31ab6515-252a-41cf-8cfa-30224c9cfb31 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2-3776-1008/2021Civilinė byla Nr. e2-648-715/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00065-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6 TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Silva Plungienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vikreda“ 5229,84 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. Vokietijoje dėl I. I., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Eismo įvykio dienÄ atsakovas buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos (1, 2 priedai).

Pažymėjo, jog eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo yra Europos SÄ jungos (toliau – ES) valstybėje narėje (Å¡iuo atveju – Belgijoje) reziduojantis asmuo; eismo įvykis įvyko ES valstybėje narėje (Å¡iuo atveju – Vokietijoje), kuri nėra nukentėjusiojo asmens buveinės vieta; eismo įvykio kaltininko transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra kitoje ES valstybėje narėje (Å¡iuo atveju - Lietuvoje), nei ta, kurioje yra nukentėjusio asmens buveinės vieta, aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimui yra taikytinos 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija) (toliau – Direktyva), nuostatos, įgyvendintos TPVCAPDÄ® (TPVCAPDÄ® priedo 1 straipsnio 11 dalis).

Pažymėjo, kad Belgijos garantinis fondas, vadovaudamasis aukščiau minėtų Direktyvos bei Sutarties nuostatomis pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui, kaip Žalų atlyginimo institucijos ir Garantinio fondo funkcijas Lietuvoje atliekančiam subjektui 5229,84 EUR reikalavimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Sutarties 8.6 punktu, apmokėjo Belgijos garantinio fondo pateiktame ir raÅ¡ytiniais įrodymais, akivaizdžiai patvirtinančiais nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, pagrįstame reikalavime nurodytÄ sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (ES valstybėje narėje), ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju – atsakovÄ ) (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis). Iki Å¡io ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

Dublike nurodė, jog atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020-07-31 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 12 straipsnio 3 dalis). NežiÅ«rint į tai, atsakovui buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti 2020-07-31 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerÅ«pestingas bei nesikreipė į Vokietijos ar Belgijos atsakingas institucijas.

Pažymėjo, kad atsakovo prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Nurodo, kad Biuras pateikė visus atsakovo civilinės atsakovo civilinės atsakomybės kilimÄ pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami eismo įvykio valstybėje - Vokietijoje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDÄ® 28 straipsnis) duomenimis, dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienas draudikas nebuvo sudaręs eismo įvykio metu galiojusios draudimo sutarties. 2020 m. liepos 31 d. eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė UAB „Vikreda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Garantinis fondas atlyginimo iÅ¡mokėjo ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ sumÄ eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės valdytojui.

Be kita ko, IeÅ¡kovas prie bylos nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų prie IeÅ¡kinio pridėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimo, o tik pateikė deklaratyvaus pobÅ«džio informacijÄ , kad BTA neva tai atsisakė atlyginti žalÄ . Pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodytų dalių keitimas turėtų bÅ«ti vertinamas itin kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad Atsakovo darbuotojas su vilkiku įsirėmė į autobusiuko priekines kairės pusės dureles, tačiau dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių ekspertizėje nurodyta, kad taip pat yra keistina kairės pusės sienelė.

Tačiau iš pridėtų nuotraukų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad sienelė buvo apgadinta būtent Atsakovo vairuotojo sukelto eismo įvykio metu, nėra tikrai žinoma ar dalis apgadinimų nebuvo padaryta ankščiau, dar iki kilusio eismo įvykio. Teigia, kad nustatytas padarytos žalos dydis galimai yra neteisingas. Iš pateiktų Ieškovo nuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ekspertizės akte nurodyti tariamai būtini darbai ir dalių keitimas iš tikrųjų turėjo būti atlikti ir pakeisti.

Pažymėjo, kad žalos administravimo metu, turėjo bÅ«ti atlikta nepriklausoma ekspertizė, kurios metu turėjo bÅ«ti nustatyta ar Garantiniam fondui pateiktoje ekspertizėje yra nustatytas tikrasis žalos dydis ar sÄ moningai buvo nepagrįstai paskaičiuota ženkliai didesnė atlygintina žala. Nurodo, jog Biuras reikÅ¡damas regresinį reikalavimÄ , nepateikia jokių duomenų ar dokumentų apie faktinį transporto priemonės apgadinimų sutvarkymÄ , taip pat nėra aiÅ¡ku ar draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius.

Taip pat teigia, jog atlyginant žalÄ negali bÅ«ti atliekama jokių pagerinimo darbų, žalos atlyginimas negali bÅ«ti pasipelnymo Å¡altiniu. ApgadintÄ transporto priemonę reikia atstatyti tik iki autoįvykio buvusiÄ bÅ«klę ir tokia apimtimi, kuria ji buvo apgadinta, o ne galimai dvigubai daugiau. IeÅ¡kovo reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra nepagrįstas, byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog galimai yra pažeidžiamas teisingumo principas, t. y., siekiama nepagrįstai praturtėti Atsakovo sÄ skaita.

Pažymėjo, jog Byloje nėra visiÅ¡kai jokių duomenų, kad puspriekabės tentas buvo faktiÅ¡kai pakeistas nauju, taip pat Byloje nebuvo nustatyta, ar puspriekabės tento apgadinimai nebuvo kilę dar prieÅ¡ eismo įvykį. Byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad Garantinis fondas bÅ«tų realiai atlyginęs nuostolius nukentėjusiajam asmeniui. Triplike nurodė, kad ieÅ¡kovas tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo pozicijÄ , kad atsakovas pasyviai dalyvavo žalos administravime, neteikė savalaikių paaiÅ¡kinimų dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl jo prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti vertintini regresinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo metu.

Pažymėjo, kad atsakovas gavęs ieÅ¡kovo kartu su dubliku pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo, savalaikiai užpildė ir pateikė paaiÅ¡kinimus (tÄ patvirtina ir IeÅ¡kovo pateiktas praneÅ¡imas, prie kurio yra pridėtas ir Atsakovo el. laiÅ¡kas, kuriame, nurodyta, jog yra teikiama visa informacija, susijusi su eismo įvykiu), tačiau pačiame žalos administravime Atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti ir ginčyti žalos dydį ar jos nustatymo bÅ«dÄ , todėl akivaizdu, kad Atsakovo prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo metu.

Atsakovas užpildytÄ praneÅ¡imÄ apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes iÅ¡siuntė iÅ¡kart, kai tik gavo IeÅ¡kovo praneÅ¡imÄ . Teigia, kad atsakovas negalėjo reikÅ¡ti jokių pastebėjimų ar prieÅ¡taravimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi žalos administravimo Belgijos garantiniame fonde dalyvauja tik IeÅ¡kovas ir Atsakovas nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesÄ . Atsakovo dalyvavimas žalos administravimo procese apsiriboja tik paaiÅ¡kinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu.

Nurodo, kad iki pretenzijos pateikimo Atsakovui nėra žinoma apie nustatytÄ Å¾alos dydį, todėl jis neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiÅ¡kinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo, siÅ«lyti užsakyti nepriklausomų ekspertų paslaugas dėl žalos dydžio nustatymo, nes žalos dydis jam tampa žinomas tik po to, kai IeÅ¡kovas pateikia pretenzijÄ Atsakovui, t. y. tik po tai, kai IeÅ¡kovas vadovaudamasis Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatomis, kurios yra įgyvendinamos D.

K. su pretenzijos pateikimu tampa žinomas tik žalos dydis, bet ne visi su žalos administravimo dokumentai, kurių tarpe ir ekspertizės aktas su visa darbų detalizacija ir kainomis, todėl akivaizdu, kad priešingai nei teigia Ieškovas, Atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti žalos administravimo procese. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti žalos administravimo procese, todėl Atsakovo pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje.

Akivaizdu, kad Atsakovo nedalyvavimas žalos administravimo proceso metu Belgijos garantiniame fonde, užkirto keliÄ reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl tikrųjų žalos dydžių, teikti vertinimÄ dėl ekspertizėje nurodytų remonto darbų ir darbų apmokėjimo kainos. Nevertinant Atsakovo prieÅ¡taravimų regresinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo metu, bÅ«tų pažeista Atsakovo teisė į teisminę gynybÄ . Å iuo konkrečiu atveju, atsakovo nuomone, Teismas privalo tirti eismo įvykio aplinkybes iÅ¡ naujo, tirti ir vertinti įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiÅ¡kinimus iÅ¡ naujo, žalos faktÄ ir dydį patvirtinančius dokumentus iÅ¡ esmės, kad bÅ«tų nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Akivaizdu, jog Å¡iuo metu nėra įmanoma Atsakovui atlikti nepriklausomo eksperto vertinimo, kadangi yra likusios tik apgadintos transporto priemonės nuotraukos, kurios nėra kokybiÅ¡kos, todėl nėra galimybės nustatyti tikrųjų apgadinimų mÄ sto, todėl IeÅ¡kovo pateikti dokumentai neva tai įrodantys realiai patirtos žalos dydį, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo reikalaujamas nuostolių atlyginimas yra didesnis, nei Atsakovo realiai padaryta žala, todėl Atsakovas pagrįstai mano, jog IeÅ¡kovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir žalos dydį, remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kad ekspertizės aktas yra sudarytas eksperto, todėl nėra pagrindo kvestionuoti nustatyto žalos dydžio, tačiau akivaizdu, jog byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, ekspertizės akte nurodytų darbų atlikimas ir detalių keitimas yra ginčytinas, kadangi iÅ¡ nurodytų atliktinų remonto darbų ir keistinų dalių kiekio bei į bylÄ pateiktų nuotraukų, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog visi automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl Atsakovo vairuotojo kaltės ir todėl turi bÅ«ti atlyginama nevertinant to fakto, kad dalis apgadinimų yra įvykę dar iki Å¡io eismo įvykio.

Be to, akivaizdu, jog žalos administravimo etape, nebuvo vertintos tos aplinkybės dėl bÅ«tinumo keisti visas ekspertizėje nurodytas detales. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodo, jog yra tinkamai įvykdęs pareigÄ pagrįsti savo reikalavimÄ ir neva tai pateikęs visus dokumentus įrodančius kilusiÄ Å¾alÄ , tačiau Byloje nėra pateikta visiÅ¡kai jokių įrodymų, kurie patvirtintų IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytus argumentus dėl žalos dydžio pagrįstumo, o remiamasi tik deklaratyviais teiginiais dėl ekspertizės, kurioje neva tai nustatytas tikrasis žalos dydis, kuris yra nekvestionuotinas.

IeÅ¡kovo pareiga pagrįsti savo reikalavimÄ pilna apimtimi nėra įvykdyta, žalos dydis nėra įrodytas, todėl negali bÅ«ti vadovaujamasi iÅ¡skirtinai tik IeÅ¡kovo pateiktais duomenimis, o turi bÅ«ti nustatyta ar ekspertizės akte nurodyti darbai buvo bÅ«tini, ar buvo bÅ«tina visas detales keisti naujomis ar galima jas buvo remontuoti ir tokiu bÅ«du sumažinti nuostolių dydį. Tačiau to nepadarius ir Atsakovui neturint objektyvių galimybių dalyvauti žalos administravimo procese nustatant tikrÄ jį žalos dydį, galimai buvo nustatytas ženkliai didesnis atlygintos žalos dydis nei iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta žalos, todėl mano, kad Byloje nėra nustatytas ir įrodytas tikrasis žalos.

IeÅ¡kovas galimai atlygino daugiau nuostolių nei realiai buvo jų patirta, visiÅ¡kai nevertino žalos dydžio ir jo pagrįstumo. IeÅ¡kovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovams nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kelno policijos valdybos 2 (Pietvakarių) policijos inspekcija 2020 m. liepos 31 d. 21.00 val. užfiksavo eismo įvykį, kurio metu dėl I.

I., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę – krovininį automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, t. y., I. I. statydamas savo transporto priemonę kliudė pastatytÄ automobilį, dėl ko buvo padaryta materialinė žala. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja eismo įvykio dienÄ buvo atsakovė UAB „Vikreda“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir kreipėsi raÅ¡tu į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ sumÄ , tačiau atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui reikalaujamos sumos.

Atsakovė byloje iÅ¡ esmės kelia abejones, ar iÅ¡ tiesų atsakovei priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apgadino turtÄ bei ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė. Bylos duomenimis, atsakovė ieÅ¡kovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

TPVCAPDÄ® tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ , atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustÄ ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytÄ pareigÄ privalomai drausti, neapdraustÄ transporto priemonę.

Pagal TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims iÅ¡moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieÅ¡kovas (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kuriame numatyta, jog ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios Å¡io įstatymo reikalavimus, sudarymÄ .

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė Kelno policijos valdybos 2 (Pietvakarių) policijos inspekcija 2020 m. liepos 31 d. 21.00 val. suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota įvykio data ir laikas – 2020 m. liepos 31 d. eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvė, Vokietijoje, eismo įvykio dalyviai – I. I., eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojas – UAB „Vikreda“. Prie praneÅ¡imo taip pat pridėtos foto nuotraukos, padarytos eismo įvykio dienÄ , kuriose matyti eismo įvykio metu padaryti apgadinimai.

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo I. I. 2020 m. liepos 31 d. 21.00 val. padaryto eismo įvykio faktÄ yra iÅ¡duoti oficialių Vokietijos institucijų, o bÅ«tent Kelno policijos inspekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Å ioje situacijoje, teismui susipažinus su byloje esančių įrodymų visuma, nekyla abejonių, kad 2020 m. liepos 31 d. Vokietijoje, dėl I. I., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir dėlto buvo padaryta materialinė žala. Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje atsakovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė Å¡ios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtÄ transporto priemonę vairavusio asmens duomenis.

Dėl atsakovės argumento, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, todėl pateikti prieÅ¡taravimai dėl žalos dydžio turi bÅ«ti vertinami regreso byloje, nurodytina, kad Å¡iuo atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio neturi bÅ«ti vertinami Å¡ioje byloje. Pažymėtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo 2020 m. lapkričio 24 d. raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. liepos 31 d. eismo įvykio žalos administravimÄ , tačiau duomenų byloje, kad atsakovė bÅ«tų nesutikusi ar neigusi faktÄ , kad I.

I., vairavęs Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė Vokietijoje minėtÄ eismo įvykį, byloje nėra pateikta, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kas padarė eismo įvykį ir kokia transporto priemone, atmestinos, kaip visiÅ¡kai nepagrįstos. Atsakovė tvirtina, kad jos dalyvavimas administravimo procese apsiriboja tik paaiÅ¡kinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu ir iki pretenzijos pateikimo atsakovui nėra žinoma apie nustatytÄ Å¾alos dydį, todėl jis neturiu jokių objektyvių galimybių teikti paaiÅ¡kinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo.

Tačiau nustatyta, kad minėtame ieÅ¡kovo atsakovei siųstame praneÅ¡ime buvo nurodyta, jog atsakovė UAB „Vikreda“ nurodytų įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ . Atsakovė taip pat Å¡iuo praneÅ¡imu buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administruoja Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ir nurodė, kad jei nėra atsakinga už sukeltÄ Å¾alÄ , informuoti Vokietijos nacionalinį draudikų biurÄ (pateikė jo visus kontaktinius duomenis) ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese.

Taip pat pažymėta, kad prieÅ¡ingu atveju, jų elgesys bus vertinamas kaip pasyvus ir galintis turėti neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieÅ¡kinio bylos nagrinėjimo metu patiektiems prieÅ¡taravimams vertinti. Atsakovė Å¡ios savo pareigos neįvykdė, apie minėtÄ Å¾alÄ per 3 dienas nuo įvykio padarymo ieÅ¡kovės neinformavo ir žalos administravimo procese nedalyvavo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Vokietijos nacionalinį automobilių draudikų biurÄ ir prašė pateikti detalesnę informacijÄ apie įvykio metu jos darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ .

Minėta, kad atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesÄ ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau Å¡ia savo galimybe atsakovė iÅ¡ esmės nepasinaudojo. Gavusi informacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, nesusisiekė su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru ir nesiekė gauti jokios informacijos apie vykstantį žalos administravimo procesÄ , t. y. nesidomėjo, kas ir kokį žalos dydį nustatė, t. y. nesidomėjo žalos administravimo eiga. Tai rodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinoti apie žalos administravimo procesÄ iÅ¡ Vokietijos institucijų.

Tokia atsakovės pozicija negali bÅ«ti laikoma tinkamu savo interesų gynimu. Atsakovė ginčydama ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieÅ¡kovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d.

Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, Å¡iuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalÄ ir atlygina jÄ nukentėjusiems, atlyginęs žalÄ patirtas iÅ¡laidas pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti administravimo iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui, kuris atlygina iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju žala, kuriÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimÄ atliko Belgijos garantinis fondas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad Belgijos garantinis fondas ieÅ¡kovui pateikė reikalavimÄ atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. liepos 31 d. padarytÄ 5229,84 Eur materialinę žalÄ . Byloje pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose detalizuoti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos iÅ¡laidos Å¡alinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo I.

I. kaltės padaryto eismo įvykio. Laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra adekvatus ir visiÅ¡kai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas iÅ¡laidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam – Vokietijai, administravo Belgijos Garantinis fondas, kuris žalÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.

BÅ«tent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, jog administruojant žalÄ neabejotinai yra patiriamos iÅ¡laidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį.

Belgijos garantinis fondas Å¡iuo atveju taikė 682,15Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumÄ bei pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui juos atlyginti. IeÅ¡kovas, remdamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Belgijos garantiniam fondui sumokėjo reikalaujamÄ 682,15 Eur žalos administravimo mokestį. Atsižvelgiant į byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Å¡iuo atveju Belgijos garantinis fondas turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieÅ¡kovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtÄ mokestį, pagrįstai reikalauja Å¡ios sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sÄ skaita, taip pat atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, iÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl I. I., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , atsakovei priklausiusiÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieÅ¡kovas privalėjo Belgijos garantiniam fondui atlyginti patirtus nuostolius, kurie iÅ¡tyrus byloje esančių įrodymų visumÄ laikytini visiÅ¡kai pagrįstais.

IeÅ¡kovas atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir tokiu bÅ«du įgijo regreso teisę Å¡iÄ Å¾alÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės, kadangi bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas 118,00 Eur žyminis mokestis ir 355,07 Eur už vertimus iÅ¡ vokiečių ir anglų kalbos, pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos – 473,07 Eur (118,00 Eur + 355,07 Eur) priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai: - 5229,84 Eur (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt devynių eurų 84 ct) nuostolius; - 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5229,84 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; - 473,07 Eur (keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų eurų 7 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Silva Plungienė