2021-11-24 Nr. AB-24855-3-62-3-02067-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-849-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02067-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Kartu su pareiškėju gyvenantys asmenys rūkė cheminėmis medžiagomis išpurkštą tabaką arba jose mirkytą popierių, kurie vadinami „Kobra“. Nuo šių rūkalų kartu gyvenantys asmenys pradėdavo neadekvačiai elgtis, nesiorientuodavo aplinkoje. Dėl atsiradusios priklausomybės minėtiems rūkalams, nuteistieji parduodavo ne tik savo daiktus, bet ir vogė pareiškėjo daiktus. Kartu su pareiškėju gyvenantys asmenys atsivesdavo dar vieną ar kelis asmenis ir tualete rūkydavo „Kobrą“, dėl ko pareiškėjas negalėjo naudotis tualetu, turėjo nuolat kvėpuoti rūkalais. Pareikalavus nerūkyti ir nesilankyti šioje kameroje, pareiškėjas sulaukė grasinimų ir buvo sumuštas. Pareiškėjas negalėjo pailsėti ir išsimiegoti, į darbą turėjo eiti nepailsėjęs. Pareiškėjas 2020 m. balandžio mėnesį pataisos namų administracijai pateikė prašymą perkelti pas nerūkančius arba iškelti rūkantį asmenį, tačiau 2020 m. balandžio 27 d. atsakymu Nr. 7-1997 prašymas nebuvo patenkintas. Šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), atsakymo negavo, vėliau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bet jokie patikrinimai atlikti nebuvo. Pareiškėjas 2020 m. gegužės mėn. kreipėsi į būrio viršininką dėl perkėlimo, tačiau jis atsisakė registruoti pareiškėjo prašymą, tik vėliau pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas, tačiau pareiškėjas perkeltas nebuvo. Pareiškėjas tvirtino, kad buvo pažeistas lygybės principas, nes kiti nuteistieji buvo perkeliami. Pareiškėjas dėl perkėlimo gegužės ir birželio mėnesiais ne kartą kreipėsi į pavaduotoją, pataisos įstaigos padalinius, būrio viršininką, psichologes, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių, kad pareiškėjas nebūtų kankinamas.

3. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjui atsirado nuolatinis nuovargis, tapo dirglus ir irzlus, kentėjo skausmą, nepakako jėgų dirbti, nukrito svoris. Visa tai sukėlė papildomas fizines ir dvasines kančias ir stiprius neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, diskomfortą. Pareiškėjas kelis kartus buvo susižalojęs.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad nuteistieji iš vieno būrio į kitą, iš vieno pataisos įstaigos sektoriaus į kitą perkeliami direktoriaus įsakymais jam suteikta diskrecijos teise prieš tai kompleksiškai įvertinus visas su konkrečiu nuteistuoju susijusias aplinkybes – elgesį, pavojingumą, požiūrį į darbą, taikomą priežiūrą, norą keistis bei keisti vertybines nuostatas teigiama linkme, esamų laisvų gyvenamųjų vietų skaičių bei jų lokaciją ir kt. Perkėlimas vyksta atsižvelgiant į laisvas vietas. Pravieniškių PN-AK neturi galimybės sudaryti sąlygas visiems nuteistiesiems gyventi po vieną ar derinti vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvenančius asmenis pagal charakterio ir būdo savybes.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas pats pareiškė atsisakymą būti perkeltam iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją. Atsisakydamas perkėlimo iš vienos grupės į kitą, pareiškėjas atsisakė ir lengvatų, tenkančių lengvajai grupei, bei perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2-1304 pareiškėjas buvo perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą.

7. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jis laikomas kartu su rūkančiais, Pravieniškių PN-AK nurodė, kad teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda. Atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato. Remiantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti, o gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama.

8. Pravieniškių PN-AK teigimu, neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Nurodęs būtinąsias sąlygas viešajai civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti, teismas analizavo Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 7 punktą, kuriame nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

11. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Pažymėjęs, kad nuteistųjų atskiras ar izoliuotas laikymas yra nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje, teismas darė išvadą, kad teisės aktai nenumato atskiro rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo.

12. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad yra laikomas su rūkančiais asmenimis ir yra priverstas gyvenamojoje patalpoje kvėpuoti tabako dūmais, todėl prašė perkelti į kitą patalpą su nerūkančiu asmeniu, į kurį Pravieniškių PN-AK atsakė 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 7-1997. Pareiškėjas taip pat 2020 m. gegužės 14 d. Pravieniškių PN-AK pateikė analogišką prašymą dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją patalpą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas rezoliucija pavedė svarstyti klausimą artimiausiame skirstymo komisijos posėdyje. Teismas iš 2020 m. gegužės 20 d. rezoliucijos nustatė, kad komisija nusprendė neperkelti nuteistojo, nurodant, kad nėra pakankamai priežasčių, nėra laisvos vietos, o Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 7-2592 paaiškino pareiškėjui perkėlimo tvarką ir sąlygas bei išaiškino šio rašto apskundimo tvarką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat kreipėsi su prašymais (skundais) į Pravieniškių PN-AK dėl perkėlimo į kitą kamerą su nerūkančiais asmenimis 2020 m. liepos 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d., o atsakovas išnagrinėjo šiuos prašymus, į juos atsakė nurodydamas prašymų netenkinimo priežastis. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teise įstatymų nustatyta tvarka šiuo atsakymus apskųsti, todėl vertino, kad atsakovo atsisakymai perkelti pareiškėją į kitą gyvenamąją patalpą nėra pripažinti neteisėtais.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų laikydamas pareiškėją vienoje gyvenamojoje patalpoje su kitais asmenimis, kurie yra rūkantys, taip pat nenustatė, kad atsakovas turėjo pareigą pareiškėją perkelti į kitą gyvenamąją patalpą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2-1304 pareiškėjas buvo perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą.

14. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1 200 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negalėjo būti tenkinamas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, visiškai neįvertintos skundo aplinkybės, nesilaikyta panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos.

17. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjas yra nerūkantis, o buvo laikomas su rūkančiais nuteistaisiais, šią aplinkybę patvirtino pareiškėjo prašymai perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nutraukta situacija, kai pareiškėjas verčiamas pasyviai rūkyti, t. y. žalojama jo sveikata. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atstovas neatliko neteisėtų veiksmų.

18. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, laikydamas pareiškėją su rūkančiais asmenimis. Toks pareiškėjo laikymas nesuderinamas su humanizmo principu. Taip pat sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti Pravieniškių PN-AK atsakymus – jis skundė šiuos raštus Kalėjimų departamentui, tačiau negavo atsakymo.

19. Nors teisės aktai nenustato atskiro rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo, tačiau tai nepaneigia pataisos įstaigos pareigos užtikrinti pareiškėjui nekenksmingas kalinimo sąlygas ir apsaugoti nuo žalingo, pasyvaus rūkymo. Šiuo atveju teismas elgėsi šališkai, palaikė atsakovą, pareiškėjo pažeistų teisių neapgynė.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumu. Apeliantas tik abstrakčiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad jis nėra rūkantis, nesivadovavo teismų praktika, tačiau šių teiginių nepagrindė ir nedetalizavo. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka pareikšti, kad buvo padaryta žala, t. y. įrodyti, kad žala buvo padaryta, tenka pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ar skriaudą. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2011 m. lapkričio 5 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, jog visame bendrabučio pastate nėra įrengta vietų rūkymui, patalpose nėra draudžiančių rūkyti ženklų. Pareiškėjas pakartoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neatsižvelgta į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinant, kad pareiškėjas būtų laikomas sveikatai nekenksmingomis sąlygomis gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai atskirai (izoliuotai) apgyvendinti rūkančius ir nerūkančius asmenis, be to, teismo vertinimu, atsakovo atstovas neatliko neteisėtų veiksmų netenkindamas pareiškėjo prašymų perkelti į kitas patalpas, kadangi pareiškėjas šių atsakymų neskundė Kalėjimų departamento vadovui, taigi atsakovo atsisakymai perkelti pareiškėją į kitas gyvenamąsias patalpas nėra pripažinti neteisėtais.

25. Pareiškėjas su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis nesutinka iš esmės nurodydamas, kad teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, kad jis, būdamas nerūkantis, yra priverstas rūkyti pasyviai, priėmė nepagrįstą sprendimą, kurio išvados neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Pareiškėjas skunde reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš to, kad jis yra nerūkantis, tačiau laikomas gyvenamojoje patalpoje su rūkančiais asmenimis, kurie rūko ir kambaryje, ir bendro naudojimo patalpose; nors į Pravieniškių PN-AK administraciją pareiškėjas kreipiasi su prašymais, kad būtų perkeltas gyventi su nerūkančiais asmenimis, atsakovo atstovas nesiima jokių veiksmų, kad pareiškėjas būtų perkeltas, kad kiti nuteistieji nerūkytų tam neskirtose vietose.

29. Dėl pirmosios instancijos išvados, kad teisės aktai (BVK 70 str.) nenustato pareigos atskirai laikyti rūkančius ir nerūkančius, teisėjų kolegija pažymi, jog Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio, Higienos normos HN 134:2015 7 punkto nuostatomis iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016). Vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4204-968/2020; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015; kt.). Praktikoje atsižvelgiama į tai, ar laisvės atėmimo vietos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančią informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nuosekliai tvirtino, kad jis nerūko, kiti nuteistieji rūko pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose, tualete, t. y. bendro naudojimo patalpose. Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra nerūkantis, dėl kilusių nepatogumų gyvenant kartu su rūkančiais asmenimis jis ginčo laikotarpiu ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, taip pat prašė jį apgyvendinti su nerūkančiais asmenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, rūkymo vietos įrengtos kiemuose, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra ėmęsis kokių nors veiksmų, susijusių su draudimo rūkyti pataisos įstaigos patalpose (tam neskirtose vietose) įgyvendinimu, pareiškėjo perkėlimu ir laikymu sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių kad rūkoma ir gyvenamosiose, ir bendro naudojimo patalpose – byloje esančiame atsakovo atstovo 2020 m. liepos 2 d. rašte nurodoma, kad nuteistieji rūko sanitariniuose mazguose.

32. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. konstatuotinas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasirinktam pažeistų teisių gynybos būdui (CK 6.250 str. ir 6.271 str.) nėra reikšminga aplinkybė, ar pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti pataisos įstaigos administracijos aktus, kuriais buvo netenkinti jo kreipimaisi dėl apgyvendinimo kartu su nerūkančiais asmenimis. Šios administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimą nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013; 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015; kt.).

34. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl sveikatai nekenksmingų sąlygų neužtikrinimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

35. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Nors byloje nenustatyti reikšmingi pareiškėjo sveikatos sutrikimai dėl konstatuoto pažeidimo (jų pareiškėjas nebuvo nurodęs ir skunde pirmosios instancijos teismui), tačiau akivaizdu, kad sveikatai saugios aplinkos nesudarymas, pareiškėjo neapsaugojimas nuo pasyvaus rūkymo ir jo pasekmių lemia, kad pareiškėjui atsirado pasekmės, laikytinos neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti adekvati laikytina yra 100 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista iš viso 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

38. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad pareiškėjo skundas nėra atmetamas, o iš dalies tenkinimas ir pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, priteisiant 100 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys