas galėjo išreikšti savo (ne)sutikimą ar kitą prašymą. Prie Raporto nepridėti jokie priedai, kuriuose būtų kokiu nors būdu užfiksuoti pareiškėjo blaivumo patikrinimo atitinkamu alkoholio matuokliu rezultatai. Lietuvos kariuomenei tarnybinio patikrinimo metu nenustačius, kokia tvarka pagal SOP nuostatas turėjo būti atliktas pareiškėjo blaivumo patikrinimas ir kokiu būdu turėjo būti užfiksuoti patikros alkoholio matuokliu rezultatai, o teisme neįrodžius, kad tų procedūrų buvo laikytasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog atsakovas neįrodė minėtų aplinkybių, be to, nepagrįstai blaivumo patikrinimo procedūros atitikties teisės aktų reikalavimams ir rezultatų patikimumo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

15.2. Pareiškėjas skunde teismui buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas el. paštu susirašinėjo su TKP ir prašė pateikti informaciją, ar Raporte nurodytu atveju naudoti alkoholio matuokliai buvo kalibruoti, tačiau tokį faktą patvirtinančios informacijos negavo ir apie tai Išvadoje nepasisakė. Be to, skunde teismui pareiškėjas akcentavo, jog Išvadoje neteisingai nurodyta, kad kambaryje G27 patruliai rado alkoholio butelį – Raporte (tekste ir fotonuotraukose) nurodyta, kad alkoholio buteliai buvo rasti kambariuose G23, G24, G28, o kambaryje G27 TKP patruliai rado mineralinio vandens butelį, kuriame buvo skysčio, kurio kvapas priminė alkoholį, o pareiškėjas paaiškino, kad tame butelyje buvo rankų dezinfekavimo skystis. Tarnybinis patikrinimas, kurio metu netiriami drausmės pažeidimu įtariamo asmens paaiškinimai, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nutylimos aplinkybės, kurios gali būti palankios įtariamam drausmės pažeidimu asmeniui, negali būti laikomas objektyviu, visapusišku ir išsamiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra duomenų, kad teismas patikrino tarnybinio patikrinimo procedūros ir Išvados turinio atitiktį Drausmės statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio reikalavimams.

15.3. Atsakovas neįrodė, jog tarnybinio patikrinimo metu Lietuvos kariuomenė išsiaiškino ir nustatė, kad pareiškėjo blaivumo testui buvo naudotas metrologiškai patikrintas alkoholio matuoklis. Raporte nenurodyta, kokiu būtent matuokliu (tuo pačiu, ar kitu) buvo atliekama kiekviena pareiškėjo blaivumo patikra, nepridėti patikros rezultatų užfiksavimo pirminiai dokumentai. TKP medžiagoje nebuvo duomenų ne tik apie pareiškėjo blaivumo patikrai naudoto alkoholio matuoklį, bet ir matavimo priemonę identifikuojančių duomenų. Elektroniniu susirašinėjimu tarnybinį patikrinimą atlikęs Lietuvos kariuomenės atstovas iš esmės pripažino, jog pagal nacionalinę teisę sprendžiant dėl pareiškėjo drausminės atsakomybės, be kita ko, tarnybinio patikrinimo metu yra privalu išsiaiškinti, ar pareiškėjo blaivumo testas buvo atliktas identifikuotu (konkrečiu) alkoholio matuokliu, kuris 2020 m. lapkričio 28 d. turėjo galiojančią metrologinę patikrą. Lietuvos kariuomenės atstovas tokių duomenų tarnybinio patikrinimo metu negavo ir Išvadą surašė apie tai nutylėdamas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus, yra pagrįstas bazės Afganistane atstovo nuomone apie tvarką, kurios galbūt yra laikomasi (ar turi būti laikomasi) Danijos Karalystėje metrologiškai tikrinant šios valstybės karių misijose naudojamus alkoholio matuoklius. Tačiau byloje aktualus pareiškėjo blaivumo 2020 m. lapkričio 28 d. patikrai naudotas konkretus alkoholio matuoklis, o Lietuvos kariuomenė tarnybinio patikrinimo metu nesurinko duomenų ir nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo blaivumo patikrai naudotas alkoholio matuoklis tą dieną turėjo galiojantį metrologinės patikros patvirtinimą.

15.4. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo klausimų, kodėl pareiškėjas alkotesteriu buvo tikrinamas mažiausiai 4 kartus, nors po pirmų dviejų blaivumo patikrų užfiksuota, kad pareiškėjas buvo blaivus (0,00 promilių). Nei atsakovas, nei Lietuvos kariuomenė, nei teismas nenurodė, kokiame teisės akte nurodyta, kaip turėjo būti atliekama pareiškėjo blaivumo patikra, t. y. kiek kartų ir kokiais intervalais turėjo būti atliktas patikrinimas alkotesteriu, kur ir kaip turi būti protokoluojami alkotesterio parodymai, ar tarp patikrinimų turi būti keičiami alkotesterio plastikiniai antgaliai ir t. t. Pastoviose operatyvinėse procedūrose (SOP) reglamentuoti tik patrulių įgaliojimai atlikti karių blaivumo patikrą, bet nėra detalizuota pati blaivumo patikrinimo procedūra. Nesant nurodyto teisės akto, kuriame būtų reglamentuota blaivumo patikrinimo procedūra, neįmanoma patikrinti Raportą surašiusių patrulių veiksmų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad alkoholio matuoklio rezultatai skiriasi: nuo blaivumo (0,00) iki neblaivumo (0,83), nors nei Raporte, nei Išvadoje nėra duomenų, kad per 2 val. 45 min. laiko tarpą (tarp pirmojo ir ketvirtojo patikrinimo alkoholio matuokliu) pareiškėjas būtų vartojęs ar įtariamas vartojęs alkoholį. Toks alkoholio matuoklio parodymų prieštaringumas galbūt rodo matuoklio trūkumus ir privalėjo būti detaliai ištirtas.

15.5. Kareivių kambariuose rasti tušti alkoholio buteliai, alkoholio kvapas patalpose, asmens prisipažinimas išgėrus skardinę alaus, lauke rasti tušti buteliai ir kt. nėra pareiškėjo neblaivumo įrodymas, o yra tik požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus. Panašiose tarnybinių ginčų bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo už neblaivumą tarptautinėse operacijose dalyvaujančiam Lietuvos kariuomenės kontingentui, teismai, be kita ko, visais atvejais tikrino, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog matavimo priemonė turėjo galiojančią metrologinę patikrą, kokiame dokumente buvo užfiksuoti (ne)blaivumo matavimo rezultatai, ar karys pagal atitinkamos tarptautinės operacijos taisykles turėjo teisę ir galimybę pasitikrinti blaivumą kraujo tyrimu (pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1343/2013, 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011).

15.6. Lietuvos kariuomenės kariams, nepriklausomai nuo to, ar jie drausmės pažeidimą padarė tarnaudami Lietuvoje, ar tarptautinėje operacijoje, drausminė atsakomybė yra taikoma pagal Lietuvos Respublikos teisę (Drausmės statutą, KASOKTĮ ir kt.). Tai reiškia, kad patikimu neblaivumo įrodymu teisme gali būti pripažintas tik toks patikros alkoholio matuokliu rezultatas, kuris yra gautas leistina (matavimo dieną turinčia galiojančią metrologinę patikrą) matavimo priemone ir nepažeidžiant patikros pagrindinių procedūrų bei taisyklių (SOP nustatytos tvarkos).

15.7. Pirmųjų dviejų blaivumo patikrų duomenys patvirtina, kad išgerdamas nedidelį alaus kiekį, pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o už alaus išgėrimą ar kokius nors kitus veiksmus, susijusius su pirmuoju ir antruoju blaivumo patikrinimu, nebuvo nubaustas. Todėl su pirmąją ir antrąja blaivumo patikra susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti kaip pareiškėjo netinkamo elgesio pavyzdžio kitiems kariams. Be to, Raporte nėra duomenų ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad patrulių vandens talpoje rastas tuščias mineralinio vandens butelis yra tas pats, kurį TKP patruliai paėmė iš pareiškėjo kambario. Pareiškėjas niekada nepripažino gėręs kokio nors alkoholio po pirmojo ir antrojo patikrinimų, įtarimas, jog pareiškėjas gėrė alkoholio, TKP patruliams kilo vien dėl to, kad jie pastebėjo butelio dingimą iš koridoriaus ir vandens talpykloje rado tuščią mineralinio vandens butelį. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino, kad nesutampa Raporte nurodyta butelio radimo vieta (vandens talpykla) su vieta, kurioje pareiškėjas išmetė butelį (šiukšlių konteineris), o atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nenustatė bei teisme neįrodė, jog TKP patrulių vandens talpykloje rastas tuščias mineralinio vandens butelis yra kaip nors susijęs su pareiškėju.

15.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami asmens, kuriam inkriminuoti atitinkami teisės normų pažeidimai, naudai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Lietuvos kariuomenės atstovas paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą vykdžiusiam kariui kilo klausimų dėl Raportą surašiusių patrulių veiksmų pagrįstumo, todėl buvo bandoma juos apklausti, siekiant patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nesugebėjus nustatyti tikslios Danijos Karalystės karių buvimo vietos ir atlikti jų apklausos, šios minties atsisakyta. Taigi Raporte nustatytos aplinkybės, neatlikus jokių papildomų veiksmų, buvo pripažintos patikrintomis ir teisingomis.

15.9. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo neblaivus ir viešbutyje elgėsi netinkamai. Tačiau pareiškėjas gyveno Hamido Karzajaus tarptautinio oro uosto teritorijos pastate 405, todėl nesuprantama, kokį viešbutį sprendime nurodė teismas. Viešbutis ir karių gyvenimui skirtas pastatas 405 yra skirtingi objektai. Be to, teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas tariamai rodė neigiamą pavyzdį kariams, slėpė ir naikino įkalčius, tačiau tokios faktinės aplinkybės nėra nurodytos nei Raporte, nei Išvadoje. Minėtuose dokumentuose užfiksuotos priešingos teismo išvadoms aplinkybės, kad patruliai patvirtino, jog pareiškėjas vykdė visus jų nurodymus, geranoriškai bendradarbiavo, sutiko tikrintis blaivumą 4 kartus ir netgi padėjo patruliams pateikti į užrakintas patalpas.

15.10. Nustatęs atitinkamas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos perkvalifikavimo į švelnesnę. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad tarptautinėse misijose tarnaujantiems kariams tarnybos metu taikoma ne 0, bet 0,2 promilės alkoholio koncentracijos riba. Pats alkoholio vartojimo faktas (pvz., skardinės alaus išgėrimas, alkoholio kvapas patalpose) ir kario neblaivumas, neviršijantis 0,2 promilės, nelaikytinas nei blogu pavyzdžiu kitiems asmenims, nei priimtų elgesio normų pažeidimu, nei budrumo sumažėjimu. Alkoholio vartojimo faktas neprieštarauja Drausmės statuto reikalavimams, todėl nelaikytinas šiurkščiu. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl nuobaudos neproporcingumo ir neteisingumo.

16. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, jog teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pabrėžė, kad pats pareiškėjas savo elgesį pripažino sietinu su plastikinio butelio, kaip ir skysčio likučių buvusių jame, dingimu, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. P-502 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. B. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos / patikslinamos sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97)).

22. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Tarnybos statutas, Drausmės statutas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl alkoholinių gėrimų gabenimo, vartojimo ir laikymo tarptautinėse operacijose“ patvirtintas tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

23. Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl mjr. B. Ž. siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ (su pakeitimu – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-562) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. išsiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ eiti (duomenys neskelbtini) pareigas.

24. Vadovaujantis KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai (KASOKTĮ 21 straipsnio 4 dalis). KASOKTĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.

25. Pagal Tarnybos statuto 43 punktą karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1 punktas); budėjimą (43.2 punktas); kareivinių režimo tarnybą (43.3 punktas); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4 punktas); tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose (Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, ir įstaigos prie Krašto apsaugos ministerijos), užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5 punktas); tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6 punktas); tarnybą, atliekamą įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį (43.7 punktas). Vadovaujantis Tarnybos statuto 44 punktu, detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio Statuto ir kitų teisės aktų, kiekviename pagrindiniame kariniame vienete ar tarptautinių operacijų kariniame vienete nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto standartinės veiklos procedūroje (toliau – ir SVP), o KAS institucijose – tų institucijų vadai (viršininkai) vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose). Karinio vieneto SVP rengiamos laikantis šio Statuto ir kitų teisės aktų reikalavimų. Detalius pagrindinių karinių vienetų SVP rengimo reikalavimus nustato kariuomenės vadas, o tarptautinių operacijų karinių vienetų – Gynybos štabo viršininkas. Siunčiami į tarptautinę operaciją kariai visą dalyvavimo tarptautinėje operacijoje laiką nuo išvykimo į tarptautinę operaciją iki grįžimo iš jos, išskyrus atostogų laikotarpį, atlieka tarnybą ir turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis, tačiau karinių vienetų vadai privalo užtikrinti tinkamą tarnybos užduočių ir poilsio laiko balansą leidžiantį kariui būti tinkamai pasirengusiam vykdyti užduotis (119 punktas).

26. Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl alkoholinių gėrimų gabenimo, vartojimo ir laikymo tarptautinėse operacijose“ patvirtintame tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad jeigu tarptautinės operacijos vadovybė nenustato kitaip, alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti tik reprezentacinių renginių metu, nepažeidžiant reikalavimų. Už alkoholinių gėrimų vartojimo kontrolę, supažindinimą (pasirašytinai) su tvarkos aprašo reikalavimais ir jo nuostatų įgyvendinimą pavaldžiuose kariniuose vienetuose pagal kompetenciją yra atsakingi karinių vienetų vadai, karinių stovyklų vadai, vyriausieji nacionaliniai atstovai, nacionalinio kontingento vyresnieji (11 punktas). Už aptariamo Tvarkos aprašo reikalavimų nesilaikymą kariams, tarnautojams yra taikoma drausminė (tarnybinė) atsakomybė.

27. Drausmės statuto 67 straipsnyje neblaivaus kario buvimas tarnyboje yra pripažįstamas šiurkščiu drausmės pažeidimu, už kurio padarymą profesinės karo tarnybos karys yra atleidžiamas iš tarnybos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas neginčijo fakto, kad, būdamas NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“, eidamas (duomenys neskelbtini) vado pareigas, 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholį. Pastebėtina, kad šią aplinkybę pareiškėjas nurodė tiek 2020 m. gruodžio 4 d. apklausiamas TKP atstovų (t. y. jog laisvą dieną – 2020 m. lapkričio 27 d., su D. Š. Lietuvos kariuomenės dienos proga išgėrė alaus, apie 23.00–23.15 val. išgėręs migdomųjų vaistų, nuėjo miegoti), tiek tarnybinį patikrinimą atlikusiam Lietuvos kariuomenės karininkui (t. y. jog 2020 m. lapkričio 27 d., laisvą nuo tarnybos dieną, savo kambaryje paminėdamas Lietuvos kariuomenės dieną su D. Š. išgėrė ukrainiečių palikto alaus, pažiūrėjo filmą, apie 23 val. D. Š. išėjo į savo kambarį, pareiškėjas, išgėręs migdomųjų tablečių, atsigulė miegoti).

29. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės dienos, minimos lapkričio 23 d., proga tarptautinės operacijos vadovybė nebuvo nustačiusi kitokios alkoholio vartojimo tvarkos, nei anksčiau nurodytame Tvarkos apraše. Be to, pareiškėjas alkoholį vartojo ne Lietuvos kariuomenės dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d., o 2020 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas savo paaiškinime taip pat patvirtino, kad alkoholį 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo, neturėdamas vyriausiojo nacionalinio atstovo ir / ar HKIA vado leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, nes vartojo alkoholį, atlikdamas karo tarnybą tarptautinės operacijos metu. Tai, kad alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, yra visuotinai žinoma aplinkybė (ABTĮ 57 straipsnio 1 d.). Kaip minėta, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtinto šiukštaus pažeidimo padarymą, todėl skundžiamu Įsakymu nuobauda už šį pažeidimą pareiškėjui skirta pagrįstai.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Išvada stokoja duomenų apie pareiškėjo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatų užfiksavimo protokolą, kuriame taip pat būtų užfiksuoti matavimo priemonę identifikuojantys duomenys, nes prie Raporto jie nebuvo pridėti, todėl joje nurodytu pareiškėjui nustatytu neblaivumo laipsniu nesiremiama. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esminis nuobaudai už Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą skirti faktas – alkoholio vartojimas – byloje nustatytas neginčijamai. Šalių nurodomos Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jomis konkretizuojama minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinanti aplinkybė, o ne drausmės pažeidimo požymis (Drausmės statuto 42 straipsnio 4 dalis).

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai konstatavo konkretų pareiškėjo neblaivumo laipsnį, jam vykdant (duomenys neskelbtini) vado pareigas tarptautinės operacijos Afganistano Islamo Respublikoje metu, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje.

33. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, remdamasi ir kitomis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: pareiškėjas HKIA karinėje bazėje elgėsi netinkamai, slėpė bei naikino įkalčius (Tarptautinė karo policija 01.34 val. pastebėjo, kad iš apžiūrėtos vietos, kur rasta alkoholio taros, yra dingęs ankščiau rastas plastikinis butelis, kuriame esančio skysčio likučiai skleidė alkoholio kvapą; nedelsiant apklausus pareiškėją, jis nurodė, kad tokio butelio neėmė ir nežino kur jis yra; TKP 1 val. 38 min. dingusį butelį rado vandens talpykloje už 405 pastato, t. y. už pastato, kuriame gyveno pareiškėjas); taip pat tyrimo metu buvo papildomai apklausti TKP atstovai, kurių parodymai aiškūs ir nuoseklūs, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįrodytas pareiškėjo neblaivumo faktas, ir jį atmeta.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Lietuvos kariuomenės argumentais, kad neblaivumas tarnybos metu, juolab tarptautinės operacijos metu, profesinės karo tarnybos kario, šiuo atveju pareiškėjo – vyresniojo karininko, kuriam buvo išduotas kovinis ginklas (pistoletas GLOCK ir automatinis šautuvas G-36) ir laikomas jo kambaryje, bet kada kovinėms užduotims vykdyti, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui. Tokiu būdu yra griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau sutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.

36. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, o pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, 2022 m. sausio 10 d.) sumokėjo žyminį mokestį – 11,25 Eur. Įvertinusi ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais, taip pat ABTĮ 36 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų), atsižvelgusi į ginčo teisinių santykių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas priskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl už jį sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.) (žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui B. Ž. už apeliacinį skundą sumokėtą 11,25 Eur (vienuolikos eurų ir dvidešimt penkių centų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė