319cb2b4-51d6-4bb3-bf95-e4591f0b6b8c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4341-484/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02880-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad dėl laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K. Laikymo sÄ lygos, pasak pareiÅ¡kėjo, prilygsta kankinimui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms žiauriai elgtis, žeminti asmens garbę ir orumÄ arba bausti kankinant.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K patalpose labai drėgna, trÅ«ksta oro, gana tamsu. Kamerose laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Esant su kitais asmenimis kamerose, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes buvo matomas kitų asmenų. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl nurodytų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų jis patyrė neturtinę žalÄ â€“ neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos jaučia iki Å¡iol. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-19) praÅ¡o administracinę bylÄ dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. palikti nenagrinėtÄ , kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas 2015 m. lapkričio 9 d. administracinėje byloje Nr. I-3137-554/2015 tarp tų pačių Å¡alių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat atsakovo atstovas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų daliai praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Dėl ginčo esmės atsakovo atstovas paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymi, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016).

Atsiliepime pateikti duomenys, pasak atsakovo, rodo, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, išskyrus 2015 m. vasario 8 d., nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 18 d., nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., nuo 2015 m. gegužės 8 iki 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m gegužės 13 d., 2015 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. spalio 30 d., nuo 2015 m. gruodžio g. 5 iki 2015 m. gruodžio 9 d., nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d., 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 3 d., nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.

Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“ . Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Taip pat nurodo, kad visose gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele ir užima 0,56 kv. m. bendro kameros ploto. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Teisės aktai nenumato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.

Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 papunkčiu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Šiuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3137-554/2015 buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ grindė, be kita ko, aplinkybe, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.

LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas perpildytose, netinkamai įrengtose (neveikė mygtukas pareigÅ«nams iÅ¡kviesti, nepakankamas apÅ¡vietimas) kamerose. Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.) patenka į jau iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3137-554/2015 ginčo laikotarpį, abiejose bylose pareiÅ¡kėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dalis dėl kamerų perpildymo, jų netinkamo apÅ¡vietimo) sutampa.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas numato, jog teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) atsisakymÄ ar patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo tapatus skundas jau buvo iÅ¡nagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ laikymo LukiÅ¡kių TI-K perpildytose, netinkamai apÅ¡viestose kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., nutrauktina.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K jis periodiÅ¡kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 3). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau paminėtos administracinės bylos Nr. I-3137-554/2015, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. jau buvo kreipęsis į teismÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. (dalyje dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerų santykinės oro drėgmės ir ventiliacijos) iki 2015 m. balandžio 14 d. ir nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. (dalyje dėl kamerų perpildymo, netinkamo apÅ¡vietimo, santykinės oro drėgmės ir ventiliacijos, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais) ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Å iuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2015 m. sausio 1 d. (dalyje dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerų santykinės oro drėgmės ir ventiliacijos) iki 2015 m. balandžio 14 d. ir nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. (dalyje dėl kamerų perpildymo, netinkamo apÅ¡vietimo, santykinės oro drėgmės ir ventiliacijos, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais), skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas toliau vertins pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K, buvusias laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. Pažymėtina, kad pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015 ir kt.).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje.

Taip pat Å¡iuo aspektu aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas skunde. Jis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡Â LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡Â LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡Â GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. periodiÅ¡kai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso buvo laikomas 197 paras (I t., b. l. 20-29). Pateikti duomenys apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas plotus ir asmenų, laikomų kartu su pareiÅ¡kėju skaičių, rodo, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. gruodžio 3 d., nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d., nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d., 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 3 d., nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 29 d., iÅ¡ viso 26 dienas, jo laikymo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunkčio reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Å iais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 1,87 kv. m. iki 3,45 kv. m. kameros ploto (b. l. 10-16, 18-19). Ä®vertinus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , kuris yra 0,56 kv. m., pareiÅ¡kėjui visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį teko ženkliai mažiau nei 3 kv. m. ploto, todėl yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais Ä®sakymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Analogiški reikalavimai yra nustatyti ir naujojoje Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių redakcijoje (Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. V-26). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 papunktis numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis praneÅ¡imas (CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje GlotovprieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).

Remdamasis nurodyta EŽTT praktika, LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Å iuo metu užuolaidos įrengtos 2, 3, 4 postų kamerose Nr. 1 – Nr. 75, 6 posto kamerose Nr. 226A – Nr. 244, 8, 9, 10, 11 postų kamerose Nr. 104 – Nr. 200, 12 posto kamerose Nr. 202 – Nr. 227, 21 posto kamerose Nr. 356 – Nr. 370, 22 posto kamerose Nr. 371 – Nr. 385, 18 posto kamerose Nr. 309 – Nr. 323, 19 posto kamerose Nr. 324 – Nr. 338, 20 posto kamerose Nr. 340 – Nr. 352.

Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat nurodyta, kad 7, 23, 25 ir 26 postų gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426 2012-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Tačiau taip pat teigiama, kad 2017 metais asmens privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

AnalogiÅ¡ka informacija pateikta LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo (II t., b. l. 167-168). Kaip matyti, atsakovo atstovo pateikta informacija apie sanitarinių mazgų įrengimÄ ir privatumo juose užtikrinimÄ yra prieÅ¡taringa. Nesant kitų objektyvių įrodymų, iÅ¡ pateiktų duomenų teismas neturi galimybės nustatyti, kada ir kokiose kamerose sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, nepaneigė pareiÅ¡kėjo skundo teiginių dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo ginčui aktualiu laikotarpiu naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje LukiÅ¡kių TI-K duomenimis 2012 metais sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais LukiÅ¡kių TI-K objektyviai buvo pažeista nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iÅ¡ viso 175 paras. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose buvo drėgna, tamsu, trÅ«ko oro. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, 22-24 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku – 18-28°C, santykinė drėgmė – 35–65 proc. ir oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s;

šaltuoju metų laiku patalpų oro temperatūra –18–22 °C, santykinė drėgmė – 35–60 proc. ir oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.). Pažymėtina, kad tiek HN 76:2010 2 punkte, tiek HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: Nr. 203, 372, 202, 205, 388, 319, 110, 120, 291, 124, 125, 317, 275, 365, 118, 114, 272, 292, 208, 105, 264, 106, 320, 224, 117, 109, 108, 107, 104, 269, 274, 123, 112A, 315, 119, 114 ir 377. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo paaiškinta, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx.

Visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. PraneÅ¡ime pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose patalpose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, todėl tinkamai vėdinant gyvenamosiose patalpose yra iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių ir nemalonaus kvapo (II t., b. l. 167-169). LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (po pertvarkymo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro) patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, taip pat ir tose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, periodiÅ¡kai yra atliekami patikrinimai dėl higienos normų reikalavimų laikymosi.

Nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras kameroje Nr. 275 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 4 d. ir nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 29 d.) atliko operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos apsaugos kontrolę ir 2015 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2733, be kita ko, nurodė, kad Å¡ioje kameroje ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, tai atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimus; kameroje Nr. 275 sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langus, Å¡i aplinkybė atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ ; kameroje Nr. 275 iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta buvo 470 lx, tai atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (I t., b. l. 53-54).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko grįžtamÄ jÄ visuomenės sveikatos kontrolę kameroje Nr. 372 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2015 m. rugsėjo 17-21 d.) ir 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1843 nurodė, kad Å¡ioje kameroje langÄ buvo galima atidaryti, sÄ lygos atalpai iÅ¡vėdinti sudarytos, kas atitiko HN 76:2010 24 p. reikalavimus (I t., b. l. 73-75). Remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2380 duomenimis, kameroje Nr. 372 buvo atliekami temperatÅ«ros, oro santykinės drėgmės ir dirbtinio apÅ¡vietimo matavimai, kurių metu HN 76:2010 26, 23 ir 22 punkto pažeidimų nenustatyta (I t., b. l. 76-77).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos apsaugos kontrolę ir kameroje Nr. 205 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.) 2015 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2760 kameroje Nr. 205 temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams nenustatyta. Nurodyta, kad kamerÄ galimÄ iÅ¡vėdinti per atidaromus langus (I t., b. l. 78-80). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2205 duomenimis, kameroje Nr. 388 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 76:2010 reikalavimams nebuvo nustatyta, kamera vėdinama per langÄ (I t., b. l. 81-84).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1900 duomenimis, kameroje Nr. 125 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2015 m. gruodžio 31 d.) ir kameroje Nr. 124 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2015 m. gruodžio 22-23 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 76:2010 reikalavimams nebuvo nustatyta, kamera vėdinama per langÄ (I t., b. l. 89-91). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016 m. gegužės 16 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-263(16.17.7.10.12) duomenimis, kamerose Nr. 105 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas nuo 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. lapkričio 21-23 d., 2018 m. birželio 26-27 d.), Nr. 124 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2016 m. sausio 13-14 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kameros vėdinamos per atidaromus langus (I t., b. l. 98-100).

Kamerose Nr. 105 ir Nr. 124 nenustatyta HN 134:2015 pažeidimų ir atliekant patikrinimus 2016 m. gegužės, liepos ir gruodžio mėnesiais (I t., b. l. 105-107, 124-126, 143-145). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016 m. balandžio 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-84(16.17.7.10.12) duomenimis, kamerose Nr. 114 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2016 m. kovo 24 d., 2018 m. liepos 27 d.), Nr. 118 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2016 m. vasario 25 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kameros vėdinamos per atidaromÄ langÄ (I t., b. l. 119-121).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-320(16.16.8.10.12) duomenimis, kamerose Nr. 107 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 19 d.), Nr. 106 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2017 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 4-6 d.), Nr.117 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2017 m. gruodžio 12-14 d.) ir Nr. 118 (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2016 m. vasario 25 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kameros vėdinamos per atidaromÄ langÄ (I t., b. l. 152-154).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-20(16.16.8.10.12) duomenimis, kamerose Nr. 104, Nr. 117 (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 104 buvo laikomas 2018 m. kovo 23-26 d.; pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 117 buvo laikomas 2017 m. gruodžio 12-14 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kameros vėdinamos per atidaromÄ langÄ (I t., b. l. 172-174). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-472(16.16.8.10.12) duomenimis, kamerose Nr. 109, Nr. 112A (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 109 buvo laikomas 2018 m. vasario 2-5 d.; pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 112A buvo laikomas 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 15-17 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kameros vėdinamos per atidaromÄ langÄ (I t., b. l. 188-190).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 duomenimis, kamerose Nr. 109, 112A, 106, 104 (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 109 buvo laikomas 2018 m. vasario 2-5 d.; pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 112A buvo laikomas 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 15-17 d.; pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 106 buvo laikomas 2017 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 4-6 d.; pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 104 buvo laikomas 2018 m. kovo 23-26 d.) temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kameros vėdinamos per atidaromÄ langÄ (II t., b. l. 172-174).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. kovo 15 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-1001 duomenimis, kameroje Nr. 108 (pareiškėjas kameroje Nr. 108 buvo laikomas 2018 m. vasario 13 d.) temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimus (II t., b. l. 184-185). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-602 duomenimis, kameroje Nr. 106 (pareiškėjas kameroje buvo laikomas 2017 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 4-6 d.) buvo matuojama temperatūra, oro judėjimo greitis, kurie atitiko HN 134:2015 reikalavimus (II t., b. l. 189-192).

Teismas neturi duomenų apie kitose pareiÅ¡kėjo kamerose buvusias laikymo sÄ lygas, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl higienos normų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K. Todėl pareiÅ¡kėjui skunde laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, susijusias su higienos reikalavimais, apibÅ«dinus visiÅ¡kai deklaratyviai, pateikiant tik savo subjektyvų jokiais įrodymais neparemtÄ vertinimÄ , nenurodžius, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡ios sÄ lygos jam turėjo, aptartų įrodymų kontekste nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, t. y., kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, laikymo sÄ lygos (iÅ¡skyrus asmeniui tenkančio ploto reikalavimus ir privatumo neužtikrinimÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais) neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas nepagrįstu.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje ir privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jis patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamojo pobÅ«džio, tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į kitas kardomojo kalinimo įstaigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos sutrikimus.

Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį a. b. Nr. A-1251-85/2018; 2018-03-28 nutartį a. b. Nr. A-888-858/2018) iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 780 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 2000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais punktu, 103 straipsnio punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

Administracinę bylÄ Nr. I-4341-484/2018 pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dalyje dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sÄ lygų (kamerų perpildymo ir netinkamo apÅ¡vietimo) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., priteisimo nutraukti. PareiÅ¡kėjui M. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 780 (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja Ina Kirkutienė