2021-11-10 Nr. AB-23725-3-62-3-00445-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-858-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00445-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 800 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. įsigijo žaidimų kompiuterį kaip laisvalaikio užimtumo priemonę, nes kito užimtumo pataisos įstaigoje nebuvo. Pažymėjo, kad įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintoms Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms Marijampolės PN pareigūnai nurodė nuo 2020 m. kovo 1 d. asmeninį kompiuterinį žaidimų aparatą grąžinti artimiesiems arba padėti į įstaigos sandėlį, nes šiais žaidimų aparatais paprastoje grupėje laikomiems asmenims naudotis nebus leidžiama. Vykdydamas pareigūnų nurodymus pareiškėjas savo asmeninį kompiuterinių žaidimų aparatą grąžino artimiesiems.

3. Pareiškėjo teigimu, uždraudus kompiuterinius žaidimus jis (pareiškėjas) laisvalaikiu neturėjo kito užimtumo, dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, depresija, nepatogumais, nepasitikėjimu, sveikatos pablogėjimu ir pan. Turtinę žalą pareiškėjas apibūdino kaip patirtas išlaidas už kompiuterinio žaidimo aparato įsigijimą, jo paruošimą naudojimui pataisos namuose, transportavimo išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad žaidimų kompiuteris kainavo 500 Eur, transporto išlaidos – 200 Eur. Pareiškėjas taip pat patyrė papildomas išlaidas dėl pataisos namuose draudžiamų kompiuterių išorės prieigų (internetas, bluetooth ir kt.) demontavimo. Pabrėžė, kad kompiuterinių žaidimų aparatas be išorinio ryšio prieigų laisvėje tapo bevertis.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) yra nustatyti maisto produktai ir daiktai, kuriuos gali įsigyti ir turėti tik lengvajai grupei priskirti nuteistieji, tuo tarpu pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punkte nurodyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Bausmių vykdymo kodeksas) 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

6. Atsakovas teigė, kad Marijampolės PN pareigūnai, neleisdami paprastojoje grupėje laikomam asmeniui su savimi turėti kompiuterinių žaidimų aparatą, elgėsi tinkamai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl draudimo turėti žaidimų kompiuterį. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją kreipėsi tik dėl galimybės naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei leidžia teisės aktai ir jo prašymai buvo tenkinami, suteikiant galimybę asmeniniu kompiuteriu naudotis iki keturių valandų per parą. Atsakovas mano, kad Marijampolės PN pareigūnai veikė tinkamai, atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271) straipsnio prasme.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. K. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, minėtas aplinkybes patvirtina pareiškėjo 2020 m. vasario 7 d. prašymas Marijampolės PN direktoriui, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 71/05-3. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. pateikė prašymą grąžinti jo asmeninį žaidimų kompiuterį R. K., nes kompiuterinių žaidimų aparatai nepatenka į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų naudotis daiktų sąrašą.

9. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą (BVK 112 straipsnio 4 dalies, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto nuostatas), pažymėjo, kad kompiuterinių žaidimų aparatai (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.9 papunktis) nepatenka į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems su savimi leidžiamų laikyti daiktų sąrašą, todėl nekonstatavo neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neleidžiant pareiškėjui, kuris buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, naudotis asmeniniu žaidimų kompiuteriu.

10. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad be kompiuterinių žaidimų aparatų pataisos namuose nebuvo jokio kito užimtumo. Teismas iš pareiškėjo prašymų Marijampolės PN direktoriui ir Marijampolės PN direktoriaus leidimų nustatė, kad pareiškėjui papildomai buvo suteikiama galimybė naudotis asmeniniu kompiuteriu iki keturių valandų per parą. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl užimtumo trūkumo, todėl vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus apie patirtą neturtinę žalą, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie galbūt netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas taip pat neteikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes. Teismas sprendė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti neturtinę žalą.

12. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašomo priteisti 800 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos (500 Eur už kompiuterio žaidimo aparato įsigijimą, 200 Eur transporto išlaidas, taip pat išlaidas dėl pataisos namuose draudžiamų kompiuterių išorės prieigų (internetas, bluetooth ir kt.) demontavimo) nėra nulemtos atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas šias išlaidas patyrė dėl to, kad pats savo iniciatyva įsigijo kompiuterinį žaidimų aparatą, kurį meistro pagalba perdarė ir artimiesiems padedant atsivežė į Marijampolės PN. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis patyrė tokio pobūdžio nuostolius, nepateikė įrodymų, kaip ši žala buvo apskaičiuota. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas asmeninį žaidimų kompiuterį turėjo grąžinti artimiesiems ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, tačiau dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs žalos atsiradimo fakto ir atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III. 14. Pareiškėjas E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė proceso teisės normas (CK 6.246–6.249, 6.250 straipsnio 1–2 dalis), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso normas dėl objektyvaus sprendimo priėmimo, neišsprendė skundo iš esmės.

16. Pareiškėjas teigia, kad pakeistas teisinis reglamentavimas griežtina bausmės atlikimo sąlygas, skirsto nuteistuosius į subkultūras, žemina pareiškėjo orumą. Mano, kad aplinkybė, jog Marijampolės PN neturėjo galimybės veikti nepaisant nustatyto teisinio reglamentavimo, nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovo atstovą nuo deliktinės atsakomybės.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovo atstovas sutinka su teismo priimtu sprendimu, mano, kad teismas teisingai, visapusiškai ir išsamiai įvertino bei objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes.

19. Atsakovo atstovo teigimu, Marijampolės PN pareigūnai elgėsi teisėtai, neleisdami pareiškėjui, esant paprastojoje nuteistųjų grupėje, turėti kompiuterinių žaidimų aparatą. Marijampolės PN pareigūnai elgėsi taip, kaip privalėjo elgtis pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad Marijampolės PN administracija teisės aktų nekuria, o tik besąlygiškai juos vykdo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN administracijos veiksmų vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 21 punkte nustatytą draudimą paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems su savimi turėti kompiuterinių žaidimų aparatą, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo fakto dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, susijusių su draudimu naudoti kompiuterinių žaidimų aparatą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, ir laikosi pozicijos, jog prašomas žalos atlyginimas turėjo būti priteistas.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus pareiškėjas grindžia Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės kilimą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).

27. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą grindė argumentais, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punktu uždraudus naudotis kompiuterinių žaidimų aparatai pareiškėjas nebeteko laisvalaikio leidimo būdo, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, nepasitikėjimą, sveikatos pablogėjimą. Turtinę žalą pareiškėjas grindė kompiuterinių žaidimų aparato verte, transportavimo ir pataisos namuose draudžiamų kompiuterių išorės prieigų išlaidomis.

28. Nustatyta, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (2020 m. sausio 21 d. redakcija) 20 punktas numatė asmeninius daiktus, kuriuos gali turėti lengvajai grupei priskirti nuteistieji. Taisyklių 21 punkte buvo nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti šių taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Taigi pagal minėtą teisinį reglamentavimą, kompiuterinių žaidimų aparatai (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.9 punktas) nepatenka į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems su savimi leidžiamų laikyti daiktų sąrašą.

29. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėjas negalėjo turėti žaidimų kompiuterio.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, Marijampolės PN administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto nuostatas ir neleisdama pareiškėjui, kuris buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, naudotis asmeniniu žaidimų kompiuteriu, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto ir atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo kompiuterinį žaidimų aparatą, kuriuo negalėdamas naudotis patyrė žalą. Byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo minimą netinkamų kalinimo sąlygų (negalėjimą naudotis kompiuteriniu žaidimų aparatu) poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taip pat pareiškėjo nurodomos išlaidos (turtinė žala) nėra priežastiniu ryšiu susiję su Marijampolės PN administracijos neteisėtais veiksmais: pareiškėjas išlaidas patyrė dėl to, kad pats savo iniciatyva įsigijo kompiuterinį žaidimų aparatą, kurį meistro pagalba perdarė ir artimiesiems padedant atsivežė į Marijampolės PN.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pakeistas teisinis reglamentavimas griežtina bausmės atlikimo sąlygas, skirsto nuteistuosius į subkultūras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 21 punkte įtvirtintas ribojimas yra skirtas visiems nuteistiesiems, esantiems paprastojoje grupėje. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai, kad tam tikrais atvejais asmenys gali būti diferencijuojami, yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. sprendimą).

33. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).

34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti Marijampolės PN administracijos neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, taip pat pareiškėjas neįrodė, kad dėl Marijampolės PN administracijos draudimo naudoti kompiuterinį žaidimų aparatą pareiškėjas patyrė objektyvias neigiamas pasekmes (turtinę ir neturtinę žalą), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų kilo žala.

35. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos turtinės ir neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

36. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius