Legislator Case Law & Legislation
31ad29b2-ddf7-403a-8d4b-b4a0807361d6 AI generated

31ad29b2-ddf7-403a-8d4b-b4a0807361d6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 31ad29b2-ddf7-403a-8d4b-b4a0807361d6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                       Civilinė byla Nr. 2A-448-450/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38183-2015-0   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Delintra“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Delintra“, trečiajam asmeniui L.

Legislator headnote

AI generated

31ad29b2-ddf7-403a-8d4b-b4a0807361d6 · Vilniaus apygardos teismas: Didžiosios Britanijos teismo sprendimo, kuriuo L. R. bÅ«tų pripažintas eismo įvykio kaltininku; Didžiosios Britanijos asmens (institucijos ir kt.), turinčio Didžiosios Britanijos teisės aktų nustatyta tvarka įgaliojimus nustatinėti eismo įvykio kaltininkÄ , sprendimo, kuriuo L. R. bÅ«tų pripažintas eismo įvykio kaltininku. P. M. be jokio teisinio pagrindo (pats bÅ«damas eismo įvykio kaltininku) kreipėsi į Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurÄ ir jam be jokio teisinio pagrindo buvo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimas, net nenustačius eismo įvykio kaltininko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                       Civilinė byla Nr. 2A-448-450/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38183-2015-0   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Delintra“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Delintra“, trečiajam asmeniui L.

R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės UAB „Delintra“ priteisti 2869,43 Eur skolÄ (nuostolių atlyginimÄ regreso teise), 6 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad 2014 m. liepos 31 d. Didžiojoje Britanijoje dėl trečiojo asmens L. R. kaltės, vairavusio atsakovo lizinguojamÄ transporto priemonę SCANIA R 420, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl ieÅ¡kovas apmokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo sumokėtÄ apgadinto automobilio savininkui autoįvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , t. y. 2107,31 GBP sumÄ . Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Sistemos tikslas yra palengvinti žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims.

Žalos atlyginimo klausimus valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžia vadovaudamiesi Biurų tarybos Vidaus nuostatais. Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalÄ ir atlygina jÄ nukentėjusiems, atlyginęs žalÄ patirtas iÅ¡laidas pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti administravimo iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

D. Britanijos draudikų biurui ieškovas sumokėjo 2107,31GBP (2869,43Eur), todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo atlygintos sumos.Atsakovė UAB „Delintra“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog už eismo įvykį yra kaltas trečiasis asmuo L. R., nes nebuvo kviesta policija, nebuvo fiksuotas įvykis, nebuvo braižyta schema. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl L. R. kaltės. Ieškovo pateiktas įvykio dalyvio P. M. paaiškinimas ir nubraižyta schema neįrodo L.

R. kaltės. IeÅ¡kovas neįrodė regresinio reikalavimo į atsakovę teisės, nes neįrodė padarytos žalos bei jos atlyginimo reikalavimo teisę turinčiam asmeniui. Pateikti ieÅ¡kovo įrodymai – mokėjimo pavedimas, neįrodo, kad Britanijos draudikų biuras atlygino žalÄ nukentėjusiam asmeniui.Trečiasis asmuo L. R. nurodė, kad pasirašė, jog yra kaltas dėl įvykio dėl to, kad nebuvo kitos grafos, kurioje galėjo pasiraÅ¡yti, o tik grafa „kaltininkas“. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Delintra“ 2869,43 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 2869,43 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 89 Eur žyminio mokesčio ir 140,02 Eur už vertimo paslaugas ieÅ¡kovo naudai.

Valstybės naudai iš atsakovės UAB „Delintra“ priteisė 7,21 Eur pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 31 d. Didžiojoje Britanijoje dėl L. R., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo P. M. vairuojamas automobilis. Automobilis įvykio metu atsakovės buvo lizinguojamas, tačiau nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d, 41 str., 3 ir 8 d.).

Dėl Å¡ios priežasties nebuvo suteikta draudimo apsauga ir kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Pagal žaliosios kortelės sistemos valstybių nacionalinių draudikų Biurų tarybos Vidaus nuostatus (paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) Britanijos draudikų biuras nukentėjusiam atlygino žalÄ ir pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo jiems atlyginti iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ bei žalos administravimo iÅ¡laidas, t. y. 2107,31 GBP (2869,43 Eur).

IeÅ¡kovas pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., turėdamas atgręžtinio reikalavimo teisę, atlyginęs Britanijos draudikų biurui praÅ¡omÄ sumÄ , pareikalavimo minėtos sumos iÅ¡ atsakovo CK 6.263 str., 6.264 str. pagrindu. Atsakovė su reikalavimu nesutiko, žalos neatlygino.Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei nuostolių, nei savo reikalavimo teisės į atsakovę. Byloje ieÅ¡kovo yra pateikti papildomi įrodymai, kurie patvirtina ieÅ¡kovo teisę į atsakovę praÅ¡omai priteisti sumai, t. y. 2016 m. kovo 24 d. biuro žalų administravimo departamento iÅ¡vada su prie jos pridėtais dokumentais, detalizuojančiais D.

Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus paaiškinimus, iš kurių darytina išvada, kad nukentėjusiam autoįvykio metu asmeniui D. Britanijos draudikų biuras atlyginto 1832,44 GBP remonto išlaidas, 1482,44 GBP buvo išmokėta kaip draudimo išmoka išlaidas patyrusiai įmonei SWIFTCOVER. D. Britanijos draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti žalos atlyginimo klausimus dėl eismo įvykių, įvykusių D. Britanijoje.Teismas taip pat nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad L.

R. nekaltas dėl įvykio, nes tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo L. R. nepagrindė savo nesutikimo su ieškiniu argumentų.Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 86 Eur žyminio mokesčio ir 140,02 Eur už vertimus bei valstybės naudai iš atsakovės priteisė 7,21 Eur pašto išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Delintra“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) IeÅ¡kovas nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad atsakovės vairuotojas L. R. bÅ«tu buvęs 2014 m. liepos 31 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio kaltininku, t. y. nepateikė eismo įvykio deklaracijos, kurioje kaltininku bÅ«tų nurodytas atsakovės darbuotojas; policijos pažymos, kurioje atsakovės darbuotojas bÅ«tų nurodytas eismo įvykio kaltininku;

Didžiosios Britanijos teismo sprendimo, kuriuo L. R. bÅ«tų pripažintas eismo įvykio kaltininku; Didžiosios Britanijos asmens (institucijos ir kt.), turinčio Didžiosios Britanijos teisės aktų nustatyta tvarka įgaliojimus nustatinėti eismo įvykio kaltininkÄ , sprendimo, kuriuo L. R. bÅ«tų pripažintas eismo įvykio kaltininku. P. M. be jokio teisinio pagrindo (pats bÅ«damas eismo įvykio kaltininku) kreipėsi į Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurÄ ir jam be jokio teisinio pagrindo buvo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimas, net nenustačius eismo įvykio kaltininko.

BÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad atsakovės darbuotojas yra eismo įvykio kaltininkas, kad dėl įvykusio eismo įvykio atsakovei kyla civilinė atsakomybė, įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ .2) Remiantis Biurų tarybos vidaus nuostatų (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) 5 str. 4 d., ieÅ¡kovas prieÅ¡ tenkindamas kitos valstybės draudikų biuro jam pareikÅ¡tus reikalavimus, turi teisę ir galimybę iÅ¡sireikalauti/gauti su pareikÅ¡tu reikalavimus susijusius dokumentus, patikrinti jų pagrįstumÄ , bei priimti sprendimÄ dėl žalos atlyginimo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepareikalavo iÅ¡ Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro tokios informacijos ir Didžiosios Britanijos draudikų biuro reikalavimu sumokėjo 2869,43 Eur, net nesigilindamas į pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas c. b. Nr. 3K-3-24/2014 2014 m. vasario 13 d. nutartyje bei 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-281-969/2015.3) Å iai bylai analogiÅ¡kÄ bylÄ yra iÅ¡sprendęs Vilniaus apygardos teismas (2016 m. balandžio 26 d. nutartis c. b.

Nr. 2A-1694-392/2016), kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis šia byla.4) Remianti CPK 263 str. 1 d., teismo priimtas sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes, kad atsakovo darbuotojas yra eismo įvykio kaltininkas, dėl įvykusio eismo įvykio atsakovui kyla civilinė atsakomybė, galėjo nustatyti tik remiantis šias aplinkybes neabejotinai patvirtinančiais įrodymais, o ne spėjimais ar prielaidomis.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:             1) LAT yra atkreipęs dėmesį, kad tokio pobÅ«džio bylose civilinės atsakomybės sÄ lygų turinys yra nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio Å¡alies (Å¡iuo atveju - Didžiosios Britanijos) teisės normomis ir pagal eismo įvykio Å¡alies (Å¡iuo atveju - Didžiosios Britanijos) teisę nustatytomis aplinkybėmis (LAT 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

Å iuo atveju, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 4 d., 2014-07-31 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alvie galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomÄ jį draudimÄ , civilinę atsakomybę bei žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims. BÅ«tent Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras buvo iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu (Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punktas;

Komisijos sprendimu (2003/564/EB) patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis; LAT 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-495/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-532-826/2016; Kauno apygardos teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-472- 221/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-32-340/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1201-123/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-508-460/2013;

Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012; Kauno apygardos teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-557-657/2013; Kauno apygardos teismo 2012- 09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1085-390/2012; Panevėžio apygardos teismo 2013-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-244-280/2013 ir kt.). Tuo tarpu Biuras „...neturi pareigos revizuoti...“ Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir teisėtumo (Vilniaus apygardos teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2227- 866/2015).             2) Biuras bei Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdami į LAT suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškose bylose (LAT 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014;

LAT 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 100/2014; LAT 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; LAT 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015), pateikė teismui Biuro reikalavimo faktinį pagrindÄ pagrindžiančius įrodymus: nukentėjusiojo P. M. paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio, žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, paties apelianto pateiktÄ L. R. užpildytÄ bei pasiraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ , kuriame pastarasis pripažįsta savo kaltę, Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ .3) Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus ir savarankiÅ¡kai užsienio teisės turinio nuostatų nerinko, teikė tik niekuo nepagrįstas abejones dėl Biuro pateiktų ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ pagrindžiančių įrodymų, t. y. vadovaudamasis Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatomis nepaneigė Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro konstatuotos L.

R. kaltės dėl eismo įvykio bei nustatyto žalos dydžio. LAT suformuotose teisės aiškinimo taisyklėse tokio pobūdžio bylose yra labai aiškiai nustatytos ne tik įrodinėjimo naštos paskirstymo proporcijos, bet ir jo tvarka/eiliškumas (LAT 2014-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; LAT 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; LAT2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015). Be to, apeliantas turėjo tiek laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek turėjo ir galėjo pasidomėti jo darbuotojo padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Didžiosios Britanijos institucijoms.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai bÅ«tina siekiant teisingo ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atsiliepimu į apeliaciniu skundÄ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teikiamus naujus įrodymus – Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktos visos apžvalgos kopijÄ ir ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ , kuriuos vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės savininko atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Lietuvos Respublikos draudikų biuro teisės reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. liepos 31 d.

Didžiojoje Britanijoje, dėl atsakovės vairuotojo L. R., vairavusio automobilį Scania R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Kadangi eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras administravo žalÄ , nustatė atsakingÄ subjektÄ (neapdrausto krovininio automobilio valdytojÄ ), iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam bei pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, kaip atsakingam už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ subjektui, reikalavimÄ sumokėti 2107,31 GPB (2869,43 Eur).

Biuras, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, pateikė reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ atsakovei, kaip atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui, vairuotojo darbdavei ir asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostata, Biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu (net kai remiamasi kitoje Å¡alyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu, tačiau esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam praÅ¡ymui informuoja draudikÄ arba atitinkamÄ draudimo biurÄ prieÅ¡ priimdamas galutinį sprendimÄ . Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis).

Ä®statymu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga iÅ¡mokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ , jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jei ji iÅ¡mokėta pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Teisinį tokio reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ , kurį pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismÄ besikreipiantis ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014, 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015 ir kt.).Å ioje byloje ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostata, atgręžtinio reikalavimo teise siekia iÅ¡reikalauti kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokų sumÄ iÅ¡ kalto asmens Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi prievolė apeliantei sumokėti iÅ¡mokos sumÄ regreso tvarka ieÅ¡kovui atsirado pirmiau nurodyto įstatymo pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius, kad ieÅ¡kovas pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Apeliantės Å¡ių civilinės atsakomybės sÄ lygų turinys yra nustatomas remiantis Didžiosios Britanijos teisės normomis ir pagal Didžiosios Britanijos teisę nustatytomis aplinkybėmis.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimo faktinį pagrindÄ , į bylÄ pateikė įrodymus:

Biurų tarybos vidaus nuostatus, pasiraÅ¡ytus tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos biurų, nukentėjusiojo P. M. praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį ir jo schemÄ , remonto ataskaitas ir sÄ matas, sÄ skaitas, duomenis apie pervestÄ Å¾alos sumÄ , duomenis apie pavedimÄ Didžiosios Britanijos draudikų biurui, Biurų tarybos 37-os asamblėjos sprendimus ir rekomendacijas apie administravimo mokestį, fotonuotraukas, Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biuro susitarimÄ , 2014 m. liepos 31 d. apeliantės darbuotojo L.

R. praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kuriame jis nurodė, kad bandydamas persirikiuoti į gretimÄ deÅ¡inę juostÄ , nepastebėjo toje juostoje Å¡alimais važiuojančio automobilio BMW, kurį vairavo P. M., automobiliui BMW buvo apgadintos kairės pusės priekinės ir galinės durys, galinis sparnas ir slenkstis; Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ , kurioje detaliai apraÅ¡yta atsakingo už eismo įvykį asmens nustatymo bei žalos apskaičiavimo procedÅ«ra, Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro visos apžvalgos kopijÄ bei naujai parengtÄ Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų apie Didžiosios Britanijos civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinį, jų taikymo praktikÄ , kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nors pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybė detaliai neiÅ¡skyrė sprendime, tačiau iÅ¡ teismo motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog tai buvo vertinta.

Pažymėtina, kad Didžiosios Britanijos draudikų biuro pateikti dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d., Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89). Tuo tarpu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (dokumentus, susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ ir pan.), apsiribodama deklaratyviais, kritikuojančiais pateiktus dokumentus, teiginiais.

Pažymėtina, kad apeliantė, turėdama teisę ir galimybę, nedalyvavo žalos administravimo procese ir neįrodinėjo jos darbuotojo nekaltumo bei priskaičiuojamos žalos nepagrįstumo, o ir vėliau neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus.Pasak apeliantės ieÅ¡kovas Didžiosios Britanijos draudikų biuro reikalavimu sumokėjo 2869,43 Eur net nesigilindamas į pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo; pagal CPK 12 straipsnio nuostatas kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Todėl apeliantė, keldama klausimÄ dėl Biuro iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagrįstumo, privalėjo nurodyti, kodėl, jos manymu, kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro sprendimas dėl iÅ¡mokos nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjimo ir atitinkamas Biuro sprendimas dėl iÅ¡mokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėjimo yra nepagrįstas ar neatitinkantis Didžiosios Britanijos nustatyto reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administravo ir atlygino Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, t. y. subjektas, kuris yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomais teisės aktais (Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punktas;

Komisijos sprendimu (2003/564/EB) patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Bendradarbiavimo nuostatai numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko eismo įvykis, tiria eismo įvykio aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu.

BÅ«tent Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus, į galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei atsakomybei atsirasti, atlygino neapdrausta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigÄ prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys tiek iÅ¡mokos dydį, tiek atsakovės darbuotojo, sukėlusio eismo įvykį, kaltę, jo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; jokių duomenų, kurie juos paneigtų, byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantė.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas pagrindė, jog iÅ¡moka Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu žalÄ patyrusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta pagal Didžiosios Britanijos aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykį, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, privalomÄ jį draudimÄ ; pagrįstai sumokėjo iÅ¡mokÄ kitam Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos bÅ«tent iÅ¡ atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir detaliai neanalizavo valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų, tačiau iÅ¡ esmės ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės (atsakovės) UAB „Delintra“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Laima Gerasičkinienė                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Neringa Å vedienė