318547a2-39f5-4e4e-876e-e7bae9e226e5 · Panevėžio apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-1059/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04263-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 31 d.Rokiškis                                                                                                        Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, sekretoriaujant Aurelijai Pupelytei – Gubarienei, Kristinai Balužienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei,gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,nukentėjusiajai R.

S., jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas          kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., n u s t a t ė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės                                                                                           R. M. 2017 metų sausio 28 d., apie 01.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 65 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gulinčiÄ lovoje R.

S., suimdamas už riešų tempė iÅ¡ lovos, R. S. papraÅ¡ius paleisti jÄ , sudavė jai du kartus kumščiu į veidÄ , R. S. pradėjus Å¡aukti, dėl ko pabudo iÅ¡ miego mažametė dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ranka čiupo už gerklės R. S., tuo sukėlė R. S. fizinį skausmÄ . Bylos įrodymai ir jų vertinimas           Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad po pirties parvažiavo namo. R. S. su dukra pavalgė ir nuėjo gulti.

Tačiau R. S. miegoti nenuėjo, o telefonu savo draugui raÅ¡inėjo žinutes, nes jų santykiai jau kurį laikÄ buvo paÅ¡liję. Jis nuėjo prie kompiuterio, iÅ¡gėrė truputį alaus, o tada nusprendė eiti miegoti, tačiau R. S. vis dar maigė telefonÄ , kas jį erzino ir trukdė miegoti. Jis jai timptelėjo už kojos ir kelis kartus pasakė, kad padėtų telefonÄ , tačiau ji nesureagavo, todėl nuėjo ir iÅ¡ jos atėmė telefonÄ . Tai R. S. stipriai supykdė bei tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji pareikalavo atiduoti telefonÄ , o jis atidavęs telefonÄ netyčia stumtelėjo jÄ .

Stumdamas galėjo užkliudyti ir veidÄ , po stÅ«mimo R. S. atsirėmė į rÅ«bų spintÄ . R. S. pradėjo rėkti, spiegti, prikėlė dukrytę dėl ko jis atidavė telefonÄ , o ji Å¡aukdama ,,mane žudo, mane pjauna“, paskambino policijai ir iÅ¡bėgo pas kaimynę. Dukra atsibudo pačioje konflikto pabaigoje, kai R. S. rėkdama skambino policijai dėl ko pradėjo verkti nesupratusi kas čia atsitiko. Paties konflikto dukra nematė. Dukra prašė, kad jis neskriaustų motinos, o jis patikino, kad neskriaudžia.

Kai ji kvietė policijos pareigÅ«nus nieko nesakė, nes ji eidama per duris rėkė. Jis, R. S. skambinant bendrajam pagalbos centrui, koneveikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡sivežė.              Niekada anksčiau nėra vartojęs smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji nėra anksčiau kvietusi policijos dėl jo. Yra kaimynai jam iÅ¡kvietę, kad jis garsiai muzikos klausėsi. Jis R. S. ragino ieÅ¡kotis kito buto net pats vežiojo jÄ Ä¯ socialinį skyrių, dokumentus padėjo tvarkyti dėl bÅ«sto gavimo.

             Su mergaite nekalbėjo, kad kÄ nors motinai padarys, tik prie jos varė R. S. iÅ¡ namų. Nesakė mergaitei, kad užmuÅ¡ R. S..              Šiuo metu yra nedarbingas, registruotas darbo biržoje, gauna 330 Eur bedarbio iÅ¡mokÄ . 1000 Eur civilinio ieÅ¡kinio suma jam yra labai didelė, nes atskaičius alimentus ir mokesčius jam pragyvenimui lieka 30 Eur.           Kaltinamojo R. M. kaltė įrodyta.          Nukentėjusioji R.

S. parodė, kad sausio 27 d. vakarÄ buvo pas R. M. pusbrolį A. J.. Grįžusi namo ji nuėjo miegoti su vaiku, o R. prie kompiuterio gėrė alų. Miegodama pajuto, kad jis suėmęs už riešų jÄ tempia iÅ¡ lovos. Prabudusi prašė jo, kad neliestų, tačiau jis nepaklausė ir pradėjo muÅ¡ti. R. M. sudavė jai du kartus ranka į veidÄ . Galimai į kairės pusės skruostÄ . Dėl kaltinamojo suduotų smÅ«gių juto skausmÄ bei pargriuvo ant lovos. Pasiėmusi telefonÄ bandė iÅ¡sikviesti pagalbÄ , bet kaltinamasis telefonÄ atėmė bei sakė, kad sukiÅ¡ jai į burnÄ .

Su dukra ji miegojo vienoje lovoje. Kai ji pradėjo rėkti prabudo ir iÅ¡sigando dukra, kuri prašė R. M., kad jos nemuÅ¡tų, tačiau R. M. nekreipdamas dėmesio į tai, kad vaikas Å¡alia, griebė jÄ už gerklės ir ėmė smaugti dėl ko jai skaudėjo. Tada dukra atsisėdo jai ant kelių ir prašė R. M., kad jos nebemuÅ¡tų dėl ko kaltinamasis atsitraukė ir ji tuo pasinaudodama pabėgo pas kaimynę. Kaltinamasis jos nesivijo. Iki tol, kol nepamatė policijos pareigÅ«nų, nežinojo, ar jai pavyko iÅ¡sikviesti pagalbÄ .

Tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡vežė.              Su R. M. gyveno kartu Å¡eÅ¡is metus. Tai buvo ne pirmas smurtinis atvejis prieÅ¡ jÄ . Dėl smurto kreipdavosi į policijÄ , bet atvažiavusi policija jį tik nuramindavo. Ji pareiÅ¡kimų neraÅ¡ydavo. Po to įvykio buvo mėlynės ant riešų, nes jis suėmęs už riešų tempė iÅ¡ lovos. Vaikas po įvykio naktimis sapnuodavo koÅ¡marus, Å¡okdavo iÅ¡ miegų ir rėkdavo, kad tėtis nemuÅ¡tų motinos.

Pas specialistus su vaiku lankosi iki Å¡iol nuo vasario mėnesio. Pradžioje lankėsi (duomenys neskelbtini) Å¡eimos krizių centre pas psichologę, o dabar lankosi (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Paskutiniais metais gyvenant su kaltinamuoju jis jÄ pastoviai koneveikdavo. Ji ieÅ¡kojo iÅ¡sinuomoti kito buto bei jie kaip Å¡eima, nebegyveno jau nuo 2016 m. pavasario. Kaip vyras ir moteris nebendravo, ryÅ¡iai jau buvo nutrÅ«kę. Kai kaltinamasis pradėjo jÄ tempti iÅ¡ lovos ji miegojo ir telefonu nesinaudojo. Dėl ko jis jÄ pradėjo tempti nežino.

          Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad gyvena kaimynystėje su R. S. ir R. M.. Jie abu jai geri. Jei kur reikia padėti, visada padeda. Nieko blogo negali pasakyti nei apie vienÄ , nei apie kitÄ . Yra buvęs vienas kartas, kai R. atėjo pas jÄ , prašė Å¡irdies lašų, sakė, kad susipyko su R. Kalbėjosi su R. Jis minėjo, kad R. gali iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir gyventi atskirai, kad jie nesutaria.

Å ių metų sausio mėnesio pabaigoje, dienos tikslios neprisimena, naktį, kiek buvo valandų neprisimena, ji jau miegojo, jÄ prikėlė skambutis į duris. Kai atidarė, buvo R. ir jos dukrytė. R. buvo iÅ¡sigandusi, ji sakė, kad jÄ kaip ir mušė R., tačiau jokių žymių sužalojimo nematė nei pas R., nei pas mergaitę. Kas po rÅ«bais, tai nežiÅ«rėjo, bet veide sužalojimų nematė. Joms pasiÅ«lė likti miegoti pas jÄ . Paskui atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Žino, kad policijos pareigÅ«nai R. tada iÅ¡sivežė.

Ar R. sakė, kur jai R. sudavė, neprisimena. Nenori kiÅ¡tis į Å¡eimos gyvenimÄ , nes kartu su jais negyvena. TÄ vakarÄ pas juos triukÅ¡mo negirdėjo. Mergaitė nebuvo iÅ¡sigandusi. Ji tik kalbėjo, kad „dabar tėtei tai bus“. R. buvo labai iÅ¡sigandusi, o mergaitė neatrodė iÅ¡sigandusi, gal kažkiek, bet nesudarė įspÅ«džio, kad iÅ¡sigandusi ( t. 1, b. l. 43 – 44).                          Teisiamojo posėdžio metu R. M. papildė, kad ji bendravo su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja.

Po įvykio apie aptariamÄ Ä¯vykį yra bendravusi su R. M. pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pasakė jam, kad gavo kvietimÄ liudyti. Kai R. atėjo pas jÄ , jai buvo labai bloga, todėl pasakė jai eiti gulti ir pati nuėjau gultis. Rasa m., kad lyg tai spyrė į kojÄ , bet ji nematė.              NukentėjusiÄ ja byloje pripažinta mažametė V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jos vardas V.. Dabar ji gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su tėčiu R.

Nemyli jo, nes jis muÅ¡a mamÄ . Tėtis mamÄ užpuolė miegančiÄ vakare, mama kvietė policijÄ . Miegojo kartu su mama. Pabudo, kai tėtis šėrė su ranka mamai į nosytę, trenkė du kartus. Buvo paėmęs už rankos, ranka buvo raudona, mėlyna. Mušė kambaryje kur jos miegojo. Mamytė rėkė, norėjo paskambinti, tėtis atėmė telefonÄ . Kai tėtį iÅ¡vežė policija, nuėjo pas R. (t. 1, b. l. 38 – 39).             IÅ¡ 2017-01-28 apžiÅ«ros protokolo, matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kambaryje, kur stovi kompiuteris, yra lova, ant jos suversta patalynė. Nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. Kitur įprastinė tvarka (t. 1, b. l. 12-17).             Iš 2017-01-28 asmens apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta R. S., ant jos veido kairiojo skruosto yra paraudimas, nedidelė dėmė ( t. 1, b. l. 45 – 48).             Iš 2017-08-19 apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas 01:37:37, užfiksuotas BPC pranešimu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini):

Girdisi vyriÅ¡kas balsas „va, dabar tai gausi, kurva“ .. Po to kalbasi kitas vyras ir moteris ( kalbantieji vyras – V, moteris – M) :V- 112M- iÅ¡kvieskit policijÄ (duomenys neskelbtini), mane nori užmuÅ¡t (girdisi nesuprantami Å¡auksmai, rėkimas)V- sekundę, adresas ( girdisi žviegimas, rėkimas, tačiau žodžiai nesuprantami)M- (duomenys neskelbtini)... ( žviegia)V- (duomenys neskelbtini) kiek? Kiek (duomenys neskelbtini)? Girdisi vaiko žviegimasV- Ar girdit?M- ( rėkimas, nesuprantami žodžiai) mane nori užmuÅ¡tV- (duomenys neskelbtini) kiek? ( girdisi Å¡aukia, žviegia moteris, girdisi vyriÅ¡kas balsas „nu, tu kurva“, girdisi vaikiÅ¡kas balsas „mama“, žviegia)V- ar girdite?( Girdėti žviegimas, vyriÅ¡kas balsas „šiandien kurva tau bus, vis tiek užmuÅ¡iu“,,, nesuprantami žodžiai, žviegimas) (t. 1, b. l. 61 – 62).             IÅ¡ 2017-06-22 – 07-07 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-119/2017, matyti, kad V.

M. gali suvokti labai konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metų, tačiau jos gebėjimas duoti nuoseklius ir detalius parodymus yra ribotas. V. M. pasakojimas apie bylos įvykius yra fragmentiÅ¡kas, nenuoseklus ir paremtas emociniu įspÅ«džiu – faktinės įvykių aplinkybės yra susiliejusios su motinos, nuo kurios vaikas yra priklausomas, emocijomis ir pozicija įtariamojo atžvilgiu. Å iuo metu (ekspertizės atlikimo) metu, remiantis tik mergaitės pasakojimu, yra sunku sudėlioti nuoseklų ir detalų bylos įvykių kontekstÄ .

Padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkcijÄ painioti su realiais įvykiais, V. M. nenustatyti. V. M. pažintinė, emocinė ir socialinė raida atitinka jos amžių ( sutrikimų nenustatyta) (t. 1, b. l. 99-102).             IÅ¡ 2017-01-28, 02:06 val. asmens blaivumo testo, matyti, kad R. M. nustatytas 1.65 % girtumas ( t. 1, b. l. 110).             Nors kaltinamasis R. M. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teismas, įvertinęs surinktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo kaltė yra įrodyta.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland).Teismas neturi pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusios R. S. parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios apžiÅ«ros protokolas, kuriame iÅ¡ karto po įvykio užfiksuotas ant nukentėjusiosios kairio skruosto paraudimas (t. 1, b. l. 45 – 48), nukentėjusiÄ ja pripažintos nepilnametės V.

M. apklausos protokolas ir filmuota Å¡ios apklausos medžiaga, iÅ¡ kurių matyti, kad V. M. patvirtino nukentėjusiosios R. S. nurodomas aplinkybes, kad ji su dukra miegojo, kai jÄ miegančiÄ užpuolė kaltinamasis bei sudavė jai du kartus į veidÄ , atėmė telefonÄ bei grasino sukiÅ¡ti jį į burnÄ , tempė jÄ suėmęs už riešų, o paskui jos abi su dukra išėjo pas kaimynę ReginÄ (R. M.) (t. 1, b.l. 38-39) iÅ¡ dalies liudytojos R. M. parodymai, kuriuose ji patvirtino R. S. ir V. M. nurodomas aplinkybes, kad jos pabėgo nuo kaltinamojo pas kaimynę R.

M., tai, kad R. S. buvo iÅ¡sigandusi, nurodė buvusi muÅ¡ama. Nukentėjusiųjų R. S. ir V. M. parodymus patvirtina garso įraÅ¡as iÅ¡ bendrojo pagalbos centro ir jo apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad R. S. skambino bendrajam pagalbos centrui nurodydama, kad jÄ grasina užmuÅ¡ti, girdimas vaiko ir moters klyksmas bei R. M. vartojami necenzÅ«riniai žodžiai ir grasinimai nužudyti (t. 1, b. l. 61- 62). Kaltinamasis nurodė, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė bei yra apkalbamas nukentėjusiosios, tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus neturi jokio pagrindo Å¡iam teiginiui pritarti dėl sekančių priežasčių.

Visų pirma nukentėjusioji R. S. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas apeliuoja į tai, kad nukentėjusiosios pozicija nėra nuosekli – dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus, Å¡aukimo momento, tačiau teismas su tokiu teiginiu nesutinka, nes nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos momento davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jai miegant kaltinamasis traukė jÄ iÅ¡ lovos, sudavė jai smÅ«gius į veidÄ , griebė jai už kaklo.

Tai yra esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kurias nukentėjusioji viso proceso metu iÅ¡ esmės parodė vienodai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji taip pat parodė ir neesmines veikos aplinkybes, kurios, beje, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – apie jos telefono atėmimÄ , rėkimÄ , V. M. nubudimÄ , kaltinamojo grasinimÄ sukiÅ¡ti telefonÄ jai į burnÄ , išėjimÄ su dukra pas kaimynę R. M.. Antra, teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo kaltinamasis ir jo gynėjas, nenustatė jokio įtikinamo motyvo R.

S. apkalbėti R. M., nes jau pirmos apklausos metu, iÅ¡ karto po aptariamo įvykio, R. S. nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ bei pageidauja, kad byla bÅ«tų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. PrieÅ¡ingai kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiams, matyti, kad tarp R. S. ir V. M. Å¡eimyniniai santykiai jau buvo seniai (apie 1 metus) nutrÅ«kę, jokių turtinių pretenzijų į kaltinamojo turtÄ R. S. nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia, Å¡ioje byloje ji pareiÅ¡kė tik 500 Eur ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad nėra nustatytas motyvas, kodėl nukentėjusioji vėlai naktį (01.37 val.) bÅ«dama blaivi pabudusi iÅ¡ miegų turėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu bei iÅ¡sigalvoti aplinkybes apie kaltinamojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Pažymėtina, kad pats R. M. pripažįsta jog konfliktas su nukentėjusiÄ ja buvo. Jis visgi konflikto aplinkybes nurodo miglotai bei nenuosekliai – 2017-01-28 apklausos metu neigė tempęs nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ lovos bei nurodė, kad ji iÅ¡lipo pati, kai tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu patvirtino tempęs nukentėjusiÄ jÄ už kojos.

Kaltinamasis pirmosios apklausos metu nurodė stÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ , o ji griÅ«dama galėjo užsigauti veidÄ , kai tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu parodė netyčia stumtelėjęs nukentėjusiÄ jÄ dėl ko ji prisilietė prie spintos kur buvo sukabinti rÅ«bai, galėjo veidÄ užkliudyti stumdamas. Kaltinamasis teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kad konfliktas su nukentėjusiÄ ja prasidėjo dėl to, kad jį erzino jos maigomo telefono mygtukų garsas dėl ko jis pabandė telefonÄ iÅ¡ jos atimti.

Nukentėjusioji paneigė kaltinamojo parodymus nurodydama, kad jokio konflikto su kaltinamuoju nebuvo, o ji su dukra miegojo. Teismas pažymi, kad kaltinamojo iÅ¡kelta versija nepatvirtina jokių aplinkybių įrodančių ar paneigiančių nusikalstamos veikos padarymo faktÄ , o ji iÅ¡ esmės yra skirta tik sukelti abejonėms nukentėjusiosios duodamų parodymų teisingumu, tačiau Å¡i kaltinamojo iÅ¡kelta versija yra neįtikinama ir prieÅ¡taringa. Pažymėtina, kad pirmosios apklausos metu, iÅ¡ karto po įvykio (t. 1, b. l. 134) kaltinamasis nurodė nežinantis dėl ko jis ginčijosi su nukentėjusiÄ ja, kai antrosios apklausos metu 2017-02-01 jau nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiÄ ja kilo jam sėdint prie kompiuterio ir narÅ¡ant internete bei jam liepus nukentėjusiajai padėti telefonÄ (t. 1, b. l. 137 – 139), teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jau nurodė, kad jis liepė nukentėjusiajai padėti telefonÄ ruoÅ¡damasis miegoti, nes jį erzino telefono klavišų spaudimo garsas (t. 2, b. l. 13).

Pažymėtina, kad nukentėjusios R. S. ir V. M. patvirtino, kad jos kaltinamajam pradėjus smurtauti miegojo. Teismas taipogi pažymi, kad kaltinamojo išsakytos abejonės dėl V. M. parodymų patikimumo nėra visiškai pagrįstos, nors sutiktina, kad ji yra įtakojama motinos pasakojimų ir emocijų, kas yra konstatuota teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ( t. 1, b. l. 99 – 102). Tačiau taipogi pažymėtina, kad minimame ekspertizės akte nekonstatuotas V. M. polinkis fantazuoti.

V. M. apklausta vos 4 m. amžiaus, tačiau dalyvaujant psichologui, saugioje jai aplinkoje. Matyti, kad ji apklausiama žaidžia, pasakoja laisvai, į klausimus atsako negalvodama, niekur nemini, kad aplinkybes yra sužinojusi iš mamos. Pažymėtina, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis ir jo atstovas byloje taipogi išsakė abejones, kad ant nukentėjusiosios veido matomas paraudimas galėjo atsirasti ne smūgių pasėkoje, o dėl R. S. organizmo ypatybių nesant fizinio poveikio – jai susijaudinus, sušilus.

Nukentėjusiajai buvo padaryti nežymÅ«s sužalojimai, kurie sveikatos sutrikdymu nekvalifikuotini, tačiau R. S. nurodomas aplinkybes, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat patvirtina iÅ¡ karto po įvykio, policijos pareigÅ«nų apžiÅ«ros metu ant jos skruosto rastas ir užfiksuotas paraudimas.Teismas atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų visetas, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Veikos kvalifikavimo motyvai Byloje pirminis kaltinimas R. M. buvo pareikÅ¡tas pagal BK 140 str. 2 d., tačiau vėliau pakeistas į BK 140 str. 1 d. Teismas įvertindamas byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad R. M. veika pagal BK 140 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai. BK 140 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė už muÅ¡imÄ ar kitokį smurtavimÄ , kurie sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Vienas iÅ¡ lengvesnių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimas.

Byloje R. M. ir yra kaltinamas bÅ«tent smurto panaudojimu, kuris nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Pažymėtina, kad fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmÄ , o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio aukai, tai yra nuo to, kaip auka jaučiasi poveikio metu ir po jo. Baudžiamosios teisės teorijoje vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstama, kad fizinio skausmo sukėlimas apima tik tuos atvejus, kai smurto veiksmai nesukelia kÅ«no sužalojimo, susargdinimo bei kitų padarinių, numatytų kituose BK straipsniuose, ir veika nebuvo padaryta siekiant tokių padarinių.

Fizinio skausmo sukėlimas nepalieka ant nukentėjusiojo kÅ«no pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai. Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto R. S. jautė fizinį skausmÄ , tam pagrindo suteikia sekančios aplinkybės. Visų pirma pati R. S. nuo pirmosios apklausos momento nurodė dėl kaltinamojo suduotų smÅ«gių ir griebimo už gerklės jutusi fizinį skausmÄ . Taigi, nukentėjusioji pati apibÅ«dino savo subjektyvius pojūčius kaltinamojo panaudoto fizinio smurto metu.

Antra, kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, fiziÅ¡kai stiprus vyras, kuriam suduodant smÅ«gius ir kitaip fiziÅ¡kai veikiant nukentėjusiosios kÅ«nÄ Å¡i tikėtina turėjo jausti fizinį skausmÄ . O trečia, tai, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ pagrindžia ir objektyvus byloje esantis įrodymas – nukentėjusiosios apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad po įvykio ant nukentėjusiosios skruosto buvo nustatytas ir apraÅ¡ytas paraudimas. Teismas atsižvelgęs į visumÄ nustatytų aplinkybių sprendžia, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ , kas suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamojo R.

M. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Kaltinimas dalyje dėl V. M. iÅ¡gÄ sdinimo Pateiktame kaltinime R. M. taipogi kaltinamas tuo, kad smurtaudamas prieÅ¡ R. S. iÅ¡gÄ sdino mažametę V. M.. V. M. 2017-02-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos N. I. nutarimu pripažinta nukentėjusiÄ ja.  Vadovaujantis BPK 28 str. 1 d. nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.

Byloje nukentėjusiuoju yra pripažįstamas asmuo, kuris patyrė konkrečios nusikalstamos veikos padarinius pvz. buvo sužalotas, apvogtas, jei tokie kalto asmens veiksmai atitinka BK konkretaus straipsnio sudėtį. Pažymėtina, kad kai žala yra padaryta keliems asmenims, padariniai nėra sumuojami bei kiekvienam asmeniui padaryta žala yra vertinama atskirai. Taipogi konstatuotina, kad nusikalstama veika turi bÅ«ti padaroma tiesiogiai konkrečiam nukentėjusiam ar Å¡is asmuo patiria žalÄ dėl kito asmens mirties.

PrieÅ¡ingas teiginys įgalintų pripažinti nukentėjusiaisiais visus nusikaltimÄ mačiusius ir dėl to iÅ¡sigandusius asmenis.R. M. byloje yra kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., todėl nukentėjusysis byloje yra fizinis asmuo kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas.Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų V. M. bÅ«tų sutrikdyta sveikata ar ji bÅ«tų patyrusi fizinį skausmÄ . BK nėra apraÅ¡yta ir numatyta iÅ¡gÄ sdinimo sudėtis, todėl iÅ¡ kaltinimo kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga yra Å¡alintina aplinkybė, kad R.

M. iÅ¡gÄ sdino nukentėjusiÄ jÄ V. M.. Pažymėtina, kad 2017-11-21 teisiamojo posėdžio metu kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė nurodė, kad aplinkybė dėl V. M. iÅ¡gÄ sdinimo yra nurodyta, kaip Å¡alutinė ir veikos dėl to nėra (t. 2, b. l. 8). Bausmės skyrimo motyvai Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į BK 41 str.

įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o bÅ«tent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .             Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1, 65 promilės girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytÄ girtumo laipsnį, kuris yra vidutinis, į jo veiksmų pobÅ«dį ir elgesio motyvus – pradėjo smurtauti prieÅ¡ miegančiÄ nukentėjusiÄ jÄ be jokios apčiuopiamos priežasties, sprendžia, kad jam nustatytas girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei aptariamÄ aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia.Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ â€“ padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d).

Taip pat atsižvelgiama į Å¡ia veika sukeltas pasekmes, jų pobÅ«dį, pasekmių trukmę – nusikalstama veika sukeltas fizinis skausmas, sunkių padarinių nekilo, į kaltės formÄ â€“ nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, nusiskundimų dėl jo elgesio gyvenamosios vietos seniÅ«nijoje negauta, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis nurodė turintis sveikatos problemų, neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo dirbti vieÅ¡uosius darbus, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, įpareigojant kaltinamÄ jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui bei į tai, kad byloje yra faktų (nukentėjusiųjų parodymai, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimu) apie R. M. žalingÄ alkoholio vartojimÄ , jis įpareigotinas gydytis nuo alkoholizmo. Å is įpareigojimas vykdytinas tik esant kaltinamojo sutikimui. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo Byloje kaltinamojo gynėjas prašė apsvarstyti klausimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Nurodė, kad kaltinamojo smurto veiksmai buvo nepavojingi bei buvo įtakoti pačios nukentėjusiosios. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad ir prieÅ¡ įvykį buvo barnių. R. S. parodė, kad kaltinamasis jai grasino. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konstatuotina, kad iÅ¡ esmės padaryta žala nėra didelė ir nusikaltimas sunkių padarinių nesukėlė, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizacijÄ ir pobÅ«dį – suduoti smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no sritį – galvÄ , nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir motyvus – nakties metu iÅ¡traukė R. S. iÅ¡ lovos, matant jų mažametei dukrai ir be jokios priežasties prieÅ¡ jÄ smurtavo sukeldamas R.

S. fizinį skausmÄ bei iÅ¡gÄ sdindamas mažametę dukterį, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimas buvo pakankamai pavojingas. Kaltinamojo smurtas buvo lydimas grasinimų, dėl įvykio buvo kviesta policija. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad kaltinamojo veika yra mažareikÅ¡mė ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga jÄ atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.).

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.). Byloje nukentėjusioji R. S. pareiÅ¡kė 500 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos.Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove:

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natÅ«rali žmogaus asmenybės bÅ«sena, kuri turi bÅ«ti saugoma arba grÄ Å¾inama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimÄ psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmÄ ir iÅ¡tverti skausmÄ , nusivylimÄ , liÅ«desį.

Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti įgyvendinama siejant neturtinę žalÄ ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Fizinio pobÅ«džio pasekmės – tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio.

Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.  IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajai nusikalstamais kaltininko veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, iÅ¡gÄ stis, ji pažeminta – pakelta vėlyvÄ naktį iÅ¡ miego, prieÅ¡ jÄ panaudotas fizinis skausmas, koneveikta necenzÅ«riniais žodžiais, grasinta su ja susidoroti dėl įvykio buvo kviečiama policija, nukentėjusioji apžiÅ«rima. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio lankėsi pas psichologus, endokrinologÄ , turėjo problemų su Å¡irdimi.Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia.

Nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus dėl ko darytina, kad galės dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiÅ¡kai ir nukentėjusiajai priteistina 500 Eur neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo.R. S. atstovaudama mažametę nukentėjusiÄ jÄ V. M., jos interesais reiÅ¡kia 600 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl nepilnametei V.

M. padarytos neturtinės žalos.Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles. Kaip pasisakyta aukščiau V. M. nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nenukentėjo.Kadangi civilinis ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, todėl nesant prieÅ¡ asmenį padarytos nusikalstamos veikos požymių, civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

Å iuo atveju teismui iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus aplinkybę, kad R. M. iÅ¡gÄ sdino nukentėjusiÄ jÄ V. M. kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ ir perteklinę, tai, plačiÄ ja prasme, gali bÅ«ti prilyginama kaltinamojo iÅ¡teisinimui nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos tiesiogiai žalos nepatyrė bei nesprendžia fakto klausimo – ar nukentėjusioji buvo iÅ¡gÄ sdinta ir ar dėl to patyrė žalos, taip pat ar egzistuoja kaltinamojo civilinės atsakomybės sÄ lygos, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Procesiniai klausimai R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-01-28 02.00 val., iki 2017-01-28 12.30 val. (viena para) ( t. 1, b. l. 147-148), todėl Å¡is laikas vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d. įskaitytinas į jam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.R. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.Daiktai – R. S. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas Nokia saugomas pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus jai grÄ Å¾intinas, o 3 kompaktiniai diskai saugomi pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Proceso išlaidų atlyginimas Byloje susidarė 11,84 Eur proceso išlaidų teismo šaukimams. Kadangi kaltinamajam yra teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis atleistas nuo 50 % bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jo vadovaujantis BPK 103 straipsniu valstybei priteistina 5, 92 Eur proceso (pašto) išlaidų.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 6 d., 308 str., teismas, n u s p r e n d ž i a:           pripažinti R.

M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, įpareigoti R. M. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ar bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje bei esant jo sutikimui gydytis nuo alkoholizmo.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme R.

M. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-01-28 02.00 val., iki 2017-01-28 12.30 val. (viena para), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.             Tenkinti R. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir jai priteisti iÅ¡ R. M. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos.             R. S. atstovaujant mažametę dukrÄ V. M. pareikÅ¡tÄ 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) civilinį ieÅ¡kinį dėl V. M. padarytos neturtinės žalos palikti nenagrinėtÄ paliekant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.             R.

M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Daiktus – R. S. pateiktÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia, saugomÄ pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus jai grÄ Å¾inti, o 3 kompaktinius diskus saugomus pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.             Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti valstybei iÅ¡ R. M. 5, 92 Eur (penkis eurus 92 ct) proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus. Teisėjas                                                                                                                       Ignas Totilas