3181cb7f-bc3f-4096-b99d-49d2ffc146e8 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1629-512/2015(Proceso Nr. 2-06-3-15368-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 30.6.; 99.5; 116.1; 116.4. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., vertėjaujant D. K., dalyvaujant ieÅ¡kovei T. Å ., jos atstovei S. B., atsakovės atstovui L. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo pabaigti gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , n u s t a t ė: byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal LR Vyriausybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Nurodo, kad Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jo privizituoti negalėjo, kadangi namas buvo avarinės bÅ«klės. 1993-04-01 orderiu buvo suteiktos kitos gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Ginčo bute apsigyveno 1993 m. balandžio mėn., formali nuomos sutartis buvo sudaryta tik 1994-11-15. 1995 m. pradžioje pradėjo tvarkyti dokumentus privatizacijai, kreipėsi su praÅ¡ymu leisti lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamas patalpas. Teigia, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn ginčo patalpas, tačiau dėl nuo ieÅ¡kovės valios nepriklausančių aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl privatizacijos nebuvo priimtas, atsakovės atsakingi asmenys nesuteikė tinkamos informacijos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizacijos galimybių.

Mano, kad yra visos sÄ lygos bÅ«sto privatizavimui ir įgijo teisę privatizuoti iÅ¡ savivaldybės nuomojamas patalpas.Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad butai (duomenys neskelbtini) (įskaitant ieÅ¡kovės nuomotÄ ) buvo privatizuoti 1994-03-10 pagal 1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymÄ . IeÅ¡kovė negalėjo nežinoti apie privatizacijos galimybes ir kaimynų pasiruoÅ¡imÄ butų privatizacijai. IeÅ¡kovė pasinaudojo galimybe pasigerinti Å¡eimos gyvenamas sÄ lygas persikeliant į tuo metu naujos statybos bÅ«stÄ , gaunant ~3,5 karto didesnį plotÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų siekusi ar pradėjusi Buto privatizavimo procedÅ«ras. Mano, kad tuometinių senos statybos ir naujos statybos butų kainų santykiniai skirtumai bei tuometinė lito vertė buvo pagrindinė priežastis, įtakojusi ieÅ¡kovės apsisprendimÄ nepradėti buto privatizacijos procedÅ«ros. Be to, pagal LR butų privatizavimo įstatymo 9 (1) str., už privatizuojamÄ turtÄ buvo galima dalinai atsiskaityti ir investiciniais čekiais. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė siekdama privatizuoti butÄ , investicinių čekių nepanaudojo kitoms reikmėms ir juos iÅ¡saugojo.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į atsakovę su praÅ¡ymu privatizuoti ButÄ pagal LR paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 (11) str. 2 d. t.y. įsigyti butÄ už rinkos kainÄ Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovė reikalavimÄ palaikė, prašė jį tenkinti, ieÅ¡kovės atstovė iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotos kitų asmenų, o ne gyventojų, name gyvenusių iki 1993 m.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo netinkamas objektas privatizavimui, avarinės bÅ«klės, todėl ieÅ¡kovė jo negalėjo privatizuoti. IeÅ¡kovė yra tinkamas subjektas, o ginčo butas yra tinkamas objektas privatizavimui. Kurį laikÄ Å¡eimoje buvo sunkus metas, mirė sÅ«nus, pati ieÅ¡kovė turėjo psichologinių sunkumų, susiklosčiusios nepalankios Å¡eimyninės aplinkybės turėjo įtakos galimybei tvarkyti privatizacijos reikalus, surinkus dokumentus buvo kreiptasi dėl privatizavimo, tačiau atsakyta, kad privatizavimas baigėsi.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje ieškinio nepripažino, palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo motyvus, papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo žinoti apie galimybę privatizuoti butus, įvertinus aplinkybę, kad privatizacijos procesas užtrunka, mano, kad ieškovė orderį naujam butui gavo vėliau nei prasidėjo privatizavimas (duomenys neskelbtini). Privatizavimo procedūra apskritai nebuvo pradėta, byloje nėra duomenų, kad buvo susitarimas tarp šeimos narių dėl privatizavimo, nebuvo kreiptasi dėl privatizavimo, iš viso nieko nebuvo daroma. 2004 m. ieškovė net vengė pasirašyti nuomos sutartį.Ieškinys atmestinas.Iš byloje esančios medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

Namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avarinės bÅ«klės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtas butas 1993-04-01 orderiu Nr.N018529 suteiktas ieÅ¡kovei. 1994-11-15 sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai teisę privatizuoti gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal LR Vyriausybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Teigia, kad atitinka įstatymo reikalavimus ir yra visos sÄ lygos nuomojamo bÅ«sto privatizavimui ir įgijo teisę privatizuoti iÅ¡ atsakovės nuomojamas patalpas. Tuo tarpu atsakovė su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodo, kad ieÅ¡kovė neatliko veiksmų Å¡iai teisei įgyti, nepradėjo buto privatizavimo procedÅ«ros.Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as pagrindų, kuriems esant savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ .

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su iÅ¡imtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje.

J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. .P. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bylos Nr. 3K-3-189/2006, kt.), asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ch. v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB ,,Bendruva“, bylos Nr. 3K-3-663/2006; kt.). Dėl Å¡ios priežasties buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, t. y. siekiant padėti užbaigti asmenims iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos pradėtas procedÅ«ras. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ .

Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuomininkams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A.

G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-254/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-278/2008). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sÄ lygų pagrindu.Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės nuosavybės privatizavimo tvarkÄ , apibrėžė privatizavimo objektÄ ir nustatė, kad tinkamas privatizavimo subjektas yra asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ ir kuris Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti.

Asmuo turi teisę privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , jei yra nustatomos visos tokio privatizavimo sÄ lygos, bÅ«tent: asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tarp asmens ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.). Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iÅ¡keldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įraÅ¡ytų į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto (miestelio) plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .Byloje nėra ginčo dėl to, ar ieÅ¡kovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkamas privatizavimo subjektas.

Byloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovė atliko veiksmus, bÅ«tinus įgyvendinti teisę privatizuoti butÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad 1995 m. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo, pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos valstybinei butų Å«kio eksploatavimo įmonei Nr.9, tačiau pastarÄ jį buvo atsisakyta nagrinėti, tokiu bÅ«du galiojant Butų privatizavimo įstatymui iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas, t.y. buto privatizavimo procedÅ«ros buvo pradėtos, bet nebaigtos dėl nuo ieÅ¡kovės nepriklausančių aplinkybių.Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ , nepateikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų siekusi ar pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«ras.Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 str.

įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).IeÅ¡kovė nurodo, kad įsigaliojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo avarinis.

IeÅ¡kovė pateikė 1995-04-10 Valstybinės butų Å«kio eksploatavimo įmonės Nr. 2 pažymÄ , kuri patvirtina, jog ieÅ¡kovė buvo registruota ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namas avarinis. Butas nurodytu adresu ieÅ¡kovės vardu neprivatizuotas. IeÅ¡kovė nurodo, kad minėto buto ji negalėjo privatizuoti, nes namas buvo avarinės bÅ«klės. Ä®rodymų, kad šį butÄ ieÅ¡kovė siekė privatizuoti, kreipėsi su praÅ¡ymu ir pan., t.y. bÅ«tų bandžiusi įgyvendinti savo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pati ieÅ¡kovė.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡Ä (1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. 21). IeÅ¡kovei 1993-04-01 orderiu Nr. N018529, buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai apsigyveno 1993 m. balandžio mėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos patalpos nuomos sutartis su ieÅ¡kove sudaryta 1994-11-15.

Taigi, ieÅ¡kovei vietoj gyvenamosios patalpos, esančios avarinės bÅ«klės pastate, buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa, kuriÄ ieÅ¡kovė lengvatinėmis sÄ lygomis galėjo įsigyti. Vadinasi ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai gyveno kitoje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo galimybę kreiptis dėl savo subjektinės teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯gyvendinimo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodė, kad 1995 m. ji su praÅ¡ymu leisti lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Klaipėdos valstybinę butų Å«kio eksploatavimo įmonę Nr. 9, tačiau buvo atsisakyta jį priimti, atsakingi darbuotojai nesuteikė tinkamos ir teisingos informacijos dėl ginčo buto privatizavimo galimybių, daugiau dėl privatizavimo ieÅ¡kovė nesikreipė.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti butÄ bÅ«tų buvusi atitinkamai iÅ¡reikÅ¡ta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, byloje nėra duomenų, kad buto privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovės valios. IeÅ¡kovė nepateikė teismui raÅ¡ytinių duomenų, įrodančių, jog nustatyta tvarka kreipėsi dėl nuomojamų patalpų privatizavimo, t.y. nepateiktas pareiÅ¡kimas (praÅ¡ymas) dėl privatizavimo, Å¡eimos narių susitarimas pirkti butÄ (kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais)) ir pan.

Vien 1995-04-10 Valstybinės butų Å«kio eksploatavimo įmonės Nr. 2 pažyma, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymai, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė buto privatizavimo santykiai, juolab, jog liudytojos parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji yra artimais giminystės ryÅ¡iais su ieÅ¡kove susijęs asmuo ir yra suinteresuota bylos baigtimi ieÅ¡kovės naudai. Paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė nesielgė kaip apdairus ir rÅ«pestingas žmogus, buvo pasyvi, nesiaiÅ¡kino priežasčių, nesiekė nustatyta tvarka ginti savo teisių, toliau naudojosi nuomojama gyvenamÄ ja patalpa ir dėl jos privatizavimo daugiau nesikreipė, o teisminės gynybos kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, daugiau nei penkiolikai metų.

Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tÄ teisę, kuri buvo įgyta, remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgyta ieÅ¡kovės subjektinė teisė dabar negali bÅ«ti įgyvendinama pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Netekus galios Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniÅ«nija, Nr. 3K-3-394/2002, LAT 2008-12-15 nutartis c.b. Nr. 3K3-543/2008, LAT 2013 m. balandžio 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-242/2013). Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo ieÅ¡kovei pripažinti teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ lengvatine tvarka Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus, įvertinus Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmetamas.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o įvertinti ar nėra nusikalstamos veikos požymių, sukčiavimo bÅ«du siekiant įgyti didelės vertės turtÄ , t.y.

BK 182 str. CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ padaro iÅ¡vadÄ , kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirÄ jÄ nutartį ir nusiunčia jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas juos apie pažeidimus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs visas aplinkybes, nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK CPK 299 str., 300 str.). Pažymėtina, kad jeigu atsakovė mano, kad ieÅ¡kovė įvykdė nusikalstamÄ veikÄ ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad bÅ«tų atliktas ikiteisminis tyrimas.         Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, todėl ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteisimos. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas      nusprendžia:          ieÅ¡kinį atmesti.         Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

          Teisėjas                                                                      Egidijus Mickevičius