2018-03-21 Nr. AB-5726-3-61-3-03562-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1912-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03562-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 96-2293; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 96-2347; 2016 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 96-2375; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 96-2378; 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 96-2405; 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 96-2443; 2016 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 96-2521; 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 96-2588; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog su skundais buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų, tačiau jo skundai buvo išnagrinėti netinkamai. Pareiškėjas paaiškino, kad maisto dalintojai dalija maistą be atitinkamų drabužių (kepurių, pirštinių, striukų), taip pažeisdami higienos normas. Be to, 2016 m. birželio 22 d. vietoj perlinių kruopų sriubos jam buvo atneštas vanduo su keliomis kruopomis. Pareiškėjas pabrėžė, kad vegetariško maisto dalintojai nesilaiko dienotvarkės, todėl per anksti suvalgius maistą, vėliau juntamas alkis.

3. Pareiškėjui taip pat nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas su tėvais ir vaikais socialiniams ryšiams palaikyti, nes jis neišnaudojo 2016 m. kovo 9 d. jam suteikto pasimatymo. Pareiškėjas pabrėžė, kad minėtas pasimatymas buvo skirtas susitikti ne su tėvais ir vaikais, o su seserimi, kuri dėl nėštumo negalėjo atvykti į pasimatymą, todėl tai, pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo nesuteikti jam kito pasimatymo.

4. Pareiškėjas 2016 m. birželio 20 d. vakarienei negavo arbatos. 2016 m. birželio 6 d. pareiškėjui tualete atlikinėjant gamtinius reikalus, į jo kamerą užėjo pareigūnas. Tai akivaizdžiai pažeidė privatumą ir tai kartojosi ne pirmą kartą. Tas pats įvyko ir 2016 m. birželio 28 d.

5. Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog 2016 m. birželio 17 d. jis nebuvo išleistas pasivaikščioti. Anot pareiškėjo, jis neatsisakė pasivaikščiojimo, nes pareigūnai jam jo net nesiūlė. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog skundėsi Lukiškių TI-K direktoriui dėl to, kad 2016 m. birželio 12 d. atliekant gamtinius reikalus, jis buvo stebimas pareigūno per kameros stebėjimo langelį, ir tai pažeidė jo privatumą. 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas negavo pietums daržovių.

6. Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų pažeidimų jis patyrė kankinimus, buvo pažemintas jo orumas, pažeistas privatumas, Lukiškių TI-K negerbė jo teisių, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Eur.

7. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurių 20 punktas nustato, jog išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Išduoti maistą be sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo yra draudžiama. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai yra griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta, visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo nuolat rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, nuplautos. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64, pietų metas yra nustatytas nuo 12.30 val. iki 13.30 val., vakarienės laikas – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Maistas į gyvenamąsias kameras išdalijamas pagal numatytą minėtą dienotvarkę.

9. Dėl asmenų stebėjimo kamerose Lukiškių TI-K pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punktą kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Minėtose taisyklėse nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovas pabrėžė, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai, vadovaudamiesi pareigūnų etikos taisyklių principais. Lukiškių TI-K pareigūnai gyvenamosios kameros duris atidaro tik prieš tai įsitikinę, kad tai padaryti yra saugu. Aplinkybių, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, nenustatyta.

10. Lukiškių TI-K dėl pasivaikščiojimų organizavimo paaiškino, kad 2016 m. birželio 17 d. pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti į pasivaikščiojimą gryname ore, tačiau šis pasivaikščiojimo atsisakė, todėl Lukiškių TI-K teisinio reglamentavimo nepažeidė. Apie pareiškėjo atsisakymą eiti į pasivaikščiojimą padarytas įrašas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale.

11. Dėl papildomo pasimatymo suteikimo Lukiškių TI-K nurodė, kad papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems suteikiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 7 punktu, pagal kurį nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas pasimatymas socialiniams ryšiams su šeimos nariais palaikyti, tačiau iki 2016 m. birželio 7 d., t. y. iki kreipimosi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, pareiškėjas dar nebuvo minėtame pasimatyme, taip pat 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. gegužės 14 d. įvyko trumpalaikiai pareiškėjo pasimatymai su šeimos nariais. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

12. Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Departamentas pažymėjo, kad dėl maisto dalintojų aprangos, pirštinių dėvėjimo, maisto kokybės ar nepilno davinio išdavimo Departamentas pareiškėjui atsakė raštais. Pareiškėjo teiginius patikrinti vaizdo kamerų įrašus, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, Departamentas neturėjo galimybės, nes įrašai tiek laiko nesaugomi. Dėl papildomo pasimatymo su tėvais ir vaikais nesuteikimo, Departamentas nurodė, jog pataisos įstaigos direktoriui suteikiama teisė, bet ne prievolė suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus.

14. Departamentas paaiškino, jog, nors pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. jo neišvedė į pasivaikščiojimo kiemelį, Lukiškių TI-K nurodė, jog tą dieną budėjusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, kad pareiškėjas pats atsisakė eiti į pasivaikščiojimą tą dieną, pretenzijų nei žodžiu, nei raštu nepateikė. Be to, prižiūrėtojai, periodiškai atidarydami kamerų durų langelius ir tikrindami nuteistųjų elgesį, teisės aktų nepažeidžia. Departamento nuomone, nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniais įrenginiais, panaikino Departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628, Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 96-2443, kitą skundo dalį atmetė.

16. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas pasimatymas socialiniams ryšiams palaikyti, šia teise pareiškėjas vis dar nepasinaudojo, be to, 2016 m. vasario 27 d. bei 2016 m. gegužės 14 d. įvyko trumpalaikiai pasimatymai su mama, tėvu ir dukromis.

17. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628, nagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakydamas į pareiškėjo pateiktus skundus dėl Lukiškių TI-K direktoriaus priimtų sprendimų, tačiau iš skundžiamo Departamento sprendimo turinio nėra pakankami aišku, koks yra pareiškėjo skundo išnagrinėjimo rezultatas. Nors Departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 2S-4628, pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K sprendimų, susijusių su maitinimo tvarkos bei papildomų pasimatymo suteikimo galimo pažeidimo, nurodė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjui atsakė teisingai, tačiau jokios atskiros argumentacijos ar pozicijos dėl kitų pareiškėjui priimtų sprendimų Departamento sprendime nėra. Teismas vertino, jog Departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 2S-4628 neatitinka gero administravimo principo ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Departamento sprendimas naikintinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Departamentas šiuo atveju yra tik privalomo ikiteisminio nagrinėjimo institucija ir pareiškėjas šia išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės pasinaudojo, teismas toliau vertino skundžiamų Lukiškių TI-K sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Dėl papildomo pasimatymo pareiškėjui nesuteikimo teismas pažymėjo, kad pagal BVK 94 straipsnio 7 dalį nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Šis BVK straipsnis nustato pataisos įstaigos teisę, o ne pareigą suteikti tokiems nuteistiesiems papildomus pasimatymus, tačiau naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas, atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos. Teismas pažymėjo, jog iš skundžiamo Lukiškių TI-K rašto Nr. 96-2347 matyti, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi neišnaudotą papildomą pasimatymą, todėl naujas papildomas pasimatymas su šeimos nariais jam nebus suteikiamas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės turi teisę į papildomą pasimatymą, kuris dar nėra išnaudotas, todėl Lukiškių TI-K pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

19. Dėl teisės į pasivaikščiojimus suteikimo teismas akcentavo, kad pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau tokie pasivaikščiojimai nėra privalomi, todėl nuteistieji turi teisę jų atsisakyti. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnalas patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 17 d. pasivaikščiojimo gryname ore atsisakė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo teismui teiginiai, kad jam toks pasivaikščiojimas net nebuvo pasiūlytas, vertintini kritiškai, kadangi skunde Lukiškių TI-K direktoriui pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas klausė jo apie pageidavimą eiti pasivaikščioti. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K pagrįstai 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 96-2405 pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.

20. Dėl netinkamo maitinimo teismas pažymėjo, jog pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, pietų metas yra nuo 12.30 val. iki 13.30 val., o vakarienės – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Lukiškių TI-K teigimu, maistas dalijamas pagal nustatytą dienotvarkę. Teismas vertino, jog jei ir pasitvirtintų pareiškėjo teiginiai, kad maistas buvo dalijamas 45 min. anksčiau už maisto dalijimo pradžios laiką, toks maisto tiekimas negali pažeisti pareiškėjo teisių ar sudaryti sąlygas pareiškėjui pernelyg išalkti, nes vakarienė tokiu atveju pateikiama atitinkamai anksčiau.

21. Teismas pažymėjo, kad išduodamo maisto kokybė Lukiškių TI-K yra griežtai tikrinama, todėl nusiskundimai dėl netinkamai paruoštos sriubos vertintini kritiškai. Teismas atkreipė dėmesį, jog maisto dalintojams Lukiškių TI- K išduoda baltas kepures ir striukes, maisto dalintojų sveikata tikrinama, o pirštinių mūvėjimo privalomumo teisės aktai nenustato, todėl nėra pagrindo panaikinti ir Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 96-2293, kuriuo pažeidimai minėtais aspektais taip pat nenustatyti.

22. Teismas atkreipė dėmesį, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Teismas sutiko su tuo, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų / nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Teismas darė išvadą, jog Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 96-2443 naikintinas.

23. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti jam neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su minėtomis maitinimo sąlygomis, papildomo pasimatymo nesuteikimu, pasivaikščiojimo teisės neužtvirtinimu ir teisės į privatumą, naudojantis tualetu pažeidimu, teismas aiškino, jog Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, susiję su pareiškėjo maitinimo organizavimu, pasivaikščiojimų teisės užtikrinimu ir papildomų pasimatymų suteikimu, nenustatyti, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti.

24. Pripažinęs Lukiškių TI-K, pažeidus pareiškėjo teisę į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, teismas sprendė neturtinės žalos, kilusios dėl šio pažeidimo, atlyginimo klausimą. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (2016 m. birželio 12 d., apie 13.16 val.) bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumo užtikrinimą, naudojantis sanitariniais įrenginiais.

III. 25. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti bei tenkinti skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

25.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad valstybė turi užtikrinti tinkamą, kaloringą, pilnavertį maitinimą, asmenims neturi būti ribojamos šeimos gyvenimo naudojimosi teisės, asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais tualetais, taip pat asmenys ne mažiau kaip 8 val. per dieną turi teisę praleisti lauke. Iš to aišku, kad buvo grubiai pažeidinėjamos pareiškėjo visos teisės bei pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 straipsniai.

25.2. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė daug didesnes kančias nei būtų patyręs įprastai atlikdamas bausmę, kai nebūtų pažeidinėjamos jo teisės. Pareiškėjas patyrė nepatogumų, kankinimų, išgyvenimų, emocinę bei dvasinę depresiją, dėl netinkamo maitinimo buvo alinamas bei žalojamas jo organizmas, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą. Pablogėjo pareiškėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, jautė padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

25.3. Lietuvos Respublikos įstatymai numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, teismo funkcija ir yra tai teisingai nustatyti.

25.4. Teismas, nors ir buvo prašomas, tačiau neišsireikalavo iš Juridinių asmenų registro Lukiškių TI-K vaizdo medžiagos už atitinkamus laikotarpius, iš kurios matytųsi atsakovo pažeidimai ir neteisėti veiksmai, išvardyti pareiškėjo skunde.

26. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Atsakovas mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo šiuos motyvus:

28.1. Pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

28.2. Departamentas patikrinti vaizdo kamerų įrašų, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams, neturėjo galimybės, nes jie tiek laiko nesaugomi. Dėl papildomo pasimatymo su tėvais ir vaikais nesuteikimo pareiškėjui Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 1 d. raštu Nr. 96-2347 atsakė tinkamai, nes BVK 94 straipsnio 7 dalis numato, kad „nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai“, t. y. pataisos įstaigos direktoriui suteikiama teisė, bet ne prievolė suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus.

28.3. Prižiūrėtojai, periodiškai atidarydami kamerų durų langelius ir tikrindami nuteistųjų elgesį, teisės aktų nepažeidžia. Nenustatyta, kad atsakovas Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

28.4. Lukiškių TI-K raštai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, yra parengti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo tik iš dalies tenkintas pareiškėjo J. S. skundas (pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniais įrenginiais; panaikinti Departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 2S-4628, Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 96-2443, kiti skundo reikalavimai atmesti), pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas iš Lietuvos valstybės neturtinės atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį (30 000 Eur), būtų panaikinti Lukiškių TI-K sprendimai: 2016 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 96-2293 (atsakymas pareiškėjui dėl maisto kokybės ir su tuo susijusios higienos), 2016 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 96-2347 (atsakymas pareiškėjui dėl pasimatymo suteikimo), 2016 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 96-2375 (dėl privatumo pažeidimo), 2016 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 96-2378 (dėl arbatos), 2016 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 96-2405 (dėl išvedimo į pasivaikščiojimą gryname ore), 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 96-2443 (dėl nuteistųjų stebėjimo per langelį), 2016 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 96-2521 (dėl daržovių pietums nedavimo), 2016 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 96-2588 (dėl nuteistųjų stebėjimo per langelį), bei Departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 2S-4628.

32. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtais veiksmais nesuteikė jam papildomo pasimatymo, neužtikrino tinkamų maitinimo ir higienos sąlygų, nesuteikė pasivaikščiojimo ir pažeidė teisę į privatumą, naudojantis tualetu.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes nustatė, kad Departamento sprendimas ir Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 96-2443 yra neteisėti ir naikintini, taip pat Lukiškių TI-K veiksmai, neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu, yra neteisėti. Bet atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog neatsirado tokio masto pasekmės, kad už šį pažeidimą būtų nustatyta neturtinė žala, atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes Lukiškių TI-K veikė neteisėtai, dėl ko pranešėjas negavo pilnaverčio maitinimo, nebuvo suteiktas pasimatymas su tėvais ir vaikais, ne kartą buvo pažeidinėjamas privatumas, naudojantis tualetu, nebuvo išvedamas į pasivaikščiojimą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad įstatymai numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, teismo funkcija ir yra tai teisingai nustatyti.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde prašė, jog jeigu teismui pasirodytų, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija yra nepakankama, išreikalauti iš atitinkamų viešojo administravimo subjektų visą informaciją apie pažeidimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K vaizdo kamerų medžiaga yra saugoma Juridinių asmenų registre. Pareiškėjui Departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 2S-4628 buvo atsakyta, jog patikrinti pareiškėjo teiginius vaizdo kamerų įrašuose, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams, nėra galimybės. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir buvo prašoma, neišsireikalavo iš Juridinių asmenų registro Lukiškių TI-K vaizdo medžiagos apie atsakovo pažeidimus.

36. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

37. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nepripažįstančių pareiškėjo skunde įvardytų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų), ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl papildomo pasimatymo nesuteikimo, neužtikrintų tinkamų maitinimo ir higienos sąlygų, nesuteikto pasivaikščiojimo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

38. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Juridinių asmenų registro Lukiškių TI-K vaizdo medžiagos, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

39. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo suformulavęs konkretaus ir aiškaus prašymo išreikalauti šiuos įrodymus. Be to, Departamentas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nebuvo galimybės patikrinti vaizdo kamerų įrašų, praėjus daugiau dviems mėnesiams nuo pareiškėjo nurodomų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (b. l. 30).

40. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, įvertino visus surinktus įrodymus ir padarė išvadas.

41. Šiuo aspektu pažymėtina, pagal vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

42. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

43. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus įrodymus, neišskirdamas jokių įrodymų, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl nesuteikto papildomo pasimatymo socialiniams ryšiams palaikyti yra nepagrįsti, nes šia teise pareiškėjas vis dar nepasinaudojo, be to, 2016 m. vasario 27 d. ir 2016 m. gegužės 14 d. įvyko trumpalaikiai pasimatymai su mama, tėvu ir dukromis. Papildomas pasimatymas negalėjo būti suteiktas, nes pareiškėjas dar nebuvo išnaudojęs turėtos pasimatymo teisės.

45. Nagrinėjamu atveju dėl teisės į pasivaikščiojimą nesuteikimo, pirmosios instancijos teismas darė teisingą išvadą, nes į bylą buvo pateiktas nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnalas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 17 d. pasivaikščiojimo gryname ore atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo argumentai, jog pasivaikščiojimo atsisakyti pareiškėjas negalėjo, nepagrįsti įrodymais.

46. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad nebuvo užtikrintos tinkamos maitinimo ir higienos sąlygos (maisto dalintojai maistą dalija be atitinkamų drabužių (kepurių, pirštinių, striukų); 2016 m. birželio 22 d. vietoj perlinių kruopų sriubos jam buvo atneštas vanduo su keliomis kruopomis; vegetariško maisto dalintojai nesilaiko dienotvarkės, 2016 m. birželio 20 d. negavo vakarienei arbatos bei 2016 m. birželio 28 d. pietums – daržovių), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimai nepasitvirtino ir pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Byloje nepaneigti atsakovo duomenys, kad maistas gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras, maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais, pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų / nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais, todėl konstatavo pažeidimą, o Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 96-2443 panaikino. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (2016 m. birželio 12 d. apie 13.16 val.) bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, padaryta išvada, jog pareiškėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais.

48. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog iš nagrinėjamos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui skundėsi dėl pareigūnų stebėjimo per langelį būtent dėl privatumo neužtikrinimo, atliekant gamtinius reikalus 3 kartus: 2016 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 96-2375 (dėl privatumo pažeidimo), 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 96-2443 (dėl nuteistųjų stebėjimo per langelį), 2016 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 96-2588 (dėl nuteistųjų stebėjimo per langelį). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažeidimai dėl privatumo neužtikrinimo nustatyti 3 kartus, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas (1 kartas), todėl turėjo būti panaikinti minėti Lukiškių TI-K sprendimai. Akcentuotina, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo privatumo pažeidimo.

49. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

50. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

51. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

53. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju neturtinę žalą sukėlę veiksniai nebuvo pakankamai intensyvūs (3 kartus pažeista privatumo teisė), tačiau šie veiksmai nepriimtini žmogaus orumo požiūriu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 6.250 str.).

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pareiškėjo privatumo pažeidimą, atsižvelgusi į tai, kad pažeidimai truko labai trumpą laiką, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas: panaikinami Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 96-2375 (dėl privatumo pažeidimo) bei 2016 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 96-2588 (dėl nuteistųjų stebėjimo per langelį), priteisiama pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti 50 Eur suma, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 96-2375, 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 96-2443 ir 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 96-2588.

Pareiškėjui J. S. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė