2022-01-12 Nr. AB-1128-3-61-3-03959-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-90-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03959-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Raubonių parkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-9803 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, paženklintam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, motyvuodamas tuo, kad yra daug neatitikimų reikalavimams dėl sertifikato išdavimo. Pareiškėjas teigė, kad 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 865/2006) 48 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta, jog komercinio naudojimo sertifikatą leidžiama išduoti nelaisvėje gimusiam gyvūnui. Apuokas yra gimęs nelaisvėje, todėl, pasak pareiškėjo, jam (apuokui) gali būti išduodamas komercinio naudojimo sertifikatas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas didžiojo apuoko gimimą nelaisvėje kvestionuoja teigdamas, kad galimai jis (apuokas) gimė ne nelaisvėje. Atsakovas teigė, kad minėtas apuokas galimai yra ne pas pareiškėją gyvenančių suaugusių individų palikuonis ir tai grindžia nedideliais neatitikimais dokumentuose. Pareiškėjo vertinimu, datos neatitikimas paraiškoje yra techninė klaida, paraiška pildyta pagal atsakovo darbuotojo nurodymus, todėl dėl klaidų įsivėlimo kalta pati institucija. Pranešime nurodyta jauniklio gimimo data (2018 m. rugpjūčio 26 d.) yra jo pastebėjimo data. 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu neženklintas didžiojo apuoko jauniklis jau buvo, o tai reiškia, kad jis išsirito 2018 metais. Veterinarijos gydytojas pažymoje patvirtino, kad iš tikrųjų pareiškėjo didiesiems apuokams gimė jauniklis 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tuo metu pastebėtas jauniklis. Kauno T. I. zoologijos muziejaus pažymoje nurodyta, kad 2020 m. birželio 27 d. paženklintas didysis apuokas tuo pačiu žiedu, kuriuo paženklintam didžiajam apuokui pareiškėjas prašė išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali paaiškini, kodėl minėtoje pažymoje nurodyta, kad jauniklis gimė 2020 metais. Pareiškėjo manymu, įvyko klaida ir pažymoje gimimo metai įrašyti apuoko ženklinimo metai.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad neturi kitų apuokų, tik tuos du, įsigytus iš Olandijos (Nyderlandų Karalystės). Abiem jiems Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) buvo išduoti lyčių nustatymo sertifikatai ir komercinio naudojimo sertifikatai. Patino žiedo numeris sutampa su komercinio naudojimo sertifikate nurodytu žiedu, o patelė buvo ženklinta mikroschema, kurios Aplinkos apsaugos departamento atstovai nenuskaitė ir pažymėjo, kad ji neva nėra paženklinta, nors mikroschemos galėjo nenuskaityti dėl techninių kliūčių arba dėl to, kad neaptiko jos implantavimo vietos. Apie tai, kad pareiškėjas laiko būtent tuos du suaugusius didžiuosius apuokus, atsakovui buvo nurodęs dar 2018 metais, kai teikė prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą ir buvo pridėjęs apuokų lyčių nustatymo sertifikatus, komercinio naudojimo sertifikatus, paties atsakovo išduotą leidimą laikyti apuokus ir dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo suaugusius apuokus. Todėl, pareiškėjo nuomone, jauniklis galėjo atsirasti tik iš pas pareiškėją laikomų tėvų, kurie buvo teisėtai įsigyti.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi leidimą laikyti didžiuosius apuokus veisimo ir eksponavimo tikslais, kas patvirtina, jog jis turi teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą ir abu apuokai gali veistis. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad didžiojo apuoko jauniklis, kuriam prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, yra gimęs pas pareiškėją. Jeigu Agentūrai pateiktų duomenų nepakanka, ji turi teisę atlikti giminystės nustatymą pagal kraują, tačiau to nepadarė.

6. Pareiškėjo teigimu, Agentūros išvada, kad didžiojo apuoko jauniklis, kuriam prašoma išduoti komercinį sertifikatą, negalėjo gimti rugpjūčio mėnesį, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad apuoko gimimo datą nurodė tą dieną, kai apuoko jauniklis buvo pastebėtas. Agentūros nurodyta Mičigano universiteto zoologijos muziejaus tinklalapyje skelbiama informacija, pagal kurią apuokų kiaušinių dėjimas prasideda žiemos pabaigoje, maždaug po trijų savaičių jaunikliai pradeda patys maitintis ir ryti, iki penktos savaitės jie gali vaikščioti po perėjimo zoną ir pradėti skraidyti apie 60 dienų. Pasak pareiškėjo, pagal tokį aprašymą būtent rugpjūčio mėnesį ir galėjo būti pastebėtas jauniklis, jei kiaušinis buvo padėtas žiemos pabaigoje.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šis kreipimasis dėl komercinio naudojimo sertifikato išdavimo didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakartotinis. 2020 m. rugsėjo 6 d. jis jau buvo kreipęsis su tokiu pat prašymu, tačiau atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (26)-A4E-7736 atsisakė išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-5244-821/2020).

8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką Nr. 000077 su papildomais dokumentais išduoti komercinės veiklos sertifikatą 2018 m. rugpjūčio 26 d. išsiritusiam didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) egzemplioriui, paženklintam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Egzempliorius), paraiškoje nurodomas Egzemplioriaus šaltinis „C“, egzemplioriaus tėvų ženklinimo duomenys – vieno mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), antrojo žiedo Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas paaiškino, kad didieji apuokai (lotynų kalba – Bubo bubo) priskiriami saugomų gyvūnų rūšims. Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. D1-533/B1-310 (toliau – ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės), 12.1 papunkčiu ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 (toliau – ir Saugomų rūšių tvarkos aprašas), 39 punkto reikalavimais, tokias rūšis nelaisvėje leidžiama laikyti tik tais atvejais, kai šių rūšių paukščiai buvo paimti iš gamtos vadovaujantis Saugomų rūšių tvarkos aprašo reikalavimais arba išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba buvo įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Saugomų rūšių tvarkos aprašas nustato reikalavimus dėl privalomo informavimo apie saugomų rūšių jauniklių atsivedimą, registravimą, ženklinimą ir kreipimąsi į Agentūrą dėl sertifikatų, skirtų naudoti Europos Sąjungoje, gavimo.

11. Atsakovas nurodė, kad Agentūra 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (26)-A4-12829 išdavė pareiškėjui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (lotynų kalba – Bubo bubo) Nr. 16-AAA-134 su nustatytomis sąlygomis, informavo apie taikomus apribojimus ir reikalavimus šios rūšies laikymui nelaisvėje. Agentūros išduotu leidimu suteikta teisė laikyti nelaisvėje tik tuos didžiųjų apuokų egzempliorius, kurie atitinka nustatytas sąlygas, tačiau leidime nenurodyti konkretūs didžiųjų apuokų rūšies egzemplioriai. Vertinant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (lotynų kalba – Bubo bubo) nėra tikrinama atitiktis Prekybos taisyklių 6 punkto reikalavimams (draudžiama į Lietuvos Respubliką įvežti Reglamento Nr. 338/97 A priede nurodytų rūšių egzempliorius, neturint teigiamos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto išvados dėl numatomų gyvūnų laikymui skirtų vietų įvertinimo), šis reikalavimas aktualus ir taikomas atsivežant laukinius gyvūnus į jau įrengtus voljerus. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra neturi duomenų apie teigiamą Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto išvadą dėl galimų Egzemplioriaus tėvams skirtų laikymo vietų įvertinimo, negalima patvirtinti, kad galimi Egzemplioriaus tėvai buvo atvežti į pareiškėjo įrengtus aptvarus, šią aplinkybę patvirtina ir nepateikti privalomi veterinariniai TRACES gyvų gyvūnų judėjimo dokumentai. Gamtos tyrimų centro išvados dėl galimų Egzemplioriaus tėvams skirtų laikymo vietų įvertinimo nebuvimas, atsakovo vertinimu, neleidžia įsitikinti, kad egzemplioriams skirtos vietos yra tinkamai įrengtos, kad jiems sudarytos sąlygos tenkinti visus gyvūnų poreikius, nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos, tame tarpe ir veisimosi.

12. Atsakovas nurodė, kad kartu su paraiška jam buvo pateikti: galimai nelaisvėje išsiritusio Egzemplioriaus tėvų Nyderlandų Karalystėje išduotų komercinės veiklos sertifikatų Nr. (duomenys neskelbtini) (Bubo bubo patino egzemplioriui, paženklintam uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Bubo bubo patelės egzemplioriui, paženklintam mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir NL komercinės veiklos sertifikatai) kopijos; 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir 2014 m. sausio 3 d. paukščių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) lyčių nustatymo sertifikatų (toliau – ir Lyčių nustatymo sertifikatai) kopijos; 2014 m. vasario 26 d. Bubo bubo patino, paženklinto uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo R. B. ataskaitos kopija; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno T. I. zoologijos muziejaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. S-1-63 kopija; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akto Nr. PA42-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas) kopija; 2016 m. kovo 15 d. gyvūnų dovanojimo sutarties (toliau – ir Dovanojimo sutartis) kopija; veterinarijos gydytojo R. D. pažymos (toliau – ir Pažyma) kopija.

13. Atsakovas teigė, kad nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiktą paraišką Nr. 000065 buvo vertinta pareiškėjo pranešimo (toliau – ir Pranešimas) Departamentui kopija bei kreiptasi į Departamentą dėl faktinių aplinkybių pareiškėjo teritorijoje nustatymo. Departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (16.6)-AD5-14839 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad pareiškėjo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) nelaisvėje laikomi trys didžiojo apuoko egzemplioriai – vienas paženklintas ištisiniu žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), antrasis – žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis paukštis neženklintas nei mikroschema, nei žiedu.

14. Agentūra nustatė, kad Paraiškoje nurodyta galima Egzemplioriaus išsiritimo data nesutampa su Pranešime, Pažymoje, Patikrinimo akte nurodytomis datomis. Departamento Rašte ir Patikrinimo akte nurodyti pareiškėjo teritorijoje laikomų didžiųjų apuokų duomenys prieštaringi pateiktiems Paraiškos, jos papildomų dokumentų duomenims ir nepatvirtina, kad Egzemplioriaus tėvai yra paukščiai, paženklinti uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini) ir mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini). Departamento 2020 m. vasario 20 d. parengtos ataskaitos apie aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomus gyvūnus duomenys apie 2019 metais pareiškėjo teritorijoje laikomus didžiųjų apuokų egzempliorius (toliau – ir Ataskaita), Pranešime, Pažymoje nurodomos galimos Egzemplioriaus išsiritimo datos prieštaringos mokslo žinioms apie šios rūšies veisimosi ir jauniklių atsivedimo periodus; kartu su paraiška nepateikti Egzemplioriaus tėvų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinantys dokumentai. Nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai, susiję su Egzemplioriaus išsiritimu, paženklinimu, laikymu ir eksponavimu nelaisvėje bei kreipimusi į atsakovą dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo, atlikti galimai pažeidžiant Prekybos taisyklių, Saugomų rūšių tvarkos aprašo, Reglamento Nr. 338/97 reikalavimus.

15. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju teisėtą Egzemplioriaus tėvų įgijimą patvirtinantys dokumentai kartu su Paraiška nebuvo pateikti. Dovanojimo sutartyje nėra pateikiama jokių duomenų, leidžiančių patvirtinti didžiojo apuoko patino, paženklinto uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), ir didžiojo apuoko patelės, paženklintos mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo (teisėto įgijimo) pareiškėjui, kas nepatvirtina, jog Egzempliorius teisėtai įgytas (išsiritęs nelaisvėje) susiporavus Paraiškoje nurodytiems Egzemplioriaus tėvams. Taip pat su Paraiška nebuvo pateiktas dokumentas, leidžiantis įsitikinti, kad R. B. teisėtai įgijo didžiojo apuoko patelę, paženklintą mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas pažymėjo, kad kartu su Paraiška taip pat nebuvo pateikta ir pareiškėjui privalomo pildyti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registro kopija, galinti suteikti informacijos apie galimą Egzemplioriaus išsiritimą ar jo tėvų įvežimą/atsiradimą pareiškėjo teritorijoje. Atsakovas neturi duomenų apie galimų Egzemplioriaus tėvų įvežimą į Lietuvos Respubliką, įgyvendinant privalomą Prekybos taisyklių 65 punkto reikalavimą. Pareiškėjas laiku nesikreipė dėl Egzemplioriaus ženklinimo. Departamentas Raštu nepatvirtino didžiojo apuoko patelės, paženklintos mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), laikymo pareiškėjo teritorijoje. Departamento Patikrinimo akte nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti „ar jauniklis gimė laikomiems voljere didiesiems apuokams“, todėl atsakovas pagrįstai negali nustatyti, o pareiškėjas – įrodyti, kad Egzempliorius gali būti laikomas nelaisvėje užaugintu gyvūnu pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 XIII skyrių, atitinkančiu „C“ šaltinio kodą bei Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnyje nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikomos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalyje, Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006 48 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtys.

17. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas atsako už paraiškoje nurodomų duomenų tikslumą, atitikimą faktinei situacijai ir patvirtina pasirašydamas teikiamą paraišką dėl komercinio sertifikato gavimo konkrečiam egzemplioriui. Pareiškėjas į Agentūrą dėl komercinio naudojimo sertifikato išdavimo Egzemplioriui kreipėsi du kartus ir pateikė skirtingus galimų Egzemplioriaus protėvių komercinio naudojimo sertifikatus: su 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraiška Nr. 000065 Agentūrai buvo pateiktos Belgijos Karalystėje išduotu komercinės veiklos sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) (didžiojo apuoko egzemplioriui, paženklintam uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (didžiojo apuoko egzemplioriui, paženklintam uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos; su 2020 m. rugsėjo 30 d. paraiška Nr. 000077 Agentūrai pateikti Nyderlandų Karalystėje išduotų komercinės veiklos sertifikatų Nr. (duomenys neskelbtini) (didžiojo apuoko patino egzemplioriui, paženklintam uždaru žiedu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (didžiojo apuoko patelės egzemplioriui, paženklintam mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijos. Prieštaringų galimos Egzemplioriaus tėvystės įrodymų teikimas neleidžia patikimai nustatyti Egzemplioriaus protėvių. Pagal 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97) 10 straipsnio reikalavimus, sertifikatas gali būti išduotas tik tuomet, kai valdymo institucija (Agentūra) gavusi paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus yra įsitikinusi, kad laikomasi visų sertifikato išdavimo sąlygų. Pasak atsakovo, šiuo atveju pareiškėjo pateikti dokumentai neleido Agentūrai įsitikinti paraiškoje nurodytų aplinkybių patikimumu.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Raubonių parkas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad saugomų rūšių gyvūnų laikymas nelaisvėje iš esmės yra draudžiamas, bet su tam tikromis išimtimis. Pareiškėjas, prašydamas išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, šiuo atveju iš esmės prašo pritaikyti išimtį, taigi jam tenka su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Pagal Reglamento Nr. 865/2006 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiga pateikti tinkamai užpildytą paraiškos formą ir kitus dokumentus, reikšmingus komercinio sertifikato išdavimui, tenka paraišką teikiančiam asmeniui.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Agentūrą dėl komercinės veiklos sertifikato išdavimo didžiojo apuoko jaunikliui. Pareiškėjas pateikė Pažymą, kurioje nurodyta, kad didžiojo apuoko jauniklis, išsiritęs 2018 m. rugpjūčio 26 d. be pastebimų patologijų (veterinarinė apžiūra atlikta 2018 m. rugsėjo 2 d.), tačiau 2019 m. kovo 26 d. Patikrinimo akte konstatuota, kad inspektorius negalėjo nustatyti, ar minėtas jauniklis yra pareiškėjo laikomų didžiųjų apuokų palikuonis. Patikrinimo Sužiedavimo pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo teritorijoje sužieduotas vienas 2020 metais išperėtas didžiojo apuoko jauniklis, žiedo įrašas: (duomenys neskelbtini) Departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, jog laikomi trys didžiojo apuoko egzemplioriai ir vienas iš jų nebuvo pažymėtas nei žiedu, nei mikroschema. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl nežinomų priežasčių mikroschema galėjo būti nenuskaityta, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

21. Teismas pažymėjo, kad pagal Saugomų rūšių tvarkos aprašo 40 punkto nuostatas apie kiekvieną saugotinos faunos rūšies pagausėjimo faktą aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojas per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo ar išsiritimo fakto turi raštu informuoti Departamentą, kuris gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas. Šio aprašo 42 punkte nustatyta, kad nelaisvėje išveisus saugomų rūšių, įrašytų į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą, egzempliorių, savininkas per 30 kalendorinių dienų turi kreiptis į Agentūrą dėl sertifikatų išdavimo ir pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus: Departamento išduotą aktą, patvirtinantį saugotinos rūšies išveisimą nelaisvėje, arba kitus teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. Minėto aprašo 52 punkte nustatyta, kad apie naujai pažymėtus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių gyvūnus jų savininkai ne vėliau kai per 30 kalendorinių dienų turi pranešti Departamentui. Pažymėti saugomi gyvūnai registruojami Gyvūnų žymėjimo registre.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apie didžiojo apuoko jauniklį Departamentą informavo praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo jo nurodyto paukščio išsiritimo/pastebėjimo dienos. Departamentas patikrinimo metu (2020 m. kovo 25 d.) neturėjo galimybės nustatyti, ar esantis didžiojo apuoko jauniklis yra pareiškėjo laikomų didžiųjų apuokų poros palikuonis (kaip pažymėta Patikrinimo akte). Didžiojo apuoko jauniklis, kuriam pareiškėjas prašo išduoti komercinės veiklos sertifikatą, paženklintas tik 2020 m. birželio 26 d. t. y. praėjus beveik dvejiems metamas nuo jo nurodomos išsiritimo/pastebėjimo dienos. Ženklinimo pažymoje nurodyta, kad jauniklis išsiritęs ne 2018 metais, o 2020 metais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Agentūrai būtų pateikęs laukinių gyvūnų registro duomenis. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad neturėjo įrašų tokiame žurnale, tačiau tai, jo nuomone, nepaneigia jo teisės gauti komercinį sertifikatą. Nepaisant to, kad netinkamas (pavėluotas) pranešimas apie gyvūno gimimą, nepranešimas laiku Gyvūnų žymėjimo registrą tvarkančiai institucijai, nedarymas pagal teisės aktus reikalaujamų įrašų laukinių gyvūnų registre sudaro ypatingai sudėtingas sąlygas kontrolei ir dėl to pats pareiškėjas turi prisiimti riziką, kad jam nepavyks įrodyti gyvūno gimimo fakto ir jo giminystės ryšio su auginamais gyvūnais.

23. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas turi didžiojo apuoko jauniklį, savaime nereiškia, kad apuokas gimė kontroliuojamoje aplinkoje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie didžiojo apuoko jauniklio išsiritimo datą yra prieštaringi ir nepagrindžia, kad Egzempliorius gimė iš pareiškėjo nurodytų tėvų.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl dokumentų, įrodančių teisėtą įgijimą ir laikymą, teismas nustatė, kad Agentūra 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (26)-A4-12829 išdavė pareiškėjui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (lotynų kalba – Bubo bubo) Nr. 16-AAA-134 su nustatytomis sąlygomis, informavo apie taikomus apribojimus ir reikalavimus šios rūšies laikymui nelaisvėje. Agentūros išduotu leidimu suteikta teisė laikyti nelaisvėje tik tuos didžiųjų apuokų egzempliorius, kurie atitinka nustatytas sąlygas, tačiau teismas pažymėjo, kad leidime nenurodyti konkretūs didžiojo apuoko rūšies egzemplioriai. Leidimas laikyti gyvūnus teisėto įsigijimo ir laikymo nepatvirtina, jis neišduodamas konkrečiam gyvūnui. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti gyvūnus, o ne leidimas naudoti gyvūnus, kuris nurodytas Prekybos taisyklių 3.4 punkte.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad dovanojimo sutartyje egzemplioriai nėra identifikuoti. Nors pareiškėjas remiasi Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) išduotais komerciniais sertifikatais, nėra jokių duomenų apie šių gyvūnų judėjimą ir atvykimą į pareiškėjo įrengtą laikymo vietą, taip pat apie tuo tikslu išduotą Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto išvados dėl numatomų gyvūnų laikymui skirtų vietų įvertinimo, kuris būtinas pagal Prekybos taisyklių 65 punktą. Nors Dovanojimo sutartis gali būti pakankama ją sudariusioms šalims apsibrėžti tarpusavio privačius santykius, minėta sutartis, teismo nuomone, nepagrindžia teisėto laikymo viešosios teisės prasme. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pateikė jo nurodomų Egzemplioriaus tėvų teisėtą įsigijimą ir laikymą patvirtinančius dokumentus.

26. Teismas pripažino, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie Egzemplioriaus išsiritimo datą yra prieštaringi, taip pat, kad nebuvo pateikti Egzemplioriaus tėvų teisėtą įsigijimą ir laikymą pagrindžiantys dokumentai. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą lėmė ne paraiškoje padaryta korektūros klaida (pareiškėjo teigimu, jauniklis išsirito/buvo pastebėtas 2018 m. rugpjūčio 26 d., o paraiškoje nurodyta jo veterinarinės apžiūros data 2018 m. rugsėjo 2 d.) ar formalūs trūkumai, bet visumos pateiktų ir surinktų duomenų prieštaringumas, kuris atsirado iš dalies dėl to, kad pareiškėjas nevykdė pareigų, susijusių su laukinių gyvūnų registracija ir pranešimu apie gimusį gyvūną.

27. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kraujo ar kitų audinių tyrimų, teismas nurodė, kad iš Reglamento Nr. 865/2006 55 straipsnio formuluotės negalima daryti išvados, jog Agentūra visais atvejais, kai nepakanka įrodymų, privalo atlikti kraujo ar audinių tyrimus gyvūno protėviams nustatyti. Teismas akcentavo, kad būtent pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę gauti gyvūno komercinį sertifikatą. Jeigu net ir pateikus reikalingus dokumentus kompetentinga institucija manytų, kad būtina atlikti kraujo ar audinių tyrimus, ji (kompetentinga institucija) turi teisę pasirinkti tokių tyrimų atlikimo būdus. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių prieštaringumo nebuvo galima įsitikinti net ir tuo, ar pareiškėjas teisėtai įsigijo ir laiko savo nurodytus Egzemplioriaus tėvus. Taigi Agentūra neturėjo pareigos Reglamento Nr. 865/2006 55 straipsnio pagrindu atlikti kraujo ar audinių tyrimus. Be to, pareiškėjas ir pats gali teikti visus leistinus įrodymus savo prašymui pagrįsti, t. y. teisė atlikti kraujo ar kitų audinių tyrimus nėra išimtinė kompetentingos institucijos teisė.

28. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-9803, taip pat pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nėra kilęs ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas iš naujo išnagrinėti prašymą, vykdymo. Taigi dar ir dėl šio motyvo pastarasis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. 29. Pareiškėjas VšĮ „Raubonių parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad datos neatitikimas paraiškoje yra techninė klaida, dėl kurios įsivėlimo atsakingas pats atsakovas, nes nagrinėjant prašymą atsakovas klaidas galėjo pastebėti ir nurodyti jas ištaisyti. Pranešime apie apuoko gimimą buvo nurodyta data, kada buvo pastebėtas jo gimimas, – 2018 m. rugpjūčio 26 d. Departamento 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo apuoko jauniklis, kuris yra neženklintas, kas reiškia, kad jis išsirito 2018 metais. Veterinarijos gydytojas savo pažymoje patvirtino, kad iš tikrųjų apuokams yra gimęs jauniklis 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tuo metu pastebėtas jauniklis. Priešingai nei teigia atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, veterinaro pažymoje nenurodyta, kam gimė jauniklis, veterinaras nurodė, kad jauniklis gimė pas pareiškėją laikomiems apuokams, nes pareiškėjas kitų apuokų neturi. Kauno T. I. zoologijos muziejaus pažymoje nurodyta, kad jie 2020 m. birželio 27 d. paženklino apuoką tuo pačiu žiedu, kuriuo paženklintam apuokui ir prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Kodėl jie nurodė, kad jis gimęs 2020 metais, pareiškėjas negali paaiškinti. Tačiau pareiškėjas mano, kad tai yra klaida ir jie nurodė gimimo metus tuos pačius metus, kai vykdė paženklinimą. Už paženklinimo pažymoje atsiradusias klaidas yra atsakingas ją surašęs asmuo, kuris šiuo atveju buvo atsakovo įgaliotas asmuo, kas leidžia teigti, kad šią pažymą iš esmės surašė atsakovas.

31. Pareiškėjas pažymi, kad neturi kitų apuokų, tik du apuokus, įsigytus Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje). Kokie apuokai yra laikomi pas pareiškėją, atsakovas žinojo jau keletą metų, duomenis apie tai buvo gavęs prieš du metus ir šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, įgijimo teisėtumo jis neginčijo, ką patvirtina aplinkybė, jog apuokų laikymui yra išduotas leidimas. Abiems apuokams Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) buvo išduoti lyčių nustatymo sertifikatai ir komercinio naudojimo sertifikatai, kuriuose nurodyta, kad jie irgi yra gimę nelaisvėje. Apie tai, kad pareiškėjas laiko būtent tuos suaugusius apuokus, jis buvo nurodęs atsakovui dar 2018 metais, kai teikė jam prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą ir buvo pridėjęs jų lyčių nustatymo sertifikatus, komercinio naudojimo sertifikatus, paties atsakovo išduotą leidimą juos laikyti ir dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo suaugusius apuokus. Šiuose dokumentuose nurodyti apuokų duomenys sutampa, todėl jauniklis galėjo atsirasti tik iš pas pareiškėją laikomų tėvų, kurie buvo teisėtai įsigyti. Pareiškėjo teigimu, teismas nepaneigė jo teiginių dėl jauniklio gimimo laiko ir jo atitikimo biologinėms aplinkybės.

32. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad ne visai laiku buvo pranešta apie apuoko gimimą, savaime neeliminuoja aplinkybės dėl jo kilmės. Jei yra kokie nors neaiškumai ar abejonės dėl apuoko kilmės, tai pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnį atsakovui yra suteikta teisė atlikti giminystės nustatymą pagal kraują, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui.

33. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei teisinius argumentus, kurie buvo išdėstyti pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėti bei įvertinti. Pareiškėjo argumentai ir įrodymai taip pat buvo išnagrinėti ir įvertinti administracinėje byloje Nr. eI3-1383-1066/2021. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą medžiagą. Agentūra palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir teisinius argumentus, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir motyvų nepasisako, nes dėl jų jau yra pasisakęs savo atsiliepime.

35. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai ir teisiniai argumentai neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimus, kurie galėjo lemti, kad administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, priimdamas sprendimą ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes ir skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų šalių nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas sprendime nurodė įrodymus ir atlikto šalių nurodytų faktinių aplinkybių, paaiškinimų įvertinimą, tinkamai aiškino ir taikė materialios teisės normas, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

36. Atsakovo nuomone, teismas sprendimu pagrįstai įvertino, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus teisėto laukinių gyvūnų įsigijimo ir laikymo nepatvirtina. Atsakovas sutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.6 papunkčio reikalavimus teisėtą gyvūnų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę patvirtinančiais dokumentais gali būti komercinio naudojimo sertifikatai, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atsakovui pateikti vertinti Egzemplioriaus tėvų komercinio naudojimo sertifikatai yra išduoti ne pareiškėjui.

37. Atsakovo teigimu, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti komercinės veiklos sertifikatą didžiojo apuoko jaunikliui, nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad jis (prašymas) atitinka Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnio 1 punkte nustatytus kriterijus.

38. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Agentūra neatliko giminystės nustatymo pagal kraują, atsakovas pažymi kad pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio nuostatas, Agentūra, taikydama Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnį, gali pareikalauti gyvūno protėvius nustatyti tiriant egzemplioriaus kraują arba kitus audinius, tokie tyrimai atliekami arba reikalingi mėginiai imami Agentūros nurodytu būdu būtinam kilmės nustatymui. Neženklintų didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) egzempliorių laikymas pareiškėjo teritorijoje sudaro pagrindą taikyti Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio reikalavimus dėl Egzemplioriaus protėvių nustatymo, tačiau teisėto Egzemplioriaus tėvų įsigijimo duomenų trūkumas nepagrindžia teisėto pareiškėjo Egzemplioriaus protėvių įgijimo, dokumentinių giminystės įrodymų įgijimo trūkumas nesudaro pagrindo Agentūrai nurodyti, kad tikslinga gyvūno protėvius nustatyti tiriant Egzemplioriaus kraują arba kitus audinius, siekiant nustatyti tėvystę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (26)-A4E-9803 ir įpareigojimo atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Egzemplioriaus gimimo/pastebėjimo datos neatitikimai yra techninio pobūdžio, kad už paženklinimo pažymoje atsiradusias klaidas yra atsakingas ją surašęs asmuo, kuris šiuo atveju buvo atsakovo įgaliotas asmuo. Nurodo, kad įgijo du apuokus Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje), kad abiem apuokams Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) buvo išduoti lyčių nustatymo sertifikatai ir komercinio naudojimo sertifikatai, kuriuose nurodyta, kad jie irgi yra gimę nelaisvėje. Apie tai, kad pareiškėjas laiko būtent tuos suaugusius apuokus, jis buvo nurodęs atsakovui dar 2018 metais, kai teikė jam prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą ir buvo pridėjęs jų lyčių nustatymo sertifikatus, komercinio naudojimo sertifikatus, paties atsakovo išduotą leidimą juos laikyti ir dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo suaugusius apuokus. Šiuose dokumentuose nurodyti apuokų duomenys sutampa, todėl jauniklis galėjo atsirasti tik iš pas pareiškėją laikomų tėvų, kurie buvo teisėtai įsigyti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepaneigė jo teiginių dėl jauniklio gimimo laiko ir jo atitikimo biologinėms aplinkybės. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad ne visai laiku buvo pranešta apie apuoko gimimą, savaime neeliminuoja aplinkybės dėl jo kilmės. Jei yra kokie nors neaiškumai ar abejonės dėl apuoko kilmės, tai pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnį atsakovui yra suteikta teisė atlikti giminystės nustatymą pagal kraują, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad Egzempliorius yra saugomas paukštis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. D1-344 patvirtintame Didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) apsaugos plano 7 punkte, be kita ko, nustatyta, jog didysis apuokas saugomas pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus. Ši rūšis įrašyta į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos (toliau – ir Konvencija) II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys“. Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis imasi įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, nukreiptų ir būtinų užtikrinti apsaugą laukinės faunos rūšių, išvardytų II priedėlyje. Didysis apuokas taip pat įrašytas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (Vašingtono arba CITES) konvencijos II priedą. Europos Sąjungoje didysis apuokas įrašytas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – ir Paukščių direktyva), I priedą, taip pat į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/160 (OL 2017 L 27, p. 1), A priedą. Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės. Lietuvos teritorijoje didysis apuokas saugomas nuo 1976 metų. Šiuo metu didysis apuokas įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais).

43. Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad A priede išvardintų rūšių egzempliorius (be kita ko, ir didžiuosius apuokus) draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali uždrausti laikyti egzempliorius, ypač A priede išvardytų rūšių gyvus gyvūnus. To paties reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalies d punktą komercinio naudojimo sertifikatas gali būti išduodamas nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams. To paties reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą 8 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams. Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų egzempliorius laikomas gimusiu ir išaugintu nelaisvėje tik tuomet, kai kompetentinga valdymo institucija, pasitarusi su valstybės narės kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad laikomasi šių kriterijų:

1) egzempliorius yra kontroliuojamoje aplinkoje gimęs arba kitu būdu kontroliuojamoje aplinkoje atsiradęs palikuonis, arba yra išvestas iš tokio palikuonio, kuris yra:

a) susiporavusių tėvų arba tėvų, kurių gametos buvo perkeltos į kontroliuojamą aplinką, palikuonis, jei dauginimasis yra lytinis;

b) tėvų, kurie buvo kontroliuojamoje aplinkoje prasidėjus palikuonio vystymuisi, palikuonis, jei dauginimasis nelytinis. Saugomų rūšių tvarkos aprašo 42 punkte nustatyta, kad teisėtai iš laisvės paėmus ar nelaisvėje išveisus saugomų rūšių, įrašytų į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą, egzempliorius, saugomų rūšių savininkai per 30 kalendorinių dienų turi kreiptis į Agentūrą su prašymu išduoti Reglamente (EB) Nr. 865/2006 nurodytus sertifikatus, skirtus naudoti tik Europos Bendrijoje. Kartu su prašymu reikia pateikti Departamento išduotą aktą, patvirtinantį saugomos rūšies gyvūno išveisimą nelaisvėje, arba dokumento, leidžiančio saugomos rūšies egzempliorių paimti iš gamtos, kopiją, arba kitus teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus Prekybos taisyklėse, bei valstybinės rinkliavos sumokėjimą įrodantį dokumentą.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teisinį reguliavimą, nurodytą šios nutarties 43 punkte, saugomų rūšių gyvūnų laikymas nelaisvėje iš esmės yra draudžiamas, bet su tam tikromis išimtimis. Pareiškėjas, prašydamas išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, šiuo atveju iš esmės prašo pritaikyti išimtį, taigi jam tenka su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Pagal Reglamento Nr. 865/2006 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiga pateikti tinkamai užpildytą paraiškos formą ir kitus dokumentus, reikšmingus komercinio sertifikato išdavimui, tenka paraišką teikiančiam asmeniui, t. y. šiuo atveju pareiškėjui: šią paraišką teikiančio asmens pareigą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2884-520/2021. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis apie Egzempliorių, t. y. dokumentuose skyrėsi Egzemplioriaus gimimo/pastebėjimo datos (net apie dvejus metus). Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad pareiškėjo argumentai, jog Egzemplioriaus gimimo/pastebėjimo datos neatitikimai yra techninio pobūdžio, kad už paženklinimo pažymoje atsiradusias klaidas yra atsakingas ją surašęs asmuo, kuris šiuo atveju buvo atsakovo įgaliotas asmuo, tėra grįsti prielaidomis, samprotavimais, tačiau tie neatitikimai nėra niekaip pareiškėjo paneigti objektyviais duomenimis, o, kaip minėta, būtent pareiškėjui tenka pareiga pateikti itin tikslius duomenis apie Egzempliorių. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, be to, kreipėsi į atsakovą pažeisdamas Saugomų rūšių tvarkos aprašo 42 punkte nustatytą terminą, o tai sukelia papildomų abejonių Egzemplioriaus gimimo/pastebėjimo datos tikslumu.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog jis teisėtai įgijo Egzemplioriaus tėvus. Pabrėžtina, kad pareiga pateikti ir šiuos neprieštaringus duomenis pagal Reglamento Nr. 865/2006 50 straipsnio 2 dalies nuostatas tenka pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tiek Dovanojimo sutartis, kurioje nėra identifikuoti perduodami egzemplioriai, tiek Agentūros 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (26)-A4-12829 pareiškėjui išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (lotynų kalba – Bubo bubo) Nr. 16-AAA-134 su nustatytomis sąlygomis, kuriame taip pat nenurodyti konkretūs didžiojo apuoko rūšies egzemplioriai, nepatvirtina, jog pareiškėjo turimi didieji apuokai yra Egzemplioriaus tėvai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsakovui teikė prieštaringus galimos Egzemplioriaus tėvystės įrodymus (žr. šios nutarties 17 punktą), o tai neleidžia patikimai nustatyti Egzemplioriaus protėvių.

46. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Agentūra neatliko giminystės nustatymo pagal kraują, pažymėtina, jog pagal Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio nuostatas Agentūra, taikydama Reglamento (EB) Nr. 865/2006 54 straipsnį, gali pareikalauti gyvūno protėvius nustatyti tiriant Egzemplioriaus kraują arba kitus audinius, tokie tyrimai atliekami arba reikalingi mėginiai imami Agentūros nurodytu būdu būtinam kilmės nustatymui. Didžiojo apuoko (lotynų kalba – Bubo bubo) egzempliorių laikymas pareiškėjo teritorijoje sudaro pagrindą taikyti Reglamento (EB) Nr. 865/2006 55 straipsnio reikalavimus dėl Egzemplioriaus protėvių nustatymo, tačiau teisėto Egzemplioriaus tėvų įsigijimo duomenų trūkumas nepagrindžia teisėto pareiškėjo Egzemplioriaus protėvių įgijimo, dokumentinių giminystės įrodymų įgijimo trūkumas nesudaro pagrindo Agentūrai nurodyti, kad tikslinga gyvūno protėvius nustatyti tiriant Egzemplioriaus kraują arba kitus audinius, siekiant nustatyti tėvystę.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė