31aeff32-035d-433c-bb9c-644535e4254d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-607-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01394-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LietuviÅ¡kų degalinių tinklas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LietuviÅ¡kų degalinių tinklas“ ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „CPO LT“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LietuviÅ¡kų degalinių tinklas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti atviro konkurso bÅ«du vykdomo tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogÄ â€œ, pirkimo Nr. 391283 (toliau – ir Pirkimas), dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties 2 priedas. Pagrindinės sutarties forma“ (toliau – ir Pagrindinė sutartis) 4.2.1 punktÄ , nurodant, kad benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų įkainiai apskaičiuojami ne prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizÄ ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dienÄ 10 val., taikomos Juodeikių k., Mažeikių r. terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotÄ antkainį (atėmus fiksuotÄ nuolaidÄ ), o iÅ¡ degalinėje pirkimo metu taikytos benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų kainos, atėmus fiksuotÄ nuolaidÄ .

2. IeÅ¡kovės nuomone, Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtinta degalų kainodara yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta ir patikslinta. Ginčijama Pagrindinės sutarties nuostata yra sukonstruota taip, jog tiekėjai yra priversti degalus įsigyti iÅ¡ konkretaus degalų gamintojo – akcinės bendrovės (toliau – AB) „Orlen Lietuva“. Visų pirma, minėtu Pagrindinės sutarties punktu atsakovė įtvirtino ne tik degalų kainodaros metodikÄ , bet ir reikalavimus Pirkimo objektui, kurie prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 37 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms.

Ginčijamoje Pagrindinės sutarties nuostatoje yra konkrečiai nurodomas degalų tiekimo Å¡altinis, degalų kainodara yra iÅ¡ esmės pritaikyta vienam tiekėjui, t. y. AB „Orlen Lietuva“, o sÄ lyga, jog vienas iÅ¡ degalų kainos komponentų yra AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo protokolo bazinė 1 litro degalų kaina, galiojanti degalų įsigijimo dienÄ 10 val., taikoma Juodeikių k., Mažeikių r. esančiame terminale, sukuria netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacijÄ . Antra, Pirkimo sÄ lygose numatyta degalų kainodara, pagrįsta AB „Orlen Lietuva“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytomis kainomis, dirbtinai mažina konkurencijÄ , neteisėtai įtvirtina dominuojančiÄ AB „Orlen Lietuva“ padėtį degalų rinkoje ir tokiu bÅ«du pažeidžia VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

Be to, Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktas prieÅ¡tarauja ir racionalaus lėšų naudojimo principui, nes net ir tuo atveju, jei tiekėjas įsigytų degalus iÅ¡ kito degalų gamintojo už mažesnę kainÄ nei nurodyta AB „Orlen Lietuva“ protokole, tiekėjas vis tiek turėtų pasiÅ«lyti perkančiajai organizacijai degalus, kurių bazinė kaina lygi AB „Orlen Lietuva“ nustatytai kainai, pridėdamas savo pasiÅ«lytÄ antkainį (atimdamas nuolaidÄ ), t. y. tiekėjas bus priverstas perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau, nei jis realiai galėtų pasiÅ«lyti.

Trečia, ginčijama sÄ lyga proteguojama AB „Orlen Lietuva“, turinti dominuojančiÄ padėtį Lietuvos rinkoje, ir tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 7 straipsnis ir laisvas prekių judėjimas. Tiekėjai iÅ¡ esmės yra priversti degalus įsigyti tik iÅ¡ Lietuvoje veikiančio degalų gamintojo AB „Orlen Lietuva“ ir bÅ«tent minėtos bendrovės gaminamus degalus parduoti perkančiajai organizacijai.

3. Atsakovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) „CPO LT“ su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad analogiÅ¡kas klausimas dėl Pirkimo kainodaros jau iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019. Minėtu sprendimu analogiÅ¡ka kainodara pripažinta visiÅ¡kai teisėta. Nagrinėjama byla yra inicijuota subjektų, kurie per savo akcininkus yra susiję su minėtÄ bylÄ inicijavusiais subjektais, taigi ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir inicijuodama ginÄÄ tik siekia vilkinti Pirkimo procedÅ«ras.

Atsakovės nuomone, jos nustatyta kainodara yra tinkama, objektyvi ir visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirkimo kainodara yra pagrįsta objektyviausiu rinkoje esančiu šaltiniu nustatant bazinę degalų kainos dalį – AB „Orlen Lietuva“ terminalo viešai skelbiamais kainodaros protokolais. Toks bazinės degalų kainos nustatymas niekaip negali būti vertinamas, kaip proteguojantis būtent AB „Orlen Lietuva“ ar juo labiau įpareigojantis Pirkime siekiančius dalyvauti tiekėjus įsigyti degalus būtent iš AB „Orlen Lietuva“.

Tokia kainodara yra patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos ir rekomenduojama taikyti degalų įsigijimo pirkimuose. Tuo tarpu ieÅ¡kovės siÅ«lymas degalų kainas nustatyti pagal atskirų degalinių vieÅ¡ai skelbiamas kainas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, sudarantis prielaidas tiekėjams piktnaudžiauti bei perkančiosioms organizacijoms neracionaliai panaudoti degalų pirkimams skirtas lėšas ir todėl Viešųjų pirkimų tarnybos neberekomenduojamas naudoti. Be to, ieÅ¡kinio reikalavimai yra ydingi, kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę nustatyti konkrečias Pirkimo sÄ lygas, nors teismas negali sprendimu nustatyti perkančiosioms organizacijoms tokio pobÅ«džio įpareigojimų.

Atsakovės nuomone, teiginiai, kad AB „Orlen Lietuva“ gali manipuliuoti vieÅ¡ai skelbiamomis terminale taikomomis kainomis, yra nepagrįsti, kadangi AB „Orlen Lietuva“ degalus pagal skelbiamas terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų. Nustatant Pirkimo kainodarÄ konkrečiai pasirinktas bÅ«tent terminalas, esantis Juodeikių k., Mažeikių r., nes Å¡is terminalas yra įsikÅ«ręs arčiausiai naftos perdirbimo gamyklos, todėl apskaičiuojant jame taikomÄ bazinę kainÄ , ji yra mažiausiai iÅ¡kraipoma kuro gabenimo iÅ¡ perdirbimo gamyklos kaÅ¡tų ir geriausiai atspindi realiÄ degalų kainos bazę.

Pirkimo sÄ lygose nėra visiÅ¡kai jokio draudimo ar apribojimo Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui pirkti degalus iÅ¡ kitų degalų gamintojų ir tokius degalus parduoti degalinėse pagal Pirkimo pagrindu sudarytas pagrindines sutartis, o terminale skelbiamų kainų naudojimas kaip bazinio įkainio niekaip negali užkirsti kelio Pirkime dalyvauti ir pagrįstus pasiÅ«lymus pateikti bet kuriems tiekėjams (degalinių operatoriams). IeÅ¡kovė painioja dvi savo pobÅ«džiu ir esme skirtingas kategorijas – reikalavimus Pirkimo objektui ir Pirkimo apskaičiavimo mechanizmÄ , klaidingai interpretuodama aplinkybę, kad AB „Orlen Lietuva“ terminale taikomų bazinių kainų naudojimas Pirkimo kainodaroje verčia Pirkime siekiančius dalyvauti tiekėjus degalus įsigyti bÅ«tent iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“.

Pirkimo kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazine kaina neturi jokios įtakos ir nesuteikia jokių geresnių sÄ lygų nei tiekėjams, kurie visgi įsigyja degalus iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“, nei tiekėjams, kurie įsigyja degalus iÅ¡ kitų Å¡altinių. Visi jie turi vienodas sÄ lygas varžytis dėl konkurencingos kainos pasiÅ«lymo bei preliminariųjų ir vėliau pagrindinių sutarčių sudarymo Pirkime.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡vadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekėms nebuvo nustatyti specialÅ«s reikalavimai, kurie galėtų bÅ«ti pripažįstami diskriminaciniais, nėra pagrindo spręsti ir apie lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ , taip pat nenustatyta, kad pasirinkta kainodara galėtų bÅ«ti neadekvati priemonė Pirkimo tikslui pasiekti. Nenustatyta, kad Pirkimui skirtos lėšos buvo naudojamos neracionaliai, taip pat nėra nustatytas AB „Orlen Lietuva“ potencialus suinteresuotumas neadekvačiai didinti degalų kainÄ .

5. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) iÅ¡vadoje nurodė, kad KÄ® 7 straipsnis nedraudžia Å«kio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, atliekant veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , nepagrįstai varžo kitų Å«kio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Dėl to net ir nustačius, kad AB „Orlen Lietuva“ užima dominuojančiÄ padėtį atitinkamoje rinkoje, nebÅ«tų pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas KÄ® 7 straipsnis, jei nebÅ«tų nustatyti KÄ® 7 straipsnyje įtvirtinti veiksmai.

Å iuo atveju perkančioji organizacija, o ne AB „Orlen Lietuva“ nustatė pirkimo sÄ lygas, dėl to skundžiamų pirkimo sÄ lygų nustatymas priklauso ne nuo AB „Orlen Lietuva“ valios ar veiksmų, o nuo VÅ¡Ä® „CPO LT“, o KÄ® 7 straipsnyje draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi įtvirtintas bÅ«tent Å«kio subjektui, kuris užima dominuojančiÄ padėtį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 884,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimus, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, kurioje buvo ginčijama iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka pirkimo sÄ lyga, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog atsakovės pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo bÅ«das yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus, be to, toks kainodaros mechanizmas, kai kainos nustatymas pagrįstas objektyviais ir tarpusavyje palyginamais duomenimis, akivaizdžiai sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes bei užtikrina, kad visose to paties tiekėjo degalinėse tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sigyjami degalai kainuos tiek pat.

Be to, teismas atsižvelgė į minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog siekis, kad prekių įkainis bÅ«tų apskaičiuojamas remiantis ieÅ¡kovų degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiÅ¡kumo principo, nes degalinėse vieÅ¡ai nurodomos degalų kainos yra pastoviai kintančios, pateikiamos su tiekėjų maržomis, kurios taikomos pavieniams pirkėjams mažmeninėje prekyboje. Teismas pripažino, kad nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje pirkimo sÄ lygos iÅ¡ dalies skyrėsi, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė ir teismas nenustatė kaip tos kitos skirtingos sÄ lygos iÅ¡ esmės lėmė ginčo sÄ lygos vertinimÄ Å¡ioje byloje, todėl sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti minėta Lietuvos apeliacinio teismo byla, kurioje buvo analizuojamos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos sÄ lygos teisėtumas.

8. Atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadas, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog ginčijama pirkimo sÄ lyga lemia AB „Orlen Lietuva“ dominuojančiÄ padėtį, bei pažymėjo, kad Å¡io Å«kio subjekto galimi veiksmai ateityje nėra Å¡ios bylos dalykas. Jei bÅ«tų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, tokiu atveju tokia veikla bÅ«tų atitinkamos veiklos priežiÅ«rÄ vykdančių institucijų priežiÅ«ros objektas.

9. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Pirkimo sÄ lygas tiekėjams nedraudžiama pirkti degalus ne iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“, o iÅ¡ kitų įmonių ir juos parduoti pagal Pirkimo sutartis. Pirkimo sÄ lygose nenurodytas konkretus gamintojas, iÅ¡ kurio konkrečiai bÅ«tų reikalaujama įsigyti degalus, todėl teismas sprendė, kad ginčijama pirkimo sÄ lyga neprieÅ¡tarauja VPÄ® 37 straipsnio 3 ir 5 dalims, o pirkimo kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazine kaina neturi įtakos pirkimo objektui, nepažeidžia vieÅ¡ojo pirkimo principų.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje panaÅ¡iais atvejais buvo konstatuota, jog pirkimo sÄ lygose nurodytas AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobÅ«džio dokumentas, todėl pirkimo dokumentuose numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taÅ¡kas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainÄ , bei negali bÅ«ti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB ,,Orlen Lietuva“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014).

10. Teismas konstatavo, kad ginčijama sÄ lyga suformuluota pakankamai aiÅ¡kiai, t. y. jog pasiÅ«lymas bus vertinamas ne pagal AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinę kainÄ , o pagal tiekėjo nurodytÄ antkainio / nuolaidos dydį, taigi tiekėjas turi galimybę savo nuožiÅ«ra pasiÅ«lyti kainÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė UAB „LietuviÅ¡kų degalinių tinklas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai suteikė prejudicinę galiÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje dalyvavo kitos Å¡alys, be to, buvo ginčijamos kito vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, kurios skyrėsi nuo Å¡ioje byloje ginčijamų sÄ lygų. Ginčo Pirkime įtvirtini Pirkimo dokumentų pasikeitimai, kurie susiję su preliminariosios sutarties vykdymu, administraciniais mokesčiais, susijusiais su preliminariosios sutarties sudarymu bei nutraukimu, įtvirtintos naujos nuostatos dėl atsakovės teisės nurodyti miesto ir magistralinius kelius, kuriuose galima įsigyti prekes, taip pat nurodyti nauji Pirkimo sutarties pažeidimo atvejai, taip pat keitėsi ir Pirkimo objektas.

Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 nagrinėtas klausimas buvo susijęs iÅ¡imtinai su VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas susijęs ir su VPÄ® 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyto draudimo pažeidimu, t. y. atsakovei neteisėtai nustačius konkretų tiekimo Å¡altinį. 11.2. Teismas sprendimÄ grindė Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadomis, perkeldamas jas į sprendimo tekstÄ , tačiau Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumo iÅ¡ esmės neanalizavo ir dėl Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė jokio vertinimo.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė pareigÄ motyvuoti skundžiamÄ sprendimÄ , kas laikytina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas minėtoms iÅ¡vadoms ne tik nepagrįstai suteikė aukÅ¡tesnę galiÄ , bet ir iÅ¡ esmės jam tenkančiÄ teisingumo vykdymo ir teismo sprendimo priėmimo kompetencijÄ perdavė minėtoms institucijoms. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba savo iÅ¡vadoje iÅ¡ esmės konstatavo, kad degalų kainos manipuliavimo galimybė iÅ¡ tiesų egzistuoja, o bÅ«tent tokios situacijos susidarymui ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu ir siekė užkirsti keliÄ .

Net ir prielaidÄ pažeisti VPÄ® įtvirtintas nuostatas bei principus sudarančios vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygos turi bÅ«ti pripažintos neteisėtomis. Tuo tarpu Konkurencijos taryba neatliko jokio tyrimo dėl civilinės bylos aplinkybių ir pateikė tik bendrojo pobÅ«džio informacijÄ . 11.3. Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtinta nuostata neatitinka VPÄ® 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvo, nes minėtame punkte įtvirtinta degalų kainodara yra iÅ¡ esmės naudinga ir pritaikyta vienam tiekėjui, t. y.

AB „Orlen Lietuva“, o sÄ lyga, jog vienas iÅ¡ degalų kainos komponentų yra AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo protokolo bazinė 1 litro degalų kaina, galiojanti degalų įsigijimo dienÄ 10 val., taikoma Juodeikių k., Mažeikių r. esančiame terminale, sukuria netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacijÄ . AB „Orlen Lietuva“ turi vienaÅ¡aliÅ¡kÄ teisę nustatyti vienÄ iÅ¡ Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų, tuo tarpu nei VPÄ®, nei Pirkimo dokumentų nuostatos nedraudžia Pirkime dalyvauti ir pačiai AB „Orlen Lietuva“, kuri yra aktyvi viešųjų pirkimų, kurių objektas yra degalų įsigijimas, dalyvė. 11.4.

VPÄ® 37 straipsnio 5 dalis nustato, kad apibÅ«dinant pirkimo objektÄ , techninėje specifikacijoje negali bÅ«ti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo Å¡altinis, konkretus procesas, bÅ«dingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams bÅ«tų sudarytos palankesnės sÄ lygos arba jie bÅ«tų atmesti. Å iuo atveju Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte konkrečiai įvardinama AB „Orlen Lietuva“, kurios skelbiama bazinė 1 litro degalų kaina, galiojanti bÅ«tent AB „Orlen Lietuva“ terminale, sudaro vienÄ iÅ¡ Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų, kuris iÅ¡ esmės priklausomas nuo vienaÅ¡aliÅ¡kų AB „Orlen Lietuva“ sprendimų, ir apibÅ«dina Pirkime ketinamų įsigyti degalų tiekimo charakteristikas.

Taigi ginčijamoje Pagrindinės sutarties nuostatoje yra konkrečiai nurodomas degalų tiekimo Å¡altinis, o tai pažeidžia VPÄ® 37 straipsnio 5 dalį. 11.5. Rėmimasis AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis pažeidžia skaidrumo principÄ , nes nėra jokių AB „Orlen Lietuva“ privalomų metodikų ar taisyklių, pagal kurias turėtų bÅ«ti apskaičiuojamos skelbiamos didmeninės degalų kainos. AB „Orlen Lietuva“ apskritai teisės aktais nėra įpareigota skelbti didmeninių degalų kainų, kainų skelbimas, kuriuo grindžiamas paskelbtas Pirkimas, priklauso iÅ¡imtinai tik nuo AB „Orlen Lietuva“ valios.

AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali reprezentuoti realių rinkos kainų, nes Juodeikių terminalas yra tik vienas iÅ¡ daugelio AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimo terminalų. Be to, Pirkime remiamasi vienos dienos protokolo kainomis, nors Pirkimo dalyviai neperka iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ degalų remiantis vienos dienos protokolo kainomis. Taigi centralizuotuose degalų pirkimuose nustačius ginčijamÄ kainodarÄ , sudaromos sÄ lygos manipuliuoti Juodeikių terminalo vienos dienos kainomis, kaip bus naudinga AB „Orlen Lietuva“, jai priklausančiam degalinių tinklui ar stambiems degalinių tinklams, perkantiems iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ didelius kiekius degalų, o dėl to nukentėtų kiti rinkos dalyviai.

Pavyzdžiui, nustačius ginčijamÄ kainodarÄ , sudaromos sÄ lygos AB „Orlen Lietuva“ susitarimams su stambesniais tiekėjais dėl vienos dienos kainų protokolo, esančio vieÅ¡ojo pirkimo įkainio baze, padidinimo, taip padidinant perkančiųjų organizacijų iÅ¡laidas, ir atitinkamai tiekėjų pelnÄ . Be to, Pirkimo sÄ lygos suteikia AB „Orlen Lietuva“ galimybę kontroliuoti Pirkimo eigÄ , nes Å¡i bendrovė gali bet kada nutraukti Juodeikių terminalo vienos dienos protokolo kainų skelbimÄ ir tuo pačiu nutraukti PirkimÄ . 11.6.

Pirkimo kainodara turi bÅ«ti grindžiama degalinių skelbiamomis kainomis, nes tai lygiaverčių dalyvių rinkoje, kurioje vyrauja konkurencija, nustatomos kainos, o ne vienaÅ¡aliÅ¡kas sprendimas, priimamas dominuojančiÄ padėtį rinkoje užimančios įmonės. 11.7. Teismas padarė ginčijamos Pirkimo sÄ lygos turinį neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad pasiÅ«lymai Pirkime bus vertinami ne pagal AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinę kainÄ , o pagal tiekėjo nurodytÄ antkainio / nuolaidos dydį.

Pagal atsakovės įtvirtintÄ degalų kainodarÄ , degalų kaina susideda iÅ¡ dviejų komponentų: AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo protokolo bazinės 1 litro degalų kainos, galiojančios degalų įsigijimo dienÄ 10 val., taikomos Juodeikių k., Mažeikių r. esančiame terminale ir tiekėjo antkainio (atėmus fiksuotÄ nuolaidÄ ). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjas įsigytų degalus iÅ¡ kito degalų gamintojo už mažesnę kainÄ , nei nurodyta 1 litro kaina, skelbiama AB „Orlen Lietuva“ protokole, Pirkime ketinamų įsigyti degalų kaina bÅ«tų vis tiek apskaičiuojama pagal AB „Orlen Lietuva“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatomÄ bazinę 1 litro degalų kainÄ .

Tokiu bÅ«du potencialiai gali susiklostyti situacija, jog tiekėjas bus priverstas perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau nei jis realiai galėtų pasiÅ«lyti. 11.8. Siekdama tinkamai ir laiku sureaguoti į Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadas, ieÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 20 d. EPP priemonėmis pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, tačiau teismas nei teisėjos rezoliucija, nei nutartimi neiÅ¡sprendė Å¡ių paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu priėmimo klausimo. Dėl Å¡ių paaiÅ¡kinimų (ne)priėmimo nėra pasisakyta ir skundžiamame sprendime, todėl spręstina, kad teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir taip pažeidė civilinio proceso procesinio sÄ Å¾iningumo, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir rungimosi principus.

12. Atsakovė VÅ¡Ä® „CPO LT“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nesirėmė ankstesniu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiais prejudicinę galiÄ , o pagrįstai rėmėsi ankstesniame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime suformuotais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, kaip aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota teismų praktika ginčo klausimais.

Teismo nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime buvo sprendžiamas ginčas dėl visiÅ¡kai analogiÅ¡kos nustatytos kainodaros bei analogiÅ¡kos atsakovės pageidaujamos kainodaros, todėl ankstesniame sprendime Å¡iais visiÅ¡kai analogiÅ¡kais klausimais aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotomis aiÅ¡kinimo taisyklėmis pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . 12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjų pasiÅ«lymai Pirkime bus vertinami tik pagal tiekėjų pasiÅ«lytÄ antkainio / nuolaidos dydį, o AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinė kaina neturės įtakos pasiÅ«lymų vertinimo metu ir bus naudojama tik vykdant sutartį ir faktiÅ¡kai apskaičiuojant pagal Pirkimo sutartį įsigyjamų degalų kainÄ .

IeÅ¡kovė galimai tikslingai painioja du skirtingus dalykus – AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos reikÅ¡mę vertinant pasiÅ«lymus ir vykdant pagrindines sutartis. Be to, ieÅ¡kovė neteisingai interpretuoja Pirkimo kainodaros apskaičiavimo tvarkÄ , kaip neva neleidžiančiÄ pasiÅ«lyti mažesnės kainos. Pagal Pirkimo dokumentus, ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas nustatomas pagal tiekėjų pasiÅ«lytas kainas, kurios iÅ¡reiÅ¡kiamos kaip tiekėjo siÅ«loma nuolaida arba antkainis.

Tiekėjo pasiÅ«lyme nurodyta kaina (antkainis / nuolaida) bus fiksuojama preliminariosiose sutartyse ir atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo galės bÅ«ti tik mažinama. Tuo tarpu Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte nustatyta, kad galutinę degalų kainÄ , jau sudarant pagrindinę sutartį, atsakovė nustatys pagal ginčijamÄ Pirkimo kainodarÄ . AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinė kaina neturi jokios įtakos pasiÅ«lymų vertinimui ir ji bus naudojama tik nustatant galutinę degalų įsigijimo kainÄ vykdant konkretaus degalų užsakymo (atnaujinto varžymosi) metu sudarytÄ pagrindinę sutartį.

Tiekėjai savo pasiÅ«lyme gali numatyti ne tik antkainį, bet ir nuolaidÄ . NuolaidÄ savo pasiÅ«lyme nurodžiusių tiekėjų galutinė degalų kaina vykdant Pagrindinę sutartį bus apskaičiuojama iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos atimant tiekėjo pasiÅ«lytÄ nuolaidÄ , todėl tiekėjai, atsižvelgdami į jų įsigyjamų degalų kainas, neabejotinai gali pasiÅ«lyti mažesnę nei AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinę kainÄ . Tiekėjai pagal esamÄ Pirkimo kainodarÄ negali piktnaudžiauti degalų kainų bazine dalimi ir taip pasiÅ«lyti realiai brangesnius degalus, nei galėtų, manipuliuodami kainomis savo degalinėse. 12.3.

Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo ir pagrįstai sprendė, kad analizuojama Pirkimo kainodara nesuteikia galimybės AB „Orlen Lietuva“ piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ar manipuliuoti terminalo kainomis. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ iÅ¡vadų vertinimÄ vien tik dėl to, kad iÅ¡vados yra nepalankios ieÅ¡kovei, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie bÅ«tų galėję lemti teismo sprendimÄ nesiremti atsakingų institucijų pateiktomis iÅ¡vadomis. 12.4.

Teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo kainodara nepažeidžia nei VPĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalių, nei VPĮ 17 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų. Pirkimo kainodara nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįpareigoja Pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų įsigyti degalus būtent iš AB „Orlen Lietuva“ terminalo. Be to, Pirkimo kainodara net teoriškai negalėtų būti laikoma pritaikyta vienam tiekėjui – AB „Orlen Lietuva“ – nes jau vien ankstesniame pirkime preliminariosios sutartys buvo sudarytos su dar trylika kitų tiekėjų.

Pirkimo kainodara taip pat nesudaro sÄ lygų AB „Orlen Lietuva“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti bÅ«tent sau Pirkime palankias terminalo kainas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde Å¡ių aplinkybių niekaip nepaneigia. Tuo tarpu apeliantės siÅ«lomas Pirkime nustatyti anksčiau degalų pirkimuose taikytas kainodaros modelis, kai yra remiamasi kiekvienoje individualioje degalinėje skelbiamomis kainomis, yra neekonomiÅ¡kas. Tai patvirtina tiek teismų praktika, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡aiÅ¡kinimai.

BÅ«tent nustačius ieÅ¡kovės pageidaujamÄ kainodaros modelį, atsakovė ir visi suinteresuoti Pirkime dalyvauti tiekėjai susidurtų su visomis ieÅ¡kovės nepagrįstai su Pirkimo kainodara siejamomis problemomis. Tokia kainodara bÅ«tų neobjektyvi, priklausytų nuo kiekvieno konkretaus tiekėjo valios ir sudarytų sÄ lygas piktnaudžiauti bei manipuliuoti degalinėse arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai padidinant degalų kainas faktinio pirkimo metu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl Pirkimo sÄ lygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atsakovės pasirinktos kainodaros (ne)teisėtumo 15.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso bÅ«du vykdo PirkimÄ , kurio objektas – benzino, dyzelinio kuro ir automobilinių dujų degalinėse tiekimo užsakymai per „CPO LT“ elektroninį katalogÄ . Pirkimo pagrindu atsakovė sudarys preliminariÄ sias sutartis su Pirkime dalyvavusiais atitinkamų degalų rÅ«Å¡ių tiekėjais, kurie bus pripažinti atitinkančiais Pirkimo sÄ lygų reikalavimus (Pirkimo sÄ lygų 16.5–16.6, 18.1 punktai), o konkrečios perkančiosios organizacijos atsakovės sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu bei vykdydamos atnaujinto varžymosi procedÅ«rÄ sudarys pagrindines sutartis su konkrečiais tiekėjais, atsižvelgdamos į konkrečios rÅ«Å¡ies degalų poreikį (Pirkimo sÄ lygų 18.2–18.3 punktai).

16. Pagal Pirkimo sÄ lygų 16.1 punktÄ , ekonomiÅ¡kai naudingiausi pasiÅ«lymai Pirkime nustatomi tik pagal tiekėjų pasiÅ«lytas kainas. PasiÅ«lyme nurodytų prekių kainos turi bÅ«ti nurodytos eurais, ne daugiau kaip trijų skaičių po kablelio tikslumu, iÅ¡reikÅ¡tos ir apskaičiuotos taip, kaip nurodyta pirkimo dokumentų B dalyje „PasiÅ«lymo forma“. Apskaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į visÄ nurodytÄ prekių apimtį, visas kainos sudėtines dalis, techninę specifikacijÄ ir kt.

Tiekėjas, teikdamas pasiÅ«lymÄ , turi atsižvelgti į galimÄ rizikÄ , rinkos kainų svyravimus visu sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu. PasiÅ«lyta pirkimo objekto kaina, nurodyta pirkimo dokumentų B dalyje „PasiÅ«lymo forma“ 1 lentelėje, bus naudojama tik pasiÅ«lymų eilei ir laimėjusiems pasiÅ«lymams nustatyti. Tiekėjo, kurio pasiÅ«lymas bus pripažintas laimėjusiu, pasiÅ«lytos kainos su PVM bus fiksuojamos preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo Å¡ios kainos gali bÅ«ti tik mažinamos (Pirkimo sÄ lygų 10.1, 10.3–10.5 punktai).

Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų B dalyje pateiktos pasiūlymo formos, tiekėjų siūlomos kainos išreiškiamos kaip tiekėjo siūloma nuolaida arba antkainis.

17. Pagrindinė sutartis yra kintamo įkainio sutartis. Galutinė degalų pirkimo kaina, perkant degalus pagal jau sudarytÄ pagrindinę sutartį, yra nustatoma pagal Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkte įtvirtintÄ kainodarÄ , t. y. prekių (benzino A95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų) įkainiai apskaičiuojami prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainuprotokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizÄ ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dienÄ 10 val., taikomos Juodeikių k., Mažeikių r. terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotÄ antkainį / atėmus fiksuotÄ nuolaidÄ .

18. IeÅ¡kovės nuomone, nurodyta atsakovės nustatyta kainodara pažeidžia VPÄ® 37 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas bei VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pagal VPÄ® 37 straipsnio 3 dalį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų. VPÄ® 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, apibÅ«dinant pirkimo objektÄ , techninėje specifikacijoje negali bÅ«ti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo Å¡altinis, konkretus procesas, bÅ«dingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams bÅ«tų sudarytos palankesnės sÄ lygos arba jie bÅ«tų atmesti.

Toks nurodymas yra leidžiamas iÅ¡imties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibÅ«dinti pagal Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Å iuo atveju nurodymas pateikiamas įraÅ¡ant žodžius „arba lygiavertis“. IeÅ¡kovės nuomone, nurodyti reikalavimai yra pažeisti, nes atsakovė ginčo kainodaroje įtvirtino konkretų degalų gamintojÄ â€“ AB „Orlen Lietuva“, iÅ¡ kurio tiekėjai turi įsigyti degalus, tokiu bÅ«du įtvirtindama konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, be to, ginčo kainodara iÅ¡imtinai naudinga ir pritaikyta bÅ«tent minėtai bendrovei, kuri taip pat gali dalyvauti Pirkime, todėl diskriminuoja kitus tiekėjus.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė klaidingai teigia, kad ginčo kainodaroje yra nurodytas konkretus degalų gamintojas, iÅ¡ kurio tiekėjai turi įsigyti degalus. IeÅ¡kovė neteisingai supranta kainodaroje nurodytų AB „Orlen Lietuva“ skelbiamų protokolų reikÅ¡mę. Pirkimo sÄ lygose nėra jokių reikalavimų, iÅ¡ kokio subjekto turi bÅ«ti perkami degalai, o Pirkimo kainodaroje minimi AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolai nustato tik Pirkime siekiamų įsigyti atskirų degalų rÅ«Å¡ių kainos apskaičiavimo bÅ«dÄ , tačiau neįpareigoja tiekėjų pirkti degalus bÅ«tent iÅ¡ nurodytos bendrovės terminalo, t. y.

Å¡iuo atveju konkretus pardavėjas nenustatytas, tik jo nustatytos kainos bazė pasirinkta kaip objektyvus kriterijus tiekėjų kainai pasiÅ«lyti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pirkimo kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazine kaina neturi įtakos Pirkimo objektui, todėl ginčijama pirkimo sÄ lyga neprieÅ¡tarauja VPÄ® 37 straipsnio 3 ir 5 dalims bei nepažeidžia vieÅ¡ojo pirkimo principų.

20. Ä®vertinus atsakovės parengtas Pirkimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad tiekėjai kurÄ gali pirkti iÅ¡ bet kokio Å¡altinio, o savo kainos pasiÅ«lymus turi iÅ¡reikÅ¡ti planuojama taikyti nuolaida arba antkainiu, nustatytais atsižvelgiant į galimas rizikas, susijusias su degalų rinkos kainų galimais svyravimais visu sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu, taigi ir į AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo kuro kainos bazinio įkainio pokyčius. Tiekėjai visada laisvi nustatyti kuro kainos antkainius, siÅ«lyti lanksčias nuolaidas arba nedalyvauti pirkime, jei pirkimo sÄ lygose nustatyta perkamo kuro kainos nustatymo kainodara neatitinka jų interesų.

Kaip minėta, tiekėjo pasiÅ«lyme nurodyta kaina gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ne tik antkainiu, bet ir nuolaida, kuri, skaičiuojant galutinę kainÄ , bus atimama iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos. PasiÅ«lyme nurodyta kaina bus fiksuojama preliminariosiose sutartyse ir atnaujinto varžymosi metu dėl kiekvienos pagrindinės sutarties sudarymo galės bÅ«ti tik mažinama. Taigi apeliantės nuogÄ stavimai, kad tokiu atveju bus neracionaliai naudojamos lėšos, nes tiekėjas gali bÅ«ti priversti perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau, nei jis realiai galėtų pasiÅ«lyti, laikytini nepagrįstais.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai savo sprendime vadovavosi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Nors minėtoje byloje buvo vertinamas kito atsakovės vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumas, tačiau, be kita ko, buvo vertinama ir analogiÅ¡kai suformuluota Pirkimo sÄ lyga dėl prekių įkainių apskaičiavimo pagrindinėje sutartyje bei siÅ«lymas prekių įkainį skaičiuoti pagal tiekėjų degalinėse nurodytas kainas.

Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirkime pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo būdas yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus, sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes bei nesuteikia nepagrįsto pranašumo AB „Orlen Lietuva“ degalinių tinklui, tuo tarpu siekis, kad prekių įkainis būtų apskaičiuojamas remiantis tiekėjų degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiškumo principo.

22. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju nenurodė, kaip Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 vertinto pirkimo kai kurių sÄ lygų skirtumai nuo ginčo Pirkimo sÄ lygų gali pakeisti teismo iÅ¡vadas dėl nustatytos kainodaros teisėtumo. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, jog visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (motyvacija), t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais rėmėsi ne kaip prejudiciniais faktais (aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo), bet kaip aukÅ¡tesnės instancijos teismo pateiktu teisės aiÅ¡kinimu, suformuota teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 26/07 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ vadovautis aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendime pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl analogiÅ¡kos kainodaros. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas ginčo kainodarÄ pripažino teisėta ne tik vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau vertino bei aptarė ir kitus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentus, kurie nebuvo nagrinėti minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, taigi teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į individualias bylos aplinkybes.

24. Dėl ieÅ¡kovės argumentų, jog ginčo kainodara sudaro sÄ lygas AB „Orlen Lietuva“ manipuliuoti terminalo kainomis, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors tokia tikimybė visada egzistuoja, tačiau ji yra labai menka ir daug mažesnė nei tuo atveju, jei galutinė pirkimo kaina bÅ«tų nustatoma ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du – pagal jos degalinėje pirkimo metu taikytas degalų kainas. Pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba bÅ«tent dėl to, kad atskiri tiekėjai degalų pirkimuose piktnaudžiauja bei elgiasi nesÄ Å¾iningai (manipuliuoja degalinės iÅ¡kabose (Å¡vieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažindami degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiÅ«lymams palyginti bei vertinti), patikslino kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas, siÅ«lydama taikant kintamo įkainio kainodarÄ rinktis kainodaros mechanizmÄ , kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina, o ne tiekėjo degalinėje vieÅ¡ai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki tol.

Ginčo Pirkimo sÄ lygos parengtos bÅ«tent pagal Å¡ias atnaujintas Viešųjų pirkimų tarnybos kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas.

25. Å iuo atveju sutiktina su atsakove, kad, atsižvelgiant į tai, jog AB „Orlen Lietuva“ degalus pagal skelbiamas terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų ir iÅ¡ anksto nežino, kuriÄ tiksliai dienÄ konkrečios perkančiosios organizacijos atstovai užsuks į degalinę užsipilti kuro, be to, Pirkimas savo apimtimi sudaro tik maÅ¾Ä dalį visų AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimų, tikimybė, kad AB „Orlen Lietuva“ keis viso terminalo degalų pardavimo kainas vien dėl to, kad viena ar kelios degalinės tÄ dienÄ galėtų daugiau uždirbti iÅ¡ konkrečios perkančiosios organizacijos, yra labai maža, nes tokiu bÅ«du manipuliuodama kainomis AB „Orlen Lietuva“ rizikuotų prarasti iÅ¡ terminalo degalus perkančius klientus ir patirti nuostolių dėl jiems taikomos kainodaros.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 26. IeÅ¡kovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarybos iÅ¡vadomis ir tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ motyvuoti teismo sprendimÄ . Be to, ieÅ¡kovės teigimu, teismas, nepriimdamas jos paaiÅ¡kinimų dėl minėtose iÅ¡vadose iÅ¡dėstytų argumentų, pažeidė sÄ Å¾iningumo, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir rungimosi principus.

27. Byloje iÅ¡ tiesų nėra duomenų apie tai, ar pirmosios instancijos teismas priėmė prieÅ¡ pat teismo posėdį ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes nėra pagrindo teigti, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis).

28. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados, tiek Konkurencijos tarybos iÅ¡vados nėra privalomojo pobÅ«džio ir viešųjų pirkimų bylose vertintinos kaip paprasti raÅ¡ytiniai įrodymai visų byloje surinktų įrodymų bendrame kontekste. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas vien Viešųjų pirkimų tarnybos ar Konkurencijos tarybos iÅ¡vadų argumentais, o yra paremtas iÅ¡samia Pirkimo sÄ lygų ir visų bylos dokumentų analize bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinamais. Tai, kad teismas pritarė minėtų institucijų iÅ¡vadose pateiktai nuomonei ir jÄ iÅ¡dėstė teismo sprendime, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

29. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos pateiktomis iÅ¡vadomis. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos kompetencijai nėra priskirtas viešųjų pirkimų sÄ lygų atitikties VPÄ® nuostatoms vertinimas, todėl tai, kad Konkurencijos taryba savo iÅ¡vadoje pateikė situacijos vertinimÄ tik piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi aspektu, visiÅ¡kai atitinka Å¡ios institucijos kompetencijos ribas ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu neatsižvelgti į Konkurencijos tarybos pateiktus paaiÅ¡kinimus.

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sÄ lygose nustatytÄ kainodarÄ pripažino tinkama, nepažeidžiančia VPÄ® nustatytų reikalavimų, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 31. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

32. IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2 813,25 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktais nustatytÄ maksimalų dydį – 1 675,70 Eur (1 289 Eur x 1,3).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos sudėtingumas ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinys nesudaro pagrindo nesivadovauti Rekomendacijose nustatytais dydžiais, todėl iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ mažintinos iki 1 676 Eur ir priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LietuviÅ¡kų degalinių tinklas“ (juridinio asmens kodas 135995859) atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „CPO LT“ (juridinio asmens kodas 302913276) 1 676 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė