2018-09-12 Nr. AB-15602-3-61-3-03812-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-531-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03812-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. K. (trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybė) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Alytaus RATC) 2015 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš P. K. (toliau – ir atsakovas) priteisti 136,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 2–4).

2. Alytaus RATC nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise turi ½ dalį (38,90 kv. m) gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas), už kurį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) nėra sumokėjęs iš viso 136,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

3. Atsakovas P. K. atsiliepime nurodė, kad su Alytaus RATC prašymu nesutinka (b. l. 37).

4. Atsakovas nurodė, kad nuo 1962 m. gyvena Vilniuje, kur ir moka visus mokesčius, taip pat ir už atliekų išvežimą. Atsakovas paaiškino, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsilanko 3–4 kartus per metus. Atsakovas nurodė, kad jam turėjo būti pritaikytas lengvatų punktas, t. y. atsakovas turėjo būti 100 proc. atleistas nuo šio mokesčio, nes šiame objekte jis nėra atliekų turėtojas, tačiau į savo siunčiamus prašymus atsakovas iš Alytaus RATC ir iš Prienų rajono savivaldybės mero gauna neigiamus, o kartais net keistus atsakymus.

5. Atsakovas taip pat nurodė, kad reikalavimas pateikti pažymą, kad sodyboje visiškai nevartojama elektros energija yra diskriminacinis ir pažeidžia atsakovo teises, todėl atsakovas prašė į bylą įtraukti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad ji įvertintų jo teisių pažeidimą ir pateiktų savo išvadas.

6. 2016 m. rugsėjo 12 d. teisme gauti papildomi atsakovo paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad su nekilnojamojo turto bendrasavininku minėtoje sodyboje suvartoja mažiau nei po 20 kwh elektros energijos per metus (b. l. 97). Atsakovas pakartojo, kad, jo nuomone, jis turėjo būti 100 proc. atleistas nuo šio mokesčio.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime nurodė, kad su Alytaus RATC prašymu sutinka ir prašė jį patenkinti (b. l. 55–57).

8. Savivaldybė nurodė, kad pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 (toliau – ir Nuostatai), 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje.

9. Savivaldybė pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) numatytas principas „teršėjas moka“ savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet prievolę mokėti vietinę rinkliavą siejant su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu Alytaus RATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 109,90 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 107–110).

11. Teismas konstatavo, kad už ginčo laikotarpį susidarė 136,90 Eur dydžio skola dėl atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos. Teismas išaiškino atsakovui, kad dėl lengvatos taikymo jis turi teisę kreiptis į Savivaldybės administraciją.

12. Teismas savo iniciatyva pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. susidariusi 27 Eur dydžio vietinės rinkliavos skola nebegali būti priteisiama Alytaus RATC iš atsakovo dėl suėjusios senaties. Atitinkamai, teismas nurodė, kad Alytaus RATC iš atsakovo priteistinas 109,90 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

13. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad buvo patenkinta 80 proc. keliamo reikalavimo, be to, byla nebuvo sudėtinga, todėl priteisė Alytaus RATC iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 14. Atsakovas P. K. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Alytaus RATC prašymą atmesti kaip nepagrįstą arba prašo perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 113–114).

15. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šiuos jo pateiktus dokumentus: seniūnijos pažymą, kad minėta sodyba yra negyvenama; septynių liudininkų sąrašą su parašais, kad atsakovas minėtoje sodyboje negyvena; atsakovo gyvenamosios vietos deklaraciją su dvidešimt vieno liudininko sąrašu su parašais, kad atsakovas nuolat gyvena Vilniuje. Pasak atsakovo, tai rodo, kad atsakovas nėra atliekų turėtojas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pastebi, kad parašus rinkti jam pasiūlė bylą nagrinėjanti teisėja, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

16. Atsakovas taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į „Lazdynų būsto“ pažymą apie tai, kad atsakovas visus komunalinius mokesčius moka Vilniuje. Neatsižvelgta į Savivaldybės mero 2013 m. liepos 4 d. atsakymą į atsakovo prašymą atleisti jį nuo šio mokesčio, kuriame meras tiesiog pasityčiodamas nurodė, kad atsakovas turi mokėti už teisę pasinaudoti atliekų tvarkymo sistema. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra 75 metų amžiaus pensininkas, našlys ir į minėtą objektą nuvažiuoja tik su tikslu aplankyti artimųjų kapus.

17. Atsakovas nurodo, kad Alytaus RATC teiginys, jog tai yra rinkliava ne už paslaugas neatitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo.

18. Atsakovas taip pat nurodo, kad pageidautų asmeniškai dalyvauti nagrinėjant jo apeliacinį skundą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybė atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 120–123).

20. Savivaldybė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į Alytaus RATC prašymą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atkreipia dėmesį į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje buvo konstatuota, kad ATĮ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį, todėl atliekų turėtojo sąvoka negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 109,90 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad gyvena Vilniuje, kur ir moka komunalinius mokesčius, o į sodybą Prienų rajone nuvyksta vos kelis kartus į metus.

23. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.

24. Atsakovo nuomone, ginčo privaloma įmoka gali būti renkama tik už suteiktas paslaugas (komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą), todėl turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis nėra atliekų turėtojas Prienų rajone, nes gyvena ir už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka Vilniuje. Atsakovas pažymi, kad tai įrodo jo pateikti į bylą dokumentai, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino.

25. Kaip minėta, atsakovas taip pat nurodė, kad pageidauja asmeniškai dalyvauti nagrinėjant jo apeliacinį skundą. Faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo šioje byloje aspektais išanalizavusi žodinio bylos nagrinėjimo poreikį šiam ginčui išspręsti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio poreikio nėra, todėl atsakovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

26. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taigi, atsakovas iš esmės yra teisus, kad ši vietinė rinkliava yra ne už ką kitą, o už teikiamas paslaugas.

27. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju ši tvarka yra nustatyta minėtuose Nuostatuose, kurie buvo patvirtinti dar 2008 metais.

28. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje. Iš šios nuostatos matyti, kad Savivaldybės taryba, patvirtinusi minėtus Nuostatus, nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, be kita ko, yra ir tie fiziniai asmenys, kurie Savivaldybės teritorijoje ne tik valdo ir naudoja, bet ir disponuoja nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus), t. y. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto šioje Savivaldybėje. Iš minėtos nuostatos taip pat matyti, kad Savivaldybės taryba, patvirtinusi minėtus Nuostatus, pripažino tokius nekilnojamojo turto turėtojus atitinkamai ir komunalinių atliekų turėtojais bei vietinės rinkliavos mokėtojais. Taigi, minėti Nuostatai atliekų turėjimą, be kita ko, sieja ir su nekilnojamojo turto turėjimu, todėl jau vien šios aplinkybės pakanka, kad toks asmuo būtų pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino atsakovo pateiktų dokumentų, susijusių su atsakovo gyvenamąja vieta ir joje mokamais mokesčiais, nes ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga.

29. Kitas atsakovo argumentas yra tas, kad nuo pat Nuostatų patvirtinimo jis turėjo būti 100 proc. atleistas nuo šios rinkliavos.

30. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos lengvatas.

31. Nuostatų 32 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. T3-331 patvirtino minėtas lengvatas, galiojusias nuo 2010 m. sausio 1 d.

32. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, jo nuomone, jis turėjo būti atleistas 100 proc. nuo vietinės rinkliavos pagal 1.5 punktą. Byloje esančios lengvatų atmintinės 1.5 punktas numato, kad Savivaldybės taryba nustatė 100 proc. atleidimą nuo įmokos asmeniui, nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį visus kalendorinius metus (b. l. 79). Atmintinėje paaiškinta, kad dėl atleidimo nuo įmokos šiuo pagrindu asmuo turi Alytaus RATC pateikti prašymą bei pažymas apie tai, kad nebuvo vartojama nei elektros energija, nei vanduo.

33. Atsakovas atsiliepime į Alytaus RATC prašymą nurodė, kad dėl lengvatos taikymo su prašymais ir atitinkamomis pridedamomis pažymomis kreipėsi ir į Savivaldybę, ir į Alytaus RATC, tačiau iš jų buvo gauti neigiami atsakymai (b. l. 37).

34. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo kreipėsi į Alytaus RATC 2013 m. sausio 2 d. Alytaus RATC atsakė atsakovui 2013 m. sausio 22 d. (b. l. 78). Iš šio atsakymo turinio matyti, kad informacija apie lengvatų taikymą atsakovui jau buvo pateikta ir anksčiau, t. y. 2010 m. spalio 20 d. ir 2011 m. lapkričio 14 d. raštais. Alytaus RATC atsakyme atsakovui pakartotinai paaiškino, kad jis gali kreiptis su prašymu dėl lengvatos taikymo. Alytaus RATC prašyme dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo teismui nurodė, kad Savivaldybės taryba atsakovui nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo (b. l. 3).

35. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. birželio 5 d. kreipėsi į Savivaldybę, kuri 2013 m. liepos 4 d. atsakė atsakovui, kad savo prigimtimi vietinė rinkliava yra panaši į mokestį, nes ją mokėti turi visi asmenys, turintys teisę naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema (b. l. 50–51). Savivaldybė atsakyme paaiškino atsakovui, kad jis, nesutikdamas su minėtu atsakymu, gali jį skųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šia savo teise pasinaudojo ir kėlė administracinį ginčą dėl Savivaldybės atsisakymo taikyti jam vietinės rinkliavos lengvatą. Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, susiję su galimai neteisėtai ir nepagrįstai atsakovui netaikyta 100 proc. lengvata, nenagrinėtini, nes tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Pažymėtina, kad lengvatos taikymo procedūra yra pareiškiminė, t. y. ji taikoma ne savaime, o pagal pateiktą asmens prašymą. Taigi, atsakovas, siekdamas, kad jam būtų pritaikyta lengva, turėjo pateikti prašymą, o, nesutikdamas su gautu atsakymu į prašymą dėl lengvatos taikymo, turėjo skųsti tokį atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tai, kad atsakovas yra pensininkas ir našlys savaime nereiškia, kad jam galioja kitokia tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas savo teises gali ginti ne tik pats, bet ir per atstovą. Atsakovas turi teisę kreiptis pagalbos į profesionalius teisininkus, advokatus arba, jeigu atitinka nustatytas sąlygas, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

36. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribose (dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo) teisiškai reikšminga tik tai, kad atsakovas turi gyvenamosios paskirties 38,90 kv. m ploto nekilnojamąjį turtą Plungės rajone, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (109,90 Eur). Atitinkamai, teisėtai ir pagrįstai priteisė Alytaus RATC iš atsakovo dalį jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (15 Eur). Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė