2022-04-25 Nr. AB-13864-3-62-3-03271-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1983-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03271-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35208 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1931 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis dalyvavo demonstracijose. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenims, dalyvavusiems demonstracijose, kyla reali grėsmė gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių. Be to, pareiškėjas manė, kad jo skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija nepasisakė dėl kai kurių jo argumentų, pavyzdžiui, dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas buvo būtinas. Teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Nors pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijose buvo pagrįstas pateiktomis nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kas leido daryti prielaidą, jog jis iš tiesų dalyvavo demonstracijose, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindė jo teiginių apie patirtą smurtą, gresiant persekiojimą. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kylančios grėsmės buvo neišsamus, bendro pobūdžio, į klausimus atsakydavo pateikdamas bendro pobūdžio informaciją arba išvis neatsakydavo į klausimą. Pareiškėjo pasakojimas iš dalies prieštaravo surinktai kilmės valstybės informacijai, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys asmenys, tačiau pareiškėjas nebuvo nei protestų organizatorius, nei žurnalistas ar viešai valdžią ar karines grupuotes kritikuojantis asmuo. Pareiškėjas dėl dalyvavimo protestuose nebuvo sulaikytas ir jam nebuvo pareikšti kaltinimai. Atsakovas tinkamai įvertino tiek pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. M. M. M. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35208 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1931 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad kilmės šalyje jaučiasi persekiojamas valdžios, jaučiasi nesaugiai.

7. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. apklausoje Departamentui nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), buvo valstybės tarnautojas, vedė kursus studentams. 2019 metais (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, buvo jų koordinatorius. Per šias demonstracijas buvo daug sužeistųjų ir žuvusiųjų. Jis negali grįžti į kilmės valstybę, nes jam gresia susidorojimas, vyriausybės remiamų grupuočių persekiojimas.

8. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35208 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 6K-1931 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad atsakovas vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 m. sausio mėnesio ataskaita, kurioje nurodyta, kad saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė įtvirtinta (duomenys neskelbtini) konstitucijoje. Per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. (duomenys neskelbtini) prasidėjo masinis protestų judėjimas. (duomenys neskelbtini) Anot Jungtinių Tautų tarybos, partijų lyderiai pasmerkė smurtą prieš protestuotojus. Be to, per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimtieji buvo apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. (duomenys neskelbtini). Žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai, patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. Tam tikrais atvejais dėl smurto prieš protestuotojus (duomenys neskelbtini) buvo nušalinti iš pareigų arba suimti, apkaltinti ir nuteisti, arba buvo išduoti jų arešto orderiai. (duomenys neskelbtini) vyriausybė taip pat pradėjo mokėti kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

10. Teismo vertinimu, nors iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašų matyti, jog jis iš tiesų dalyvavo demonstracijose, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindė jo teiginių apie per demonstracijas patirtą smurtą ar persekiojimą dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo teiginiai apie jam (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes dėl dalyvavimo protestuose buvo neišsamūs, bendro pobūdžio, jis apklausoje vengė atsakinėti į konkrečius klausimus apie patirtą smurtą ir persekiojimą. Nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kad dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikytas ar kad jam buvo pareikšti kaltinimai. Taigi, pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių objektyvų dokumentų, įrodančių grasinimo ir persekiojimo faktą. Be to, nuo pareiškėjo dalyvavimo proteste praėjo beveik dveji metai, tačiau ji po tariamo dalyvavimo proteste nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų suimtas, kadangi prieš jį nevykdomas joks tyrimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė atsakovo išvadai, kad tokio pobūdžio praeities įvykiai, neturintys tęstinumo, nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio prašytojui egzistavimo ir nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo. Teismas taip pat akcentavo, kad, kaip nurodyta EPPB 2021 metų ataskaitoje, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, bei kad jis, būdamas darbingo amžiaus jaunas, išsilavinęs vyras, pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi. Pareiškėjas nurodė šalyje nepatirdavęs ekonominių sunkumų, turėjęs darbą. Pareiškėjas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini).

11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nurodytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti bei Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų kriterijų papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl neieškojo pagalbos kilmės šalyje dėl, kaip teigia, patirtų grasinimų ir smurto, neieškojo kitų būdų likti kilmės valstybėje kitoje saugioje vietoje, nebandė susirasti darbo kitur. Pareiškėjo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis patiria realią grėsmę gyvybe ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl savo politinių įsitikinimų. Atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta detali apklausa, analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo. Remiantis byloje pateikta atsakovo surinkta informacija, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas negalėtų ir toliau savo kilmės valstybėje ir patirtų beatodairišką smurtą vien dėl buvimo joje. Pareiškėjo skundo argumentai nesudarė pagrindo teismui abejoti ginčijamuose sprendimuose padarytų išvadų.

12. Teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, jog jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 222 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

13. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iš Sprendimo matyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl aptartų argumentų, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną ir t. t.), tai, kad jis prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

14. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, keistina, nustatant, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti perspėjimą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 15. Pareiškėjas M. M. M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pritarė atsakovo išvadoms. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, neanalizavo asmeninių pareiškėjo savybių ir pan. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais ir jo surinkta informacija apie kilmės šalį. Tiek atsakovas, tiek teismas reikalauja neįmanomo, prašydami pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo patirtą persekiojimą. Pareiškėjas jau pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo persekiojimą, tačiau teismas nepagrįstai juos atmetė. Pareiškėjo nuomone, jis pagal EPPB rekomendacijas priskirtinas prie padidintos rizikos asmenų, nes jis ne tik dalyvavo demonstracijose, bet ir padėjo, pavyzdžiui, tiekė maistą protestų dalyviams. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog vykstančiuose protestuose žmonės nukentėjo; daugelis nukentėjusiųjų buvo tokie patys kaip pareiškėjas, tiesiog išėję į gatves protestuoti. Atsakovas nepaneigė, kad, grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini) , jo sveikatai, laisvei ir gyvybei negrės pavojus. Be to, sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių ginčijamuose sprendimuose padarytas išvadas arba patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas neatliko išsamaus ir visapusiško jo situacijos tyrimo. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog jis priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, nes nenustatyta, kad pareiškėjas buvo aktyvus protestuotojas, jis nepriklauso politinei partijai, kuri kritikavo tuometinę valdžią, jis nebuvo areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras, visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35208 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1931, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) vertinimo.

22. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

25. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamam vienos iš sukarintų grupuočių (milicijų) dėl jo dalyvavimo demonstracijose – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Pareiškėjo paaiškinimai ir pateikti įrodymai tiek apie persekiojimo priežastis – dalyvavimą demonstracijose, tiek apie patirtą persekiojimą, teisėjų kolegos manymu, įvertinti informacijos apie pareiškėjo nurodytų įvykių kilmės valstybėje kontekste, pagrįstai atmesti dėl patikimumo stokos. Nors, Europos prieglobsčio paramos biuro ir kitų Sprendime nurodytų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) dėl protesto akcijų, vykusių daugelyje regionų 2019 m. spalio mėn. ir vėliau, kada pareiškėjas teigia dalyvavęs tokiose akcijose (duomenys neskelbtini) miestuose, buvo persekiojami žinomi aktyvistai, šių protesto akcijų organizatoriai ar jose reikšmingai išsiskyrę asmenys, jie buvo nužudyti ar sužaloti šiose akcijose, areštuoti ar dingo pagrobti ginkluotų grupuočių, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra priskirtinas tokio profilio asmenims. Pažymėtina, kad, kaip jau pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nuo pareiškėjo minimų įvykių, su kuriais jis sieja tariamą persekiojimą, praėjo nemenkas laiko tarpas, duomenų, kad protestuose dalyvavę asmenys ar net jų organizatoriai bei juose reikšmingai išsiskyrę asmenys yra persekiojami ir šiuo metu, nėra.

27. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl saugumui nuo, kaip teigiama, gresiančio persekiojimo užtikrinti nebuvo pakankamas persikėlimas į kitą šalies regioną, pavyzdžiui – (duomenys neskelbtini), ar kitą didesnį šalies miestą, juo labiau, kaip pabrėžė pats pareiškėjas, nebuvo kitų priežasčių palikti kilmės valstybę.

28. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos (duomenys neskelbtini) duomenimis spręstina, kad, rengiant pastarąją ataskaitą, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas daugelyje (duomenys neskelbtini) regionų yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

29. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta nenustatyti.

30. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė