2021-04-14 Nr. AB-7570-3-62-3-01201-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-239-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01201-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. T. 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. buvo laikomas Marijampolės PN 8 būryje, kuriame buvo netinkami įrengti sanitariniai mazgai, nebuvo užtikrintas privatumas. Taip pat sanitariniuose mazguose buvo nepakankamas skaičius sanitarinių įrenginių, todėl reikėdavo laukti eilėse, 8 būryje buvo įrengti tik 3 klozetai ir 2 pisuarai. Minėtame būryje buvo apie 70 nuteistųjų, todėl įrenginių turėjo būti daugiau. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, fiziniais nepatogumais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė byloje taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skunde nurodytas netinkamo laikymo sąlygas pataisos įstaigoje vertinti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Marijampolės PN 8 būryje buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Iš Marijampolės PN jis buvo išvykęs etapais nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 16 d. ir nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. liepos 10 d.

3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Minėtų taisyklių 16.5 punktas, kuriame nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, taikomas tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kadangi sanitarinis mazgas yra įrengiamas pačioje kameroje, todėl teisės aktai detaliau numato jo įrengimą. Kitaip nei kamerose, bendrabučio tipo patalpose sanitarinių mazgų nebūna. Sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, yra įrengiami visiškai atskiroje patalpoje, sanitariniai mazgai yra visiškai atskirti.

3.3. 8 būrio sanitarinis mazgas yra įrengtas labai seniai, dar negaliojant minimoms taisyklėms, bei sanitarinių mazgų patalpos nėra nei rekonstruojamos, nei kapitaliai remontuojamos. Nors Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nedetalizuoja bendrabučio tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų sanitarinių mazgų patalpų įrengimo, tačiau 8 būryje esantis sanitarinio mazgo klozetai yra atitverti pertvaromis daug aukštesnėmis nei 1,5 m. Net jei bendrabučio tipo patalpose esantiems sanitariniams mazgams taikant kamerų tipo patalpų sanitariniams mazgams keliamus reikalavimus dėl klozetų atitvėrimo, negalima teigti, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeistas. Nors klozetai nebuvo atitverti sienele pagal minėtų taisyklių reikalavimus, tačiau vis dėl to, pareiškėjo niekas iš kitų nuteistųjų matyti negalėjo, o tokiu atveju negalėjo būti pažeistas ir privatumas

3.4. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 nuostatos galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-132 redakcija „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo. Ši nauja redakcija nenumato sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl pareiškėjo skundas dėl per mažo sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičiaus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. yra nepagristas. Nuo 2017 m. birželio 7 d. vienas unitazas arba pisuaras turi tekti ne daugiau kaip 15 nuteistųjų. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu Nr. PA.4-388, viso 8 būryje yra įrengti 6 kietieji įrenginiai (3 unitazai ir 3 pisuarai), taip pat 5 praustuvai. Marijampolės PN 8 būryje, 2017 m. II ketvirtį buvo iki 60 nuteistųjų, 2017 m. III ketvirtį iki 62 nuteistųjų. Taigi sanitarinių įrenginių Marijampolės PN 8 būryje pagal teisės aktus užteko.

3.5. Pataisos įstaiga veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalą. Šiuo atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė R. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl ieškinio senaties (CK 1.124 str., 1.125 str. 1, 8 d., 1.127 str. 5 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl senaties taikymą reguliuojančių teisės normų aiškinimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d., tačiau skundą teismui surašė 2019 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjas praleido be svarbių priežasčių, byloje nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties ir nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį. Todėl Marijampolės PN prašymą taikyti ieškinio senatį teismas tenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. atmetė kaip nepagrįstą.

6. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 8 būryje buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 25 d., todėl sprendė dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad, naudojantis sanitariniu mazgu, jam nebuvo užtikrintas privatumas, teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų 8 būrio sanitarinio mazgo foto nuotraukų matyti, jog tualetai atskirti vizualiai žema pertvara bei nėra įrengta durų. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad 8 būrio sanitarinio mazgo pertvaros tarp tualetų yra netinkamo dydžio, todėl nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad, neužtikrinant pareiškėjui privatumo sanitariniame mazge, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad 8 būryje sanitariniame mazge buvo per mažai sanitarinių įrenginių, teismas vertino Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7, 6 punktų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos, redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, pagal kurias bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų). Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normų redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl teigti, jog atsakovo atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 8 d. neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 8 būrio prausyklos patalpose yra 3 unitazai ir 3 pisuarai. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. III ketvirtyje Marijampolės PN 8 būryje buvo laikoma iki 62 nuteistųjų, teismas konstatavo, jog 8 būrio tualete laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvo pakankamas sanitarinių įrenginių kiekis.

9. Įvertinęs tai, kad nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 25 d. (išskyrus laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 16 d. ir nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. liepos 10 d. kai pareiškėjas iš Marijampolės PN buvo išvykęs etapu) Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje privatumo naudojantis tualetais, teismas pripažino, kad tokios laikymo sąlygos jam galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 str.).

10. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vertino, kad pareiškėjui privatumas, naudojantis tualetais, nebuvo užtikrintas 57 dienas, byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. 11. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti ir priteisti skunde nurodytą 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad jis patyrė nepatogumų, diskomfortą, pažeminimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, todėl teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Vien tai, kad jis nesikreipė į psichologą ar į įstaigos administraciją, nereiškia, kad viskas buvo gerai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo LVAT praktiką (2016 m. sausio 21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017), pagal kurią sanitarinio mazgo atitvėrimas sienele nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad tuo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas Marijampolės PN, jokių pertvarų iš viso nebuvo, o atstumas tarp klozetų ir pisuarų buvo nepakankamas. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jau daug bylų yra laimėta dėl 8 būrio sąlygų, teismai pripažino, kad kalinamųjų teisės buvo pažeistos. Pareiškėjas taip pat dėsto aplinkybes, kad tuo metu 8 būryje buvo 62 nuteistieji, todėl sanitariniame mazge 3 klozetų nepakako, pareiškėjui teko kentėti ir patyčias, ir smurtą, o į įstaigos administraciją bijojo kreiptis dėl kitų nuteistųjų, kad daugiau nežemintų ir neskriaustų.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolė PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį patikti nepakeistą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei jas reguliuojančias teisės normas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas reglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose. Visiškai kitaip nei kamerose bendrabučio tipo patalpose sanitarinių mazgų nebūna. Sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, yra įrengiami visiškai atskiroje patalpoje, kurie schemoje yra pažymėti visiškai kitu numeriu. Šiuo atveju sanitarinis mazgas yra visiškai atskiroje patalpoje nei gyvena nuteistieji. 8 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje yra pažymėtas (1-22). Todėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimų taikyti bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems, negalima. Teisės aktai nenumato sanitariniuose mazguose, kurie yra įrengti patalpose atskirose nuo bendrabučio tipo patalpų, įrengti kabinas arba 1,5 m. aukščio pertvaras. Nors teisės aktai ir nenumato bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose įrengti pertvarų, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Marijampolės PN 8 būrio sanitariniame mazge yra įrengtos sienelės (užuolaidos) tarp unitazų.

13.2. Pareiškėjas nėra skundęsis 8 būrio sanitariniu mazgu, jokių nusiskundimų neteikė ne tik kompetentingoms institucijoms, tačiau ir 8 būrio prižiūrinčiajam specialistui, todėl darytina išvada, kad pareiškėją tenkino sanitarinio mazgo būklė, jo įrengimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis ir į Marijampolės PN psichologus dėl tariamo privatumo neužtikrinimo, taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjui privatumas buvo užtikrinamas ir jokių psichologinių išgyvenimų nepatyrė, todėl ir neturtinė žala yra negalima. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (psichologo pažyma, Sveikatos priežiūros skyriaus išrašai liudijantis apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. taikė ieškinio senatį ir šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 25 d., teismas konstatavo, jog privatumas, naudojantis tualetais, Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo užtikrintas 57 dienas, todėl šią skundo dalį tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad, atsižvelgiant į jo patirtus išgyvenimus, jam turėjo būti priteista visa skunde nurodyta suma – 5 000 Eur, taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad sanitariniame mazge įrengtų klozetų kiekis (3) buvo pakankamas 62 nuteistiesiems. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl teismo konstatuoto privatumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

18. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

19. Vertinant apeliacinių skundų argumentus dėl privatumo, naudojantis tualetu, užtikrinimo pažeidimo, pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Įvertinus tai, kad net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3447-968/2020 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl privatumo, naudojantis tualetu, neužtikrinimo Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose neatitinka LVAT praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika dėl privatumo, naudojantis tualetu, nagrinėjamai bylai nėra aktuali, nes pareiškėjo minimose bylose buvo vertinamos kalinimo sąlygos kitose pataisos įstaigose.

20. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepakankamo klozetų kiekio sanitariniame mazge, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustatė reikalavimų pataisos namų sanitarinio mazgo patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) taip pat nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus bendrabučio gyvenamojoje patalpoje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.) prausykloje, tualete turi būti įrengiamas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurie nepaneigti kitais objektyviais duomenimis, nustatė, kad 8 būrio, kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 25 d.) buvo laikoma iki 62 nuteistųjų, prausyklos patalpose buvo 3 unitazai ir 3 pisuarai, todėl pagrįstai konstatavo, kad 8 būrio tualete laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvo pakankamas sanitarinių įrenginių kiekis.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismai pripažino, jog kalinamųjų teisės 8 būryje buvo pažeistos, nenurodė nė vieno atvejo. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nesusiję su nagrinėjama administracine byla, todėl atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes, kad tarp klozetų ir pisuarų buvo nepakankamas atstumas, tačiau šių aplinkybių skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jos nevertinamos.

22. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir pareiškėjo skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui R. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, nuspręsta priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė