31aef08f-ac06-4e93-899d-6b78e5dcddcc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-627/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00001-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vitalijos NorkÅ«naitės, Evaldo PaÅ¡ilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui, nuteistajam N. G. ir jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Jucevičiui, civilinio ieÅ¡kovo įgaliotai atstovei RÅ«tai Jakubauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 238 MGL (11 900 Eur) bauda ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iÅ¡ dalies, nustatant dalį bausmės – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo, atlikti nedelsiant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusios laisvės atėmimo bausmės, tai yra 10 (deÅ¡imties) mėnesių vykdymÄ atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant N. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytÄ dalį turtinės žalos – 32 120 Eur UAB „T“ naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, nebÅ«damas susijęs su UAB „V. C.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, realiai bÅ«damas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už V. M. ir A. B., kurie buvo formalÅ«s direktoriai, nuo 2020 m. kovo 27 d. įregistravus A. B. ir bendrovės akcininku, taip veikdamas per V. M. ir A.

B., nežinančius apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, pats organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnį ir 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 dienos Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies Å«kinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „V.

C.“ buhalterinę apskaitÄ , siekdamas, kad nebÅ«tų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktÅ«ra, imitavo UAB „V. C.“ akcijų pardavimÄ A. B. bei naujo direktoriaus paskyrimÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. – 2020 m. kovo 24 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamindamas netikrus dokumentus: 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. kovo 24 d. UAB „V. C.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad akcininkė V.

A. parduoda 100 vnt. UAB „V. C.“ akcijų už 2 896 Eur apie jo nusikalstamÄ veikÄ nežinančiam A. B., jas patvirtinus nenustatytų asmenų paraÅ¡ais, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suraÅ¡ius 2020 m. kovo 16 d. UAB „V. C.“ Vienintelio akcininko sprendimÄ , nurodant, kad V. M. atleidžiamas iÅ¡ UAB „V. C.“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi skiriamas A. B., juos panaudodamas, įregistruojant VÄ® „Registrų centras“, taip toliau likdamas faktiniu UAB „V. C.“ direktoriumi, V.

M. perdavus bendrovės „V. C.“ jam buhalterinės apskaitos dokumentus, juos paslėpdamas nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€ ir 2 dalies reikalavimus ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo”.

Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 4 dalį: ,,Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. Taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, iÅ¡liktų autentiÅ¡ki, patikimi ir prieinami visÄ jų saugojimo laikÄ . Kartu su Å¡iais dokumentais turi bÅ«ti saugoma ir kontekstinė informacija“ ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti 10 metų Å¡iuos dokumentus: apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“: - nes tyrimui nepateikė ir neiÅ¡saugojo 2019 – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo/pardavimo sÄ skaitų, darbo užmokesčio dokumentų, kasos, banko dokumentų ir kt.) bei 2019 m. apskaitos registrų (didžiosios knygos, pajamų/sÄ naudų suvestinių, sÄ skaitų apyvartų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, atsargų apskaitos registrų, ir kt.); - 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus: ,,Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; - 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus:

„į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; - nes 2020 m. laikotarpiu netvarkė apskaitos, Å«kinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje; - nes į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: - 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); - 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V.

C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimÄ už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); - 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2520,00 Eur); ir UAB „D“ iÅ¡raÅ¡ant keturis kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406,50 Eur bendrovei, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų: 3 punktÄ : ,,Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes gavus grynuosius pinigus 27 406,50 Eur iÅ¡ UAB ,,D“ ir iÅ¡gryninus iÅ¡ banko sÄ skaitų 32 120 Eur, gautus iÅ¡ UAB „I“, nebuvo suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai; 16 punktÄ : ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, nes gauti grynieji pinigai iÅ¡ viso 59 526,50 Eur neįraÅ¡yti ir neužpajamuoti kasos knygoje.

Be to, jis, valdydamas UAB „V. C.“ bankines sÄ skaitas, 2020 m. birželio 30 d. į sÄ skaitÄ gavęs iÅ¡ UAB „I“ 49 743,50 Eur, dalį Å¡ių pinigų panaudojo bendrovėms reikmėms, o kitÄ dalį, pervedus į kitas bankų sÄ skaitas, veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡grynino: - liepos 2-9 dienomis bankomatuose 17 830 Eur sumÄ , - liepos 4-7 dienomis bankomatuose 5 340 Eur sumÄ , - liepos 3 dienÄ UAB „P“ klientų aptarnavimo skyriuje 8 950 Eur sumÄ , Å¡ių piniginių lėšų 32 120 Eur nepajamavo kasos dokumentuose ir apskaitos registruose, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, juos panaudojo be pateisinančių dokumentų.

Taip pat jis, siekdamas kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM ir 3 055 Eur pelno mokesčio. Dėl nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „V. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. ir 2020 m. laikotarpį.

2. Be to, N. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, nebÅ«damas susijęs su UAB „V. C.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, realiai bÅ«damas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už formalų direktorių A. B., taip veikdamas per A. B., nežinantį apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas bendrovės bankines sÄ skaitas, taip pat per dėl nusikaltimo nekaltus tarpininkus – ir mokėjimo korteles, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki liepos 9 d., Vilniaus ir kituose Lietuvos miestuose, bendrovės veiklos teritorijose, veikdamas per V.

M. ir A. B., nežinančius apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , su mokėjimo kortelėmis iÅ¡grynino 32 120 Eur (17 830 + 5 340 + 8 950) sumÄ Ä¯vairiuose Lietuvos bankomatuose ir UAB „P“ klientų aptarnavimo skyriuje pinigus, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasÄ neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, taip tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „V.

C.“ turtÄ â€“ pinigus – 32 120 Eur sumÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Nuteistasis N. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės – atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams. 3.1. Apeliantas pažymi, kad neginčija jam inkriminuotų veikų teisėtumo ir pagrįstumo bei įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, tačiau nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir pagrindais, kuriais jam nebuvo atidėtas bausmės vykdymas. 3.2.

Kaip nurodoma N. G. apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistu, t. y. bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo (2020 m. kovo mėn.) jis buvo teistas tris kartus: 3.2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 45 paros arešto; 3.2.2. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas ir 30 MGL bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendis pakeistas ir nusikalstamos veikos BK 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , paskirta 180 MGL dydžio bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičius sulaikymo ir suėmimo laikÄ , paskirta bauda sumažinta iki 34 MGL.

BaudÄ nuteistasis sumokėjo 2011 m. sausio 7 d.; 3.2.3. Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 3.2.4. Nuteistojo teigimu, teistumai už visus tris apkaltinamuosius nuosprendžius yra iÅ¡nykę, dėl to teismo padaryta iÅ¡vada, kad nusikalstamas veikas jis padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui (bÅ«damas recidyvistu) neatitinka faktinių aplinkybių. 3.3.

Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikÅ¡mino faktÄ , kad po nusikalstamos veikos padarymo (2020 m. kovo mėn.), jis vėliau buvo nuteistas kitose baudžiamosiose bylose, kadangi Å¡ie nuosprendžiai svarbÅ«s subendrinant bausmes, o ne skiriant bausmę už padarytas veikas nagrinėjamoje byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, prieÅ¡ingu atveju jam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas bÅ«tų panaikintas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė. 3.4.

Apelianto teigimu, tik iÅ¡ dalies atidėjus bausmės vykdymÄ , tai yra nustačius atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį 6 mėnesiams, likusiÄ neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę atidedant 2 metams, jis per minėtÄ laikotarpį negalės tęsti darbo ir atlyginti žalos. Nuteistasis N. G., atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo iÅ¡nykęs, jis nebuvo recidyvistu, nebuvo jokių sunkinančių aplinkybių, tokios griežtos bausmės skyrimas akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų, teisingumo principo, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti keičiamas.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . Civilinio ieÅ¡kovo atstovas neprieÅ¡taravo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bÅ«tų pakeistas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatant tinkamÄ subjektÄ , kuriam turėtų bÅ«ti priteistas turtinės žalos atlyginimas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai).

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto ar jo gynėjo pateiktus praÅ¡ymus dėl bylos baigties ir tokius praÅ¡ymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau naujų praÅ¡ymų ir argumentų vertinimas negali bÅ«ti formalus ir sukliudyti teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.

Apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių praÅ¡ymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikÅ¡mę ir esmingumÄ , gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo apeliaciniame skunde praÅ¡oma patikrinti bylÄ , dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir jos realizavimo formos teisingumo, tačiau, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė papildomus praÅ¡ymus, ginčydamas aplinkybes turinčias įtakos bausmės ir jos realizavimo formos parinkimui – turtinės žalos atlyginimo galimybių kontekste, kartu ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, susijusias su atlygintinos žalos dydžiu: byloje priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumu byloje nustatytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių kontekste.

7. Teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , nustačiusi esminių BPK pažeidimų, turinčių neigiamos įtakos nuteistajam, nepaisydama, kad byloje nebuvo gautas tiesioginis skundas dėl nustatytų pažeidimų, peržengia apeliacinio skundo ribas ir, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, tačiau skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių visa pareikÅ¡tame kaltinime inkriminuotų veikų apimtimi nepasitvirtino.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė visus kaltinime inkriminuotus vykdytus sandorius, visapusiÅ¡kai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, nepatikrino kiekvieno jų sÄ sajumÄ , tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumÄ , tokiu bÅ«du analizuodamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingÄ ir įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų pobÅ«džio, apimties, jų kvalifikavimo, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, neatitinkančios bylos aplinkybių, sÄ lygojo ir neteisingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl civiliniam ieÅ¡kovui priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio iÅ¡ nuteistojo – pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumÄ , neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, nepaÅ¡alino esančių prieÅ¡taravimų, kartu netinkamai įvertino bendrÄ sias civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas bei netinkamai nustatė subjektÄ â€“ civilinį ieÅ¡kovÄ , patyrusį turtinę žalÄ dėl nuteistojo nusikalstamos veikos, tokiu bÅ«du padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio ir civilinio ieÅ¡kovo, turtinės žalos atlyginimÄ priteisdamas trečiajam asmeniui – civilinio ieÅ¡kovo atstovui, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų.

9. Analizuodama tiesioginius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam paskirta bausmė ir parinkta jos realizavimo forma atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistojo asmenybę. Todėl nors ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kas sudaro pagrindÄ Å¡ioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), tačiau nustatytas pavienis pažeidimas, kuris, vertinant aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui, visumos kontekste, neturėjo esminės įtakos paskirtos bausmės teisingumui.

Kolegijos vertinimu, skunde iÅ¡skiriamos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir pakeisti nuteistajam paskirtÄ bausmę. Dėl įrodymų vertinimo N. G. pripažįstant kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.

10. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese yra dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018).

Å ioje byloje Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 39 827 Eur turtinės žalos padarymo dėl UAB „V. C.“ nesumokėtų mokesčių (t. 8, b. l. 3-6, 7-11), kuris grindžiamas tuo, jog nuteistasis N. G., padarydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB „V. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros už 2019 m. ir 2020 m. laikotarpį, neteisingai deklaravo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, padidino PVM atskaitÄ ir nedeklaravo sumokėti PVM į valstybės biudžetÄ , nesumokėjo pelno mokesčio.

11. Nors nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra tiesiogiai ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria N. G. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas kvestionavo aplinkybes susijusias su priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu, t. y., aplinkybes susijusias su UAB „V. C.“ apmokestinamų sandorių sumomis, apmokestinamojo pelno ir mokėtino pelno mokesčio dydžiu bei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktais 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytais sandoriais 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“.

Tokiu bÅ«du byloje netiesiogiai kvestionuojant ir byloje įrodytomis pripažintas aplinkybes, susijusias su apgaulingu UAB „V. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu. Å iuo aspektu svarbu ir tai, jog pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas. Pagal teismų praktikÄ Å¾alos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, apraÅ¡ytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje.

Taigi, tenkinant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, gali bÅ«ti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi bÅ«ti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, reiÅ¡kiantis, kad atitinkamÄ Å¾alÄ (padarinius) sukėlė bÅ«tent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

12. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų, nagrinėjamu atveju turtinė žala pasireiÅ¡kė kaip neįvykdyta mokestinė prievolė, kuriÄ lėmė nuteistojo nusikalstami veiksmai – dalies Å«kinių operacijų nefiksavimas, apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamÄ UAB „V. C.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl kurių nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais – UAB „V. C.“ yra bankrutuojanti ir nemoki, o nuteistasis N. G., bÅ«damas faktiniu įmonės direktoriumi, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , nesumokėjo mokesčių valstybei, t. y., UAB ,,V.

C.“ 2020 m. gegužės mėn. turėdama sandorius su UAB „D“, nepateikė 2020 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos ir nedeklaravo gegužės mėn. UAB „D“ pardavimo PVM iÅ¡ viso 4 756,00 Eur (934,50 + 2 520 + 1 302) sumai. Be to, 2020 metais nedeklaruodama 61 096 Eur apmokestinamojo pelno nesumokėjo 3 055,00 Eur pelno mokesčio (t. 7, b. l. 104-127). Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus įrodytomis aplinkybes dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, ir aplinkybes, susijusias su į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktais 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytais sandoriais 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ N. G. priteisiant 7 811 Eur (4 765 + 3 055) turtinės žalos.

Kaip minėta, tarp nusikalstamos veikos ir ginčijamos turtinės žalos turi bÅ«ti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, reiÅ¡kiantis, kad atitinkamÄ Å¾alÄ sukėlė bÅ«tent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, todėl analizuojant nuteistojo gynėjo ginčijamas aplinkybes, susijusias su iÅ¡ nuteistojo priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumu, vienas iÅ¡ esminių klausimų priimant sprendimÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, susijusių su nuteistajam inkriminuojamų BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų uždraustų nusikalstamų veikų įrodytumu, pagrįstumas.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. byloje apklaustų liudytojų ir nuteistojo parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , objektų apžiÅ«ros protokolus bei kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , konstatavo, jog nuteistojo N. G. kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų suklastojimo pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai. Teismas pabrėžė, jog nuteistasis kaltę pripažino visiÅ¡kai paaiÅ¡kindamas, jog jis perėmė skolų turinčiÄ Ä¯monę „V. C.“ nuo 2020 m. kovo mėnesio, formaliai, suklastodamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, jÄ nusipirkdamas. Be to, nuteistasis sutiko, kad gavo pinigus iÅ¡ „I“ ir juos per V. M. bei A. B. iÅ¡grynino skirtingų miestų bankomatuose, taip juos užvaldydamas. Ä®monės dokumentų neturi, sutiko, kad jų neiÅ¡saugojo.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis N. G., bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 dienos Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies Å«kinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „V. C.“ buhalterinę apskaitÄ , siekdamas, kad nebÅ«tų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktÅ«ra, be to, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „V. C.“ turtÄ â€“ pinigus – 32 120 Eur sumÄ .

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo dėl nuteitajam inkriminuojamų veikos aplinkybių, susijusių su UAB „V. C.“ turto pasisavinimu, UAB „V. C.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių klastojimu, ar apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo – nefiksuojant ūkinių operacijų, siekiant, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. G. pripažino, jog išgrynino UAB „V.

C.“ lėšas, kurias panaudojo rizikingiems sandoriams, kad imitavo UAB „V. C.“ akcijų pardavimÄ A. B. bei jo kaip direktoriaus paskyrimÄ , tapdamas faktiniu bendrovės vadovu; sutiko, jog nepateikė ir neiÅ¡saugojo 2019 – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, netvarkė apskaitos, Å«kinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl visų byloje nustatinėtinų faktinių aplinkybių.

16. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. G. neigė jam inkriminuojamų 2020 m. gegužės mėn. įvykdytų sandorių viso 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“ realumÄ , pripažindamas, jog Å¡ie sandoriai buvo fiktyvÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių byloje įrodinėtinų aplinkybių detaliau nevertino ir dėl jų nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktų 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytų sandorių su UAB „D“.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pripažindamas Å¡ias aplinkybes įrodytomis, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neįvertino nuteistojo nurodomų aplinkybių, pastarųjų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi visapusiÅ¡kai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, nepatikrino kiekvieno jų sÄ sajumÄ , tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

17. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susiejusi juos į vieningÄ visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: - 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); - 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V.

C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimÄ už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); - 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2520,00 Eur); taip pat nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punktÄ , nes gavus grynuosius pinigus - 27 406,50 Eur iÅ¡ UAB ,,D“, nebuvo suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai.

18. Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės dėl į buhalterinę apskaitos neįtrauktų 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytų sandorių su UAB „D“ realumo, kadangi minėta išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aptartų kaltinime nuteistajam inkriminuotų faktinių aplinkybių, kartu ir pirmosios instancijos teismo išvadų.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Å¡ioje dalyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus, nuosprendyje nebuvo iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytų sandorių, viso 27 406,50 Eur sumai, realumÄ , kartu ir nuteistajam pareikÅ¡to kaltinimo dėl Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punkto reikalavimų pažeidimų pagrįstumÄ , byloje nėra.

Šiame kontekste pastebėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję.

19. Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus matyti tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. G. pripažino, jog buvo faktinis UAB „V. C.“ vadovas, kuriÄ pastarasis įsigijo, kaip ir kitas „problematiÅ¡kas“ įmones. Nuteistasis pripažino, jog buvo atliekamos Å«kinės operacijos, tačiau pabrėžė, jog su bendrove „D“ buvo sudaryti fiktyvÅ«s sandoriai – tai formalÅ«s sandoriai. „D“ iÅ¡rašė 4 kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406 Eur, tačiau pinigai nei buvo sumokėti, nei buvo užpajamuoti kasos knygoje, nes jų realiai nebuvo.

Nuteistasis paaiÅ¡kino, jog neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ aptartų sandorių su bendrove „D“, kadangi tų pinigų negavo, buvo suraÅ¡yti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, nors pagal pirminį sumanymÄ , turėjo įtraukti į apskaitÄ â€žpagal visÄ schemÄ â€œ. Vertinant aptartus nuteistojo parodymus patikimumo aspektu, pastebėtina tai, jog analogiÅ¡kas aplinkybes pastarasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, pirminėje apklausoje įtariamasis N. G. paaiÅ¡kino, kad UAB „D“ jam yra žinoma, nes tai bendrovei realiai vadovauja jo pažįstamas K.

N. (t. 8, b. l.-43-45; 39-41). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. N. parodė, kad UAB „V. C.“ yra žinoma tiek, kiek pasakė N. G.. Taip pat parodė, jog UAB „V. C.“ užsiėmė keraminių plytelių prekyba ir rengė kaimo turizmo sodybÄ , bei pripažino, jog jokios kitos veiklos Å¡i bendrovė nevykdė. Dėl sudarytų sandorių su „V. C.“ pastarasis liudytojas parodė, jog Å¡iai bendrovei N. G. praÅ¡ymu rengė tik Å¡ios bendrovės verslo planus, kurių tema prekyba plytelėmis, ir tų planų pagrindu bendrovė iÅ¡ UAB „I“ gavo apie 49 000 eurų paskolÄ (t. 5, b. l. 151-152).

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje apklausti liudytojai, t. y. tiek K. N., tiek ankstesnis bendrovės direktorius V. M. (t. 6, b. l. 62-64; 66-68), ar buhalterinę apskaita tvarkiusi A. M. (t. 5, b. l. 126-127), bendrovės akcininkė V. A. (t. 5, b. l. 94-95) nuosekliai teigė, jog UAB „V. C.“ vykdė tik prekybÄ keraminėmis plytelėmis bei turėjo kaimo turizmo sodybÄ â€“ kitos veiklos bendrovė nevykdė.

20. Byloje apklaustų proceso dalyvių nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis UAB „V. C.“ Finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame užfiksuota, jog pagrindinė bendrovės veikla – mažmeninė prekyba grindų ir sienų plytelėmis (t. 3, b. l. 32). Sugretinus byloje nustatytas aplinkybes, apibÅ«dinančias bendrovės vykdomÄ Å«kinę veiklÄ , su byloje esančiomis PVM sÄ skaitos faktÅ«romis (t. 2, b. l. 77-82) bei UAB „D“ vadovo pateiktu paaiÅ¡kinimu (t. 4, b. l. 9-17), matyti tai, jog Å¡iuose dokumentuose nurodomi atlikti darbai iÅ¡ esmės neatitinka bendrovės vykdomos Å«kinės veiklos: iÅ¡ UAB „V.

C.“ buvo perkamos dinozaurų atnaujinimo – renovacijos (remonto) paslaugos ir vienas pripučiamas batutas, nors pastaroji bendrovė vertėsi tik prekyba keraminėmis plytelėmis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinime inkriminuojamas aplinkybes, susijusias su UAB „D“ vykusiais sandoriais, iÅ¡ esmės patvirtina tik byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau Å¡iuo aspektu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteitasis N. G. paaiÅ¡kino, jog jas suklastojo, t. y. suklastojo apklausos metu pateiktus dokumentus: 2020-05-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004712, 2020-05-25 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004713, 2020-05-28 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004715 ir kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad už paslaugas gauta grynais pinigais 27 406,50 Eur.

Nuteistasis pripažino, jog šiuos dokumentus atspausdino (duomenys neskelbtini). Ten nusinešdavo savo kompiuterį arba pasinaudodavo ten esančiais ir atsispausdindavo reikiamus dokumentus (t. 8, b. l. 54-56).

21. AptartÄ sandorių su UAB „D“ fiktyvumÄ patvirtina ir tai, jog byloje esančiuose UAB „D“ direktoriaus A. D. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodomas aplinkybes, jog 2020 m. balandžio-gegužės mėn. sudarė sandorius: pardavė batutÄ ; renovavo „Dino pramogų parko“ eksponatus (t. 4, b. l. 9-17) iÅ¡ esmės savaime paneigia raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime tiesiogiai užfiksuota aplinkybė, kad dėl darbų, jų kainos ir apmokėjimo buvo bendrauta su UAB „V. C.“ direktoriumi A.

B.. Byloje neginčytinai įrodyta, jog A. B. buvo tik fiktyvus bendrovės vadovas, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas: bÅ«tent nuteistasis N. G., veikdamas per tarpinius vykdytojus V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavo bendrovės Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdė už V. M. ir A. B.. Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtinta teisiamojo posėdžio metu nuteistojo N. G. nurodytos aplinkybės, jog įmonė liko jo žinioje, nes jis turėjo A.

B. prisijungimus, mobilųjį paraÅ¡Ä jis jam buvo palikęs su telefonu. KÄ patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – apklaustas A. B. parodė, kad apie UAB „V. C.“ girdi pirmÄ kartÄ , Å¡is pavadinimas nežinomas. Nežino, kokiomis aplinkybėmis tapo įmonės direktoriumi. PraÅ¡o laikyti visus jo paraÅ¡us ant UAB „V. C.“ dokumentų negaliojančiais ir galimai suklastotais (t. 6, b. l. 16-18; 11-13).

22. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra kaltinime nurodytas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su vėlesniais pakeitimais. Å iame įstatyme įtvirtinta, kad visų rÅ«Å¡ių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ bÅ«tina įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, t. y. visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Pagal minėtÄ Ä¯statymÄ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (BAÄ® 2 straipsnio 1 punktas). Tokie dokumentai yra sÄ skaitos faktÅ«ros, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan.

23. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad UAB „V. C.“ vykdė Å«kines operacijas su UAB „D“ nepasitvirtino, prieÅ¡ingai, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje esantys įrodymai, dėl ko nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nesivadovauti nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tiesioginių ir netiesioginių liudytojų parodymai bei procesų dalyvių parodymus patvirtinantys dokumentai. IÅ¡ aptartų įrodymų turinio taip pat seka, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis N. G. nepagrįstai į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius su UAB „D“, viso 27 406,50 Eur sumai, yra nepagrįsta, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo įpareigoti fiksuoti neįvykusias Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius apskaitos dokumentuose.

Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ar kitas Å¡iame Ä®statyme numatytas vietoj PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamÄ jį asmenį, kuriam taikomos Å¡io Ä®statymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ jo vardu įformintų Å¡ių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.

Bylos duomenimis paneigus kaltinime nurodytas aplinkybes, kad UAB ,,V. C.“ 2020 m. gegužės mėn. turėjo sandorius su UAB „D“, bendrovei nekilo pareiga deklaruoti fiktyvių sandorių kartu ir kaltinime inkriminuojamo UAB „D“ pardavimo PVM, iš viso 4 756,00 Eur sumai.

24. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog kaltinimo dalis, dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo į bendrovės apskaitÄ neįtraukiant sandorių su UAB „D“ bei PVM deklaracijų nepateikimo, neatitinka byloje esančių įrodymų, remiantis kuriais į kitos įmonės apskaitÄ buvo galimai įtraukiamos suklastotos imituojamų sandorių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Tokiu atveju veikos pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai, todėl Å¡ios kaltinime nuteistajam inkriminuojamos aplinkybės tikslintinos, kadangi jas laikyti įrodytomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinime nuteistajam inkriminuotų faktinių aplinkybių kartu ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, o nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimas inkriminuotiems veikos požymiams iÅ¡ esmės suponuoja pareiga ne perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstama veikÄ , tačiau inkriminuoti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , be kita ko, nustatant ir galimus veikos bendrininkus.

25. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog įprastai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitÄ Ä¯traukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos, todėl šių nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016).

Taigi, bylos duomenimis nustatytų fiktyvių sandorių įtraukimas į buhalterinę apskaitÄ nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus galimÄ kėsinimosi objektÄ , atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifikÄ , nelaikytinas mokestiniu nusikaltimu, nustatytu BK 222 straipsnyje. PVM ir pelno mokesčio sukčiavimo bylose neteisingų duomenų įraÅ¡ymas į deklaracijÄ ir jos pateikimas VMI traktuojamas kaip apgaulės bÅ«das ir kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnį.

26. Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, įvertinus tai, kad byla iÅ¡ esmės nagrinėjama laikantis draudimo pabloginti nuteistojo (iÅ¡teisintojo), taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundų (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o byloje nustatytos aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teisme – aptartos aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, iÅ¡tirtais pirmosios instancijos teisme, todėl byloje nenustatyta pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios su 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytais sandoriais, viso 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“, Å¡alintinos, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių, remiantis kuriomis jos atitinka kitų nusikatamų veikų požymius, į įmonės apskaitÄ Ä¯traukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmuose galimai yra kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 ir 300 straipsniuose, požymių, kurias galimai padarė ir kiti asmenys, veikiantys UAB „D“ naudai ir interesais.

Nustačius, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, bei tai, kad padarant nusikalstamÄ veikÄ galimai dalyvavo ir kitas asmuo, kuris nėra kaltinamas, nebloginant nuteistojo padėties labiau nei to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, be kita ko, įvertinus ir pastarojo teisėtus lÅ«kesčius į operatyvų baudžiamÄ jį procesÄ , baudžiamojo įstatymo suteikiamas procesines garantijas, nuteistajam pripažįstant esmines jam inkriminuojamų veikų aplinkybes, nuteistajam inkriminuojamos faktinės veikos padarymo aplinkybės, susijusios su fiktyviais UAB „D“ sandoriais, Å¡alinamos iÅ¡ kalinimo.

Vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paaiÅ¡kėjus, jog kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, be kita ko, paaiÅ¡kėjus, jog nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs ir kitas asmuo, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, paÅ¡alinant kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytais sandoriais, viso 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“ (BPK 328 straipsnio 3 punktas), o bÅ«tent: - iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G. į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V.

C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimÄ už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2520,00 Eur) ir UAB „D“ iÅ¡raÅ¡ant keturis kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406,50 Eur bendrovei, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje; - iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punktÄ : ,,Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes gavus grynuosius pinigus 27 406,50 Eur iÅ¡ UAB ,,D“ nebuvo suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai; - iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 16 punktÄ : ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, nes gauti grynieji pinigai iÅ¡ viso 59 526,50 Eur neįraÅ¡yti ir neužpajamuoti kasos knygoje, Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstant taip:

N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų: 16 punktÄ : ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, nes gauti grynieji pinigai 32 120 Eur neįraÅ¡yti ir neužpajamuoti kasos knygoje; - iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant įrodytomis pripažintas aplinkybę, jog N. G. nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM.

28. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus įrodytomis aplinkybes dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – į buhalterinę apskaitÄ neįtraukiant 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytus sandorius 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ N. G. priteisiant 4 765 Eur PVM. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinus įrodytomis pripažintas aplinkybes dėl į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktų įvykdytų sandorių su UAB „D“ bei nesumokėtų 4 756 Eur PVM, Å¡ioje veikoje galimai esant kitų nusikalstamų veikos požymių, kurios iÅ¡ esmės nebuvo inkriminuotos nuteistajam nagrinėjamoje byloje.

Byloje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra susijusios priežastiniu ryšiu su 4 765 Eur žalos padarymu, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalyje dėl 4 765 Eur turtinės žalos atlyginimo. Sukelta 4 765 Eur PVM žala nėra tiesioginė nuteistajam kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pasekmė – neįvykdyta mokestinė prievolė, ar turtinės prievolės išvengimas, nulemtas kitų kaltininko veiksmų, be kita ko, galimai veikiant su kitais asmenimis, kurie nėra inkriminuojami šioje byloje nuteistajam pareikštame kaltinime.

Å iuo atveju nustačius, jog turtinė žala galėjo bÅ«ti sÄ lygota bendrais kaltininkų veiksmais, turtinės žalos atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas kitoje byloje, be kita ko, vertinant ir bendrininkų solidarios atsakomybės sÄ lygas, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį, dalyje dėl 4 765 Eur turtinės žalos padarymo UAB „V. C.“ nesumokant PVM, paliekant nenagrinėtÄ , nes Å¡ioje byloje kaltininko veiksmuose, kuriais grindžiamas turto netekimas, nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

29. Be to, skundžiamu nuosprendžiu pripažinus įrodytomis aplinkybėmis dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – į buhalterinę apskaitÄ neįtraukiant 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytus sandorius su UAB „D“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ N. G. priteisiant ir 3 055 Eur nesumokėto pelno mokesčio už 2020 m. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, kadangi UAB ,,V.

C.“ nepateikė apskaitos dokumentų bei nepateikė jokių apskaitos registrų, tyrimo metu apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis buvo nustatytas iÅ¡ tyrimo metu surinktos informacijos, t. y. gavus atsakymus iÅ¡ kitų juridinių asmenų, atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus. IÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų už 2020 m., buvo nustatyta 61 096,00 Eur apmokestinamojo pelno: iÅ¡ 2020 m. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu papildomai nustatytų PVM apmokestinamųjų sandorių sumos 65 214,00 Eur atimami leidžiami atskaitymai 4 118,00 Eur darbo užmokesčio sÄ naudos.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2020 m. nustatyta 3 055,00 Eur (61 096,00 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio (t. 7, b. l. 111).

30. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnį, pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais, nebent mokesčių administratorius leidžia nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį; pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnį, metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos (iki birželio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

Remiantis UAB „V. C.“ Finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, bendrovės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. (t. 3, b. l. 32). Taigi, priešingai nei PVM deklaracija, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalis), pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, dėl ko mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti UAB „V.

C." apmokestinamų sandorių sumos – mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, o inkriminuojamas laikotarpis patenka į nuteistojo bendrovės valdymo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „V. C.“ nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, kadangi metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos nebuvo pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos – šiuo atveju iki 2021 m. birželio 15 d. (t. 7, b. l. 118).

31. Kita vertus, UAB ,, V. C.“ nepateikus apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, tyrimo metu apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis buvo nustatytas iÅ¡ visos tyrimo metu surinktos informacijos. IÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų už 2020 m., buvo nustatyta 61 096,00 Eur apmokestinamojo pelno, kuris specialisto iÅ¡vadoje nebuvo detalizuojamas, tačiau įvertinus tai, jog pelno mokestis buvo nustatytas pagal pateiktas PVM deklaracijas ir pateiktÄ prieÅ¡prieÅ¡inę informacijÄ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., teigtina, jog į nustatytÄ PVM apmokestinamųjų sandorių sumÄ buvo įtraukti ir minėti 2020 m. gegužės mėnesiais vykdyti sandoriai, viso 27 406,50 Eur sumai (iÅ¡ kurių 4 765 Eur PVM) su UAB „D“, kurie buvo paÅ¡alinti iÅ¡ nuteistajam inkriminuojamų faktinių veikos padarymo aplinkybių, dėl ko Å¡ioje dalyje priteistos turtinės žalos dydis proporcingai mažintinas.

Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje nustatyta 65 214,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, kuri mažintina nepagrįstai įtrauktų UAB „D“ apmokestinamųjų sandorių suma, t. y. 22 641,5 Eur (27 406,50 Eur – 4 765 Eur = 22 641,50 Eur). Pagal Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje uždirbtos pajamos. Pagal Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ iÅ¡ pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

Taigi, specialisto iÅ¡vadoje už 2020 m. nustatyta 65 214,00 Eur apmokestinamųjų sandorių suma mažintina 22 641,5 Eur bei atimami leidžiami atskaitymai – 4 118,00 Eur darbo užmokesčio sÄ naudos, nustatant, jog už 2020 m. nustatyta 38 454,50 Eur apmokestinamojo pelno (65 214,00 - 22 641,5 = 42 572,5; 42 572,5 – 4 118,00 = 38 454,5). Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2020 m. nustatyta 1 922,73 Eur (38 454,50 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio.

32. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ , konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad N. G., nebÅ«damas susijęs su UAB „V. C.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, realiai bÅ«damas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už V.

M. ir A. B., kurie buvo formalÅ«s direktoriai, nuo 2020 m. kovo 27 d. įregistravus A. B. ir bendrovės akcininku, taip veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, pats organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnį ir 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 dienos Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies Å«kinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „V.

C.“ buhalterinę apskaitÄ , siekdamas, kad nebÅ«tų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktÅ«ra, imitavo UAB „V. C.“ akcijų pardavimÄ A. B. bei naujo direktoriaus paskyrimÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. – 2020 m. kovo 24 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamindamas netikrus dokumentus: 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. kovo 24 d. UAB „V. C.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad akcininkė V.

A. parduoda 100 vnt. UAB „V. C.“ akcijų už 2 896 Eur apie jo nusikalstamÄ veikÄ nežinančiam A. B., jas patvirtinus nenustatytų asmenų paraÅ¡ais, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suraÅ¡ius 2020 m. kovo 16 d. UAB „V. C.“ vienintelio akcininko sprendimÄ , nurodant, kad V. M. atleidžiamas iÅ¡ UAB „V. C.“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi skiriamas A. B., juos panaudodamas, įregistruojant VÄ® „Registrų centras“, taip toliau likdamas faktiniu UAB „V. C.“ direktoriumi, V.

M. perdavus bendrovės „V. C.“ jam buhalterinės apskaitos dokumentus, juos paslėpdamas nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€ ir 2 dalies reikalavimus ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo”.

Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 4 dalį: ,,Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. Taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, iÅ¡liktų autentiÅ¡ki, patikimi ir prieinami visÄ jų saugojimo laikÄ . Kartu su Å¡iais dokumentais turi bÅ«ti saugoma ir kontekstinė informacija“ ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti 10 metų Å¡iuos dokumentus: apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“: - nes tyrimui nepateikė ir neiÅ¡saugojo 2019 – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo/pardavimo sÄ skaitų, darbo užmokesčio dokumentų, kasos, banko dokumentų ir kt.) bei 2019 m. apskaitos registrų (didžiosios knygos, pajamų/sÄ naudų suvestinių, sÄ skaitų apyvartų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, atsargų apskaitos registrų, ir kt.); - 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus: ,,Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; - 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus:

„į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; - nes 2020 m. laikotarpiu netvarkė apskaitos, Å«kinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje; Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų:3 punktÄ : ,,Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes iÅ¡gryninus iÅ¡ banko sÄ skaitų 32 120 Eur, gautus iÅ¡ UAB „I“, nebuvo suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai; 16 punktÄ : ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, nes gauti grynieji pinigai 32 120 Eur neįraÅ¡yti ir neužpajamuoti kasos knygoje.

Be to, jis, valdydamas UAB „V. C.“ bankines sÄ skaitas, 2020 m. birželio 30 d. į sÄ skaitÄ gavęs iÅ¡ UAB „I“ 49 743,50 Eur, dalį Å¡ių pinigų panaudojo bendrovėms reikmėms, o kitÄ dalį, pervedus į kitas bankų sÄ skaitas, veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡grynino: - liepos 2-9 dienomis bankomatuose 17 830 Eur sumÄ , - liepos 4-7 dienomis bankomatuose 5 340 Eur sumÄ , - liepos 3 dienÄ UAB „P“ klientų aptarnavimo skyriuje 8 950 Eur sumÄ , Å¡ių piniginių lėšų 32 120 Eur nepajamavo kasos dokumentuose ir apskaitos registruose, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, juos panaudojo be pateisinančių dokumentų.

Taip pat jis, siekdamas kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 1 922,73 Eur pelno mokesčio. Dėl nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „V. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2020 m. laikotarpį.

33. Analizuojant nuteistojo gynėjo ginčijamus nuosprendyje iÅ¡spręstus kitus klausimus nustatyta ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas netinkamam subjektui – civilinio ieÅ¡kovo atstovui, o ne atstovaujamajam. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius UAB „T“ pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 107 796,37 Eur turtinės žalos padarymo (t. 8, b. l. 24-31). Skundžiamu nuosprendžiu nustačius, jog UAB „V. C.“ turtinė žala buvo padaryta kai kaltinamasis savo veiksmais pasisavino bendrovei priklausančius pinigus – 32 120 Eur sumÄ , apygardos teismas UAB „T“ civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 32 120 Eur sumÄ UAB „T“ naudai.

34. Baudžiamajame procese civilinis ieÅ¡kovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Civilinio ieÅ¡kovo statuso įgijimÄ lemia du pagrindai: juridinis ir faktinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieÅ¡kovu. Faktinis pagrindas reiÅ¡kia, jog byloje civilinį ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis jÄ atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

35. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-269-280/2021 UAB „V. C.“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla. UAB „V. C.“ nemokumo administratoriumi paskirta UAB „T“ (past. – nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.) (t. 8, b. l. 18-22). Ikiteisminio tyrimo metu BUAB „V. C.“ atstovo nemokumo administratoriaus UAB „T“ įgaliotas asmuo Rūta Jakubauskaitė pareiškė civilinį ieškinį (t. 8, b. l. 24-27), kuriuo prašoma pripažinti BUAB „V.

C.“ civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje ir priteisti turtinės žalos atlyginimÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2022 m. kovo 1 d. nutarimu UAB „V. C.“ įgaliotu atstovu pripažintas UAB „T“ įgaliotas asmuo RÅ«ta Jakubauskaitė (t. 8, b. l. 28-29). Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2022 m. kovo 1 d. nutarimu UAB „V. C.“ pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (t. 8, b. l. 30-31).

36. Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifikÄ , pastarojo, kaip proceso dalyvio interesus, atstovauja įgalioti atstovai. Juridinio asmens atstovu gali bÅ«ti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ? JANÄ®) 56 straipsniu, juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.

Kaip minėta, BUAB „V. C.“ atstovas nemokumo administratorius UAB „T“ įgaliojo RÅ«tÄ Jakubauskaitę veikti bendrovės teisėtais interesais. Å iuo aspektu teismas pastebi, jog procesinio atstovavimo institutas skirtas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, bÅ«tent atstovaujamojo interesus atitinkančios pagalbos teikimÄ teismo procese, t. y. Å¡iuo atveju BUAB „V. C.“ teises bei teisėtus interesus, todėl UAB „T“ Å¡ioje baudžiamojoje byloje įgijo tik juridinio asmens įgaliotojo atstovo statusÄ , taigi neįgijo autonomiÅ¡ko statuso, kartu ir savarankiÅ¡kos reikalavimo teisės. PareikÅ¡damas reikalavimus nuteistajam, atstovas veikia iÅ¡skirtinai bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais, o visas turtas grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 22 punktas).

37. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ne asmeniui dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalos (BPK 110 straipsnio 1 dalis), o pastarojo įgaliotam atstovui, neįgijusiam savarankiÅ¡kos reikalavimo teisės, taigi neįgijusiam juridinio ir faktinio civilinio ieÅ¡kovo statuso, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės sudarant sÄ lygas nepagrįstai praturtėti trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsti kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog 32 120 Eur turtinei žalai atlyginti iÅ¡ nuteistojo N. G. priteisiama BUAB „V. C.“. Taip pat tikslintinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: nustatant, jog nuteistasis N. G. per bausmės vykdymo atidėjimÄ turi atlyginti nusikaltimu padarytÄ dalį turtinės žalos – 32 120 Eur BUAB „V. C.“ naudai. Dėl nuteistajam N. G. paskirtos bausmės.

38. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad individualizuojant bausmę bÅ«tina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

39. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. G. paskirtos bausmės neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytų bausmės vidurkių (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis): pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtas – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinta su kitais nuosprendžiais: Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 238 MGL (11 900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 ir 8 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

40. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam N. G. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, stadijÄ â€“ padarytos tyčinės sunki, apysunkė ir nesunki nusikalstamos veikos, veikos yra baigtos. PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas aplinkybes, susijusias su UAB „D“ fiktyviai sudarytais sandoriais, pabrėžtina tai, jog nuteistajam inkriminuojamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis iÅ¡ esmės nepakito – N. G. sÄ moningai įgydavo „problematiÅ¡kas“ bendroves, iÅ¡ anksto numatydamas, jog jos bus panaudotos nusikalstamų veikų darymui, kurių pavojingumas atitinka rÅ«Å¡inį baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų pavojingumui, iliustruoja tai, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis.

41. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: N. G. anksčiau teistas 5 (penkis) kartus (t. 8, b. l. 89-101): tris kartus iki Å¡ioje byloje nustatytų nusikaltimų padarymo, be kita ko, ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkų turtinį nusikaltimÄ . Taip pat du kartus teistas po Å¡ių nusikaltimų padarymų. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog skiriant bausmę turi bÅ«ti vertinamos visos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe: ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, tačiau ir nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – ar kaltininkas supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, be kita ko, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).??? Pastebėtina, jog aptartos aplinkybės reikÅ¡mingos iÅ¡vadai, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, bausmės paskirties kontekste, pagrįstai įvertino ir vėlesnius, po nagrinėjamoje byloje inkriminuojamų veikų padarymo, teistumus, kurie charakterizuoja kaltininko asmenybę – pastarojo polinkius, požiÅ«rį į kitų nusikalstamų veikų darymÄ ateityje, bei leidžia įvertinti, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.??? Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje – naujų tyčinių nusikaltimų padarymas rodo, kad kaltininko padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-719/2022).

42. Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir tai, jog N. G. ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 74-88), be kita ko, ir už Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų nepateikimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalis, kas taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei aptartų aplinkybių visumoje rodo didesnį asmenybės pavojingumÄ . Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į nuteistojo ekonominius bei socialinius ryÅ¡ius – nuteistasis dirba, yra vidurinio iÅ¡silavinimo, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir gydėsi dėl to.

Taip pat teismas atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu, t. y. bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

43. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigiama, jog veikų padarymo metu teistumai už visus apkaltinamuosius nuosprendžius buvo iÅ¡nykę, dėl to teismo padaryta iÅ¡vada, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bÅ«damas recidyvistu neatitinka faktinių aplinkybių. Å ie apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais – pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki nagrinėjamoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje – nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuteistasis N. G. buvo teistas tris kartus: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme – laikomas atlikęs bausmę 2006 m. spalio 27 d.; Vilniaus apygardos teismo 2007 liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį – 34 MGL (4 250 LT) dydžio bauda, kuri 2011 m. sausio 7 d. buvo išieškota;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas – 1 metams, o 2020 m. sausio 27 d. nuteistasis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

45. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 2020 m. sausio 27 d. nuteistasis N. G. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro, taigi nuteistajam inkriminuojamu naujų tyčinių veiku padarymo laikotarpiu – nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, ankstesnis teistumas buvo iÅ¡nykęs. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta N. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alinama, pakeičiant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punkto, pritaikymo.

46. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta imperatyvo, jog panaikinus baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, dėl to turi bÅ«ti Å¡velninama paskirta bausmė, kadangi teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pastarosios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikšminant šių reikšmingumo. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties.

Byloje nustatytos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs kritiÅ¡kai vertinti savo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, o aplinkybė, kad iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo N. G. jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, atidedant Å¡ios vykdymÄ , leidžia spręsti, jog nuteistasis vengia keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumÄ , dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis, bÅ«damas neizoliuotas, toliau gali daryti nusikalstamas veikas, o Å¡velnesnė bausmė nėra pakankama apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarÄ jį nubausti.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę. Pažymėtina tai, jog byloje nenustatyti materialÅ«s pagrindai taikyti BK 54 ar 62 straipsnių nuostatas, skiriant Å¡velnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Nei nuteistajam inkriminuotų veikų pobÅ«dis, ar jo asmenybė nerodo mažesnio pavojingumo. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės – objektai į kurios buvo kėsinamasi, atliktų veiksmų intensyvumas, sukelti padariniai, nesuteikia pagrindo spręsti, jog sankcijoje nustatyta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, o siekis atlyginti turtinę žalÄ nelaikytina unikalia socialine situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, dėl ko byloje nenustatyta teisinių pagrindų Å¡velninti nuteistajam parinktų bausmių.

48. Apeliantas praÅ¡o taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pagal veikos padarymo metu galiojusiÄ (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 (TAR, 2017, Nr. 2017-15859) redakcija) ir Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 75 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) redakcija) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, t. y. pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas formalus pagrindas, kuriam esant galima spręsti, ar yra pagrindas svarstyti dėl Å¡io instituto taikymo.

Nuteistasis N. G. yra pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas, netaikydamas apeliantui BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., visiÅ¡kai neatidėdamas paskirtos bausmė vykdymo, Å¡io baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo N. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nustatytÄ N. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). PaÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytas įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G.: į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V.

C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimÄ už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2 520,00 Eur) ir UAB „D“ iÅ¡raÅ¡ant keturis kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406,50 Eur bendrovei, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje; pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punktÄ : ,,Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes gavus grynuosius pinigus 27 406,50 Eur iÅ¡ UAB ,,D“ nebuvo suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai; nepateikė PVM deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM.

Pakeisti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 16 punktÄ : ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, nes gauti grynieji pinigai iÅ¡ viso 59 526,50 Eur neįraÅ¡yti ir neužpajamuoti kasos knygoje, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų: 16 punktÄ : ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, nes gauti grynieji pinigai 32 120 Eur neįraÅ¡yti ir neužpajamuoti kasos knygoje.

Pakeisti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog N. G. nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM ir 3 055 Eur pelno mokesčio, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: N. G. nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 1 922,73 Eur pelno mokesčio.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys dėl 39 827 Eur turtinės žalos padarymo tenkinas iÅ¡ dalies ir Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iÅ¡ N. G. priteista 7 811 Eur turtinei žalai atlyginti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį dėl 39 827 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies:

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo dėl nesumokėto 4 756 Eur PVM palikti nenagrinėtÄ ; iÅ¡ N. G. priteisti 1 922,73 Eur nesumokėto pelno mokesčio Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieÅ¡kovo atstovui UAB „T“ naudai iÅ¡ N. G. priteista 32 120 Eur turtinei žalai atlyginti, ir nustatyti, kad 32 120 Eur turtinei žalai atlyginti iÅ¡ nuteistojo N. G. priteisiama BUAB „V.

C.“. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria N. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ dalį turtinės žalos – 32 120 Eur UAB „T“ naudai, ir nustatyti, kad turtinė žala atlygintina BUAB „V. C.“ naudai. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . PraneÅ¡ti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kad N. G. ir kitų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymiai.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitė Evaldas Pašilis Aiva Survilienė