2021-03-24 Nr. AB-5831-3-61-3-03629-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-197-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03629-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Meistrovė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Meistrovė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija „Meistrovė“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Meistrovė“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Prevencijos ir saugos departamento korupcijos prevencijos ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. V-K1-1229053 (toliau – ir Ataskaita) ir 2020 m. spalio 5 d. atsakymą Nr. BR6-6837 į skundą (reg. Nr. BR7-109) „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. skundą pakartotinai įvertinant Ataskaitą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė; grąžino pareiškėjui MB „Meistrovė“ 30 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 14 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2017 metais pateiktoms paraiškoms Nr. 19VP-KA-17-1-03935-PR001. Paraiškoje nurodė, kad planuoja vykdyti lengvojo ir sunkiojo autotransporto serviso paslaugų teikimo veiklą. Teikiamos paslaugos apims profesionalias transporto priemonių remonto paslaugas, specializuojantis kėbulų remonto srityje. NMA ir pareiškėjas 2019 m. kovo 6 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (2017 metų kvietimas) paramos sutartį Nr. 19VP-KA-17-1-03935-PR001 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „MB „Meistrovė“ įkūrimas“ Nr. 19VP-KA-17-1-03935-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pareiškėjui 2019 m. kovo 19 d. pagal mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KA-17-1-03935-MP001 buvo išmokėtas 10 970 Eur avansas. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KA-17-1-03935-MP002, kuriuo prašė paramos papildomai įrangai įsigyti, verslo plano parengimui ir konsultacijoms Projekto įgyvendinimo klausimais.

NMA, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 11.8 papunkčiu bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-719 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 58 punktu, 2020 m. gegužės 13 d. atliko mokėjimo prašymo administracinį vizitą, kurio metu buvo tikrinama, ar faktiškai yra įsigytos investicijos, kurios buvo deklaruotos mokėjimo prašyme. Patikrinimo metu trūkumų nenustatyta, todėl patikrinimo rezultatas buvo pripažintas pozityviu. Pareiškėjui 2020 m. gegužės 29 d. buvo išmokėta 10 643 Eur paramos suma.

2020 m. liepos 23 d. – rugpjūčio 5 d. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyrius atliko patikrinimą (Administravimo taisyklių 11.25 p.), kurio rezultatus pateikė Ataskaitoje Nr. V-K1-1229053. Buvo tikrinama, ar teisingai atlikta pirmoji patikra, ar už paramos lėšas įsigytos investicijos naudojamos Projekte numatytai veiklai vykdyti. Ataskaitoje nurodyta, kad patikrinimo rezultatas nepozityvus, nes patikrinimo metu nustatyta, kad Projektas neviešinamas, Projekto įgyvendinimo vietoje nerasta dalies už paramos lėšas įsigytų investicijų.

Pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 22 d. skundu „Dėl patikrinimo rezultatų ataskaitos Nr. V-K1-1229053“ (reg. Nr. BR7-109) kreipėsi į NMA, prašydamas nesivadovauti Ataskaita ir atlikti patikrinimą vykdžiusio NMA vyriausiojo specialisto (tikrintojo) veiklos vertinimą. NMA pareiškėjui atsakė 2020 m. spalio 5 d. raštu Nr. BR6-6837 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, jog išnagrinėjus Ataskaitą nustatyta, kad patikrinimas atliktas tinkamai. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita ir NMA atsakymu (Sprendimu), su skundu kreipėsi į teismą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Ataskaitą, iš kurios turinio matyti, jog joje pateikti patikrinimo metu nustatyti faktiniai duomenys ir, nors Ataskaitoje ir yra nurodyta, kad Patikra atlikta tinkamai, tačiau joje nėra priimtų jokių konkrečių išvadų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, taip pat nėra pateikta jokių nuorodų į teisės aktus, kuriuos pareiškėjas galbūt pažeidė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą, yra išaiškinęs, jog NMA ataskaita tai tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės. Kadangi ataskaitoje pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo teisiškai kvalifikuoti ir įvertinti, pareiškėjas iš ataskaitos negalėjo daryti vienareikšmių išvadų dėl padarytų pažeidimų bei jų vertinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-438/2017). Apie tai, kad NMA Kontrolės departamento patikrų vietoje ataskaita yra tik tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir kurios (ataskaitos), kaip savarankiško individualaus administracinio teisės akto, teisėtumas ir pagrįstumas neturėtų būti vertinamas, taip pat yra išaiškinta ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį Nr. A-1051-492/2020).

Teismas nurodė, kad tarpiniai administracinės procedūros sprendimai paprastai nėra savarankišku ginčo dalyku, o, atsižvelgiant į galutinius administracinės procedūros rezultatus, gali būti skundžiami teismui ir turi būti vertinami, t. y. atliekama jų teisėtumo patikra, sprendžiant dėl materialines teisines pasekmes sukeliančio individualaus administracinio akto, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (šiuo atveju Ataskaita), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą, kuris bus priimtas Ataskaitos pagrindu. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, administracinis teismas galėtų įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. Ataskaitą, jos teisėtumą bei pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 sprendė, kad administracinės bylos dalis dėl Ataskaitos panaikinimo nutrauktina.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti NMA Sprendimą, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. skundas „Dėl patikrinimo rezultatų ataskaitos Nr. V-K1-1229053“ (reg. Nr. BR7-109), kuriuo pareiškėjas nesutiko su NMA 2020 m. liepos 23 d. – 2020 m. rugpjūčio 5 d. atliktos patikros vietoje rezultatais, pateiktais Ataskaitoje Nr. V-K1-1229053, nes, pareiškėjo teigimu, patikrinimas atliktas neobjektyviai bei nesilaikant tvarkos. NMA skundžiamu Sprendimu pareiškėją informavo, kad išnagrinėjus Ataskaitą nenustatyta, jog patikrinimas atliktas netinkamai, o NMA darbuotojas patikrinimą atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Teismas iš Sprendimo turinio sprendė, kad jame NMA nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, pateikti argumentai bei papildomi duomenys nesudaro pagrindo keisti patikros vietoje nustatytų pažeidimų ir Ataskaitoje nurodytų duomenų (faktų), todėl patikros rezultatai lieka galioti (Ataskaita užpildyta tinkamai). Taip pat iš prašomo panaikinti Sprendimo matyti, kad pareiškėjo mokėjimo prašymo vertinimas nėra baigtas, o apie vertinimo rezultatus ir pareiškėjui nustatytus ribojimus (jei tokių bus), pareiškėjas bus informuota nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad skundžiamas NMA Sprendimas, kuriuo buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, laikytinas informacinio-aiškinamojo pobūdžio aktu, tarpinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių ir negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu. Net ir panaikinus Sprendimą, tai pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių padarinių.

Teismas nurodė, kad administraciniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjui materialines teisines pasekmes, būtų galutinis NMA sprendimas, priimtas įvertinus mokėjimo prašymą, atsižvelgiant į Ataskaitoje konstatuotas faktines aplinkybės (jei toks būtų priimtas). Patikros rezultatai, kaip šiuo atveju Ataskaita, nėra savarankiškas administracinis sprendimas, ji yra faktinis pagrindas priimti būsimą sprendimą. Atitinkamai atsakovo atsakymas (Sprendimas), kuriuo buvo paaiškinta dėl atliktos patikros vietoje aplinkybių, atsakant į pareiškėjo prieštaravimus, savaime taip pat jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia ir yra tik informacinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcijos, galiojusios Sprendimo priėmimo metu) taikymo požiūriu, Sprendimas nėra individualus administracinis aktas (VAĮ 2 str. 9 p.), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties) (VAĮ 8 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo ginčijamas Sprendimas taip pat negali būti savarankišku skundo dalyku, o administracinės bylos dalis dėl Sprendimo panaikinimo taip pat nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas reikalavimą įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. skundą, pakartotinai įvertinant Ataskaitą, laikė išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Bylą dėl Sprendimo panaikinimo nutraukus ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, atitinkamai reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat laikytinas nepriskirtinu administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas MB „Meistrovė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Ataskaita jam sukelia neigiamas pasekmes, nes joje fiksuoti konkretūs nustatyti pareiškėjo tariamai padaryti pažeidimai, nurodyta Ataskaitos išvada – „patikra nepozityvi“, taigi dokumente užfiksuotas sprendimas dėl neigiamo patikros rezultato, pripažinta, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino Sutartį. Toks sprendimas sukelia pasekmes – priimamas oficialus dokumentas, kuriame fiksuojami Sutarties vykdymo pažeidimai, jo pagrindu vėliau gali būti priimami kiti, sankcijas dėl šio pažeidimo nustatantys sprendimai, pareiškėjai įtraukiami į rizikingų pareiškėjų sąrašą (dėl to jie yra dažniau tikrinami, atitraukiami nuo tiesioginės veiklos, apkraunami papildoma administracine našta) ir pan. Be to, kaip nurodyta skunde, skundžiama patikra atlikta neteisėtai, ją vykdant padaryta grubių pažeidimų, Ataskaita pasirašyta neįgalioto asmens.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nagrinėjo bylas dėl NMA patikros ataskaitų teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011) ir teismui nekilo abejonių dėl šio dokumento sukeliamų teisinių padarinių NMA pareiškėjams. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl per patikras nustatyti pažeidimai, jeigu nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2128/2012). Neapskundęs Ataskaitos, pareiškėjas gali vėliau prarasti teisę ginčyti patikros metu nustatytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje egzistuoja prieštaravimas, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, susiklosčiusios kaip ginčo atveju – ar neigiamos ataskaitos turėtų būti skundžiamos, ką implikuoja išaiškinimas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, ar visgi toks dokumentas visais atvejais negali būti skundžiamas ir pareiškėjas privalo laukti sankcijos taikymo šios neigiamos ataskaitos (sprendimo apie pažeidimą) pagrindu (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1051-492/2020, 2017 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-397-438/2017. Taip pat skiriasi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, todėl anksčiau priimtais išaiškinimais neturėtų būti remiamasi šioje byloje, nes nutartys, kuriomis remiasi teismas, priimtos nagrinėjant ginčus dėl kompensacinių Europos Sąjungos paramos priemonių, o ne investicinių projektų, kaip šiuo atveju, be to nurodytose bylose skųstų ataskaitų turinys buvo neaiškus, iš jo buvo sunku (ar neįmanoma) nustatyti padarytų pažeidimų. Pareiškėjo atveju, iš Ataskaitos turinio aišku, kokie tariami pareiškėjo pažeidimai nustatyti. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1051-492/2020) teiginys dėl ataskaitos neskundžiamumo nebuvo atskiras išsamaus teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl vertintina, kad jis nutartyje nurodytas kaip argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui. Todėl juo neturėtų būti remiamasi kaip formuojančiu vieningą teismų praktiką.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartimi užkertamas kelias ginčyti neteisėtus NMA atliktus veiksmus – patikras, pareiškėjui neįmanoma apginti savo teisių, tai neatitinka teisinės valstybės principų. Neįvertinta aplinkybė, kad NMA, neteisėtai atlikusi pareiškėjų patikrinimus, neteisėtai surinkusi duomenis apie pareiškėjus, kitus fizinius ir juridinius asmenis gali ir nepriimti jokio kito atskiro (galutinio) sprendimo, todėl pareiškėjas neturėtų galimybės apginti savo pažeistas teises. Neįvertinta ir aplinkybė, kad NMA gali panaikinti savo neteisėtai atlikto patikrinimo vietoje ataskaitą, o neteisėtai surinktus duomenis panaudoti neaiškiais tikslais, pvz. neteisėtai išviešinti. Draudimas apskųsti vieno iš paramos administravimo etapų – patikrinimų vietoje – rezultatą (patikrinimo ataskaitą) neigiamai paveiktų korupcijos prevencijos valdymo mechanizmą. NMA tikrintojams suteikus neproporcingai didelę neapskundžiamo sprendimo galią, išaugtų piktnaudžiavimo įgaliojimais tikimybė. Ataskaita vertintina kaip teisinius padarinius sukeliantis institucijos priimtas sprendimas, kurio teisėtumas, esant ginčui dėl to, privalo būti įvertintas teisme.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atliekant patikrą ir rengiant Ataskaitą buvo padaryta esminių pažeidimų, kurie turi įtakos tiek Ataskaitos teisėtumo vertinimui (taip pat skundžiamų NMA darbuotojo veiksmų teisėtumo vertinimui), tiek Ataskaitos pripažinimui teisines pasekmes sukeliančiu dokumentu. Patikra ir patikros ataskaita negali būti laikoma teisėtais, nes jos metu įmonei atstovavo tokios teisės neturintis asmuo, tačiau NMA šios aplinkybės nepatikrino. NMA darbuotojas galbūt tyčia neinformavo MB „Meistrovė“ direktorės apie atliekamą patikrinimą, tikėdamasis fiksuoti menamus pažeidimus. Toks NMA tikrintojo elgesys neatitinka valstybės tarnautojui keliamų profesionalumo kriterijų, gero administravimo principo. Sprendimas taip pat nepagrįstas, nemotyvuotas, o skundas ištirtas netinkamai. Ataskaitoje buvo fiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai apie neva nepadarytas investicijas, nes patikroje dalyvavęs neįgaliotas asmuo nežinojo kokios priemonės įsigytos už paramos lėšas, todėl jų negalėjo parodyti. Padarytos investicijos buvo užfiksuotos ir patvirtintos vėliau, o įmonė realiai vykdė veiklą. NMA pažeidė objektyvumo, nešališkumo, teisėtumo principus, kuriais reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų. NMA tikrintojas padarė ir kitų pažeidimų – neturėdamas leidimo pateko į privatiems asmenims priklausančią privačią teritoriją, kuri nepriklauso MB „Meistrovė“, pažeisdamas BDAR nuostatas, fiksavo teritorijoje esančius privačius objektus. Pareiškėjas dėl netinkamai atliktos neobjektyvios Ataskaitos pateikė skundą NMA direktoriui, tačiau NMA tik pateikė formalų atsakymą į skundą, kuriame nurodė, kad jokių pažeidimų nenustatė, neužtikrino objektyvaus aplinkybių ištyrimo, pagrįsto atsakymo parengimo.

Atsakovas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NMA nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo rezultatais, pasinaudojo savo teise ir juos apskundė NMA direktoriui. NMA, išnagrinėjusi situaciją pateikė Sprendimą. Nei Ataskaita, kuri yra faktines aplinkybes fiksuojantis dokumentas, nei Sprendimas, kuriame NMA pateikė savo atsakymą dėl patikrinimo rezultatų pagrįstumo pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Tai yra tarpiniai procesiniai dokumentai, siekiant priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjui teisines pasekmes bei pareigas sukeltų būtent NMA priimtas galutinis sprendimas dėl mokėjimo prašymo įvertinimo, todėl minėtais NMA dokumentais pareiškėjui nebuvo nustatyta jokių privalomų įpareigojimų. Tai, kad minėti dokumentai yra tik tarpiniai ir nėra administraciniai aktai, sukeliantys teisines pasekmes patvirtina aiškiai suformuota teismų praktika. Todėl, NMA manymu, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria administracinė byla dėl pagal pareiškėjo MB „Meistrovė“ skundą dėl pareiškėjo atžvilgiu priimtos Projekto patikros Ataskaitos, Sprendimo dėl pareiškėjo skundo NMA ir įpareigojimo NMA atlikti veiksmus nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas byloje ginčijo NMA patikrinimo ataskaitą Nr. V-K1-1229053, NMA 2020 m. spalio 5 d. raštą Nr. BR6-6837 „Dėl atsakymo į skundą“ (Sprendimą) bei kėlė reikalavimą įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. skundą pakartotinai įvertinant Ataskaitą.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 23 d. – rugpjūčio 5 d. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo tikrinama, ar teisingai atlikta pirmoji pareiškėjo patikra, ar už paramos lėšas įsigytos investicijos naudojamos Projekte numatytai veiklai vykdyti. Ataskaitoje nurodyta, kad patikrinimo rezultatas nepozityvus, nes patikrinimo metu nustatyta, kad Projektas neviešinamas, Projekto įgyvendinimo vietoje nerasta dalies už paramos lėšas įsigytų investicijų. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. skunde nesutiko su NMA 2020 m. liepos 23 d. – 2020 m. rugpjūčio 5 d. atliktos patikros vietoje rezultatais, pateiktais Ataskaitoje, nes, pareiškėjo teigimu, patikrinimas atliktas neobjektyviai bei nesilaikant tvarkos. NMA skundžiamu Sprendimu pareiškėją informavo, kad išnagrinėjus Ataskaitą nenustatyta, jog patikrinimas atliktas netinkamai, o NMA darbuotojas patikrinimą atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad patikros vietoje metu užfiksuojamos realios aplinkybės, tačiau nėra priimami jokie administraciniai sprendimai, o patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad remiantis Administravimo taisyklių nuostatomis, NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas bei mokėjimo prašymus administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos (11.25 p.). Nagrinėjamu atveju NMA, atlikusi patikrą, surašė Ataskaitą, kurioje užfiksavo tam tikrus faktinius duomenis, susijusius su pareiškėjo vykdyto projekto įgyvendinimu, tačiau konkretus sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes įgyvendinant projektą, skundžiama Ataskaita nėra priimtas. Pažymėtina, kad patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra faktinis pagrindas priimti tokį sprendimą. Ataskaita Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu nėra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.)), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Sprendimą bei įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. skundą pakartotinai įvertinant Ataskaitą šiuo atveju laikytini išvestiniais reikalavimais iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ataskaitą. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Ataskaitos, kaip tarpinio procedūrinio dokumento Projekto administravimo procese, konstatuotina, kad atitinkamai ir NMA Sprendimas, kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, buvo paaiškinta dėl atliktos patikros vietoje, nenustatyta Ataskaitos rengimo pažeidimų, pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia. Dėl to apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ginčijama Ataskaita bei Sprendimas negali būti savarankišku skundo dalyku ir yra ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytas pagrindas nutraukti bylą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-644/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumo nagrinėjamu klausimu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog teismų precedentais reikia remtis itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-502-415/2020 60 punktą ir šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-403-415/2020 61–63 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 49 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose administracinėse bylose suformuluota praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai atsižvelgiant į aptartas teismų precedento taikymo taisykles. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracine byloje Nr. A438-2128/2012 patikros vietoje ataskaita iš esmės vertinta kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, ginčijant atsakovo NMA priimtą sprendimą dėl sankcijų taikymo. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai aptariamu aspektu atmestini.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Meistrovė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė