31b6f844-e14d-4a01-86fe-49c14916668c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1050-558/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19039-2016-0Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Vitai Burneikaitei dalyvaujant vertėjai Ritai Daškevičienei,ieškovui I. B., jo atstovei advokatei E. M., atsakovei J. B., atsakovės atstovui advokatui G. A.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei J. B. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas I. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ 1976 m. spalio 30 d. tarp ieÅ¡kovo I. B. ir J. B., dėl atsakovės kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ priteisiant ieÅ¡kovui ½ dalį buto su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 33 350 Eur);

½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini). (dalies vertė 935,50 Eur), po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei palikti iki santuokos turėtas pavardes, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise Å¡alims po santuokos nutraukimo tenkančiu nekilnojamuoju turtu tvarkÄ : buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dviem izoliuotomis patalpomis, iÅ¡ kurių viena yra mažiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu X ir kita yra didžiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu Y, naudojasi ieÅ¡kovas, o kitomis dviem izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis Z ir W, naudojasi atsakovė.

Likusiomis Å¡io buto su rÅ«siu patalpomis, plane pažymėtomis kitais indeksais bendrai naudojasi ieÅ¡kovas ir atsakove. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 1976 m. spalio 30 d. buvo įregistruota ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka. Pradžioje santykiai tarp sutuoktinių klostėsi gerai, Å¡alys susilaukė dukros, kuri Å¡iuo metu yra pilnametė. Nepilnamečių vaikų neturi. Bėgant metams santykiai paÅ¡lijo, iÅ¡siskyrė požiÅ«ris į bendrÄ gyvenimÄ , Å¡eimos reikalus, nebeliko bendrų interesų.

Atsakovė yra valdinga, agresyvi, nuolatos ieÅ¡kovÄ Å¾emina ir niekina. Namuose nuolatos tvyro psichologinė įtampa, tarpusavio santykiai tapo varginančiais. Atsakovė provokuoja konfliktines situacijas. Nors Å¡alys gyvena viename bute, tačiau bendro Å«kio neveda, santuokiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, todėl ieÅ¡kovas įsitikinęs, kad santuokÄ stengtis iÅ¡saugoti netikslinga. IeÅ¡kovas dėl santuokos iÅ¡irimo kaltina atsakovę, kadangi ji nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡eimos ir nenorėjo imtis priemonių, kad ji bÅ«tų iÅ¡saugota, atsakovė koneveikia ieÅ¡kovÄ , varo jį iÅ¡ namų, neįleidžia į butÄ , liepia iÅ¡eiti ir viskÄ palikti.

Atsakovė apie 10 metų niekur nedirba, ji gauna 150 Eur dydžio pensijÄ . IeÅ¡kovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl atsakovės elgesio ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į policijÄ . IeÅ¡kovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė jam yra nelojali, bendrauja su kalėjime bausmę atliekančiu svetimu vyru, susiraÅ¡inėja su juo, siunčia į įkalinimo įstaigÄ drabužius, siuntinius bei remia finansiÅ¡kai. IeÅ¡kovas teigia, kad jis buvo Å¡eimai lojalus, padėjo atsakovei užauginti du vaikus nuo kito vyro, iÅ¡leisti juos į gyvenimÄ , teikė paramÄ atsakovei ir jos vaikams.

Atsakovė, nors ir elgiasi ciniÅ¡kai, tačiau iÅ¡situokti taikiai nesutinka, slepia iÅ¡tuokai reikalingus dokumentus. Dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovas buvo patyręs neturtinės žalos, ne kartÄ miegojo automobilyje, nes nebuvo įleistas į namus. IeÅ¡kovas serga cukriniu diabetu, tačiau dėl atsakovės kaltės ne visuomet gali vartoti reikalingus medikamentus, neturi galimybės pailsėti prieÅ¡ darbÄ , dėl to patiria stresÄ , pažeminimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie atsiliepia sveikatai.

IeÅ¡kovas turi 40 procentų darbingumo lygį. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti neturtinę žalÄ . Santuokos metu Å¡alys įgijo šį nekilnojamÄ jį turtÄ :ButÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 80,81 kv.m., kurio vertė yra 66 700 Eur; žemės sklypÄ su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė yra 1 871 Eur: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,16 ha ploto, kitos paskirties, vertė 463 Eur; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties, 66,54 kv. m. ploto, vertė 912 Eur;pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio paskirties, vertė 37 Eur;pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio paskirties, vertė 373 Eur; pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio paslirties, vertė 79 Eur; kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių paskirties, vertė 7 Eur.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad transporto priemonė Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams nepriklauso, todėl santuokos metu nedalintina.

Ši transporto priemonė priklauso šalių dukrai, o ieškovas yra tik jos valdytojas. Bendro santuokoje įgyto turto vertė yra 68 571 Eur. Ieškovo nuomone, santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimi. O kadangi atsakovė yra konfliktiško būdo, neįsileidžia ieškovo į namus, nustatytina naudojimosi butu tvarka. Butas yra 4 kambarių, todėl kiekvienas sutuoktinis gali naudotis dviem kambariais ir bendro naudojimo patalpomis. Naudojimosi butu tvarka ir dabar galioja, ieškovas naudojasi mažiausiu ir didžiausiu kambariu, o atsakovė – dviem vidutinio dydžio.

Sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi (I tomas, b. l. 25-29). Atsakovė J. B. kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui I. B., kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutinka. Sutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo bÅ«tų paliktas sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½ dalį. Kitoje dalyje su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teigė, kad 1983 metais susilaukė dukros. Pagyvenus santuokoje, ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų. IeÅ¡kovas galutinai išėjo 2016 m. rugpjūčio 28 d.

Atsakovė stengėsi Å¡eimÄ iÅ¡saugoti. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 11 d. atsakovė užtiko ieÅ¡kovÄ su T. G. bare, nesusivaldė ir apÅ¡aukė sutuoktinį necenzÅ«riniais žodžiais. Šį incidentÄ ieÅ¡kovas nurodo kaip jo žeminimÄ ir negerbimÄ , nors konflikto esmė yra ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė. IeÅ¡kovas yra kaltas dėl to, kad santuoka nutrÅ«ko. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad santuokoje įgytas butas bÅ«tų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo.

Atsakovė Å¡iuo metu naudojasi kambariais, kurių indeksai plane pažymėti, 24-8 (17,96 kv. m.) ir 24-4 (13,75 kv. m.). ieÅ¡kovas naudojasi kambariais, kurių indeksai plane pažymėti 24-5 (11,69 kv. m.) ir 24-7 (11,30 kv. m.). Kitos patalpos yra bendro naudojimo. PraÅ¡o teismo palikti bÅ«tent tokiÄ naudojimosi butu tvarkÄ . Santuokos metu Å¡alys įgijo žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovė praÅ¡o pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi ieÅ¡kovas nenorėjo sklypo pirkti.

Atsakovė pasiskolino 6 000 Lt iÅ¡ N. A. ir už Å¡iuos pinigus įsigijo sklypÄ su statiniais. Taip pat ieÅ¡kovas 2014 m. liepos 2 d. įsigijo automobilį Skoda Octavia, kurį pardavė pilnametei dukrai A. Å .. Transporto priemone naudojasi ieÅ¡kovas vienas, jis automobilį prižiÅ«ri ir remontuoja. Dukra automobiliu nesinaudoja, nors jis ir yra įregistruotas jos vardu. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas jau planavo nutraukti santuokÄ su atsakove, dėl to ir pardavė dukrai transporto priemonę. Kadangi ieÅ¡kovas sumažino sutuoktinių bendro turto vertę, jis privalo pusę Å¡ios sumos kompensuoti atsakovei, t.y. iÅ¡mokėti 869,56 Eur kompensacijÄ .

Atsakovė praÅ¡o teismo santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalinti Å¡alims po ½ dalį po santuokos nutraukimo, nustatyti aukščiau nurodytÄ naudojimosi butu tvarkÄ , žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 869,56 Eur kompensacijÄ už bendro sutuoktinių turto sumažinimÄ , atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturinės žalos priteisimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (I tomas, b. l. 55-58).

IeÅ¡kovas I. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės J. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti patikslintame ieÅ¡kinyje. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais dėl jo kaltės. Atsakovė pavyduliauja kiekvienai moteriai, todėl jos fantazijos apie neiÅ¡tikimybę yra prasimanymas. Jo manymu, atsakovė patvirtino, kad svetimų žmonių akivaizdoje žemino ieÅ¡kovÄ , užgauliojo, įžeidinėjo bei agresyviai elgėsi.

Atsakovė, žinodama, kad ieÅ¡kovas yra netekęs 60 procentų darbingumo bei sergantis cukriniu diabetu, nepaisydama jokių teisingumo ir protingumo kriterijų, siekia naudotis didžiausiais buto kambariais. IeÅ¡kovas nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje. Atsakovė nurodė, kad ji skolinosi lėšas, siekdama įsigyti žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ N. A.. Paskola Å¡iam fiziniams asmeniui yra grÄ Å¾inta ir grÄ Å¾ino jÄ ieÅ¡kovas. Turtas buvo įgytas santuokos metu, remontÄ ir pagerinimus darė ieÅ¡kovas.

Atsakovė neįrodė, jog nurodytas žemės sklypas su statiniais yra jos asmeninė nuosavybė (I tomas, b. l. 79-82). Taip pat ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinio patikslinimÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovės iÅ¡puoliai prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ kartojasi, namuose patiriamas nuolatinis stresas, paÅ¡lijo ieÅ¡kovo sveikata (I tomas, b. l. 161-162). Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio patikslinimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus (I tomas, b. l. 187-188).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas I.

B. palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad serga inkstų dialize ir cuktriniu diabetu, neseniai patyrė miokardo infarktÄ . Jam yra nustatytas 40 procentų dalinis darbingumas. Atsakovė yra labai pavydi, nuolat kelianti konfliktus. Net ieÅ¡kovui apsiperkant prekes parduotuvėje ir kalbant su kasininke, atsakovė keldavo konfliktines situacijas. Taip pat atsakovė iÅ¡kėlė konfliktÄ ieÅ¡kovo darbovietėje, kurioje sumušė ieÅ¡kovo bendradarbę – Å¡iuo metu byla nagrinėjama teisme.

IeÅ¡kovas Å¡alių bute neturi savo privačios erdvės, atsakovė paslepia jo asmeninius daiktus, dokumentus. Sutuoktinė, be jo žinios, ieÅ¡kovÄ iÅ¡deklaravo iÅ¡ buto, todėl jam sukėlė nepatogumų pas gydytojÄ iÅ¡raÅ¡ant receptinius vaistus. Dėl nervinės įtampos pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata. VisÄ santuokoje kartu nugyventÄ gyvenimÄ ieÅ¡kovas rÅ«pinosi Å¡eima, padėjo užauginti atsakovės dvi dukteris, o iÅ¡ sutuoktinės jokios paramos ir palaikymo nesulaukė. Jis didžiÄ ja dalimi prisidėjo prie Å¡eimos gerovės, nes atsakovė nuo 2003 metų niekur nedirba. 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Å¡eimoje įvyko krizė, todėl jis išėjo pas savo seserį, pas kuriÄ pagyveno 20 dienų. Taip pat ne kartÄ yra nakvojęs ir pas namo kaimynÄ , kai namuose kildavo didžiuliai konfliktai. Buto mokesčius moka kiekvienas per pusę. Kadangi tarp sutuoktinių dideli nesutarimai, bÅ«tina nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . IeÅ¡kovas sutiko, kad jis po santuokos nutraukimo naudotųsi 24-5 ir 24-4 kambariais bei tamsiuoju kambariuku. Kitais dviem kambariais – 24-7 ir 24-8 – naudosis atsakovė. PraÅ¡o teismo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, nes sveikata yra pablogėjusi, daug pinigų iÅ¡leidžia gydymui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nesutarimai Å¡eimoje prasidėjo, kai ieÅ¡kovas įsidarbino vairuotoju kavinėje ir ten susipažino su T. G.. Atsakovė nuėjusi į ieÅ¡kovo darbovietę iÅ¡keikė necenzÅ«riniai žodžiais aukščiau nurodytÄ moterį dėl neiÅ¡tikimybės. T. G. yra skambinusi atsakovei ir sakiusi, kad ji ateis gyventi į Å¡alių butÄ . Å ie žodžiai atsakovę labai įskaudino, todėl ir įvyko konfliktas ieÅ¡kovo darbovietėje. Sutuoktiniai tarpusavyje nesugyveno, todėl dažnai buvo kviečiama policija.

Atsakovė norėtų, kad jai naudotis bÅ«tų priskirti didesni kambariai, kadangi pas atsakovę atvyksta jos vyresni vaikai, kurie galės apsistoti viename iÅ¡ kambarių. IeÅ¡kovas pardavė automobilį pilnametei dukrai, tačiau sutikimo parduoti transporto priemonę ji nėra davusi ir automobiliu naudojasi ieÅ¡kovas. Todėl atsakovė praÅ¡o kompensacijos. Atsakovė pripažino, kad žemės sklypas, esantis Å alčininkų rajone yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė patikslino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , praÅ¡ydama priteisti nurodytÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais jai, ieÅ¡kovui iÅ¡mokant kompensacijÄ .

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas S. N., kuris yra Å¡alių kaimynas, gyvenantis 6 aukÅ¡te, nurodė, kad ieÅ¡kovas porÄ kartų pas jį yra nakvojęs, kai atsakovė buvo iÅ¡vijusį jį iÅ¡ namų. IeÅ¡kovo girto nėra matęs, siÅ«lė jam iÅ¡gerti, tačiau jis atsisakė. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja A. G., kuri yra ieÅ¡kovo sesuo, nurodė, kad sutuoktiniai pastaruoju metu labai blogai sutarė. 2016 metų rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovas paskambino liudytojai ir pasakė, kad negali įeiti į namus.

Gyveno sesers namuose apie mėnesį. Žino, kad atsakovė liudytojos nemėgsta, nes liudytoja buvo prieÅ¡ jų santuokÄ , nes nenorėjo, kad ieÅ¡kovas vestų atsakovę, kuri turėjo savo du vaikus. IeÅ¡kovas ne kartÄ buvo vejamas iÅ¡ namų. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo I. B. ir atsakovės J. B. santuoka sudaryta 1976 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įraÅ¡o Nr. 3998 (I tomas b. l. 6).

Å alys nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorių neturi. Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. IeÅ¡kovas santuokÄ praÅ¡o nutraukti dėl atsakovės kaltės. Atsakovės nuomone, santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės.CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pina.Å eimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu.

Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo, nepaisant to, kad sutuoktiniai gyvena viename bute. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iÅ¡irimÄ dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė yra agresyvi, Å«maus bÅ«do, ne kartÄ teko kreiptis į policijos pareigÅ«nus dėl atsakovės elgesio. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikia duomenų, kad ikiteisminis tyrimas dėl tarpusavio incidentų ar dėl smurto artimoje aplinkoje bÅ«tų pabaigtas, konstatuojant atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę.

Taigi kreipimasis į policijÄ , ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar nereiÅ¡kia ir neįrodo, kad pabaigus ikiteisminį tyrimÄ dėl nurodyto incidento buvusios aplinkybės bus tikrai konstatuotos ir kaltės faktas patvirtintas. Atsakovė ieÅ¡kovÄ kaltina neiÅ¡tikimybe, tačiau į bylÄ nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio patvirtinti jos argumentus apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę (CPK 178 straipsnis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima ne tik fiziÅ¡kai gyventų kartu, tačiau ir bÅ«tų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks gyvenimas abu juos iÅ¡ dalies tenkino ir dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nutraukus santuokÄ atsakovei, jai pageidaujant, paliekama santuokos metu turėta pavardė B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Abi šalys patvirtino, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d., kai ieškovas išsikėlė laikinai pagyventi į jo sesers namus, todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Dėl tarpusavio išlaikymo.Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteikiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas prašė teismo nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismas konstatavo, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡io ieÅ¡kovo praÅ¡ymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.

Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo.Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuokÄ yra iÅ¡sprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Teismas konstatuoja, jog Å¡alys santuokos metu įgijo:1. ButÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. 1098-5004-4016:0021, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 80,81 kv.m., kurio vertė yra 63 400 Eur (I tomas, b. l. 153);

2. žemės sklypÄ su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė yra 1 871 Eur (I tomas, b. l. 9-13): 2.1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto, kitos paskirties, vertė 463 Eur; 2.2. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,54 kv. m. ploto, vertė 912 Eur;2.3. pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 37 Eur;2.4. pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 373 Eur; 2.5. pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 79 Eur; 2.6. kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nurodytÄ turtÄ po santuokos nutraukimo padalinti Å¡alims lygiomis dalimis po ½ dalį.

Atsakovė sutiko, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo bÅ«tų padalintas kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį. Nesant tarp Å¡alių ginčo dėl minėto buto vertės ir padalijimo, teismas minėtÄ butÄ Å¡alims priteisia lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Atsakovė prašė žemės sklypÄ su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 1 871 Eur, pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad žemės sklypas su statiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovė patikslino prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydama minėtÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais priteisti jai, ieÅ¡kovui iÅ¡mokant kompensacijÄ , nes ieÅ¡kovas nenorėjo Å¡io sklypo pirkti, todėl ji skolinosi pinigų iÅ¡ N. A.. IeÅ¡kovas tokiam praÅ¡ymui prieÅ¡taravo, nurodė, kad paskolinti pinigai buvo grÄ Å¾inti iÅ¡ jo lėšų, kad jis minėtame žemės sklype dirbo, remontavo sklype esančius pastatus ir pan. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natÅ«ra padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių paskolos sutarčių ar kitų įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo iÅ¡ asmeninių lėšų, ar iÅ¡ asmeninių lėšų grÄ Å¾ino paskolÄ (nepateikti pakvitavimo, banko pavedimai ar pan.), kuri buvo paimta sklypui su statiniais įsigyti.

Teismas atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , į tai, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, Å¡alims vedant bendrÄ Å«kį bei vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. numatytu prioritetu turto padalijimui natÅ«ra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,54 kv. m. ploto, Å«kiniu pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), priteisia ieÅ¡kovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ dalį.

Teismo vertinimu toks turto padalinimas maksimaliai atitiktų Å¡alių interesus. Darytina iÅ¡vada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natÅ«ra, pripažįstant, kad Å¡alims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtÄ valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sÄ lygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, tačiau ieÅ¡kovas yra transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), valdytojas (I tomas, b. l. 7).

Atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b. l. 8). Atsakovė nurodė, kad aukščiau nurodytÄ transporto priemonę atsakovas pardavė dukrai, tačiau pastaroji transporto priemone nesinaudoja. Kadangi ieÅ¡kovas, parduodamas santuokoje įgytÄ transporto priemonę, sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį, atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti jai 869,56 Eur (3 000 Lt) kompensacijÄ .Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas I. B. 2014 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo keleivinį automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000 Lt. 2014 m. liepos 19 d. aukščiau nurodytÄ transporto priemonę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ieÅ¡kovas pardavė dukrai A.

Å . už 6 000 Lt (I tomas, b. l. 68-69). IeÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡ia transporto priemone jis iki Å¡iol naudojasi. Remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu, Å¡alims gyvenant kartu, vedant bendrÄ Å«kį, todėl yra pagrindo teigti, kad automobilis įgytas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovas perleido sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį pilnametei dukrai be atsakovės sutikimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.

Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 868,86 Eur (3 000 Lt) kompensacijÄ atsakovės naudai. Dėl naudojimosi butu tvarkos. Siekiant iÅ¡laikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumÄ bei užkirsti keliÄ naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, teismas nustato ir padalyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ (CK 4.81 str.). IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu galutinai sutikslinęs reikalavimÄ nurodė, kad bÅ«tų nustatyta tokia naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka: ieÅ¡kovas naudojasi kambariais, kurie plane yra pažymėti 24-4 (13,75 kv. m.) ir 24-5 (11,69 kv. m.) bei tamsiuoju kambariu, plane pažymėtu 24-6 (2,39 kv. m.), o atsakovė po santuokos nutraukimo naudojasi kambariais, plane pažymėtais 24-7 (11,30 kv. m.) ir 24-8 (17,96 kv. m.).Atsakovė, teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, su tokia naudojimosi tvarka nesutiko.

Prašė teismo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi kambariais 24-4 (13,75 kv. m.) ir 24-8 (17,96 kv. m.), o ieÅ¡kovas - 24-5 (11,69 kv. m.) ir 24-7 (11,30 kv. m.). Atsakovė nurodė, kad pas jÄ Ä¯ svečius atvyksta pilnametės dukros, todėl jos galės apsistoti didesniuose kambariuose. Atsakovės pasiÅ«lyta daikto naudojimosi tvarka prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, nes atsakovė praÅ¡o palikti jai naudotis didžiausiais bute esančiais kambariais, ieÅ¡kovui paliekant mažiausius.

Nurodytas butas priklauso šalims lygiomis dalimis, todėl ir naudojimosi tvarka turi atitikti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovas sutiko, kad atsakovė naudotųsi didesniais kambariais nei jis, bet būtų logiška sutuoktiniams palikti naudotis kambariais, kurie yra šalia vienas kito, o ne priešingose buto pusėse, atsižvelgiant į tai, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Taip pat ieškovas paaiškino, kad 24-6 (2,39 kv. m.) patalpa (sandėliuku) jis visada naudojosi.

Dėl nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra tenkintinas ir nustatytina ieÅ¡kovo siÅ«loma daiktu naudojimosi tvarka. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IeÅ¡kovas patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 62 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b. l. 39), 300 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b. l. 23-25). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atidėjo likusios dalies – 746 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo (I tomas, b. l. 36).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo 60 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kadangi jam yra nustatytas nedarbingumas, jis nuolat serga, jo pajamos nedidelės. Ä® bylÄ yra pateiktas ieÅ¡kovo I. B. neįgaliojo pažymėjimas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra 40 procentų darbingas (I tomas, b. l. 16), jis patyrė miokardo infarktÄ , todėl lėšos yra reikalingos jo gydymuisi.

Remiantis iÅ¡dėstytu teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovė J. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1456-6385 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (I tomas, b. l. 48-49). Atsakovei yra suteikta teisinių paslaugų už 232,53 Eur (I tomas, b. l. 152). Jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas kėlė keturis reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo, iš kurių vienas yra atmestas, vienas patenkintas iš dalies ir du patenkinti pilnai. Ieškovo ieškinys yra patenkintas 70 procentų, todėl jam iš atsakovės priteistina 43,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 210 Eur (300 Eur x 70 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė kėlė reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe (patikslinus – žemės sklypo su jame esančiais pastatais priteisimo jos naudai iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ , iÅ¡skyrus butÄ ), kompensacijos priteisimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Jos prieÅ¡ieÅ¡kinis yra patenkintas 50 procentų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 116,27 Eur (232,53 Eur x 50 proc.) iÅ¡laidų už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .             Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

             IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).            Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1976 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3998, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ :Priteisti ieÅ¡kovui I.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį Å¡io nekilnojamojo turto:ButÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 80,81 kv.m., kurio vertė yra 63 400 Eur;žemės sklypÄ su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė yra 1 871 Eur:

1. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto, kitos paskirties, vertė 463 Eur;

2. pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,54 kv. m. ploto, vertė 912 Eur;3. pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 37 Eur;4. pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 373 Eur;

5. pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 79 Eur;

6. kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur.Priteisti iÅ¡ I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 869,56 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas I.

B. naudojasi šiomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-4, 24-5 ir 24-6;po santuokos nutraukimo atsakovė J. B. naudojasi šiomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-7 ir 24-8;Likusiomis buto patalpomis, t.y. 24-1, 24-2, 24-3, 24-9, šalys naudojasi bendrai.Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,40 Eur (keturiasdešimt tris eurus keturiasdešimt euro centų) sumokėto žyminio mokesčio ir 210 Eur (du šimtu dešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti I.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 116,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika eurų ir dvideÅ¡imt septynis euro centus) valstybės naudai už atsakovei J. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.              Sprendimui įsiteisėjus, laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, panaikinti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos iÅ¡siųsti patvirtintÄ sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos iÅ¡siųsti patvirtintÄ sprendimo kopijÄ Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, VÄ® Registrų centrui, kad bÅ«tų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

             Teisėja                                                                                             Daina Knezevičienė