2022-02-17 Nr. AB-3982-3-61-3-03820-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1231-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03820-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 12PR-179 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Departamento Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6K-1129 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jam kilo pavojus dėl vykstančio karinio konflikto ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) prieš (duomenys neskelbtini) vykdomos diskriminacijos. Pareiškėjas akcentavo, kad asmeninė jo patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir tyčinį jo verslo žlugdymą, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą suteikti pareiškėjui prieglobstį, tačiau Departamento Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisijos Sprendimu skundas buvo atmestas.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus. Pareiškėjas teigė, kad jis yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas nurodė, kad nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes priklauso Departamentui ir tokia našta neturėtų būti perkelta pareiškėjui.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) nuolat ir sistemingai diskriminavo pareiškėją dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo draudžiama užsiimti savo verslu, žlugdant bet kokius bandymus susikurti ekonominę gerovę. Nors šiuo atveju ekonominiai motyvai yra reikšmingi, vis dėlto pareiškėjo persekiojimas vyko būtent tautiniu pagrindu, dėl to, jog jis – (duomenys neskelbtini), o tokio pobūdžio persekiojimas priskiriamas tarptautinėje teisėje prie pakankamų pagrindų prieglobsčiui suteikti

6. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas paaiškino, kad jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jam tenka pareiga surinkti kilmės valstybės informaciją, tačiau jis turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų.

9. Departamentas akcentavo, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir, atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodytais aspektais, o Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjas kilmės valstybėje būtų persekiojamas. Departamentas paaiškino, kad aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojas teikia nuoširdžius paaiškinimus (net ir tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje susiduria su tam tikrais sunkumais), jokiu būdu nereiškia, kad prieglobsčio prašytojui turi būti suteikiamas prieglobstis, kadangi jis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytos sąlygos – šį vertinimą atlieka Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją.

10. Departamentas pažymėjo, kad atlikto tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini), kontroliuojamas vietoves bei gyventojų persikėlimą iš paveiktų teritorijų yra suderinama ir tikėtina, kad pareiškėjas galėjo būti paveiktas šių įvykių ir būti priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nei šios aplinkybės, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas, diskriminacija dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Departamentui įvertinus prieglobsčio prašytojo situaciją, buvo nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio priemonių naudojimą prieš pareiškėją, todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Departamentas paaiškino, kad, atlikus pareiškėjo situacijos tyrimą bei atsižvelgus į nustatytus pasakojimo trūkumus, buvo konstatuota, kad istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojui jį suteikti, todėl pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė.

12. Departamentas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Departamentas akcentavo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 19 asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos. Vienas iš asmenų buvo pareiškėjas, kuris 2021 m. birželio 17 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. liepos 15 d. priėmė Departamento Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su Departamento Sprendimu, pareiškėjas apskundė jį Komisijai, kuri Komisijos Sprendimu atmetė skundą.

15. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) 12 straipsnį, Įstatymo nuostatas (71 str. 4 d. 4 p., 86 str. 1–3 d., 87 str. 1–2 d.), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nuostatas (89 p., 99 p.), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjui papasakoti apie priežastis, lėmusias tariamo persekiojimo ir jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, neturėjo sukelti didelių sunkumų (kadangi šios aplinkybės yra susijusios su asmenine pareiškėjo patirtimi bei priežastimis, paskatinusiomis išvykti iš kilmės valstybės), tačiau iš apklausų duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, pirminėje apklausoje jis pasakojo apie turėtą bitininkystės ūkį, kuris yra kalnuose, šio ūkio jis negalėjo prižiūrėti, nes (duomenys neskelbtini) jam neleisdavo išeiti iš kaimo. 2021 m. liepos 7 d. apklausos Departamente metu pareiškėjas pasakojo, kad iš tiesų bites jis laikė savo kaime, o su (duomenys neskelbtini) jis nėra susidūręs. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus, yra pagrįsta.

17. Teismas pabrėžė, kad iš Departamento Sprendimo matyti, jog Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, tačiau nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių.

18. Teismas akcentavo, kad iš Departamento Sprendimo matyti, jog atlikto tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini), kontroliuojamas vietoves bei gyventojų persikėlimą iš paveiktų teritorijų. Departamento Sprendime nurodyta, kad, tikėtina, jog pareiškėjas galėjo būti paveiktas šių įvykių ir būti priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nei šios aplinkybės, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas, diskriminacija dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad, Departamentui įvertinus pareiškėjo situaciją, buvo pagrįstai nustatyta, jog nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio priemonių naudojimą prieš pareiškėją.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, Departamentas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

20. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, teismas pažymėjo, kad prašymą suteikti papildomą apsaugą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Įvertinęs bylos medžiagą (Departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

21. Pasisakydamas dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 4 d.). Departamentas Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybę nustatė įvertinęs tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo.

22. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi pareiškėjas Lietuvos valstybės sieną kirto su kitų asmenų grupe neleistinoje vietoje, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, atsisakius suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis gali pasislėpti. Teismas pabrėžė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog buvo įvertinta, kad pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kurie galėtų būti teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti laikotarpio nustatymo.

23. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Departamento Sprendimas ir Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Departamento Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 24. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

27. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjui. Departamento specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, t. y. būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) nuolat ir sistemingai diskriminavo pareiškėją dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo draudžiama užsiimti savo verslu, buvo žlugdomi bet kokie pareiškėjo bandymai susikurti ekonominę gerovę. Nors šiuo atveju ekonominiai motyvai yra reikšmingi, pareiškėjo persekiojimas vyko būtent tautiniu pagrindu – dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio persekiojimas priskiriamas tarptautinėje teisėje prie pakankamų pagrindų prieglobsčiui suteikti.

29. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, pareiškėjas teigia, kad iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog, Departamentui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog, pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

30. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikti nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

31. Pareiškėjas pabrėžia, kad, panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir sprendimai išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

33. Departamentas pabrėžia, kad iš Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros (toliau – ESPA) 2021 metų gairių matyti, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. 2021 metų ESPA gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

34. Departamentas akcentuoja, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėjas ir nurodo, kad Departamentas pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie pažeidimai, kokių pareigų Departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Šie pareiškėjo skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

35. Departamentas teigia, kad pareiškėjas savo baimę grindė bendra situacija dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto jo gyvenamojoje vietovėje, o ne individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Tokia bendro pobūdžio grėsmė savaime nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

36. Departamentas laikosi pozicijos, kad Departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, yra pareiškėjo gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37. Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad (duomenys neskelbtini) nuolat ir sistemingai diskriminavo pareiškėją dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), atkreipia dėmesį į tai, pareiškėjo pasakojimas apie nurodytas aplinkybes nebuvo nei išsamus, nei nuoseklus. Pareiškėjo pasakojimas apie patiriamą diskriminaciją kėlė pagrįstų abejonių. Pirminėje apklausoje pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) jam neleidžia išeiti iš kaimo į savo bitininkystės ūkį kalnuose, dėl to jis negalėjo jų prižiūrėti, kitoje apklausoje paaiškėjo, kad iš tikrųjų jis bites laikė savo kaime, o su (duomenys neskelbtini) jis iš viso nebuvo susidūręs. Atlikus pareiškėjo situacijos tyrimą bei atsižvelgus į nustatytus pasakojimo trūkumus, buvo pagrįstai konstatuota, kad istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojui jį suteikti. Atitinkamai, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė

38. Departamentas nurodo, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Departamentas ir pirmosios instancijos teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus.

39. Departamentas akcentuoja, kad pareiškėjo įžvelgiama grėsmė ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfliktas) yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis. Nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardyta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

40. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, Departamentas nurodo, kad, nustačius, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, lemiančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jam pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

41. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas nesutinka su jį išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę, tačiau pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, priims sprendimą dėl jo savanoriško grįžimo į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2021 m. birželio 7 d. sprendimą 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 12PR-179, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo dienos, Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6K-1129 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tiek Departamento Sprendimas, tiek Komisijos Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, apsiribojo abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas pareiškėjo asmeninių savybių. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas, priimdamas Departamento Sprendimą, pažeidė EŽTT suformuluotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

46. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

47. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

48. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

49. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

50. Tvarkos aprašo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 28 d.) 116.1 punkte nurodyta, kad, remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

51. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais (Tvarkos aprašo 116 p.).

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad bėga nuo karo. Tiek prašyme suteikti prieglobstį, tiek apklausų metu pareiškėjas aiškino, kad jo gyvenamoji vieta bombarduojama, jis užsiėmė bitininkyste, o dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų negalėjo tinkamai vykdyti šios veiklos; skunde ir apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad jis yra diskriminuojamas dėl savo tautybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių aplinkybių, susijusių su jo galima diskriminacija tautybės pagrindu, vertina, ar buvo pagrindas suteikti pareiškėjui prieglobstį ar papildomą apsaugą dėl jo prašyme suteikti prieglobstį nurodytų priežasčių.

53. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Departamento Sprendime akcentuota, kad, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, konstatuotina, jog įžvelgiamą grėsmę prieglobsčio prašytojas iš esmės sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar savo asmeninėmis savybėmis, konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios pareiškėjo įžvelgiamos grėsmės tikimybę, pareiškėjas nepateikė, todėl potencialią grėsmę pareiškėjui Departamentas vertino atsižvelgęs į aktualią kilmės valstybės informaciją. Departamentas konstatavo, kad tyrimo metu surinkta informacija yra suderinama su prieglobsčio prašytojo pasakojimu apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas vietoves bei gyventojų persikėlimą iš oro smūgių paveiktų teritorijų, tikėtina, jog pareiškėjas buvo paveiktas šių įvykių bei priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau Departamentas padarė išvadą, kad nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

54. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su negalėjimu vykdyti ekonominės veiklos, o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, kuriame nurodė, kad jo atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastys buvo ekonominės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

55. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje (Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. sausio mėnesio ataskaitos (duomenys neskelbtini) 35 psl.), spręstina, kad nurodytos ataskaitos rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

56. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (116 p., 116.1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Departamentas tyrimą atliko neišsamiai, rėmėsi tik bendro pobūdžio duomenimis, pažeidė EŽTT suformuluotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatas atmestini. Akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo kokios EŽTT praktikos neatitinka Departamento Sprendimas, kokios Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatos buvo pažeistos, tokių aplinkybių teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

58. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

59. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

60. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė