2018-12-19 Nr. AB-23661-3-63-3-02950-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1778-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02950-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-3312-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas), NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 16SD-1240-(14.16.104.) „Dėl prašymo“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas) ir įpareigoti atsakovą NŽT Palangos skyrių patenkinti atmestą pareiškėjo prašymą dėl išvados parengimo bei įpareigojimo kompetentingus valstybės pareigūnus ir tarnautojus parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl Palangoje likusio žemės plotų kiekio.

2. Nurodė, kad 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydamas parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl perkėlimo Palangoje likusio žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei perdavimo neatlygintinai lygiaverčiais žemės, miško ar vandens telkinio plotais (duomenys neskelbtini). NŽT Palangos skyrius sprendimu atsisakė tenkinti 2016 m. liepos 19 d. prašymą motyvuojant tuo, kad E. B. 1992 m. sausio 16 d. prašyme grąžinti žemę nenurodė kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl laikytina, kad pilietė iki teisės aktuose numatyto termino nepareiškė valios būdo ir už valstybės išperkamą žemę pretendentei E. B. (toliau – ir pretendentė) bus atlygintina pinigais. Pareiškėjas NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą apskundė NŽT direktoriui. NŽT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad E. B. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę aiškiai išreiškė 1992 m. sausio 16 d. prašyme, kurio titulinėje dalyje nurodė pageidaujanti, jog žemė būtų gražinta ir nesiekia gauti piniginės kompensacijos. Sutinka, kad pretendentės 1992 m. sausio 16 d. prašymo 5 punkte, kuris įvardintas „Pretendentų į žemę valia“ įrašyti tik dviejų pretendentų anketiniai duomenys ir jų tuometinės gyvenamosios vietos ir grafa „Valia“ palikta neužpildyta, tačiau pabrėžė, kad E. B. buvo pateiktas prašymo ruošinys dėl nuosavybės atkūrimo kaimo vietove, reikalaujant išreikšti valią dėl žemės atgavimo ūkiuose, o pretendentė pageidavo atkurti nuosavybes teisę į žemę esančią mieste. Akcentavo, kad atsakomybė dėl netinkamai užpildyto prašymo tenka valstybės institucijai, pateikusiai netinkamą prašymo ruošinį, be to prašymo 5 punktas nėra esminis, nes E. B. aiškiai išreiškė savo valią prašymo titulinėje dalyje.

4. Pareiškėjo nuomone, NŽT Palangos skyrius nagrinėdamas pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. prašymą, nepagrįstai vertino, kad E. B. iki 2004 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Pažymėjo, jog jeigu nėra galimybės nuosavybės teises į žemę atkurti natūra ir pretendentas aiškiai išreiškė valią jam nemokėti kompensacijos pinigais bet atkurti žemę natūra, lieka vienintelis būdas – rengti išvadą dėl likusių žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, perkėlimo, tą žemės plotų kiekį neatlygintai perduodant lygiaverčiais žemės ar vandens telkinių plotais kitoje pretendento pasirinktoje Lietuvos Respublikos vietoje. Pažymėjo, jog pretendentės pateiktas prašymas dėl valios išreiškimo atitinka formos ir turinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas yra mirusios E. B. sūnus ir jos turto paveldėtojas, kuri viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu siekė atkurti nuosavybės teises tik natūra.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi su 2016 m. liepos 19 d. prašymu į NŽT Palangos skyrių, kuriame prašė parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl perkėlimo Palangos mieste likusios žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai (negrąžintinai) žemei, perduoti neatlygintinai lygiaverčiais žemės, miško ar vandens telkinio plotais esančiais (duomenys neskelbtini). NŽT Palangos skyrius netenkindamas pareiškėjo prašymo nurodė, kad įvertinus pretendentės 1992 m. sausio 16 d. prašymo turinį nustatyta, jog jame nėra aiškiai išreikšta valia dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, todėl laikytina, jog E. B. iki teisės aktuose nustatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios ir nepakeitė būdo dėl valstybės išperkamos žemės, todėl pretendentei (paveldėtojams) nuosavybės teisų atkūrimas bus vykdomas atlyginant pinigine išraiška. Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjo jį skundė NŽT, kuri išnagrinėjusi skundą, jį atmetė.

7. Atsakovas nurodė, jog valstybės institucijos spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir kitais nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėjo, jog nuo 1997 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Atkūrimo įstatymas turto grąžinimo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai pasirinkę, kad jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos šiuo būdu, Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

8. Nurodė, jog Atkūrimo įstatymo (2012 m. spalio 15 d. redakcija) 21 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti ar pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teisės į nekilnojamąjį turtą. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, atkūrimo būdą parenka įstatyme nurodytos institucijos. Atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta galimybė atnaujinti terminą, pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju ir vėlesnis piliečio valios nurodymas ar pakeitimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius. NŽT Palangos skyrius akcentavo, jog įvertinus tai, kad E. B. 1992 m. sausio 16 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. L. valdytą žemę neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad pretendentės prašyme išreikšta valia atitinka nuosavybės atkūrimo ekvivalentine natūra išreiškimo būdą. Pabrėžė, kad remiantis pateiktais dokumentais, akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkūrimas pretendentei vykdomas natūra.

II. 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Nustatė, kad E. B. 1992 m. sausio 16 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste. Iš NŽT Palangos skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 16PAŽ-186 matyti, kad remiantis Atkūrimo įstatymu pretendentė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2.0058 ha ploto žemę Palangos mieste. Iš NŽT 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 16S-477 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. B.“ ir NŽT 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 16S-61 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. B.“ turinio matyti, jog pretendentei nuosavybės teisė atkurta natūra į 0.4313 ha ploto žemės sklypų dalį, o nuosavybės teisė į likusią neatkurtą nuosavybės dalį – 1.5745 ha žemės, bus atkurta vėliau.

11. Pretendentei 2013 m. kovo 5 d. mirus, jos turto paveldėtoju tapo pareiškėjas R. B.. Pareiškėjas NŽT Palangos skyriui 2016 m. liepos 19 d. pateikė prašymą parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl perkėlimo Palangos mieste likusio žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei ir to žemės ploto kiekio neatlygintinio perdavimo lygiaverčiais žemės, miško ar vandens telkinio plotais (duomenys neskelbtini). NŽT Palangos skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 16SD-1240-(14.16.104.) pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti. NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-3312-(7.5.) pareiškėjo skundo netenkino.

12. Teismas, analizuodamas E. B. 1992 m. sausio 16 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kuriuo prašoma atkurti nuosavybę į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos valdytą nuosavybę Palangos mieste (žemės sklypus), nustatė, jog pretendentė prašymo grafoje, kurioje prašoma pažymėti vieną iš nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų, nepažymėjo nei vieno iš joje išvardintų būdų. Teismas pažymėjo, jog dėl šios aplinkybės ginčo tarp bylos šalių nėra. Pretendentė 1992 m. sausio 16 d. prašymo titulinėje dalyje išbraukė žodžius „išmokėti kompensaciją“ ir paliko žodžius „grąžinti žemę“. Pretendentės prašymo pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Atsižvelgiant į galiojusi teisinį reguliavimą, pretendentės prašymo pateikimo metu buvo reglamentuoti šie nuosavybės teisių atkūrimo būdai: 1) grąžinimas natūra; 2) grąžinimas ekvivalentine natūra; 3) suteikiant vienkartines valstybės išmokas, jeigu nėra galimybės nusavinto turto grąžinti kitais būdais arba asmuo nepageidauja nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Teismas priėjo išvadą, kad 1992 m. sausio 16 d. prašymu E. B. išreiškė valią atkurti nuosavybės teisę į žemę ją grąžinant natūra. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas teigė, jog atkuriant nuosavybės teisę natūra yra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje, taigi, pretendentė siekė atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu į žemę buvusio savininko P. L. turėtoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad E. B. 1992 m. sausio 16 d. prašymu pageidavo, jog nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūriniu būdu, t. y. nekilnojamasis turtas būtų grąžintas toje vietoje, kurioje iki nacionalizacijos buvo valdomas buvusio savininko.

13. Atsakovo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 16S-477 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste pilietei E. B.“ ir 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 16S-61 „Dėl nuosavybes teisės atkūrimo Palangos mieste pilietei E. B.“ turinys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teises atkūrė natūra ir tokiu būdu nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdė būtent atsižvelgdamas į pretendentės valią. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pretendentė po 1992 m. sausio 16 d. prašymo pateikimo savo valios nepakeitė ir toliau pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra.

14. Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Taigi nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

15. Analizuojant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų sprendimų priėmimo, turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.

16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pretendentė pateikusi prašymą ar pareiškėjas, teisės aktų nustatytais terminais, išreiškė valią pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nenurodė būdo, kuriuo pageidauja, jog būtų atlyginta už valstybės išperkamai (negrąžintinai) žemei priskirtus žemės sklypus. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 23 d. raštu Nr. (3.1)R4-1228 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę“ siūlė E. B. apsispręsti dėl būdo, kuriuo pageidautų, kad jai būtų atlyginta už nekilnojamąjį turtą priskirtą valstybės išperkamai žemei, tačiau pretendentė į aukščiau nurodytą raštą atsakymo nepateikė. Pareiškėjas dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačios teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės į nuosavybės teisių atkūrimą turėtojui, todėl pretendentei teisės aktuose nustatytais terminais nepakeitus savo valios atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu, pareiškėjui nuosavybės teisė privalo būti atkuriama tokiu būdu, kokį buvo pasirinkusi pretendentė savo 1992 m. sausio 16 d. prašyme. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad pretendentė išreiškė valią, jog už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą jai būtu atlyginta lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) kitoje Lietuvos Respublikos vietoje yra nepagrįsti ir atmestini.

17. Analizuodamas NŽT Palangos skyriaus ir NŽT sprendimus teisėtumo aspektu, teismas pažymėjo, kad minėti administraciniai aktai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

18. Teismas pažymėjo, jog NŽT Palangos skyrius 2012 m. gegužės 8 d. pretendentei išsiuntė pranešimą dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Nr. 16SD-(14.16.104.), nežiūrint to, kad pretendentė nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir jos prašymas buvo atkurti nuosavybės teises natūra. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad NŽT pretendentei teikė pasiūlymą atkurti nuosavybės teises kitu būdu, t. y., atlyginant lygiaverčiu žemės sklypu kitoje Lietuvos Respublikos vietoje ir kvietė atvykti susipažinti su pasirinkimui siūlomais žemės sklypais. Kaip jau paminėta šiame teismo sprendime, E. B. išreiškė valią nuosavybės teises atkurti natūra ir nėra duomenų, kad iki mirties savo sprendimą dėl atkūrimo būdo pakeitė. Nesant pakeistai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ką nurodė ir pats atsakovas, teigdamas, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas natūra, toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas nėra galimas, tačiau šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė.

19. Teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ginčijamais administraciniais aktais atsisakė rengti išvadą mirusios E. B. vardu dėl žemės, priskirtinos valstybės išperkamai žemei, perkėlimo į (duomenys neskelbtini) ir šios žemės neatlygintinio perdavimo pareiškėjui. Kadangi ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su įpareigojimu parengti išvadą dėl žemės perkėlimo nuosavybės teisių atkūrimui kitoje vietovėje.

III. 20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti. Apeliacinį skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas atsižvelgdamas į tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nepagrįstai išaiškino apie atskyrimą nuosavybės teisės atkūrimo natūra nuo nuosavybės teisės atkūrimo ekvivalentine natūra. Pažymi, kad E. B. savo valią dėl nuosavybės į žemę atkūrimo išreiškė vieninteliu tipiniame ruošinyje užpildytu 1992 m. sausio 16 d. prašymu ir šios valios niekad nekeitė. Titulinėje dalyje aiškiai nurodyta „grąžinti žemę“ ir pabraukta „išmokėti kompensaciją“.

20.2. Pažymi, kad prašymo dėl žemės atkūrimo 5 punkte, kuris įvardintas „Pretendentų į žemę valia“ įrašyti tik dviejų pretendentų anketiniai duomenys bei nurodyti jų tuometinės gyvenamosios vietos. E. B. gyvenamoji vieta nurodyta mieste – (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybę ji prašė į žemę mieste, t. y. Palangoje (duomenys neskelbtini) (senamiestyje). Prašymo 5 punktas liko pilnai neužpildytas, tačiau dėl to atsakomybė tenka valstybės institucijai, teikusiai prašymo ruošinį, bet ne pretendentei į nuosavybės atkūrimą.

20.3. E. B. valia – grąžinti žemę ir nemokėti piniginės kompensacijos yra aiškiai išreikšta. Kadangi nuosavybės į žemę negalima atkurti natūra turėtoje vietoje, tokiu būdu reikalinga rengti išvadą dėl perkėlimo likusių žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai (negrąžinamai) ir tą žemės plotų kiekį neatlygintinai perduodant lygiaverčiais žemės ar vandens telkinių plotais kitoje pretendento pasirinktoje vietoje.

20.4. E. B. (P. L.) nuosavybės atkūrimo byloje nėra jokio institucijos dokumento, kuris patvirtintų, kad E. B. 1992 m. sausio 16 d. prašymas dėl valios išreiškimo netiko ir institucija iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlė pretendentei pareikšti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo. Vadinasi E. B. išreiškus valią dėl nuosavybės atkūrimo grąžinant žemę natūra arba ekvivalentine natūra, ji neprivalėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. teikti atskiro prašymo.

20.5. Nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 23 d. raštu Nr. (3.1)R4-1228 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę“ siūlė E. B. apsispręsti dėl būdo <...> tačiau pretendentė atsakymo į raštą nepateikė. Nurodo, jog akivaizdu, kad šio rašto E. B. negavo, nes jame, skirtingai nei kitiems asmenims, net nenurodytas E. B. joks adresas. Tuo tarpu NŽT Palangos skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. pranešimą „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ pretendentė gavo ir į jį atsakė, tačiau rašte visiškai nepasisakoma dėl valios už valstybės išperkamą žemę pareiškimo būdo. Pažymi, kad institucija iki 2003 m. kovo 1 d. nepateikė pretendentei E. B. pasiūlymo pasirinkti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės atkūrimo būdus, išskyrus nurodytą 1992 m. sausio 16 d. prašyme, todėl nesutinka su teismo nuomone, kad institucijos pasirinktas būdas – išmokant piniginę kompensaciją, yra pagrįstas ir teisėtas.

21. Atsakovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Nurodo, jog vertinant tai, kad E. B. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir prašyme neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. nepasirinko nei vieno tipiniame prašyme nurodyto būdo (nepažymėjo, neapibraukė, neišbraukė ar pan.), todėl E. B. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjo argumentas, kad pretendentės E. B. prašymas atkurti nuosavybę mieste reiškia, kad pilietės išreikšta valia atitinka nuosavybės atkūrimo ekvivalentine natūra valios išreiškimo būdą ir po to būtinus sprendimų priėmimo veiksmus, yra nepagrįstas. NŽT Palangos skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. pažyma bei NŽT 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas, 2015 m. kovo 25 d. sprendimas įrodo, kad nuosavybės teisių institutas Pretendentei į tenkančią buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį Palangos mieste vykdoma natūra.

23. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad E. B. valia grąžinti žemę (nes nenubraukta), bei jai neišmokėti kompensacijos pinigais (nes nubraukta) yra akivaizdi.

24. Pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra specialiai aptarti atvejai, kai nustatyti terminai gali būti atnaujinami. Atkūrimo įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Kadangi Atkūrimo įstatymas nenumato, kad galėtų būti atnaujinamas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo R. B. prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-3312-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 16SD-1240-(14.16.104.) „Dėl prašymo“ bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl Palangoje likusio žemės plotų kiekio, teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

28. Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

29. Nuo 2012 m. lapkričio 22d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

30. Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimti, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

31. Nors nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Palangos skyriaus bei NŽT priimtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl perkėlimo Palangoje likusio žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei perdavimo neatlygintinai lygiaverčiais žemės, miško ar vandens telkinio plotais (duomenys neskelbtini) tačiau vertinant tai, jog pareiškėjo reikalavimas atmestas dėl to pretendentės E. B. 1992 m. sausio 16 d. prašyme nėra aiškiai išreikšta valia dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, byloje būtina, siekiant kilusį ginčą tinkamai išspręsti, įvertinti visus prašymus, kuriuose pretendentė nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą.

32. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pretendentė E. B. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pateikė 1992 m. sausio 16 d., kuriame nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę buvusioje vietoje, t. y. atkurti nuosavybę į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos valdytą nuosavybę Palangos mieste. Prašymo 5 punkto „Pretendentų į žemę valia“ grafoje „Pretendentas“, E. B. nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą, dabartinę gyvenamąją vietą. Grafoje „Valia“, kurioje prašoma pažymėti vieną iš nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų, nepažymėtas nei vienas iš joje išvardintų būdų. Atsižvelgiant į tai, jog pretendentė E. B. pateikė „Prašymą grąžinti žemę“, išbraukiant žodžius „išmokėti kompensaciją“, tai vertinama kaip pretendentės išreikšta valia atkurti nuosavybės teises natūra. Atsižvelgiant į tai, jog pretendentė, pildydama prašymo formą, vienas grafas užpildė, kitų ne, teisėjų kolegijos vertinimu nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad dėl netinkamai užpildytos prašymo formos atsakomybė tenka valstybės institucijai, teikusiai prašymo ruošinį, bet ne pretendentei E. B..

33. Duomenų apie jokius kitokius pretendentės E. B. prašymus, kuriuose būtų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdas ar kaip nors keičiama pretendentės valia dėl ginčo žemės, nagrinėjamoje byloje nėra. Tokiu būdu paneigiami apeliacinio skundo teiginiai, jog Pretendentė buvo išreiškusi valią gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje.

34. Byloje ginčo dėl to, kad žemė, į kurios atkūrimą natūra pretendavo E. B., yra priskiriama valstybės išperkamai, nėra.

35. Todėl byloje susiklosto Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pretendentė būtų pateikusi prašymą ar pareiškėjas, teisės aktų nustatytais terminais, būtų išreiškęs valią pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nenurodė būdo, kuriuo pageidauja, jog būdų atlyginta už valstybės išperkamai (negrąžintinai) žemei priskirtus žemės sklypus.

37. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo redakcijoje, nustatančioje piliečiams iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo (2002 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. IX-1139, 2002 m. spalio 25 d.), nebuvo įtvirtinta pareiga institucijai (17 straipsnyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai) pranešti asmeniui, kad šis iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikštų valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus 21 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. piliečiams, kuriems gali būti taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, paneigiamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad nuosavybės atkūrimo byloje nėra institucijos dokumento, patvirtinančio, kad institucija siūlė pretendentei pareikšti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, todėl pretendentė neprivalėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. teikti atskiro prašymo.

38. E. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 23 d. raštu Nr. (3.1)R4-1228 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę“ buvo informuota apsispręsti dėl būdo, kuriuo pageidautų, kad jai būtų atlyginta už nekilnojamąjį turtą priskirtą valstybės išperkamai žemei, tačiau į raštą neatsakyta, taip pat NŽT Palangos skyrius 2012 m. gegužės 8 d. pretendentei išsiuntė pranešimą dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Nr. 16SD-(14.16.104.), tačiau pretendentė nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

39. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje ginčijamas NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-3312-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 16SD-1240-(14.16.104.) „Dėl prašymo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT Palangos skyrių patenkinti atmestą pareiškėjo prašymą dėl išvados parengimo bei įpareigojimo kompetentingus valstybės pareigūnus ir tarnautojus parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl Palangoje likusio žemės plotų kiekio.

40. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius