318519df-77c2-490e-8fd4-1e1ff53e548b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1988-493/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00311-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M.

J. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ir susipažinęs su pateikta medžiaga, n u s t a t ė : M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ jam paskirta subendrinta Å¡eÅ¡erių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 21 d.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam M.

J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis M. J. skundžia VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Skunde nurodo, kad nutartis motyvuojamojoje dalyje pažodžiui sutampa su 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi byloje Nr. T-347-305/2015, o tai reiÅ¡kia, kad teismas priėmė ne individualų aktÄ , o užpildė nutarties Å¡ablonÄ , kas niekaip nesuderinama su nuteistojo konstitucine teise į teisingÄ teismÄ .

Skunde taip pat pažymima, kad nutartis argumentuojama iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio citatomis, taigi teismas vadovavosi nebegaliojančiu senos redakcijos įstatymu. Tuo tarpu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti BVK redakcija numato vienintelį vertinamÄ jį kriterijų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ arba Å¡ios rizikos pokyčio vertinimÄ , o, remiantis BVK 164 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsniu, vienintele vertinančiÄ ja institucija nustatyta Komisija, taigi teismas virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai sprendimÄ netvirtinti Komisijos nutarimo grindė jo asmenybės ir nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimu, o tai laikytina diskriminavimu. Nuteistasis teigia nesuprantantis teismo pavartotos sÄ vokos „nusikalstamos subkultÅ«ros požiÅ«riai“ ir nesutinkantis su teismo argumentais dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neteisingai nurodė, kad M. J. nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir alkoholio bei nepagrįstai vertino, kad jo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė.

Nuteistasis nurodo ir tai, kad absoliučiai neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis negali bÅ«ti taisoma aukÅ¡tesnės instancijos teismo, nes tai prieÅ¡tarautų bendrajam teisės principui, kad neteisėtu pagrindu teisė nesukuriama, todėl skundžiama nutartis privalo bÅ«ti panaikinta. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras atsiliepime į M. J. skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti 2015-09-28 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį.Nuteistojo M.

J. skundas atmestinas.2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iÅ¡ svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Ä®gyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų taikymo tvarkÄ . Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl Å¡ių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia Å¡io įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡dėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo M. J. lygtinio paleidimo klausimas apylinkės teisme turėjo bÅ«ti nagrinėjamas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo M. J. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis M. J. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Å iuo atveju, kai nuteistojo M. J. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė ir netgi artima aukÅ¡tai, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ M. J. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu įgijo profesinę kvalifikacijÄ , atliko gerbÅ«vio darbus, savanoriÅ¡kai dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, lankė psichologo konsultacijas. 2014 m. spalio mėnesį buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir buvo nustatyta, kad M.

J. pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 95 balus pagal „OASys“. Tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Å¡is rezultatas – 92 balai. Taigi per beveik metus laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai. IÅ¡vadai apie ženkliÄ nuteistojo pažangÄ mažinant kriminogeninius veiksnius, įvertinus nuteistojo pastangas (ar veikiau jų nebuvimÄ ) koreguoti savo elgesį tinkama linkme, taip pat nėra pagrindo.Vienas iÅ¡ nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra iÅ¡silavinimo neturėjimas.

Nuteistasis M. J. tėra baigęs 7 klases ir, nors pataisos namuose įgijo dvi specialybes, tačiau toks iÅ¡silavinimas gali bÅ«ti nepakankamas siekiant įgyti legalų pragyvenimo Å¡altinį. Nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę bus įdarbintas, tačiau pataisos namuose įgyti darbinės patirties jis nededa pastangų. Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir nuteistojo pastangos (ar veikiau jų nebuvimas) taipogi verčia abejoti nuteistojo pasiruoÅ¡imu kurti savo gyvenimÄ laisvėje teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, paskatinti M. J. nusikalsti ateityje gali ir kriminalinių kompanionų įtaka bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su nuteistojo vertybinėmis orientacijomis. Å iuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultÅ«ros pažiÅ«rų, reiÅ¡kia, kad nuteistasis Å¡io kriminogeninio veiksnio neÅ¡alina ir nesistengia Å¡alinti, o tai kelia abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nors, kaip minėta, apylinkės teismas, nagrinėdamas M. J. lygtinio paleidimo klausimÄ , turėjo vadovautis naujomis BVK ir BPK nuostatomis, tačiau pats Å¡ių nuostatų nesilaikymas savaime nedaro nutarties neteisėta.

Apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. J., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, yra teisinga ir apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs nuteistojo lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, tokiai iÅ¡vadai pritaria. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį. Nors, kaip teigia M. J., teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, tačiau tai nereiÅ¡kia reikalavimo kiekviename sprendime skirtingai nurodyti argumentus dėl tų pačių aplinkybių.

Apeliantas neteisus, teigdamas, kad teismo kompetencijai nepriskirtas Komisijos nutarimo pagrįstumo tikrinimas, nes teismo pareiga yra patikrinti, ar Komisijos nutarime yra tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sÄ lygos. Tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultÅ«ros pažiÅ«rų, yra konstatuota socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, taigi teismas pagrįstai nurodė Å¡iÄ aplinkybę, kaip apibÅ«dinančiÄ nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo pažiÅ«ras bei – tam tikru aspektu – ir asmenybę.

Skunde nurodydamas, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi teisės kvestionuoti neteisėto apylinkės teismo sprendimo, apeliantas yra neteisus, kadangi aukÅ¡tesniojo teismo pareiga yra iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismasn u t a r ė : Nuteistojo M. J. skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                               Arūnas Paštuolis