318d2dc6-21f4-459b-b60b-9cf4f2cd9dd0 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡as Administracinė byla Nr. ATP-702-172/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03931-2015-5Procesinio sprendimo kategorija:39.1.; 79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. liepos 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. A. ir jo atstovo advokato L. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimo, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

– 40 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-18 nutarimu E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu dėl to, kad jis, 2015-03-14 apie 2.05 val., ties pastatu Nr. 10, esančiu Pavilnionių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, v. n. „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 126 p. reikalavimus, dėl ko apgadino kitÄ transporto priemonę: važiuodamas atbulas, jis nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovėjusį automobilį „Smart City Coupe“, v. n. „(duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

IÅ¡ eismo įvykio E. A. savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas KET 222 p. reikalavimų, pasitraukė.. Tokiais savo veiksmais E. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. Apeliaciniu skundu E. A. ir jo atstovas advokatas L. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti arba vadovaujantis ATPK 301 str. skirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Skunde teigiama, jog E. A. neturėjo tyčios padaryti ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , o tyčia yra bÅ«tinas Å¡io pažeidimo sudėties požymis. Nurodoma, jog E. A. nesuprato, kad buvo kliudytas kitas automobilis, to nenumatė ir tuo labiau nesiekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kÄ turėjo įvertinti ir pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais.Skunde pažymima, kad automobilis „Smart City Coupe“ buvo kliudytas E. A. važiuojant atbuline eiga, dėl ko kontaktas buvo automobilio „Mazda 323“ galine Å¡onine dalimi – prasilenkiant.

Apeliantų nuomone, teismas subjektyviai vertino liudytojo L. V. nurodytas aplinkybes dėl automobilio kontakto ir nepagrįstai konstatavo, jog E. A. suvokė, kad kliudė kitÄ automobilį. Apeliantų teigimu, nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra slystamojo pobÅ«džio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokie slystamojo pobÅ«džio pažeidimai yra ne tik sunkiai pastebimi, bet ir susidÅ«rimo, kurio metu tarp dviejų automobilių atsiranda tokio pobÅ«džio pažeidimai, garsas yra sunkiai girdimas, kas reiÅ¡kia, jog apeliantas nejautė ir nesuprato, jog kliudė kitÄ automobilį.

Pirmosios instancijos teismas nutarime teigė, jog automobilio apžiÅ«ros duomenys rodo, kad jo apgadinimai yra žymÅ«s. Tačiau vėliau, vertindamas kriterijus dėl skiriamos administracinės nuobaudos dydžio, nurodė, kad nukentėjusiajam priklausančio automobilio apgadinimai buvo tik pavirÅ¡utiniai, jo agregatai, automobilio funkcionalumams nenukentėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad „Smart City Coupe“ apgadinimai buvo tik pavirÅ¡utiniai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie slystamojo pobÅ«džio apgadinimus.

Tai patvirtina ir 2015-03-19 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas. Akte nurodoma, jog nubrozdintas ir sulaužytas galinis automobilio „Smart City Coupe“ bamperis, deÅ¡inėje pusėje yra likę žalios spalvos dažų likučių ant galinio bamperio ir galinio rato deÅ¡inėje pusėje ant padangos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad padaryti žymÅ«s automobilio „Smart City Coupe“ apgadinimai. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima spręsti apie apgadinimų remonto didelę kainÄ ar tai, jog automobilis sugadintas nepataisomai.

Tuo labiau, apie apgadinimų didelį mastÄ negalima spręsti ir iÅ¡ fotonuotraukų lentelės. PrieÅ¡ingai, byloje pateiktoje foto lentelėje ir transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodomi nežymÅ«s, pavirÅ¡utiniai automobilio apgadinimai, t. y. nubrozdinimai, dažų žymės, kas patvirtina buvus slystamojo pobÅ«džio apgadinimus. Skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-02-10 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-262-851/2015, kurios aplinkybės yra panaÅ¡ios, kaip ir nagrinėjamojoje byloje, ir kurioje pažeidėja buvo pripažintas nepadariusi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Vadovaujantis precedento taisykle, šios bylos faktinės aplinkybės turėtų būti vertinamos analogiškai. Taip pat, apeliantų teigimu, turėtų būti laikomasi teismų praktikos suformuotos šiose administracinių teisės pažeidimų bylose: LAT 2013-03-26 nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013; Kauno apygardos teismo 2013-06-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-681-317/2013; Vilniaus apygardos teismo 2014-02-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-270-574/2014;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-262-851/2015. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. A. 2015-03-14 policijai teiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog apie galimÄ kito automobilio apgadinimÄ sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, kurie jam paskambino 2015-03-14 apie 4 val. ir informavo apie jo galimai padarytÄ eismo įvykį. E. A. pasakė kur stovi jo vairuotas automobilis ir pakvietė policijos pareigÅ«nus jį apžiÅ«rėti. Tačiau tÄ kart policijos pareigÅ«nai neatvyko.

Jie paskambino kitÄ kartÄ po kelių parų ir pakvietė patį pareiÅ¡kėjÄ atvykti pas juos. PareiÅ¡kėjas kartu su automobiliu nedelsiant atvyko į policijÄ . E. A. tiek eismo įvykio metu, tiek po jo nesislapstė ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes – kviečiamas atvyko į policijÄ ir pateikė apžiÅ«rai automobilį. Apeliantas nurodo, jog dirba įmonėje UAB „Foodout.lt“ ir iÅ¡vežiotoja maistÄ , dėl ko daug važinėja ir neatmetė galimybės, jog galėjo kliudyti kitÄ automobilį, tačiau tokio įvykio jo supratimu nebuvo ir jis apie jį nežinojo.

Atsižvelgiant į Å¡iuos apelianto paaiÅ¡kinimus bei bylos medžiagÄ , galima spręsti, jog E. A. nejuto ir nesuprato kliudęs kitÄ automobilį. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas neturėjo motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir iÅ¡vengti atsakomybės: automobilį vairavo darbo metu, buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.Taip pat skunde teigiama, kad E. A. turėtų bÅ«ti taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir neskiriama nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

E. A. dirba įmonėje UAB „Foodout.lt“ vairuotoju. Ä®monė, užsiima maisto iÅ¡vežiojimu, todėl E. A., kaip vairuotojui svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, nes reikia vairuoti įmonės transportÄ vykdant visas užduotis susijusias su įmonės reikalais bei prekių iÅ¡vežiojimu ir pristatymu. Todėl, esant paskirtai administracinei nuobaudai – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, E. A. nebegalės vykdyti iÅ¡ esmės pagrindinių darbo funkcijų dėl ko gali netekti savo darbo.

Netekęs darbo taptų naÅ¡ta valstybei, nes tektų mokėti bedarbio paÅ¡alpÄ . Netekus teisės vairuoti transporto priemonę, taptų nekonkurencingas darbo rinkoje ir bÅ«tų sunku įsidarbinti. E. A. yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ gautas nebuvo. E. A. ir jo atstovo advokato L. J. apeliacinis skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. A. padarė jam inkriminuotus pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarime atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Konstatuodamas, kad E. A. veiksmuose yra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymiai, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – nukentėjusiojo A.

S. parodymais, liudytojo L. V. nukentėjusiajam paliktu rašteliu bei jo paaiškinimais bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktais. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad E. A. sukėlė eismo įvykį – važiuodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė automobilį „Smart City Coupe“, kurio metu buvo nubrozdintas ir sulaužytas galinis minėto automobilio bamperis deÅ¡inėje pusėje ir nepranešęs apie įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nors E. A. neigia pajutęs, jog važiuodamas atbuline eiga užkliudė kitÄ automobilį, tokie jo paaiÅ¡kinimai laikytini gynybine pozicija siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti objektyvÅ«s įrodymai – įvykį mačiusio liudytojo L.

V. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės „Smart City Coupe“, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, abiejų automobilių sugretinimo nuotraukos. 2015-03-19 automobilių „Smart City Coupe“ ir „Mazda 323“ techninės apžiūros akte nurodyta, kad užfiksuoti šie automobilio „Smart“ apgadinimai – nubrozdintas ir sulaužytas galinis bamperis dešinėje pusėje, yra likę žalios spalvos dažų likučių ant galinio bamperio ir galinio rato, o automobilis „Mazda“ yra perdažytas po įvykio.

Iš byloje esančioje fotolentelėje užfiksuotų automobilių „Smart“ ir „Mazda“ sugretinimo nuotraukų matyti, kad dažų likučiai ant „Smart“ automobilio yra analogiški automobilio „Mazda“ dažų spalvai. Ant automobilio „Mazda“ dešinio galinio sparno yra matyti apgadinimai, kurie yra uždažyti. Apgadinimų vieta pagal aukštį sutampa su automobilio „Smart“ apgadinimais. Liudytojas L. V. patvirtino matęs, kaip automobilis „Mazda“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į „Smart“ automobilį.

Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Po atsitrenkimo automobilis sustojo, pavažiavo į priekį ir išvažiavo. Liudytojui parodžius fotolentelę, kurioje užfiksuoti automobilio „Smart“ apgadinimai bei automobilių „Smart“ ir „Mazda“ sugretinimas, L. V. patvirtino, kad automobiliai po susidūrimo stovėjo maždaug taip, kaip užfiksuota nuotraukose, ir automobilio „Smart“ sugadinimai yra daugmaž tie patys, kuriuos jis matė priėjęs prie apgadinto automobilio po to, kai pastebėjo automobilį „Mazda“ pasišalinus iš įvykio vietos.Taigi, iš liudytojo parodymų, o taip pat byloje esančių techninės apžiūros aktų bei fotolentelės aiškiai matyti, kad automobiliui „Smart“ padaryti apgadinimai yra akivaizdūs. Liudytojas L.

V. savo paaiškinime (b.l.

11) nurodė, kad automobiliui „Mazda“ atsitrenkus į automobilį „Smart“ buvo nemažas garsas dėl atsitrenkimo ir lūžtančios plastmasės. Atsižvelgiant į automobilio „Smart“ nuotraukose užfiksuotus apgadinimus bei liudytojo L. V. parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, automobiliui „Smart“ padaryti apgadinimai nebuvo pavirÅ¡utiniai, padaryti slystant, kurių E. A. važiuodamas atbuline eiga galėjo nepajusti ir negirdėti.

Juolab, kad buvo nakties metas ir nenustatyta, kad bÅ«tų buvęs paÅ¡alinis triukÅ¡mas. Todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, kad E. A., suvokdamas, jog kliudė kitÄ automobilį, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ jos tyčia, yra teisėta ir pagrįsta. Skunde teigiama, kad E. A. neturėjo motyvo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kadangi jis tuo metu dirbo, buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015).

Dėl to aplinkybė, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, E. A. buvo blaivus, dirbo, turėjo visus privalomus dokumentus, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Å i aplinkybės savaime nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde E. A. atstovas taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti E. A. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Pažymėtina, jog ATPK 301 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Ar yra pagrindas pažeidėjui skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali ar jos neskirti visai, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinusi visas bylos bei pažeidėjo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, sprendžia institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisė vairuoti transporto priemonę E. A. yra reikalinga dėl darbo pobÅ«džio ir jos neturėdamas jis gali prarasti darbÄ .

SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti administracinę nuobaudÄ . E. A. žinojo, kokios pasekmės jam gresia už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, bet tikėjosi jų iÅ¡vengti, todėl elgėsi neatsakingai. Suprasdamas, kad neturint teisės vairuoti transporto jis gali prarasti darbÄ , jis turėjo stengtis jos neprarasti, tačiau to nedarė, taip sÄ moningai apsunkindamas savo padėtį.

Teismo nuomone, nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų pagrindas E. A. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas, skirdamas E. A. administracinę nuobaudÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir E. A. ir jo atstovo advokato L. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas (paraÅ¡as)                                                                                           Pavelas Frolovas NuoraÅ¡as tikras:Teisėjas                                                                                                                     Pavelas Frolovas