31ae3cbf-9c19-49d2-95f0-4f87510f5534 · Å iaulių apylinkės teismas

N U T A R T I S                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-19-772/2014                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04185-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.3.; 75.7.;

                                     75.8.; 75.9.; 77.4.2.; 78.2.1.;116.1. (S)    ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS     S P R E N D I M A S    Lietuvos Respublikos vardu 2014 m. rugsėjo 9 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. M., jos atstovei adv. J. Dumbliauskaitei, atsakovui V. M., atsakovo atstovei adv. D. BalčiÅ«nienei, Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ byloje, Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui A.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu iÅ¡sprendimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu iÅ¡sprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ byloje, Å iaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (Å VTAS).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovė L. M. iÅ¡ pradžių kreipėsi su ieÅ¡kiniu, o vėliau su patikslintu ieÅ¡kiniu į teismÄ nurodydama, kad su atsakovu V. M. sudarė ir įregistravo santuokÄ (duomenys neskelbtini) Biržų raj. savivaldybės administracijos CMS (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)).Ä®statymo nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M., o (duomenys neskelbtini) dukra V. M. Abu vaikai Å¡iuo metu yra nepilnamečiai.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teigė, kad jų santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog jie gyvena atskirai jau metai laiko ir neveda bendro Å«kio.

Atsakovas nesirÅ«pina Å¡eima ir faktiÅ¡kai jos neiÅ¡laiko. Atsakovas savo gaunamas pajamas taupo, o faktiÅ¡kai Å¡eima gyveno iÅ¡ jos gaunamų pajamų. IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teigė, jog atsakovas jos atžvilgiu ne kartÄ vartojo smurtÄ , tačiau ji niekur nesikreipdavo, nes buvo gėda. Paskutinį kartÄ 2011-05-26 apie 7 val. 30 min. atsakovas su kumščiu kelis kartus sudavė ieÅ¡kovei į kairiÄ rankÄ . IeÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G675/11/04. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu elgėsi žiauriai, muÅ¡damas jÄ , ko pasėkoje ji jautė fizinį skausmÄ ir pažeminimÄ . Teigė, kad atsakovas jÄ terorizuoja, užgaulioja, keikia, žemina įvairiais žodžiais vaikų akivaizdoje, atsakovas net paslepia jos mezginius, Å¡aiposi ir tyčiojasi visaip. IeÅ¡kovė bandė su atsakovu taikytis prieÅ¡ kiek metų, atsakovas jai žadėjo nebemuÅ¡ti, nesityčioti, iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , tačiau tų savo pažadų netęsėjo.

Dėl žiauraus atsakovo elgesio, jos žeminimo, Å¡eimos neiÅ¡laikymo, ieÅ¡kovė buvo priversta su vaikais iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir Å¡iuo metu gyvenu atskirai nuo atsakovo. IeÅ¡kovė atsakovui siÅ«lė iÅ¡situokti gera valia, tačiau jisai nesutiko. Pagrindinė priežastis dėl ko jisai nenori iÅ¡situokti, tai nenori vaikams mokėti iÅ¡laikymo, nes niekada nedavė ieÅ¡kovei pinigų vaikams iÅ¡laikyti, visÄ laikÄ vaikus iÅ¡laikė ji viena iÅ¡ savo pajamų, o atsakovas net nesuvokia, kad reikia duoti lėšų vaikams iÅ¡laikyti.

IeÅ¡kovė atskirai nurodė, kad jų santuoka yra nutrÅ«kusi ir ji nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, nes jie gyvena atskirai. Tai, kad jie bendro Å«kio neveda žino ir aukščiau nurodytas aplinkybes gali patvirtinti jos pakviesti liudytojai.IeÅ¡kovė prašė teismo nutraukti jos santuokÄ dėl atsakovo kaltės. SantuokÄ nutraukus dėl atsakovo kaltės, prašė jai palikti santuokinę pavardę      „M.“, o atsakovui palikti pavardę „M.“.SantuokÄ nutraukus dėl atsakovo kaltės, prašė nepriteisti iÅ¡laikymo vienam iÅ¡ kito.Nepilnamečių dukrų G. ir V. gyvenamÄ jÄ vietÄ prašė nustatyti kartu su ieÅ¡kove iki jų pilnametystės.Taip pat prašė teismo nustatyti, kad atsakovas V.

M. matysis ir bendraus su nepilnametėmis dukromis G. M. ir V. M. pagal jos 2014-06-06 teismui pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovui netrukdys bendrauti su vaikais.Be to ieÅ¡kovė nurodė, kad abi nepilnametės dukros gyvena kartu su ja ir yra jos iÅ¡laikomos. Vyresniosios dukros G. iÅ¡laikymui į mėnesį reikia iÅ¡leisti apie 1 200 Lt, o jaunesnės V. apie 1 000 Lt į mėnesį. Teigė, jog atsakovas vaikams iÅ¡laikyti lėšų neduoda. IeÅ¡kovė pateikė ir dukrų iÅ¡laikymui reikalingų iÅ¡laidų apskaičiavimÄ .Nurodė, kad atsakovas yra iÅ¡silavinęs, turi specialybę, pakankamai turi pajamų, jog galėtų iÅ¡laikyti vaikus, tačiau Å¡ios pareigos gera valia nevykdo.IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas yra vaikų tėvas, todėl privalo teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , jog nepilnametės dukros galėtų normaliai gyventi, maitintis ir vystytis.IeÅ¡kovė patikslintu procesiniu dokumentu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nuo 2012 m. liepos mėnesio 01d. po 550 Lt kiekvienÄ mėnesį iÅ¡laikymÄ nepilnametei G.

M. iki jos pilnametystės. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nuo 2012 m. liepos mėnesio 01 d. po 450 Lt kiekvienÄ mėnesį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V. M. iki jos pilnametystės.Prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečių dukrų G. M. ir V. M. iÅ¡laikymo lėšas nuo 2012-07-01 uzufrukto teise tvarko jų motina L. M. iki jų pilnametystės.Be to prašė pripažinti, kad L. M. vardu sudaryta gyvybės draudimo sutartis Nr. 5435CG Uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „AvivÄ Lietuva“ ir pagal Å¡iÄ gyvybės draudimo sutartį Nr. 5435CG, įmokėtos gyvybės draudimo įmokos, sumokėtos nuo dr. rizikos galiojimo pradžios 2002-12-20 iki 2012-07-12 sumoje 17.112,21 Lt ( septyniolika tÅ«kstančių vienas Å¡imtas dvylika litų 21 ct), yra L.

M. asmeninė nuosavybė, o taip pat pripažinti, kad gyvybės draudimo liudijimas, kurio vertė 2012-07-12 dienai yra 10.602.90 Lt yra L. M. asmeninė nuosavybė.Santuokoje įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovė prašė padalinti jai priteisiant 2/3 dalis turto, o atsakovui priteisti 1/3 dalį turto, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė teismo prašė padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ sekančiai – neÅ¡iojamÄ kompiuterį su planÅ¡ete, kurį nupirko ieÅ¡kovė iÅ¡simokėtinai, mokėjo apie 3.000 Lt, Å¡iuo metu įvertina - 400 Lt, vyriÅ¡kÄ dviratį, kurį ji nupirko iÅ¡simokėtinai, sumokėjo virÅ¡ tÅ«kstančio litų, Å¡iuo metu įvertina – 400 Lt, moteriÅ¡kÄ dviratį jos nupirktÄ iÅ¡simokėtinai, už kurį sumokėjo apie 800 Lt, Å¡iuo metu įvertina 150 Lt, Å¡iuo dviračiu naudojasi vyresnė dukra, viso turto už 950 Lt, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus atsakovui skirti 1/3 dalį Å¡io turto, o ieÅ¡kovei 2/3 dalis ir natÅ«roje padalinti taip - atsakovui priteisti neÅ¡iojamÄ kompiuterį su planÅ¡ete, kuriÄ Å¡iuo metu įvertina 400 Lt, vyriÅ¡kÄ dviratį, kurį įvertina 400 Lt, viso turto už 800 Lt, o jai natÅ«roje priteisti moteriÅ¡kÄ dviratį, kurį įvertina -150 Lt, juo naudojasi nepilnametė vyresnė duktė.

Kadangi viso turto vertė yra 950 Lt, o 1/3 dalies vertė yra 316 Lt, o atsakovui tenkančio turto vertė yra – 800 Lt, tai prašė ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ 484 Lt už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį.IeÅ¡kovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas neturi jokių skolų ir neturi kreditorių, kuriems turėtų praneÅ¡ti apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ .IeÅ¡kovė savo reikalavimus ir atsikirtimus atsakovui į jo procesinius dokumentus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais:- Liudytoja E. P. parodė teismui, kad yra ieÅ¡kovės draugė, nes jų vaikai lanko Å¡okius ir jos dažnai bendrauja.

Nurodė, kad 2010 metais joms puoÅ¡iant mokyklos salę, ji ant ieÅ¡kovės rankos pamatė didelę mėlynę ir ieÅ¡kovė jai atsakius, kad tai vyras padarė. Tuomet ieÅ¡kovė pravirkusi ir jai pasipasakojo, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtauja. Ji taip pat buvo liudytoja, kuomet su ieÅ¡kovės dukra kartu grįžo po Å¡okių repeticijos į pastarosios namus ir pastebėjo, kad dukra G. bijo tėvo, nes ji susitiko prie buto durų. Taip pat pamatė, kad L. irgi bijo sutuoktinio. Tuo metu ji jai sakė, kad vyras veržiasi pas jÄ Ä¯ namus.

TÄ kartÄ ieÅ¡kovė nuomojosi butÄ . Ne kartÄ M. bandė įeiti į jos butÄ .- Liudytoja R. U., duodama parodymus teismo posėdžio metu parodė, kad su ieÅ¡kove yra bendradarbės 15 metų, dirba viename kabinete. Pažįstu ir V. Nuo pirmo vaiko gimimo pajuto, kad kažkas yra ne taip, buvo nėjusi aplankyti jų gimusio vaiko. Ji yra vyresnė už ieÅ¡kovę 9 metais, kad kažkas ne taip ji pajuto iÅ¡ atsakovo balso tembro. Apie Å¡eimÄ kalba buvo labai graži, bet ieÅ¡kovės balsas suvirpėjo.

IeÅ¡kovė yra uždara, elgiasi garbingai, neapÅ¡neka savo Å¡eimos. Nepasakodavo jokių dalykų apie savo Å¡eimÄ . Žinojo, kad paskutiniais metais tarp sutuoktinių buvo tokių dalykų, kurių negali toleruoti. Sužinojo, kad V. naudoja smurtÄ prieÅ¡ L., psichologinį ir fizinį. L. jai sakė, kad ne tik psichologinį smurtÄ . PraeitÄ vasarÄ ji tai sužinojo. Po pavasario koncerto L. sakė, kad jai nulipus nuo scenos V. pasakė labai daug keiksmažodžių, necenzÅ«rinių žodžių.

Jai buvo sunku patikėti. Parodė, kad mėlynių L. jai nerodė, tik pasakė, kad jÄ muÅ¡a. L. vyras vadino rusiÅ¡kais necenzÅ«riniais žodžiais. Po paskutinio koncerto mokykloje jis jÄ irgi iÅ¡keikė rusiÅ¡kais keiksmažodžiais. Už tai, kad ji scenoje vedė koncertÄ . Apie vaikų iÅ¡laikymÄ jos kalbėdavo, žinojo, kad L. dirba ir uždirba, o V. uždirba minimaliai. L. tenka pagrindinis krÅ«vis. - Liudytoja G. Å ., duodama parodymus nurodė, kad yra ieÅ¡kovės bendradarbė. Kartu dirba apie 15 metų.

VirÅ¡ 10 metų tai tikrai. Pastebi, kad L. yra nelaiminga, užsidariusi, nepasakoja apie bendras Å¡eimos iÅ¡vykas, Å¡ventes, vasaros atostogas. Yra mačiusi jÄ verkiant, paklausus dėl ko, suprato, kad neįmanoma gyventi vieno kambario bute su dviem mažamečiais vaikais. Kada apsilankė pas ieÅ¡kovę matė, kad jos Å¡eimai trÅ«ksta gyvenamojo ploto. Yra mačiusi juos Å¡ventėse, bet atskirai. Su V. nėra bendravusi, neturi prieÅ¡ jį nusistatymo. Parodė, kad L. jai kalbėjo, jog vyras prieÅ¡ jÄ pakėlė rankÄ , agresyvus yra, pasakojo, kad jÄ negražiai vadina.

Ji pati tai yra girdėjusi praeitais metais telefoninio pokalbio metu. Tuo metu paskambino V., nes reikėjo pasiskolinti dukrai suknelę. L. sakė, kad V. nenorėjo duoti. Jai baisu pasidarė, nes prieš tai su L. tarėsi. Tada nusprendė V. paskambinti pati. Kai paskambino V., jis negražiai kalbėjo ant L. Keikė L. rusiškais keiksmažodžiais, ji nenorėjo toliau tęsti su juo pokalbio. Ji suprato, kad namie baisūs santykiai. L. yra uždara, santūri, apie V. nėra nieko blogo pasakiusi. Mano, kad ta šeima toliau gyventi kartu negali.

Reikia pinigų vaikams iÅ¡laikyti, nes L. viena iÅ¡laiko vaikus. Jis Å¡eimos neiÅ¡laiko, už bÅ«relius ji moka visÄ laikÄ . Nurodė, kad L. yra labai sÄ Å¾iningas žmogus. IeÅ¡kovė jai sakydavo, kad ji viena iÅ¡ savo pinigų gyvena. - Liudytoja D. R., teisme duodamas parodymus nurodė, kad su ieÅ¡kove L. yra bendradarbės, 10 metų tikrai dirba kartu. IÅ¡ L. pasakojimų žino, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Ji buvo palikusi V., ji padėjo jai iÅ¡sikraustyti į kitÄ butÄ , kai gimė pirmoji dukra.

Teigė, jog jai buvo labai sunku, jeigu ji išėjo iÅ¡ sutuoktinio. Negali pasakyti, kada suprato, kad L. grįžo pas vyrÄ , tačiau žino, kad jie kalbėjo ir V. labai norėjo, kad ji sugrįžtų. Mano, kad ji galbÅ«t tikėjo, jog jis padarė iÅ¡vadas. Dėl psichologinio smurto, tai negražiais žodžiais vyras jÄ vadindavo. Yra girdėjusi, kad L. buvo kartÄ sumuÅ¡ta. Teigė, kad nežino, jog L. iÅ¡ vyro bÅ«tų gavusi pinigų. Mano, kad labai sudėtinga gyventi viename kambaryje keturių asmenų Å¡eimai.

Kai pirmÄ kartÄ ji L. iÅ¡kraustė, tada suprato, jog nėra gerai jos Å¡eimoje. Kiek po to suprato, kai L. grįžo pas vyrÄ , kad situacija vėl pradėjo blogėti. Kai ji dar gyveno kartu su vyru, žino, kad jai buvo blogai. Bendraudama su L. taip pat suprato, kad vyras Å¡eima nesirÅ«pina. L. yra labai uždara, nekalbus žmogus, jeigu ji kažkÄ neiÅ¡kentėjusi pasakydavo, tai ji laikė jos atvirumu. Kad L. galėtų fantazuoti tokių minčių jai nekilo. Kaip tėtis bendrauja su dukromis jai neteko matyti, yra mačiusi, kaip jis buvo atėjęs per rugsėjo pirmÄ jÄ Ä¯ mokyklÄ . - Liudytojai B.

M. duodama parodymus nurodė, kad yra ieÅ¡kovės motina. Mano, kad jie turėjo iÅ¡siskirti seniai, nes kiekvienas turi savo tiesÄ ir nenorėjo įsiklausyti į kitÄ Å¾mogų. Ji jaučiasi kalta, nes po pirmo išėjimo dėjo daug pastangų, kad L. sugrįžtų pas vyrÄ . Tai buvo iÅ¡ meilės anÅ«kei G. Manė, kad vaikui reikia Å¡eimos. G. buvo trys metai, ji to požiÅ«rio neturėjo, dabar paauglystė, jai 12 metų, pasikeitė vaikas. Pradeda mÄ styti kritiÅ¡kai ir mato negeroves Å¡eimoje.

Su V. yra Å¡nekėjusi. V. sakė nesipykti, reikia vaikus užauginti. Jis neiÅ¡girdo jos, kiekvienas turi savo tiesÄ , gina savo nuomonę. Su Viktoro tėvų Å¡eima nekalbėjo. Dukters Å¡eimoje prieita iki muÅ¡tynių, V. per galvÄ užduodavo. Smurtas gilėjo, prasidėjo nuo psichologinio dėl materialinių dalykų. L. reikėjo iÅ¡laikyti visÄ Å¡eimÄ . Jai reikėjo jÄ nuolat remti. V. iÅ¡ L. buvo paėmęs pinigus ir nedavė jai, ji turėjo badauti. Gyventi kartu jie negali niekaip. Ne L. smurtÄ naudojo, o V. psichologinį smurtÄ nuolat naudojo, jie kaip Å¡eima negyveno, nei kur iÅ¡važiuodavo, nei iÅ¡eidavo.

V. turi automobilį. MuÅ¡davo dukrÄ per galvÄ , pakaušį, yra pakratęs, ranka buvo sužalota, matė ant jos mėlynę. Ji girdėjo iÅ¡ dukros, kaip jis su ja elgiasi. Ji su juo nepiktuoju. Yra girdėjusi kaip jis dukra kolioja rusiÅ¡kais keiksmažodžiais. KartÄ jis sugrįžo iÅ¡ Vilniaus, G. Å¡okinėjo ir vos neužsigavo abi su L. Jis pradėjo jÄ keikti rusiÅ¡kai, sakė, jog tikėjo, kad taip ir bus, nes jos vos nenukrito, tai jai dėl to buvo baisu. FinansiÅ¡kai jis neiÅ¡laikė Å¡eimos, nes L. vis praÅ¡ydavo jos pinigų, o ji L. siųsdavo pinigus.

Pas juos ji matė vargÄ , tuščiÄ Å¡aldytuvÄ . Tada atvykusi eidavo į parduotuvę ir viskÄ pirkdavo. Kai G. gimė ji buvo atvažiavusi, rado tuščiÄ Å¡aldytuvÄ , L. po gimdymo atvežta į namus ir palikta viena. Klausė, tai kur tos daržovės, kurias davė, nes nieko nėra. L., sakė, jog V. iÅ¡vežė pas tėvus į rÅ«sį ir neatveža, o gal kam atidavė. Ji tai žiÅ«ri kaip į nesirÅ«pinimÄ jos dukra, anÅ«ke. Dukra jai sakė, kad pinigai pas V. Pas jį buvo jos pinigai, dėl to ji labai pasibaisėjo ir jÄ pamokė, kad ji visÄ laikÄ turėtų savo pinigų pavalgymui.

Žino, kad V. reikėjo gero kompiuterio, kad galėtų dirbti, o L. mokėjo įmokas. Reikėjo dviračių, o vėl įmokas moka dukra ir pan. Mano, kad V. labai mažai uždirba, arba labai taupydavo. Vaikams ir L. jis yra agresyvus. V. yra griežtas su vaikais. Teigė, jog kas du, kas tris mėnesius apsilankydavo pas dukrÄ , o per visÄ vasarÄ jos bÅ«davo pas jÄ . IÅ¡ Viktoro tėvų pusės niekada nebuvo tokios kalbos, kad prisidėtume visi materialiai, kad pagerinti vaikų gyvenimo sÄ lygas. V. yra darbÅ¡tus ir nagingas.

V. yra kietas kaip Å¡ikÅ¡na, taupus ir visiÅ¡kai visus centukus pasideda sau, bei neskiria jos mieloms anÅ«kėms nei kiek. Dukra iÅ¡laikydavo visÄ Å¡eimÄ , nes praÅ¡ydavo ir jos pinigų, kai nebeiÅ¡sitekdavo. V. yra „mamytukas“ iÅ¡ blogosios pusės, savajai Å¡eimai nepaklÅ«sta, bet mamai taip. Atsakovui pateikus į bylÄ prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, pastaroji pateikė teismui ir atsiliepimÄ dėl atsakovo reikalavimų. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kinį su pakeitimais tenkinti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jo pakeitimus atmesti.IeÅ¡kovės atstovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinės formos baigiamÄ jÄ kalbÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2012-08-20 pateikė į bylÄ prieÅ¡inį ieÅ¡kinį, o vėliau patikslintÄ prieÅ¡inį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė Å¡iuos motyvus.Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu atliktos psichologinės ekspertizės iÅ¡vadas, kuriomis teismas vadovausis, atsakovas, pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ir iÅ¡dėstė savo reikalavimus.Atsakovas nurodė, kad Å¡alių santuoka turi bÅ«ti nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, nepaisant atsakovo pastangų ir noro iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , gyvenimas santuokoje nebeįmanomas.

Atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kove daugiau kaip vieneri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro Å«kio, nebendrauja, nevykdo savo, kaip sutuoktinių, pareigų vienas kito atžvilgiu. Mano, jog sutuoktinių konfliktiÅ¡kuose tarpusavio santykiuose dažniausiai nebÅ«na kaltės tik iÅ¡ vieno sutuoktinio pusės. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra atsakovo vaikų motina, atsakovo manymu, protingiausia bÅ«tų santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu).Atsakovas teigė, jog tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, bei yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, jie privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Nors ir nesutinka su kai kuriais psichologinės ekspertizės teiginiais ir išvadomis, tačiau atsakovas neturi galimybės jų nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė nustatė, jog vyresnioji dukra G. jau sugeba išreikšti savo nuomonę, su kuo ji nori gyventi, ir dukrų išskyrimas nėra galimas, atsakovas, yra priverstas šiuo metu sutikti, kad abiejų dukrų G. M. ir V. M., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikų motina, tačiau atsakovas sieks pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime, maksimaliai ir netrukdomai bendrauti su dukromis, tikėdamasis, kad ateityje dukros įvertins tėvo pastangas ir pasirinks gyventi kartu su juo.

Pas atsakovÄ yra sudarytos visos sÄ lygos, kad bet kada dukros galėtų apsigyventi nuolat pas jį.Atsakovas supranta savo pareigÄ teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , jÄ vykdo ir ateityje yra pasiryžęs teikti vaikams iÅ¡laikymÄ gera valia. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta pakankamai ilgai ir teismas bei ieÅ¡kovė turėjo galimybę įsitikinti, kad atsakovo pajamos yra pastovios, gaunamos tik iÅ¡ darbo santykių, ir kitų Å¡altinių pajamoms gauti atsakovas neturi. Atsakovo gaunamos pajamos leidžia kiekvienai iÅ¡ dukrų teikti iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis 300,00 Lt, todėl prašė priteisti vaikams tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kurį uzufrukto teisėmis tvarkys ieÅ¡kovė.

Atsakovas mano, kad tokio dydžio lėšos, atsižvelgiant ir į ieÅ¡kovės pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, yra pakankamos dukrų poreikiams užtikrinti.Nekilnojamojo turto, kuris turėtų bÅ«ti įtrauktas į dalintino turto balansÄ kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, Å¡alys nėra įgijusios. Atsakovui tapo žinoma, kad ieÅ¡kovė kaupė lėšas bendrovėje „Aviva Lietuva“ pagal gyvybės draudimo sutartį. Pagal atsakovÄ Å¡ios gyvenant santuokoje sukauptos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sukaupta garantuota iÅ¡perkamoji suma turi bÅ«ti padalinta laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str.).

Atsakovas iÅ¡dėstė nuomonę ir praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl laiko, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas neturi bÅ«ti sprendžiamas.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ne visada tinkamai supranta, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, mano, kad turi bÅ«ti nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nes atsakovas turi teisę ir nori su dukromis bendrauti ieÅ¡kovei nekliudant, iÅ¡laikyti glaudų ryšį su dukromis, dalyvauti jų gyvenime, jomis rÅ«pintis ir auklėti.

Bendravimo tvarka turi bÅ«ti tokia, kad atsakovas su dukromis galėtų bendrauti maksimaliai, kad dukros leistų laikÄ jo namuose, tėvo namus vertintų kaip savus, nes ten augo nuo gimimo. Atsakovo turimos gyvenimo sÄ lygos sudaro jam galimybę užtikrinti dukroms jų interesus atsitinkančias gyvenimo sÄ lygas. Atsakovas turi specialių žinių tiek dailėje, tiek choreografijoje, todėl dukroms yra geras patarėjas jų veikloje, palaiko ir supranta jas. Atsakovas sugeba atlikti visus buities darbus: gamina maistÄ , skalbia, lygina ir kt., todėl visiÅ¡kai gali pasirÅ«pinti dukromis, kai jos bÅ«na tėvo globoje.Po santuokos nutraukimo prašė Å¡alims palikti santuokines pavardes.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu atsakovas teismo prašė:1.

Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.2. Nutraukus santuokÄ , palikti santuokines pavardes: M. ir M.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. M. ir V. M., nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. M.4. Priteisti iÅ¡ V. M. nepilnametėms dukroms G. M. ir V. M. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis po 300,00 Lt (tris Å¡imtus litų) kas mėnesį iki jų pilnametystės.5.

Vaikams priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti vaikų motinÄ L. M..6. Nustatyti V. M. bendravimo su dukromis G. M. ir V. M. tokiÄ tvarkÄ :6.1. kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį V. M. su dukromis G. ir Vaiva bendrauja savo gyvenamojoje vietoje, abi dukras L. M. penktadienį 17.00 val. atveža į V. M. namus, V. M. pirmadienio ryte dukras nuveža į mokyklÄ , darželį;6.2. kiekvienos savaitės pirmÄ jÄ dienÄ , kai Å¡okių treniruotėse toje pačioje vietoje užsiima dukros G. ir Vaiva paeiliui viena po kitos V.

M. lydi dukras į užsiėmimus ir jiems pasibaigus parveža į L. M. namus;6.3. per Å¡ventes V. M. bendrauja su dukromis tokia tvarka:6.3.1. kas metai: Tėvo dienÄ , šį Å¡ventinį savaitgali dukros praleidžia su tėčiu, penktadienį 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. pirmadienį nuveža dukras į mokyklÄ ; V. M. gimtadienis (vasario 25 d.) vasario 24 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 26 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; dukrų pusseserės T.gimtadienis (sausio 8 d.) sausio 7 d. 17.00 val.

L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. sausio 9 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; dukrų pusbrolio Henriko gimtadienis (vasario 20 d.) vasario 19 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 21 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; dukrų močiutės Z. gimtadienis (sausio 13 d.) sausio 12 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. sausio 14 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; dukrų senelio J. gimtadienis (vasario 4 d.) vasario 3 d. 17.00 val.

L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 5 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; G. krikÅ¡to motinos V. gimtadienis (vasario 17 d.) vasario 15 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 18 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; Joninės (G. ir V. senelis J.) (birželio 23 d.) birželio 22 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į M. namus, V. M. birželio 25 d. 13.00 val. nuveža dukras į L. M. namus.6.3.2. poriniais metais: dukros G. gimtadienis (gruodžio 4 d.) gruodžio 3 d. 17.00 val.

L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. gruodžio 5 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; dukros V. gimtadienis (rugpjūčio 10 d.) dukros G. ir Vaiva Å¡venčia su tėčiu V. M. (neporiniais metais V. M. nuveža dukras G. ir V. į L. M. namus rugpjūčio 9 d. 17.00 val., o L. M. atveža dukras G. ir V. rugpjūčio 11 d. 17.00 val. į V. M. namus); Kūčios ir Kalėdos (gruodžio 24 d., 25 d., 26 d.) gruodžio 22 d. 17.00 val. Mikutienė atveža dukras G. ir V.

į V. M. namus, V. M. gruodžio 28 d. 17.00 val. nuveža dukras į L. M. namus; Vėlinės (lapkričio 1 d.) L. M. atveža dukras į V. M. namus iÅ¡vakarėse 17.00 val., V. M. artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; Å v. Velykos (sekmadienį) penktadienį 17.00 val. L. M. atveža dukras į V. M. namus V. M. antradienį nuveža dukras į mokyklÄ arba į L. M. namus (jei dukroms atostogos)6.3.3. neporiniais metais: L. M. atveža dukras į V. M. namus gruodžio 28 d. 17.00 val., dukros su tėčiu sutinka Naujuosius, su tėčiu praleidžia likusiÄ Å¾iemos atostogų dalį ir joms pasibaigus V.

M. dukras nuveža į mokyklÄ ; mokslo metų pradžios Å¡ventė (rugsėjo 1-oji) L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus iÅ¡vakarėse 17.00 val. rugsėjo 1 d. dukros G. ir Vaiva dalyvauja mokslo pradžios Å¡ventėje, V. M. rugsėjo 2 d. arba artimiausiÄ darbo dienÄ nuveža dukras į mokyklÄ ; Tarptautinė vaikų diena (birželio 1 d.) iÅ¡vakarėse 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. artimiausiÄ darbo dienÄ po Å¡ventės nuveža dukras į mokyklÄ ; Užgavėnės (vasario arba kovo mėn.) iÅ¡vakarėse 17.00 val.

L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. trečiadienį nuveža dukras į mokyklÄ .6.3.4. vasaros atostogas nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. dukros praleidžia su tėčiu V. M. (poriniais metais); vasaros atostogas nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 18 d. dukros praleidžia su tėčiu V. M. (neporiniais metais).6.3.5. pavasario atostogas dukros G. ir V. praleidžia su tėčiu neporiniais metais; žiemos atostogas dukros G. ir V. su tėčiu praleidžia poriniais metais. Atsakovas savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais:- Liudytojas I.

O. duodamas parodymus parodė, kad yra pažįstamas su V. 12-13 metų kaip bendradarbiai. Lankydavosi jo namuose. V. asmenybę apibÅ«dintų, kaip nepiktybinę, mylinčiÄ vaikus. AsmeniÅ¡kai, kad bÅ«tų konfliktai jų Å¡eimoje, jog tÄ matytų tai to nebuvo. Jeigu bÅ«tų kas žiauraus, tai jo nebÅ«tų čia Å¡iandien. Su V. daugiau bendravau, mes parodas kartu rengė. V. ateidavo vienas, mieste susitikdavau juos abu, kad bÅ«tų arÅ¡us, nuožmus ar skriaudikas to nėra. V. dėl to kas vyksta labai pergyvena.

Buvo kalba, kad L. išėjo iÅ¡ namų, gal charakterių nesutapimai, o ne, kad bÅ«tų kažkokie skandalai. Žino, kad buvo ieÅ¡kota sÄ lyčio taÅ¡kų ir buvo grįžimas, mano, su abiejų pusių pagalba.Su ieÅ¡kove jam teko bendrauti, nieko nepastebėjo neigiamo iÅ¡ jos. Labai puikus ryÅ¡ys yra tarp dukrų ir tėčio. Jie kartu dalyvavo miesto dailininkų parodoje „Laiptų galerijoje“ ir G. kartu dalyvavo su savo pieÅ¡inukais. Kai dukros sirgdavo V. rÅ«pindavosi jomis. Buvo didelis prisiriÅ¡imas vyresnės dukros prie tėčio, dažnai vežiodavo jÄ Ä¯ konkursus, jis rodydavo iniciatyvÄ .

Mergaitėms svarbus tiek tėtis, tiek mama, jį labai myli mergaitės, to nepaneigsi. - L. N. E. duodamas parodymus parodė, kad su V. yra draugai 10 metų, susipažino viename renginyje. Labiau pažinojo V., su jo žmona per jį susipažino, tačiau nepamena aplinkybių. Yra mieste susitikę, G. buvo mažutė. Paskui renginiuose, namuose yra buvęs pas jį 5-6 kartus. Pirmais kartais, kai buvo L. nebuvo namuose, prieš 5 metus yra buvęs. Su V. bendravo, jie su L. buvo apsipykę, jos nebuvo namuose, žino, kad buvo išsiskyrimas tuo metu prieš kokį 10 metų.

V. sakė, nežinau, kaip čia bus, abejonė buvo stipri. Jis buvo labai pasimetęs ir pats nežinojo, mano smalsumas buvo natÅ«ralus, bet nekamantinėjo žmogaus. PrieÅ¡ metus, kai buvo V. gimtadienis, jautėsi konfliktas tarp jų ir įtampa. Momentais konfliktas buvo iÅ¡ vieno, momentais iÅ¡ kito. TÄ kartÄ L. nuo bendravimo Å¡alinosi, V. nuoskaudÄ parodė. Tai buvo prieÅ¡ metus laiko. V. bendrauja su vaikais, labai prisirišęs prie jų, rÅ«pinasi labai. Jis pakankamai geras ir griežtas tėvas.

Per rÅ«pinimÄ si tas griežtumas. ButÄ , kur V. su L. gyveno galėtų apibÅ«dinti prieÅ¡taringai. V. savo kambariu rÅ«pinosi, kiek galėjo, darė remontÄ . Jis gyveno su dėde. Kur jie gyveno toje dalyje, jis susiremontavo tÄ kambarį, grindis iÅ¡klojo, pas jį pedantiÅ¡ka tvarka. Virtuvė, vonia reikalauja remonto, kiek V. sakė, arba laiko trÅ«kumas susitvarkyti. Dėl smurto, kai tai iÅ¡girdo, labai nustebo. Tiesa yra, kad jis maistÄ ruoÅ¡ia. Ar V. tinkamai pasirÅ«pina mergaitėmis negali garantuoti, bet stengiasi iÅ¡ visos Å¡irdies, jis labai atsakingas, kartais pernelyg daug aukojasi, savęs nesaugo. - Liudytojas A.

M. parodė, kad yra ieškovo dėdė. Nuo 1998 m. gruodžio mėnesio gyveno su jais, iki pat šiol. Pas jį V. su šeima įsikūrė ir ten gyvena. Mano, kad sutuoktiniams trūko sutarimo, sunku pasakyti kodėl. Neteko jam su jais pasikalbėti, o patarinėti nenorėjo. L. jau buvo išėjusi, kažkas nesiklijuoja, charakteriai matyt netinka. Pasmūgiavimo nebuvo, nepastebėjo, neteko girdėti pykčių. Nebuvo kumščio parodyta, nieko nematė ir nepastebėjo. V. su L. sutarimo trūko. Spaudimo iš tėvų nebuvo, kad jais daugiau rūpintųsi V..

L. kaip Å¡eimininkė, kad bÅ«tų tvarkinga, tai tvarkos trÅ«kdavo virtuvėje pasitvarkyti, pavalgius indus iÅ¡plauti, kambaryje rÅ«bai iÅ¡mėtyti, neskalbdavo, numesta, bendrai viskas suversta. Jam dėmesio, kaip senam žmogui ji neparodė. Nepastebėjo, pas kÄ pinigai buvo laikomi, nežino, kaip jie tvarkydavo Å¡eimos biudžetÄ . Ji eidama į parduotuvę, paklausdavo gal ko reikia parneÅ¡ti, bet jis daugiausia pats parsineÅ¡davo. Jautė, kad kažkas ne į gerÄ pusę, su broliu apie tai nekalbėjo.

V. galėtų apibÅ«dinti, kaip ramų, tylų žmogų, Å¡eimÄ myli, vaikus myli. Kaip su žmona yra, čia jo reikalas, ar myli, ar ne. Neteko matyti, kad jis ant rankų neÅ¡iotų L.. V. darbingumo užtenka, gebėjimų yra, pavyzdingas, kad smurtautų prieÅ¡ žmonÄ neteko matyti. Kažkas girdėti, kad kalba už sienos, o kÄ kalba nesuprasdavo. Mergaitėmis jis labai rÅ«pindavosi, rÅ«pestingas, jei apsirgdavo, sloguodavo, pas gydytojÄ vežiodavo, labai mylėjo. Moka padaryti valgyti, gamino ir jį vaiÅ¡indavo.

Pas tėtį dažniau ateina jaunesnioji, atsiveža jÄ penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį prabÅ«na. Jai patinka čia, namais vadina, o ten kur gyvena yra butas. Sesės tarpusavyje bendrauja maloniai, sutaria. Interesai dabar skiriasi, vyresnei 12 metų, jaunėlei 5 metai. Jų žaidimai nesutampa. - Liudytojas J. M. duodamas parodymus parodė, kad yra atsakovo tėvas. Nežino, ko jiems galėjo trÅ«kti, jie nesikiÅ¡o į jų gyvenimÄ . L. niekuo nesiskundė. Išėjo, gal nepatiko su juo gyventi.

Kai dar L. mokėsi, prieÅ¡ vestuves atėjo pas juos į namus, draugavo, nakvojo, už metų gal buvo vestuvės, jie priėmė juos gyventi, maistu aprÅ«pino, nereikėjo jai grindų pas juos plauti. Nenorėjo įžeisti. NesikiÅ¡o, ji irgi niekuo nesiskundė jiems. Galvojo, kad gal ji pareis kada buvo išėjusi, gal viskas normalizuosis. Ji kartÄ jau grįžo, gal charakteris, suÅ¡velnėjo, nežino dėl ko ji vėl išėjo. Nesakė, kad jÄ skriaudžia, su L. tėvais nebendravo, jie toliau gyvena, ne Å iauliuose, nenorėjo kiÅ¡tis, kaip norite taip ir gyvenkite.

V. labai rÅ«pestingas Å¡eimos tėvas, jeigu jam dar grindis plauti ar valgyti padaryti, tai čia kiekvienas vyras gali pasakyti, o jeigu jai nepatiko toks griežtumas, ji nori laisvės, tai jis nežino. Parodė, kad jo sÅ«nus be žalingų įpročių. Galvoja, kad nesutiko jų charakteriai. Nežino, ar L. turės noro bendrauti su jais. Jie norėjo, kad gyventų su sÅ«numi. VasarÄ , pavasarį prasideda daržovės, jie juos aprÅ«pindavo. Atveždavo su dviračiu arba dukra su maÅ¡ina važiuodama atiduodavo.

Jam neteko girdėti, kad sÅ«nus sakytų blogÄ Å¾odį ant L. ar keiksmÄ . Jaučia, kad po L. išėjimo yra Å¡altesnis mergaičių bendravimas su jais. V. rÅ«pestingas, teigė, kad sÅ«nus sugebės pasirÅ«pinti abiem mergaitėmis, jeigu jų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu. Jis moka siÅ«ti, kruopÅ¡tukas yra, užuolaidas pasiÅ«tų ir sukniÄ . Sugeba maistÄ pagaminti, viskÄ sugeba. Liudytoja Z. M. parodė teismui, kad yra atsakovo motina. Su marčia bendravimas toks, kad ji nieko nesako, kadangi ji taip auklėta.

Pagrindinis auklėjimas buvo neapkalbėti, nesikiÅ¡ti, nedaryti blogo. V. nemėgtų, kad jo klausinėtų ar blogai, nieko nežino, mano, kad viskas gerai. Klausė vyro brolio, kai L. išėjo, sako jis nežino kodėl. Jie tokie, kad nesikiÅ¡a. Jau prieÅ¡ vestuves jie pas juos apie metus gyveno, ji darė jiems valgyti, V. jÄ myli, ji su tuo sutinka, čia jo žmona. Ji marčiai pretenzijų neturėjo. Niekada neprašė L. valyti dulkių ir tvarkyti. Ji nežino ir nematė smurto ir nenori tikėti, L. niekada nebandė su ja pasikalbėti.

Su L. motina nebandė kalbėtis, ji save laikė aukščiau, mokytoja. Žino, kad V. norėtų gyventi ir atleistų už visÄ purvÄ . Dabar ji jau nežino, gal charakteriai nesutapo, gal ji turi draugÄ , raÅ¡telyje buvo paraÅ¡yta, kad ji iÅ¡eina, gyvenk. Jos ryÅ¡ys su anÅ«kėmis yra labai stiprus, jie žaidžia, nori bendrauti, padeda lėkÅ¡tutes ant stalo, jos abi jai labai brangios. Jai nežinoma, kad V. smurtautų prieÅ¡ L. ir ji tuo netiki. Jai nėra L. sakiusi, kad ji nelaiminga. Ji sakiusi L., kad jis labai tuos vaikus myli ir tave myli.

Jai yra tekę bÅ«ti bute, kur gyvena V. su L. Baldai buvo Å¡iuolaikiÅ¡ki, jis pats užsako, pats susimontuoja, kad pigiau bÅ«tų. Toks taupumo bruožas yra pas jį. Teismo posėdžio metu parodymus davę atsakovo pakviesti liudytojai M. R., V. Å . ir P. B. parodė, kad atsakovas yra rÅ«pestingas tėvas, mokantis bendrauti ir paslaugus žmogus. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo savo reikalavimus ir atsikirtimus, bei prašė teismo atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kimÄ dėl jo pakeitimo tenkinti visiÅ¡kai, o ieÅ¡kovės reikalavimus pagal procesinius dokumentus atmesti.Å VTAS pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesų pirmumÄ , į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti G.

M. ir V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina L. M.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra tinkamo iÅ¡laikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko iÅ¡laikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), Å¡ių kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas.

Kadangi vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra tęstinio pobÅ«džio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri Å¡iuo metu yra 1 000 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms G. M. ir V. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės.Teismo posėdžio metu įstaigos atstovas pakartojo iÅ¡vados motyvus ir nurodė, kad nors jau praėjo daugiau kaip metai po iÅ¡vados pateikimo, tačiau niekas nepasikeitė.

Mano, kad ieÅ¡kovės reikalavimus dėl vaikams reikalingo iÅ¡laikymo bÅ«tina tenkinti visiÅ¡kai, kadangi yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir paskyrė byloje teismo psichologinę ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti su kuriuo iÅ¡ tėvų norėtų gyventi sutuoktinių dukros. IÅ¡ pateikto ekspertizės akto seka, kad V. M. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, o nepilnamečių vaikų iÅ¡skyrimas bÅ«tų nepageidautinas. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė L.

M. ir atsakovas V. M. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Biržų raj. CM skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas T. 1, 25 b.l.). Santuokoje Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M. (gimimo liudijimų kopijos T. 1, 10-11 b.l.). IeÅ¡kovė prašė jų atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro kartu gyventi. PraÅ¡ydamos nutraukti santuokÄ Å¡alys laikosi įvairių pozicijų dėl santuokos nutraukimo pagrindų, nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymui priteistinų sumų dydžių, dalinamo turto apimties ir padalinimo proporcijų bei jo statuso, todėl visais santuokos nutraukimo atveju iÅ¡spręstinais klausimais teismas pasisakys žemiau atskirai.

Dėl santuokos nutraukimo.IeÅ¡kovė santuokÄ prašė nutraukti dėl atsakovo V. M. kaltės, tuo tarpu atsakovas santuokÄ prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ginčija, o ieÅ¡kovė atsikirsdama dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto reikalavimo santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, jog tam nėra jokio teisinio pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie jos tariamÄ kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ atsakovo tariamu žeminimu, nesirÅ«pinimu vaikais ir pan.Pagal LR CK 3.60 str. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Byloje yra raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių galima preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, o Å¡alių kviestų liudytojų parodymai prieÅ¡taringi: liudytojos E. P., R.

U., D. R. ir B. M. nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ . Tuo tarpu atsakovo pakviesti liudytojai I. O., N. E., A. M., J. M. ir Z. M. teigė, kad jiems nėra žinoma, jog atsakovas bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ žmonÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančios teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamosios dalies, kur paaiÅ¡kinimus davė sutuoktinių nepilnametė dukra V. M., ekspertė nurodė, kad nors vaikas myli abu tėvus, tačiau matė, jog ,,tėtis skriausdavo mamÄ , <> jis jÄ mušė, jai buvo mėlynių“, be to tėtis kartais mamÄ vadindavo ,,Å¡iukÅ¡le“ (T. 2, 111 b.l.).

Tuo pat metu iÅ¡ teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamosios dalies kur paaiÅ¡kinimus irgi davė sutuoktinių nepilnametė dukra G. M. ekspertė nurodė, kad ,,tėtis skriaudė mamÄ Å¾odžiais, jÄ mušė“ (T. 2, 114 b.l.). Taip pat ieÅ¡kovė pateikė teismui ir raÅ¡ytinius įrodymus apie jos atžvilgiu atsakovo vartotÄ smurtÄ (T. 1, 13 b.l.). Å io oficialaus įrodymo atsakovas kitais leistinais įrodymais byloje nepaneigė (CPK 197 str. 2d.). Taip pat teismas baudžiamojoje byloje atmetė ir atsakovo kaltinimus ieÅ¡kovei dėl jo Å¡meižimo (T. 2, 181-188 b.l.).

Nors atsakovas irgi teigė, kad ieÅ¡kovė jo atžvilgiu taip pat vartojo psichologinį smurtÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės leistinais įrodymais byloje jis neįrodė. Dėl to atsižvelgiant į oficialių įrodymų galiÄ , kuomet pats atsakovas vartojo smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, teismas laiko, kad Å¡ios aplinkybės turi lemiamos įtakos atsakovo kaltei. Teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs tuo patikėti, dėl to daro iÅ¡vada, kad ne ieÅ¡kovė, o atsakovas yra kaltas dėl jo ir L.

M. santuokos iÅ¡irimo, nes savo sutuoktinės atžvilgiu jis pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas, bei sutuoktinės atžvilgiu vartojo ir fizinį smurtÄ Â (T.1, 13 b.l.). Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Biržų raj. CM skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrauktina dėl atsakovo V. M. kaltės. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.IeÅ¡kovė L. M. ieÅ¡kinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų G.

M. ir V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, motyvuodama šį praÅ¡ymÄ tuo pagrindu, jog motinÄ ir vaikus sieja artimas ryÅ¡ys. Atsakovas pareiÅ¡kime dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo irgi sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje paaiÅ¡kinimus davusios sutuoktinių nepilnametės dukros taip pat pareiÅ¡kė, kad nori gyventi su motina (T. 2, 110-115 b.l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas irgi pareiÅ¡kė, kad tokį vaikų apsisprendimÄ gerbia ir jam neprieÅ¡tarauja.

Tokiu bÅ«du, sutuoktiniams sutarus ir nepilnamečiams vaikams G. M. ir V. M. pageidaujant, remiantis LR CK 3. 164 str., 3. 169 str., jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove L. M. Dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas Å¡alių ginÄÄ pirmiausia, privalo atsižvelgti į Å¡alių vaikų amžių, jų emocinį ir psichologinį ryšį su tėvu. Dėl to teismo nuomone vaikai ir anksčiau nuolat bÅ«dami su tėvu, be problemų gali bÅ«ti su juo ir ilgesnį laikÄ .

Å alių dukros teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje duodamos paaiÅ¡kinimus taip pat pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu (T. 2, 110-115 b.l.). Be to dėl vaikų ir atsakovo nuoseklios bendravimo patirties nustatyta, kad tarp jų yra pakankamai artimas emocinis ryÅ¡is, kas teismui kol kas irgi nekelia abejonių. Vaikai gerai pažįsta tėvÄ , todėl jis jiems nekelia nesaugumo jausmo. Pažymėtina, kad nemaža dalimi vaikų neigiamÄ nusiteikimÄ tėvo atžvilgiu gali įtakoti ir pats tėvas, savo netinkamu elgesiu ar pasisakymais dėl jų motinos.

Tačiau pabrėžtina, kad vaikai jau gali iÅ¡reikÅ¡ti savo norÄ bendrauti ar matytis su atsakovu tėvu V. M., todėl kiekvienu atveju esant netinkamam tėvo elgesiui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu surinktÄ informacijÄ ir medžiagÄ , teismas gali pakartotinai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos. Tuo pačiu pažymėtina, kad vaikai negali bÅ«ti verčiami bendrauti su tėvu prieÅ¡ savo valiÄ ar jų motinai (ieÅ¡kovei) kategoriÅ¡kai prieÅ¡inantis bendravimui su tėvu, tam nesant pagrindo, nes tai gali juos traumuoti.

Teismas kol kas konstatuoja, kad Å¡iuo metu egzistuoja L. M. neigiamas požiÅ«ris į V. M., tačiau dėl to negali bÅ«ti apsunkintas atskiras vaikų bendravimas su tėvu. KitÄ vertus, situacija, kuomet atsakovas netinkamai bendrautų su vaikais, kiekvienÄ kartÄ bÅ«tų patvirtinimas vaikams, kad jis – grėsmės Å¡altinis. Todėl siekiant, užtikrinti racionalų atsakovo ir vaikų bendravimÄ , kuris bÅ«tų naudingas tiek vaikams, tiek tėvui, pastarasis privalo elgtis tinkamai, atsižvelgiant į etikos ar moralės normas, bei vaikų interesus.

Be to tai suponuoja pareigÄ ieÅ¡kovei L. M. pripažinti atsakovo kaip tėvo valdžiÄ vaikų atžvilgiu, papildomai nesudarant kliūčių jų bendravimui.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikino bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nenustatyta ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti jų paaugles dukras. IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų, atsakovo paaiÅ¡kinimų, skyriaus atstovo nuomonės, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ne visada stengiasi suprasti ir įvertinti vaikų psichologinę savijautÄ ir siekia priverstino bendravimo su vaikais.

Todėl teismas pažymi, kad toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas gali prieštarauti jų interesams.Byloje nustatyta, kad tarp vaikų tėvų yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaikų teisę bendrauti su atsakovu. Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad vaikai gali ir vieni bendrauti su tėvu V. M., todėl, jog jį pažįsta, nėra akivaizdžiai įtakojami motinos, su kuria juos irgi sieja stiprus emocinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo veiksmais irgi negali pažeisti vaikų teisės būti auklėjamiems savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem.

Todėl esant, bet kokiai situacijai, atsakovo ir jo vaikų bendravimas negali bÅ«ti komplikuotas, o abu tėvai turi dėti pastangas sukurti emociÅ¡kai teigiamÄ vaikų bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų aplinkÄ , gerinti jų ir vaikų bendravimÄ , bei tarpusavio santykius ir užtikrinti sÄ lygas vaikams bÅ«ti auklėjamiems savo abiejų tėvų. Kita vertus, atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka taip pat neatitiktų vaikų interesų, neatsižvelgiant į kai kurias aplinkybes. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad vaikai gerai pažįsta atsakovÄ , jo tėvus, tarp tėvo ir vaikų, bei senelių iÅ¡ tėvo pusės yra nusistovėjęs emocinis ryÅ¡ys ir jiems bÅ«nant su tėvu jų priežiÅ«ra yra tinkama.

Vaikai gyveno su tėvu toje pačioje gyvenamojoje vietoje Å iauliuose. Kiekvienu atveju vaikai visada praleis daugiau laiko su motina, o ne su tėvu, esant nuolatinei motinos priežiÅ«rai. Tačiau vaikų atvežimas į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra bÅ«tinas, dėl to, kad tėvas turi lengvųjų automobilių ir gali pats susitaręs su dukromis iÅ¡vykti iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos. Todėl teismas mano, kad bendravimo laikotarpiui tikslinga nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal jo pasiÅ«lymÄ , tačiau į jį atsižvelgiant iÅ¡ dalies, o tuo pačiu ir į ieÅ¡kovės pageidavimus.Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovo praÅ¡ymas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies.

Sprendžiant tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimÄ , teismas, vadovaudamasis vaikų interesais, ieÅ¡kovės nuomone, Institucijos atstovo nuomone, turi teisę savo iniciatyva nustatyti vaikų ir tėvo tinkamÄ bendravimo tvarkÄ (CPK 376 str. 4 d., CK 3.175 str.).Å eimos bylose teismas pareikÅ¡tais Å¡alių praÅ¡ymais dėl pažeistų teisių gynimo bÅ«do nėra varžomas. Ä®vertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę virÅ¡yti ar sumažinti pareikÅ¡tus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiÅ¡kia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo.

Atsižvelgiant į tai atsakovo pateikta teismui bendravimo su vaikais tvarka teismo iniciatyva tikslintina (T.2, 189-195 b.l.). Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina byloje 2013-04-19 priimta nutartis dėl laikinosios atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo (T. 2, 11-12 b.l.). Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydžio. Pagal LR CK 3.192 str. 2 d. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Ir ieškovė ieškinyje, ir atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikėtų apytiksliai ieškovės manymu 1 000 Lt, o atsakovas teigė, kad užtenka ir 600 Lt. Remdamasi tėvų lygių teisių ir pareigų vaikams principu (LR CK 3.156 str.) ieškovė vėliausiame procesiniame dokumente prašė teismo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui, atitinkamai G. išlaikymui po 500 Lt, o V. po 450 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas sutikęs su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, teismo paprašė pripažinti, kad iš jo priteistino išlaikymo dydis vaikams yra po 300 Lt abiems dukroms.

Toks atsakovo praÅ¡ymas netenkintinas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (T.1, 14-17, 45, 48-51, 124-127, 152, 179-181 b.l., T.2, 64, 87, 178-180 ). Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra lygi, tačiau tėvų finansinės galimybės iÅ¡laikyti vaikus gali bÅ«ti vienodos arba nevienodos. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. IÅ¡ bylos medžiagos (T.1, 14, 45 136-139, 141-144 b.l., T. 2, 45-63 , 161 b.l.) nustatyta, kad Å¡alių pajamos per mėnesį yra pakankamos, o tuo tarpu atsakovas savo vardu turi ir registruotinų kilnojamųjų, bei nekilnojamųjų daiktų (T.1, 145-148, 207-208 b.l.), todėl tėvas turintis gerÄ materialinę padėtį privalo teikti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikams, nei nurodė procesiniame dokumente (T.1, 53-55b.l., T.2, 189-195 b.l.).

Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas jau nuo 2012-07-12 teismo yra įpareigotas teikti laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ vaikams mokėdamas jiems po 400 Lt dydžio iÅ¡mokas kiekvienÄ mėnesį (T.1, 27-28 b.l., T., 173 b.l.). Be to teismui nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovė bus laisva pasirinkti kaip atsakovas privalo vykdyti savo pareigÄ teikdamas iÅ¡laikymÄ abiems vaikams, ar iÅ¡ jo gaunamo darbo užmokesčio, ar iÅ¡ jam priklausančio asmeninio turto. Pastebėtina, kad tiek teismo nutartimi, tiek Å¡iuo teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas teikti iÅ¡laikymÄ vaikams konkrečiai nustatyta pinigų suma, kuri turi atitikti vaikų poreikius ir bÅ«ti realiai iÅ¡ieÅ¡koma.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iÅ¡ atsakovo V. M. dukters G. M. iÅ¡laikymui priteistina 450 Lt dydžio mėnesinė periodinė iÅ¡moka, o dukters V. M. iÅ¡laikymui iÅ¡ tėvo priteistina po 400 Lt kiekvienÄ mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2012-07-12) iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieÅ¡kovė skirtina nepilnamečių G. M. ir V. M. iÅ¡laikymui priteistų iÅ¡ atsakovo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams sutuoktinių vaikams priteisimo iÅ¡ atsakovo (CPK 150 str. 3d.) (T.1, 26-27 b.l.).

Teismo sprendimu priteistų iÅ¡mokų dydžio apskaičiavimÄ nepilnamečiams vaikams nuo 2012-07-12 atlieka pats skolininkas, jo darbovietė arba antstolis. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams iÅ¡ atsakovo priteistos periodinės mėnesinės iÅ¡mokos yra indeksuojamos pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintÄ periodinių iÅ¡mokų indeksavimo tvarkos apraÅ¡Ä . Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių iÅ¡mokų indeksavimÄ pagal teismo sprendimÄ vykdo antstolis, iÅ¡skaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas.

Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad Å¡ios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi bÅ«ti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimÄ .Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametėms dukroms reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , o ne siekti, kad jo dukrų iÅ¡laikymo naÅ¡ta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį nurodytÄ iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tinas sudarant normalias sÄ lygas vaiko vystymuisi.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieÅ¡ tai galiojusiame Santuokos ir Å¡eimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankiÅ¡ku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiÅ¡kia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimÄ Å¡alies teisės sistemoje. Ä® tai atsižvelgtina taikant ir aiÅ¡kinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas.

Nurodytų CK straipsnių pagrindu iÅ¡laikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieÅ¡kovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei ar ribotai veiksniam vaikui nuo 14 metų, iÅ¡lieka teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo turėtų papildomų iÅ¡laidų dalies atlyginimo, kurios bÅ«tų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiÅ«ra. Dėl sutuoktinių pavardžių ir pareigų vienas kitam nutraukus santuokÄ .Sutuoktinių praÅ¡ymai dėl santuokinės pavardės ieÅ¡kovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl tenkintini.

IeÅ¡kovė taip pat nepraÅ¡o iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymo, todėl Å¡io klausimo teismas nenagrinėja.Dėl sutuoktinių turto balanso.Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtÄ , visų pirma reikia sudaryti jų turto balansÄ , t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrÄ ir asmeninį turtÄ . Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). IeÅ¡kovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypÄ , esantį Svajonės Sodų 4- oji g. 47, Å iauliai, bei tris transporto priemones.

IeÅ¡kovė dėl Å¡io turto priklausomybės atsakovui pretenzijų nereiÅ¡kė. Tačiau atsakovas pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nurodė, kad į dalintino turto balansÄ Ä¯trauktinos pinginės lėšos esančios draudimo bendrovėje ,,Aviva Lietuva“, kurios yra sukauptos ieÅ¡kovės vardu sudarytoje gyvybės draudimo sutartyje. IeÅ¡kovė savo atsikirtimuose atskirai nurodė, kad šios lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe, kadangi yra sukauptos iÅ¡ asmeninių lėšų, nevedant su atsakovu bendro Å«kio arba iÅ¡ lėšų gautų iÅ¡ jos motinos.

Abu sutuoktiniai pripažino, kad neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl dalies turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, teismas atskirai pasisako tiek dėl turto statuso, tiek ir dėl jo padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo.Dėl ieÅ¡kovės vardu sudarytos gyvybės draudimo sutarties ir joje sukauptų piniginių lėšų padalijimo. Byloje nustatyta, kad santuokos metu ieÅ¡kovė 2002-12-20 su draudiku ,,Aviva Lietuva“ sudarė universaliÄ gyvybės draudimo sutartį ir joje yra kaupiamos piniginės lėšos pagal draudėjo sumokėtas įmokas (T.3,14-22 b.l.).

Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, kad jis ir sutuoktinė nuo 2004-05-01 iki 2006-04-30 gyveno atskirai, bendro Å«kio nevedė ir nesirÅ«pino vienas kitų. Be to ieÅ¡kovė ir atsakovas nuo 2012-06-05 vėl pradėjo gyventi skyrium. IeÅ¡kovė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, jog jos motina jai pastoviai pervesdavo pinigines lėšas įmokoms pagal minėtÄ draudimo sutartį (T.3, 47-118 b.l.). Teismas laiko, kad ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, jog minėtoje draudimo sutartyje sukauptos piniginės lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe.

Tokia iÅ¡vada seka, įvertinus ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir atsižvelgiant jos patvirtinimui pateiktus įrodymus. Pagal CK 3.89 str. 1d. 7p. asmeninė sutuoktinė nuosavybė yra turtas įgytas už asmenines lėšas. Pirma, atsakovas iÅ¡ pradžių savo reikalavimuose nesirėmė ta aplinkybe, jog ieÅ¡kovės draudimo sutartyje sukauptos lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Antra, jis nepateikė teismui leistinų įrodymų paneigiančių šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ (CK 3. 89 str. 2d.).

Trečia, įstatymas nepateikia prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė ginčo atveju įrodė, jog tai jos asmeninės piniginės lėšos. Ketvirta, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jam priklausančias pinigines lėšas jis bÅ«tų naudojęs ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet vien tik bendriems Å¡eimos poreikiams. Dėl to teismui nutraukiant Å¡alių santuokÄ , atmestinas atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovės sukauptas pinigines lėšas pagal UniversaliÄ draudimo sutartį pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jas padalinti.Dėl kito sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo nutraukiant jų santuokÄ .IÅ¡ byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvendama santuokoje su atsakovu nupirko neÅ¡iojamÄ planÅ¡etinį kompiuterį, kurio vertė – 400,00 Lt, du dviračius: vienÄ vyriÅ¡kÄ , kurio vertė 400,00 Lt ir kitÄ moteriÅ¡kÄ , kurio vertė 150,00 Lt, iÅ¡ viso turto už 950,00 Lt.

Šį turtÄ ieÅ¡kovė pageidauja padalinti tarp sutuoktinių, tačiau nukrypstant nuo lygių dalių principo, pripažįstant atsakovui teisę į 1/3 dalį Å¡io turto, o ieÅ¡kovei į 2/3 dalis. Šį turtÄ padalinant natÅ«rÄ ir atsakovui priteisiant kompiuterį, bei vyriÅ¡kÄ dviratį iÅ¡ viso sumoje už 800 Lt, o ieÅ¡kovei priteisiant moteriÅ¡kÄ dviratį už 150,00 Lt. Tokiu bÅ«du padalinus Å¡alims kilnojamuosius daiktus, jai priteistina iÅ¡ atsakovo 484,00 Lt piniginė kompensacija.

Kaip jau minėta, ieškovė prašė teismo dalinant šiuos kilnojamuosius daiktus nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 123 str.). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).Tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus, vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Todėl, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktine, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Teismas analizuodamas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl nelygių dalių nustatymo atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalintino turto (daiktų) rūšį, atsakovo indėlį įsigyjant minėtus daiktus, Å¡alių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, vaikams priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo dydį, bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant šį aukščiau paminėtÄ ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡eimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti Å¡eimos ir jos reikÅ¡mės visuomenėje stiprinimÄ , Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybę už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ ir vaikų auklėjimÄ , galimybę visiems Å¡eimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų Å¡eimos narių, bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas ar nedalindamas turto pagal CK 3.123 straipsnį.

Pirmiausia, byloje nustatyta, kad tik vienas iÅ¡ sutuoktinių kėlė klausimÄ dėl minėtų daiktų padalijimo. Antra, Å¡ių kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudotos ieÅ¡kovės piniginės lėšos, o atsakovas Å¡ios aplinkybės leistinais įrodymais nepaneigė, be to dalis daiktų ieÅ¡kovės iniciatyva įsigyta iÅ¡simokėtinai. Trečia, abiejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui tėvas yra įpareigojamas mokėti iÅ¡mokas, kurios jiems reikalingos pragyvenimui. Å ios iÅ¡mokos turės bÅ«ti indeksuojamos.

Tačiau Å¡ios iÅ¡mokos tėra realios ir nevirÅ¡ijančios bÅ«tiniausių vaikų poreikių, kaip to iÅ¡ dalies siekė ieÅ¡kovė. Ketvirta, sutuoktinių santykiai ir atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, reikalauja atskirai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus dalinat turtÄ tarp sutuoktinių. Penkta, Å¡alys yra pakankamai jaunos, sveikos ir iÅ¡laikymo atskirai vienÄ iÅ¡ kitos nereikalauja. Dėl to Å¡ios ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant minėtÄ turtÄ tarp sutuoktinių.Kadangi teismas tenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant aukščiau paminėtus kilnojamuosius daiktus, tuo pačiu teismas pripažįsta, jog Å¡is turtas atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes priteistinas pagal ieÅ¡kovė pateiktÄ pasiÅ«lymÄ .

Dalintino turto vertė irgi nustatoma pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯vertinimÄ (T. 3, 122-133 b.l.). Dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų atsakovui nustatant dalintino turto balansÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡iuo metu pagal VÄ® ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as T. 1, 145-147 b.l.) butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad atsakovas dėl to patyrė iÅ¡laidų apmokėdamas iÅ¡ paslaugų tiekėjų gautas sÄ skaitas (T.3, 25-46, 143-153, 156-157 b.l.).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė Å¡iame bute negyveno. Nors sutuoktinė procesiniame dokumente teigė, kad atsižvelgiant į laikotarpį nuo 2008-10-03 iki 2012-06-05, Å¡io buto iÅ¡laikymui sumokėtų iÅ¡laidų dydžiu mažintina atsakovo dalis bendrame turte, tačiau toks jos praÅ¡ymas netenkintinas. Pirmiausia, Å¡ios iÅ¡laidos iki 2012-06-05 buvo skirtos apmokėti mokesčius pagal komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sÄ skaitas už bute gyvenantiems asmenims tiekiamÄ vandenį, elektrÄ ir pan.

Antra, komunalinių paslaugų tiekėjų sÄ skaitos turi apmokėti patalpos savininkas ar nuomininkas, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovui mokant už minėtame bute suteiktas komunalines paslaugas, jų Å¡eimos biudžetas patyrė didelių nuostolių, kas tuo pačiu bÅ«tų teisinis pagrindas dalį Å¡ių iÅ¡laidų priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. Trečia, tačiau šį faktinė aplinkybė turi įtakos teismui dalinant tarp sutuoktinių turtÄ ir nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Todėl atmestinas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti atsakovo turto dalį bendrame turte, kadangi tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.     Dėl bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidų paskirstymo.IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus (T. 1, 21,74-75 b.l., T. 2, 65 b.l.) ir prašė priteisti jos naudai 1 542,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (už teisinę pagalbÄ byloje, antstolio paslaugas ir žyminį mokestį). Atsakovas taip pat pateikė teismui įrodymus ir prašė teismo priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 630,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (už teisinę pagalbÄ byloje) (T. 4, 15-16 b.l.).

Pastebėtina, kad atsakovas teikdamas teismui procesinius dokumentus žyminio mokesčio nemokėjo. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, o kartu ir praÅ¡ymÄ dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio. Teismas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimÄ atidėjo iki galutinio sprendimo priėmimo byloje. Teismui priimant byloje galutinį sprendimÄ pripažintina, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis laikytina, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atleisti ieÅ¡kovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ už byloje pateiktus procesinius dokumentus (CPK 83 str. 3d.).

Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys (priešinis ieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Tačiau teismui išsprendus byloje šalių pareikštus turtinius reikalavimus pagal jų dydį ir kiekį, pirmiausia, pripažintina, kad tenkintinas iš dalies tik vienas neturtinis atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl laikytina, jog tokiu atveju iš jo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmiausia, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina: 1 542,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Papildomai iÅ¡ atsakovo priteistinos ir vaiko nuvykimo į Vilnių transporto iÅ¡laidos (50,10 Lt), susijusios su ekspertizės atlikimu, kurias patvirtina teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (T.2, 176 b.l.). Taip pat į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo pritestinos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos: 142,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , 306,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų iÅ¡laikymui priteistas iÅ¡mokas, 24,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio pobÅ«džio reikalavimus, iÅ¡ viso: 472,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Be to iÅ¡ atsakovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei, tai yra 94,37 Lt (CPK 92 str. 1d.).Teismas bylos nagrinėjimo metu procesiniais dokumentais buvo įpareigojęs atsakovÄ sumokėti ir likusiÄ iÅ¡laidų dalį už ekspertizės atlikimÄ . Atsakovas Å¡io teismo reikalavimo iki galutinio sprendimo priėmimo byloje neįvykdė ir nepervedė lėšų į ekspertizės įstaigÄ . Pažymėtina, kad teismas, siekdamas byloje iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos, atsižvelgė, net tik į atsakovo ir vaikų, bet ir į ieÅ¡kovės interesus.

Todėl, siekiant operatyviau iÅ¡spręsti ekspertizės įstaigos pateiktos sÄ skaitos apmokėjimÄ , pirmiausia, ieÅ¡kovė įpareigotina Å¡iÄ sumÄ (610,40 Lt) sumokėti į įstaigos sÄ skaitÄ . Antra, Å¡ios jos patirtos iÅ¡laidos jai priteistinos iÅ¡ atsakovo. Å ioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, kadangi sÄ skaita apmokėjimui pateikta dar 2014-02-24 (CPK 283 str. 1d. 4p.). IeÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ Ä¯pareigotina sumokėti per 5 dienas. IeÅ¡kovei neįvykdžius Å¡io reikalavimo, iÅ¡duotinas vykdomasis raÅ¡tas nurodytai sumai, kuris pateiktinas jos darbovietei dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Naikintinos Å¡iuo klausimu byloje priimtos teismo nutartys ir iÅ¡siųstinas atsakovo darbovietei praneÅ¡imas dėl teismo iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų grÄ Å¾inimo į bylÄ (T.2, 157, 162, 173 b.l., T.3, 9 b.l.).

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.123 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., 6.983, 6.985 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,n u s p r e n d ž i a:1. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį (patikslintÄ ieÅ¡kinį) ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį) tenkinti iÅ¡ dalies.2. SantuokÄ , sudarytÄ tarp V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Biržų raj.

CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. M. kaltės.

3. IÅ¡duodant iÅ¡tuokos liudijimus palikti Å¡alims pavardes – M. ir M.4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina ieÅ¡kove L. M.

5. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 450,00 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomos nuo 2012-07-12 iki jos pilnametystės.6. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 400,00 Lt (keturis Å¡imtus litų) periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomos nuo 2012-07-12 iki jos pilnametystės.7. Å alių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ padalinti taip:7.1.

Priteisti atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei 400,00 Lt (keturių Å¡imtų litų) vertės neÅ¡iojamÄ planÅ¡etinį kompiuterį ir 400,00 Lt (keturių Å¡imtų litų) vertės vyriÅ¡kÄ dviratį, iÅ¡ viso turto už 800,00 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų), pripažįstant jam 1/3 dalį, o ieÅ¡kovei 2/3 dalis nuosavybės į nurodytus daiktus.7.2. Priteisti ieÅ¡kovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei    150,00 Lt (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties litų) vertės moteriÅ¡kÄ dviratį, pripažįstant jai 2/3 dalis nuosavybės į minėtÄ daiktÄ , o atsakovui 1/3 dalį. 7.3.

Priteisti ieÅ¡kovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Lt (keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių litų) piniginę kompensacijÄ už jam atitenkančia didesnę turto dalį.7.4. Pripažinti ieÅ¡kovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į pinigines lėšas jos sukauptas pagal 2002-12-20 UniversaliÄ gyvybės draudimo sutartį UAB ,,Aviva Lietuva“.    7.5. Nustatyti, kad atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso lengvieji automobiliai: automobilis Fiat Punto v/n (duomenys neskelbtini) Chrysler Voyager v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) kurios yra įregistruotos jo vardu.8.

Nustatyti, kad atsakovas V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos matysis ir bendraus su nepilnametėmis dukromis G. M. gim. (duomenys neskelbtini)ir V. M. gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio kas antrÄ savaitgalį, pradedant nuo savaitės dienos penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. iki jų pilnametystės, susitikdamas su dukromis jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir palydėdamas dukras atgal į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas taip pat kiekvienais metais visÄ mėnesį vasaros atostogų, prieÅ¡ dvi savaites suderinęs laikÄ su ieÅ¡kove, praleis su nepilnametėmis dukromis iki jų pilnametystės ir bendraus visomis ryÅ¡io priemonėmis iki jų pilnametystės.9.

V. M. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ , neiÅ¡vykti su vaikų (ais) iÅ¡ jų gyvenamosios vietos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatÅ«ros.10. V. M. gali iÅ¡vykti su vaiku (ais) iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas (ai).11. V. M. įpareigojamas, nepaimti vaikų iÅ¡ motinos Motinos dienÄ ir motinos gimimo dienÄ - sausio 10 d., jeigu Å¡iomis dienomis ieÅ¡kovas turės tokiÄ teisę, tačiau prarastas laikas jam turi bÅ«ti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui (ams) patogiu laiku.12.

L. M. leidžia vaikui (ams) susitikti su artimais giminaičiais iÅ¡ tėvo pusės, jeigu to nori vaikas (ai).13. V. M. leidžia vaikui (ams) eiti į draugų gimtadienius tuo metu, kai jie yra pas jį.14. Priteisti ieÅ¡kovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 202,50 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus du litus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.15. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 610,40 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų deÅ¡imties litų 40 ct) sumÄ , skirtÄ Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM apmokėjimui už papildomai pateiktÄ 2014-02-24 sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija TP Nr. 140209, įpareigojant jÄ pinigus įmokėti į Å iaulių apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Šį sprendimo dalis vykdytina skubiai.16. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. M. jo nepilnamečių vaikų G. M. ir V. M. išlaikymui ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo V. M. laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

17. Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 nutartį dėl įpareigojimo atsakovui sumokėti 610,40 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt litų) už ekspertizės atlikimÄ ir iÅ¡siųsti praneÅ¡imus UAB ,,Nirlita“ dėl teismo iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų grÄ Å¾inimo. Šį sprendimo dalis vykdytina skubiai.18. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 472,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ir 94,37 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ per Lietuvos paÅ¡tÄ , iÅ¡ viso: 566,10 Lt (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 10 ct).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                        Jonas Stubrys