2022-03-16 Nr. AB-6086-3-62-3-02970-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1623-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02970-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. D. T., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35686 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1587 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė:

3. Pareiškėjas savo kilmės šalyje nesijaučia saugus dėl įvairių grupuočių grasinimų, raginančių prie jų prisijungti, priešingu atveju jo laukia mirtis.

4. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pareiškėjui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie padidintos rizikos asmenų grupės. Į šiuos reikalavimus Departamentas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės.

5. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl visiškai realu, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir patiria jos spaudimą prisijungti prie (duomenys neskelbtini) pajėgų. Šis persekiojimas taip pat kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, nes jis būtų įtrauktas į karo veiksmus ir tiesiogiai patirtų karo grėsmę. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją.

6. Pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

7. Pareiškėjas nurodė išsamias aplinkybes, kodėl bijo dėl savo gyvybės – jam grasina tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), verčia prie jų prisijungti, manytina, jog šios aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą pareiškėjui bijoti dėl savo gyvybės.

8. Migracijos departamento nevertinta ir nesurinkta naujausia ir aktualiausia informacija apie beatodairiško smurto padėtį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) aktyvumą, nors šią informaciją būtina surinkti.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo:

11. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad jis išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą ir dėl religinių priežasčių yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuotės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gavo pasiūlymą prisijungti prie (duomenys neskelbtini) partijos, jo teigimu, jis bijo, kad bus pagrobtas ir nužudytas.

12. Pareiškėjas nurodė, kad per 2014 metų (duomenys neskelbtini) genocidą jo šeimos namas buvo sugriautas, todėl apie 8 metus jis gyvena pabėgėlių stovykloje, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis 4 ar 5 metus mokėsi mokykloje (duomenys neskelbtini), jokios profesijos neturi, dirbo atsitiktinius darbus. Asmuo yra nevedęs, (duomenys neskelbtini) gyveno su tėvais ir buvo jų išlaikomas. Nurodė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai, nuolat turi problemų su (duomenys neskelbtini) priešininkais, tačiau asmenų ir pavadinimų neminėjo (ir daugiau šia tema nekalbėjo).

13. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

14. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

15. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardino tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Priimant ginčijamą sprendimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nors ir priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, todėl reikia atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

16. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, yra jaunas, darbingo amžiaus, gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje ir saugiai ten gyventi.

17. Pareiškėjas apklausų metu savo pasakojime minėjo (duomenys neskelbtini) partiją, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti komunistine ideologija besiremiančią valstybę (duomenys neskelbtini) gyvenamose teritorijose ir (duomenys neskelbtini) grupuotę, tačiau nieko apie jas nepasakojo. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas – „grėsmė būti nužudytam“, jis baiminasi, kad jį gali nužudyti (duomenys neskelbtini), nes 2014 metais jie grobė žmones versdami kariauti. Tačiau pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

18. Departamentas vertino, jog aptariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė.

19. Departamentas priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Departamentas vertino, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė 5 (penkerių) metų draudimo atvykti terminą į 2 (dvejus) metus bei sutrumpindamas perspėjimo terminą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iš 3 (trejų) į 2 (dvejus) metus.

21. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87 straipsniais; Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalimi; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99, 222 punktu; Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos) 44 punktu.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. D. T. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupių dėl religinių priežasčių. Taip pat, (duomenys neskelbtini) paprašė pareiškėjo ir jo sesers prisijungti prie jų, bet jie stoti į kovą nenori. Bijo, kad bus taip pat, kaip ir per (duomenys neskelbtini) žmonių genocidą 2014 metais. (duomenys neskelbtini) žmonės yra grobiami, žudomi. Pareiškėjo namas buvo sugriautas, todėl (duomenys neskelbtini) jau 8 metus gyveno pabėgėlių stovykloje. Į Lietuvą atvyko per (duomenys neskelbtini).

23. Teismas vertino, jog Užsieniečio paaiškinimai prieglobsčio prašyme, apklausos metu bei teismo posėdyje neišsamūs, nenuoseklūs. Pareiškėjas nurodė, jog 8 metus gyveno (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje nuo 2014 metų, kai tuo metu per (duomenys neskelbtini) genocidą buvo sugriautas jo šeimos namas (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone.

24. Teismas pareiškėjo aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

25. Pareiškėjo skundo argumentai neleido pirmosios instancijos teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

26. Teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, dėl to nustatytinas 2 (dvejų) metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

27. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas vertino, kad yra pagrindas keisti ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 28. Pareiškėjas R. D. T. apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

30. Pareiškėjas yra religinei mažumai priklausantis asmuo. Tam, kad jis jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė – kultūrinė aplinka, akivaizdu, kad pareiškėjo išsakyta baimė grįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta. Tai atsiliepia ir visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent religiniais motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, tame tarpe – beatodairiško smurto – veiksmais, nes (duomenys neskelbtini) vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius.

31. Be to, kaip nurodo ir pats Departamentas, (duomenys neskelbtini) palaikantys asmenys vis dar veikia. 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) vykę išpuoliai įrodė, kad (duomenys neskelbtini) vis dar kontroliuoja pogrindinius tinklus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atakos vis dar vyksta. Akivaizdu, jog pareiškėjas, priklausydamas (duomenys neskelbtini) bendruomenei, pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, o ir pati (duomenys neskelbtini) bendruomenė yra įsitikinusi, jog bet kuriuo metu gali būti užpulta, jei ne (duomenys neskelbtini), tai kitos ekstremistų grupuotės, tuomet jiems sulaukti pagalbos iš tarptautinių organizacijų ar prašytis prieglobsčio kitoje valstybėje gali nebebūti galimybės. Greta (duomenys neskelbtini) iškilusių grėsmių, pareiškėją persekioja (duomenys neskelbtini), verčia prisijungti prie jų.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

35. Pareiškėjo pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai jam gresiančio persekiojimo ir Konvencijos dėl pabėgėlių statuso saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

36. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

37. Pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, kuriose būtų nurodyta Migracijos departamento pareiga nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje rengti pažymas apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad tokios pareigos Migracijos departamentas neturi ir nepateikia jokių argumentų, kodėl tokia pažyma turėjo būti parengta. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jam nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 38. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35686, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1587, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio paaiškinimai prieglobsčio prašyme, apklausos metu bei teismo posėdyje buvo neišsamūs, nenuoseklūs ir teismas šį aplinkybių nenuoseklumą bei pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, bijo dėl savo gyvybės, nes (duomenys neskelbtini) bendruomenė yra persekiojama, ją bet kuriuo metu gali būti užpulta ekstremistų grupuotės. Pareiškėją verčia prisijungti (duomenys neskelbtini).

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjo individualios situacijos vertinimo prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 86 ir 87 straipsniai).

44. Pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikoje prieglobstis suteikiamas suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str.).

45. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

46. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog jis priklauso (duomenys neskelbtini) grupei ir (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, o (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė–kultūrinė aplinka, jiems sunku įsidarbinti. Taigi, dėl priklausymo šiai grupei pareiškėjui kyla pavojus.

48. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip ne kartą nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien „baimę“ kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje eA-3587-1062/2021, 40 punktas). Be to, ši „visiškai pagrįsta baimė“ turi kilti dėl persekiojimo pagal „konvencinius“ pagrindus, įtvirtintus Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje bei Įstatymo 86 straipsnyje – rasės, religijos, priklausymo socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taip pat, šis persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, o ne kilti iš bendros situacijos šalyje.

49. Pareiškėjo pasakojimas ir pateikti individualūs pareiškėjo duomenys buvo grindžiami galima grėsme, kylančia jo kilmės regione, tačiau, kaip nustatyta Departamento, pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Remiantis EPPB 2021 m. paskelbtomis gairėmis, (duomenys neskelbtini) provincijoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini) provincija) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

50. Teisėjų kolegija taip pat vertina ir Užsieniečio pasakojime nurodytas aplinkybes, jog kilmės valstybėje Užsienietį verčia prisijungti prie (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog Užsieniečiui kyla individualaus pobūdžio grėsmė dėl galimo persekiojimo pagal Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintus pagrindus, nurodytus, be kita ko, nutarties 48 punkte.

51. Teisėjų kolegija vertina Užsieniečio pasakojimą kaip gana abstraktų ir nedetalų, ne konkretizuojantį asmeniui kylančios realios individualaus pobūdžio grėsmės, o pristatantį bendrą situaciją kilmės valstybėje. Šis pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto.

52. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kurį patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos ir pareiškėjas neįvardino tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių individualių savybių jo kilmės valstybėje būtų kilęs objektyvus pavojus patirti realią rimtą žalą. Todėl nekvestionuojant, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, ne visi į šią grupę patenkantys individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Dėl to turi būti vertinama kiekvieno (duomenys neskelbtini) grupei priklausančio asmens individuali situacija, nustatomos reikšmingos prieglobsčiui suteikti aplinkybės.

53. Vertinant byloje nustatytą faktinę medžiagą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Užsieniečio pasakojimas buvo abstraktus ir nenuoseklus, o tai svarstant prieglobsčio prašymą yra esminis trūkumas, neleidžiantis prieglobsčio prašymo ir individualios asmens situacijos vertinti kaip atitinkančios Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nustatytą standartą.

54. Taigi, subjektyviai vertinama pareiškėjo baimės nepagrindžia objektyvios faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kilmės valstybe, faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis EPPB.

55. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija vertina Užsieniečio situaciją kaip iš esmės sąlygotą subjektyvių veiksnių ir baimės, kuri nėra pakankama Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintiems būtiniesiems pagrindams konstatuoti (taip pat nutarties 48 punktas).

56. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo R. D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė