Legislator Case Law & Legislation
3181a7a8-ffd3-4d2a-ab65-60197bfe5f89 AI generated

3181a7a8-ffd3-4d2a-ab65-60197bfe5f89 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 3181a7a8-ffd3-4d2a-ab65-60197bfe5f89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie Å¡alies žemės fondo bÅ«klę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

Legislator headnote

AI generated

3181a7a8-ffd3-4d2a-ab65-60197bfe5f89 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Nutarimo 2.2 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) nurodyta, kad Žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams (toliau – ir žemės reformos žemėtvarkos projektai), kuriuose projektuojami žemės, miÅ¡ko sklypai ir vandens telkiniai, numatomi grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti patikėjimo teise, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, rengimu ir įgyvendinimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-143-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02330-2016-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 15.6; 3.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,nedalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,nedalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ atstovui,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims I.

V., L. S.,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymÄ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“, I.

V. ir L. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ bei įpareigoti atsakovÄ suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. parengtÄ TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) planus ir žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ 2016 m. rugpjūčio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“.PareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atstovas, trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus bei uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ atstovai, tretieji suinteresuoti asmenys I.

V. bei L. S. į teismo posėdį neatvyko, jiems praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 174–175). PareiÅ¡kėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neprieÅ¡taravo dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 161). Atsakovas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 94). Tretieji suinteresuoti asmenys I. V. ir L. S. atsiliepimų nepateikė.PareiÅ¡kėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡yme (b. l. 1–9) nurodė, kad 2016 m. vasario 10 d.

I. V. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui (toliau – ir TelÅ¡ių skyrius) pateikė praÅ¡ymÄ suformuoti namų valdos 0,40 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pagal I. V. su praÅ¡ymu pateiktÄ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , jai nuosavybės teise priklauso: butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Kitas (antras) butas, esantis tame pačiame gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso B. A. B., kuriai be buto nuosavybės teise priklauso ir: pastatas-kiemo rÅ«sys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 37VJ-976-(14.37.2.) „Dėl TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ nuspręsta rengti TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir patvirtintas asmenų, pateikusių praÅ¡ymus perduoti ar suteikti neatlygintinai, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, panaudai perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinius žemės sklypus TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡as. 2016 m. rugpjūčio 18 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius (toliau – ir Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius), parengęs TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus (toliau – ir žemės sklypų planai), kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, pateikė derinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui, nes, be kitų suformuotų žemės sklypų, du suformuoti žemės sklypai (projektinis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijÄ .

Kadangi I. V. priklausančius Å«kinius pastatus skiria kelias, todėl buvo suprojektuoti du žemės sklypai. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. 12.68-Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“ informavo apie tai, kad žemės sklypų planai nederinami. Nederinimo priežastimi nurodyta, kad Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 730) teritorijÄ sudaro istoriÅ¡kai susiformavęs vientisas žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektÅ«ros elementais, sujungtais į teritorinį, funkcinį bei architektÅ«rinį vienetÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų iÅ¡saugojimo principų atstatant nuosavybės teisės, vykdant privatizavimÄ ir žemės reformÄ â€œ, Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija yra neprivatizuotinų teritorijų sÄ raÅ¡e. Dėl Å¡ios priežasties KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius žemės sklypų formavimui parduoti nepritarė ir projektui prilyginamo plano nederino bei pasiÅ«lė pasirinkti kitÄ Å¾emės sklypų valdymo ar disponavimo teisės formÄ . 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius raÅ¡tu Nr. S-2518 „Dėl nederinamo Luokės k. v. prilyginamo plano“ TelÅ¡ių skyrių informavo apie KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atsisakymÄ suderinti žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų planus. TelÅ¡ių skyriaus specialistui telefonu bendraujant su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus specialistu ir paaiÅ¡kinus, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 15 d.

įstatymu Nr. XI-1934 „Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas“ pakeitė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktÄ , nustatant, kad neprivatizuojama žemė, jeigu ji yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, ir kad Å¡i įstatymo nuostata leidžia privatizuoti buvusių dvarų sodybų teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus specialistas patarė pakartotinai teikti derinti žemėtvarkos projektui prilyginamÄ planÄ .

TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu Nr. 37SD-2907-(14.37.7.) „Dėl nederinamo Luokės k. v. prilyginamo plano“ valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui pasiÅ«lė pakartotinai teikti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui derinti žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2016 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai kreipėsi į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrių dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų planų derinimo, tačiau KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ dar kartÄ atsisakė derinti žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus.

Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“ (toliau – ir UAB „Žemaitijos projektai“) 2016 m. rugsėjo 12 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui pateikė derinti parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ir sklypo planÄ . Žemės sklypas yra suformuotas 2009 metais A. R. individualios įmonės parengtu TelÅ¡ių rajono savivaldybės Luokės seniÅ«nijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VI papildymu, kurį TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas patvirtino 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. Pl.Ž-1035 „Dėl TelÅ¡ių rajono savivaldybės Luokės seniÅ«nijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VI papildymo“ (toliau – ir Projekto VI papildymas). Pastebėtina, kad Projekto VI papildymÄ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius be pastabų suderino 2009 m. gruodžio 5 d. Projekto VI papildymu žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) buvo suformuotas pagal L. S. 2007 m. kovo 23 d. praÅ¡ymÄ suformuoti namų valdos sklypÄ prie nuosavybės teise valdomų pastatų.

L. S. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini). KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ atsisakė derinti UAB „Žemaitijos projektai“ pateiktus dokumentus. 2016 m. spalio 10 d. raÅ¡tu Nr. ŽP-3 „Dėl KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parengtÄ planÄ â€œ UAB „Žemaitijos projektai“ kreipėsi į TelÅ¡ių skyrių ir prašė inicijuoti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. administracinio sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-647 panaikinimÄ teismine tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė du administracinius sprendimus Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir Nr. (12.68-Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“, kurie yra vienodo turinio, tik nurodyti skirtingi žemės sklypų projektiniai numeriai ir adresai. Abiejuose atsisakymuose derinti prilyginamuosius planus (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ â€“ suformuoto žemės sklypo planÄ (duomenys neskelbtini) KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius pateikė kelis vienas kitam prieÅ¡taraujančius ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamus argumentus.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateikta žemėtvarkos projekto sÄ voka – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame iÅ¡dėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. IÅ¡ Å¡ios sÄ vokos turinio galima spręsti, kad žemėtvarkos projektas, kaip žemėtvarkos planavimo dokumentas, rengiamas tik kaimo vietovių žemės naudojimo ir kitų tvarkymo priemonių iÅ¡dėstymui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

Nutarimo 2.2 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) nurodyta, kad Žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams (toliau – ir žemės reformos žemėtvarkos projektai), kuriuose projektuojami žemės, miÅ¡ko sklypai ir vandens telkiniai, numatomi grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti patikėjimo teise, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, rengimu ir įgyvendinimu.

ApraÅ¡o 18.2 papunktyje nurodyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami, be kitų nurodytų institucijų, su KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos. Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerija 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikÄ (toliau – Metodika). Minėto įsakymo 2 punktu nustatyta, kad Å¡iuo įsakymu patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika privalo vadovautis žemės reformÄ vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, rengiantys Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardyti asmenys rengdami dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grÄ Å¾inant natÅ«ra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant, nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius.

Metodikos 10 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant, be kitos nurodytos medžiagos, KultÅ«ros paveldo registro duomenis apie kultÅ«ros paveldo objektus, kultÅ«ros paveldo vietoves, jų teritorijas ir apsaugos zonas. Pagal Metodikos 27 punkto nuostatas, projekto autoriui pateikus reikalaujamus dokumentus, teritorinio skyriaus vadovas priima sprendimÄ dėl žemėtvarkos projekto arba projektui prilyginamo plano rengimo. Sprendimas rengti projektui prilyginamÄ planÄ priimamas tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pateikta iki 10 pretendentų praÅ¡ymų.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad sprendimo priėmimui dėl projektui prilyginamo plano rengimo įtakos turi tik vienas kriterijus – praÅ¡ymus pateikusių pretendentų skaičius. Jeigu pretendentų yra daugiau kaip 10 – rengiamas žemėtvarkos projektas. Jeigu iki 10 – rengiamas projektui prilyginamas planas. Visi kiti reikalavimai, Metodikoje nustatyti žemėtvarkos projektų rengimui, taikomi ir rengiant projektui prilyginamÄ planÄ . Teisės aktai nenumato ir neįpareigoja vienu metu formuoti namų valdos žemės sklypus prie visų gyvenamųjų namų, todėl nesuprantamas ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atsisakymo derinti argumentas – „Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų bÅ«ti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų.

Kol tai neatlikta, atskirų, žemės sklypų planų bei žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų nederiname“. Projektui prilyginamo plano derinimo procedÅ«ra yra detalizuota ir Metodikos 129 punkte, kuriame nurodyta, kad Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretendentų susirinkimo pabaigos, o jei buvo tikslinamas projektui prilyginamas planas ir su jo rengimu susiję kiti dokumentai, tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡ių dokumentų patikslinimo, suderina projektui prilyginamÄ planÄ ir grÄ Å¾ina jį projekto autoriui, kuris šį projektui prilyginamÄ planÄ teikia derinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o 18 punkte nurodytoms institucijoms, kurios projektui prilyginamÄ planÄ suderina arba atsisako derinti Å¡ios Metodikos 85 punkte nustatyta tvarka.

Kartu su projektui prilyginamu planu Å¡ioms institucijoms teikiamas pretendentų susirinkimo protokolas. Pastebėtina, kad visa nurodyta medžiaga, taip pat ir pretendentų susirinkimo protokolas, buvo pateikta derinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui. IÅ¡ pateiktos derinti medžiagos matyti, kad projektui prilyginamojo plano rengime dalyvavo iÅ¡ viso tik 10 pretendentų ir Å¡is faktorius buvo teisinis pagrindas rengti ne žemėtvarkos projektÄ , o jam prilyginamÄ planÄ .

Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali bÅ«ti parduodami tik namų valdų, asmeninio Å«kio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnį, saugomų vietovių žemė, kurioje Å«kinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam Å«kiniam naudojimui, o valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytomis žemės specialiosiomis naudojimo sÄ lygomis, žemės servitutais ir Å«kinės veiklos apribojimais.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje numatyti 9 atvejai, kada valstybinė žemė neprivatizuojama. Vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų atvejų – jeigu žemė yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, numatęs valstybinės žemės privatizavimo draudimo atvejus, numatė vienÄ iÅ¡imtį – privatizuojama žemė yra prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Å ia nuostata įstatymų leidėjas sudarė sÄ lygas realizuoti to paties įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintÄ Å¾emės reformos tikslÄ â€“ įgyvendinti socialinį teisingumÄ privatizuojant valstybinę žemę. LR Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimÄ Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų iÅ¡saugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimÄ ir žemės reformÄ â€œ, kuriuo patvirtintas Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijų sÄ raÅ¡as.

Ä® šį sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta ir buvusio Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija, užimanti 76,1 ha. Minėto nutarimo 1.1 papunktyje pažymėta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaimo vietovėse apie buvusių dvarų sodybas suformuojamos žemėnaudos, kurios pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus gali bÅ«ti grÄ Å¾inamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems Å¡ias sodybas. Taigi nutarimas pabrėžia, jog žemės grÄ Å¾inimÄ , pardavimÄ ir naudojimÄ aplink buvusių dvarų sodybas nustato LR įstatymai.

PareiÅ¡kėjas nurodė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-864-280/2014, kurioje buvo nagrinėjamas panaÅ¡us ginčas. Pagal Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡Ä , konservacinės paskirties žemė pagal naudojimo bÅ«dus skirstoma į gamtinių rezervatų žemę ir KultÅ«ros paveldo žemės sklypus. Tai saugomiems kultÅ«ros paveldo objektams ar vietovėms skirti žemės sklypai, kuriems nustatomos Å¡ių sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sÄ lygos.

Kaip minėta, suformuotiems žemės sklypams, patenkantiems į Biržuvėnų dvaro teritorijÄ , yra nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos ir konservacinė žemės paskirtis nėra kliÅ«tis jÄ privatizuoti kaip namų valdos žemės sklypus. PareiÅ¡kėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos papildomame paaiÅ¡kinime (b. l. 154–161) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-600 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatus (toliau – Nuostatai), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityse.

Savininko (valstybės) perduotas ir Nacionalinės žemės tarnybos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui, o Nacionalinė žemės tarnyba šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtiniai) yra, be kitų subjektų: savivaldybių, Turto banko, Valstybės žemės fondo, yra ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį, valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui; Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.

SprendimÄ parduoti valstybinės žemės sklypÄ priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės reformÄ Ä¯gyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Sprendimus grÄ Å¾inti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnį, kuris reglamentuoja žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, žemės savininkai, valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytÄ Å¾alÄ . Å iose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnį, vykdydama valstybinės žemės administravimÄ Nacionalinė žemės tarnyba:

1) įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų bÅ«klės ir žemės naudojimo sÄ lygų pakeitimu, derinimÄ su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

5) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

6) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

7) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiÅ«rÄ ;

8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

9) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės reformos sferoje susiklostančių administracinių teisinių santykių subjektas, turintis pareigas ir teises. Tais atvejais, kai valstybinės žemės administravimo teisinių santykių vienas iÅ¡ subjektų KultÅ«ros paveldo departamento teritorinis skyrius nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, Nacionalinei žemės tarnybai galiojantys administracinės ir civilinės teisės aktai suteikia teisę ir galimybę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, siekiant, kad teisę pažeidusiam administracinio teisinio santykio subjektui bÅ«tų taikomos prievartos priemonės. Papildomai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011.

Pastebėtina, kad pagal Žemės įstatymo 12 straipsnį, bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iÅ¡ valstybės ar valstybei įsigijus iÅ¡ savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , atkÅ«rus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Å iais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypÄ Ä¯gyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam Å¡io ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Pagal Žemės įstatymo 20 straipsnį, bendroji dalinė savivaldybių ir valstybės arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iÅ¡ savivaldybės, taip pat savivaldybei įsigijus iÅ¡ valstybės arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Å iais atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypÄ Ä¯gyvendina savivaldybės taryba. Žemės įstatymo 12 ir 20 straipsnių turinio analizė leidžia teigti, kad juose (straipsniuose) numatyti bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai nėra bÅ«dingi Å¡ios nagrinėjamos bylos situacijai, todėl negali bÅ«ti taikomi kaip pagrindas problemos sprendimui. Apibendrinant teigtina, kad tretieji asmenys – I. V., gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turinčios gyvenamuosius pastatus (jų dalis), esančius Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktÄ , turi teisę privatizuoti žemę, esančiÄ prie pastatų.

Todėl pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visi atlikti darbai formuojant žemės sklypus jų privatizavimui yra teisėti ir pagrįsti, neprieštaraujantys galiojantiems teisės aktams. Atsakovo veiksmai dėl žemės sklypo projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederinimo yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini.Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius atsiliepime (b. l. 90–95) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir teismo prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad svarbus ne tik privatus interesas, bet ir vieÅ¡asis interesas, kuris pasireiÅ¡kia siekiu iÅ¡saugoti kultÅ«ros paveldÄ . Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAÄ®) 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamus tikslus iÅ¡saugoti Lietuvos nekilnojamÄ jį kultÅ«ros paveldÄ ir perduoti jį ateities kartoms, sudaryti sÄ lygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡asis interesas iÅ¡saugoti valstybės saugomas nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡kiai apibrėžtas.

TelÅ¡ių skyrius atlieka kultÅ«ros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas pagal savo kompetencijÄ ir informuoja, kad pareiÅ¡kėjo pateiktame skunde minimi formuojami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 730, senasis kodas G236K) teritorijÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-27 nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ patvirtinti nuostatai reglamentuoja dvarų ir palivarkų sodybų, esančių KultÅ«ros vertybių registre, apsaugÄ .

IstoriÅ¡kai susiformavęs ir iÅ¡likęs vientisas dvaro, palivarko sodybos sklypas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais saugomas kaip viena iÅ¡ kraÅ¡tovaizdžio, architektÅ«ros, meno bei istorijos vertybių. Biržuvėnų dvaro sodybÄ sudaro istoriÅ¡kai susiformavęs vientisas žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektÅ«ros elementais, sujungtais į teritorinį, funkcinį bei architektÅ«rinį vienetÄ ir toks jis yra saugomas.

Biržuvėnų dvaro sodyba 2005-04-29 LR kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma, nustatytas saugojimo tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 paskelbta kultūros paminklu. Konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai (NKPAĮ 11 str. 5 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 28 straipsnio nuostatomis konservacinės paskirties žemei priskiriami valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ skirstomi į gamtinių rezervatų žemės sklypus ir į kultÅ«ros paveldo objektų žemės sklypus. Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarkÄ ir apsaugÄ reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai. Konservacinė pagrindinė tikslinė paskirtis žemės sklypams turėtų bÅ«ti nustatoma, kai visÄ suformuojamÄ Å¾emės sklypÄ sudaro gamtos, istorijos, architektÅ«ros ir kultÅ«ros paminklų teritorija.

Biržuvėnų dvaro sodybai yra parengtas ir 2010-04-19 LR kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-233 patvirtintas Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialusis planas. Minėtame specialiajame plane pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei teritorija aplink juos yra tausojamojo naudojimo saugojimo režimo zonoje. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultÅ«ros paveldo objektams, kuriems iÅ¡saugoti tikslinga parinkti tokį naudojimo bÅ«dÄ ir pritaikymÄ , kad mažiausiai bÅ«tų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas bÅ«tų suinteresuotas jį prižiÅ«rėti (NKPAÄ® 13 str. 4 d.). 1992-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (XIX „Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zona“) numatytos suformuotų ginčo sklypų dokumentuose negali atstoti konservacinės pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypams.

Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (ŽĮ 2 str. 16 d.). Telšių skyrius skundžiamuose 2016-09-21 administraciniuose sprendimuose Nr. (12.68.-Te)2Te-647 ir Nr. (12.68.-Te)2Te-648) tinkamai nurodė, kad formuojamiems žemės sklypams Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje turėtų būti konservacinė žemės paskirtis.

Tiek ŽĮ 28 straipsnio, tiek NKPAÄ® 11 straipsnio nuostatos dera. TelÅ¡ių skyrius laikydamasis ŽRÄ® iÅ¡ esmės sutinka ir neprieÅ¡tarauja, kad žemės sklypai bÅ«tų formuojami prie gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, tarp jų ir adresu (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija 2016-09-13 raÅ¡tu Nr. R7-1762 „Dėl Biržuvėnų dvaro sodybos specialiojo plano“ kreipėsi į KultÅ«ros paveldo departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas), praÅ¡ydama pakoreguoti Biržuvėnų dvaro sodybos specialųjį planÄ .

Šio prašymo motyvus nurodė, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet privatūs asmenys, gyvenantys dvaro sodybos teritorijoje, kuri yra vientisa ir nedaloma, siekia įsiteisinti namų valdos sklypus; ši situacija gali trukdyti Telšių rajono savivaldybės planuojamiems vykdyti teritorijos tvarkymo darbams. Telšių rajono savivaldybės administracijai 2016-10-21 Departamentas raštu Nr. (9.36.)2-2395 atsakė, kad teisės aktuose nenumatyta žemės sklypus formuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais (toliau – Specialieji planai).

Susipažinę su raÅ¡te iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, prašė pateikti atitinkamus projektinius pasiÅ«lymus su suformuotomis žemės sklypo dalimis prie gyvenamųjų pastatų, kuriuos apsvarstę spręs dėl kultÅ«ros ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. Ä®V-233 patvirtinto Biržuvėnų dvaro sodybos Specialiojo plano keitimo tikslingumo. IÅ¡ to matyti, kad TelÅ¡ių rajono savivaldybės planuose yra numatyta kompleksiÅ¡kai tvarkyti Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijÄ . Vien tik privatÅ«s, o ne bendrosios dalinės savivaldybių ir kitų asmenų nuosavybės, sklypai tam turėtų neigiamų pasekmių (pvz.

įsisavinant Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšas). TelÅ¡ių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso apie 12 Biržuvėnų dvaro sodybos pastatų. Turimais duomenimis, TelÅ¡ių rajono savivaldybė inicijuos Biržuvėnų dvaro sodybos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . Todėl žemės sklypų planų, adresu (duomenys neskelbtini), TelÅ¡ių skyriaus nederinimo motyvai skundžiamuose administraciniuose aktuose: „formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų bei priklausinių reikėtų vadovaujantis ŽĮ 20 str.

Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu, bendrosios nuosavybės teisė ir Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų“ – yra ne kas kita, kaip viešojo intereso gynimas. Telšių skyrius ginčijamame akte įvardijęs:

„žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas“ – omenyje turėjo ne žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuris rengiamas vadovaujantis ŽRÄ® ir apie kurį pareiÅ¡kėjas dėsto praÅ¡yme. TelÅ¡ių skyrius siÅ«lė UAB „Žemaitijos projektai“ ir VÄ® Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus palaukti, kol bus parengtas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Tokiu projektu bÅ«tų kompleksiÅ¡kai iÅ¡spręstas Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijos atidalijimas, padalijimas, sujungimas ar perdalijimas.

Tai turėtų reikšmės tolimesniems Biržuvėnų dvaro sodybos, vieno iš reikšmingiausių, gausiai lankomo kompleksinio kultūros paveldo objekto, pritaikymui visuomenės poreikiams bei tvarkymo darbams. Atkreiptinas dėmesys dėl suformuotų dviejų žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, ŽRĮ 13 straipsnio 4 dalies nuostatos teigia, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Å i nuostata aiÅ¡kiai nurodo, kad turėtų bÅ«ti suformuotas vienas žemės sklypas prie visų namų valdos statinių. Kelias, kuris minimas pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme, yra tik įvažiavimas į namų valdos teritorijÄ ir juo naudojasi bendrasavininkiai. Be to, jeigu bÅ«tų rengiamas Projektas, tai pagal Taisyklių 44 punktÄ prie statinio (iÅ¡skyrus atvejį, nurodytÄ Taisyklių 43 punkte) gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Todėl Telšių skyrius nesutinka su dviejų žemės sklypų formavimu prie vienos namų valdos.Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius atsiliepime (b. l. 133–137) nurodė, kad Valstybės žemės fondas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. 37VÄ®-976-(14.37.2.) „Dėl TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“, 2016 m. rugpjūčio 2 d. parengė TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ , prilyginamÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – Prilyginamasis planas).

Prilyginamajame plane numatyti žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo apribojimai ir Å¡ios žemės naudojimo specialiosios sÄ lygos, pagal Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“: Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – XIX; PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonos – XXIX;

Nacionaliniai ir regioniniai parkai – XXXIV; KraÅ¡tovaizdžio draustiniai – XXXV (toliau – specialiosios sÄ lygos). Atsižvelgdamas į numatytas specialiÄ sias sÄ lygas ir vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, 18.4 papunkčiu, Valstybės žemės fondas 2016 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu Nr. S-2460 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų suderinimo“ kreipėsi į KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrių (toliau – KultÅ«ros paveldo departamentas) su praÅ¡ymu suderinti PrilyginamÄ jį planÄ .

KultÅ«ros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68-Te)2Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“ atsisakė derinti Valstybės žemės fondo parengtÄ PrilyginamÄ jį planÄ , motyvuojant nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256, Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija yra neprivatizuotinų teritorijų sÄ raÅ¡e, bei pasiÅ«lė pasirinkti kitÄ Å¾emės sklypų valdymo ar disponavimo teisės formÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934 „Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas“ pakeitė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 4 punktÄ , nustatant, kad neprivatizuojama žemė, jeigu ji yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, Valstybės žemės fondas pakartotinai 2016 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tu Nr. S-2679 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų suderinimo“ kreipėsi į KultÅ«ros paveldo departamentÄ su praÅ¡ymu suderinti PrilyginamÄ jį planÄ , tačiau KultÅ«ros paveldo departamentas 2016 m. rugsėjo 21 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ (toliau – administracinis sprendimas) vėl atsisakė suderinti planÄ .

Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, I. V. nuosavybės teise priklauso Å¡ie pastatai: butas/patalpa-butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, pastebėtina, kad Prilyginamajame plane suformuoti žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra prie I. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei kitų namų valdos statinių. Atkreipė dėmesį, kad Valstybės žemės fondas PrilyginamÄ jį planÄ parengė atsižvelgdamas į teisės normų hierarchijos ir chronologinę taisykles. Pažymėtina, kad teisės normų kolizijos tarp skirtingos teisinės galios teisės aktų, sprendžiamos vadovaujantis hierarchijos taisykle, pagal kuriÄ aukÅ¡tesnės galios teisės aktas (įstatymas) turi pirmenybę prieÅ¡ žemesnės galios teisės aktÄ (nutarimÄ ).

Tai reiÅ¡kia, kad Žemės reformos įstatymas yra virÅ¡esnis už NutarimÄ . Chronologinė taisyklė reikalauja esant teisės normų kolizijai, teisės normas aiÅ¡kinti ir taikyti sistemiÅ¡kai, t. y. vėlesnės teisės normos turi pirmenybę prieÅ¡ ankstesnes teisės normas. Pažymėtina, kad Nutarimas priimtas 1992 m. balandžio 7 d., o Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934. Atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, informavo, kad palaiko Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“ atsiliepime (b. l. 141–143) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu sutinka, jį palaiko ir teismo praÅ¡o jį tenkinti, nes atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus veiksmai dėl parengto žemės sklypo, esančio TelÅ¡ių r. sav.

Luokės sen. Biržuvėnų kaime, kadastro duomenų bylos nederinimo yra neteisėti, nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio (neprivatizuojama žemė) nuostatoms. Atsakovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus veiksmai dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederinimo pažeidžia galiojančius norminius teisės aktus ir asmenų konstitucinę teisę į nuosavybę. Bendrovė „Žemaitijos projektai“ pareiÅ¡kėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui pateikė derinti parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , dėl kurios patikrinimo 2016 m. spalio 5 d. pareiÅ¡kėjo atstovas vyr. specialistas D.

M. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ Nr. 37KAM-93798. Å iame akte nurodė vienintelį trÅ«kumÄ â€“ žemės sklypo kadastro duomenų byla nesuderinta su institucija, atsakinga už saugomÄ teritorijÄ (kultÅ«ros vertybių teritorija). Bendrovė „Žemaitijos projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ derinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui buvo pateikusi, kaip ir numatyta kadastrinių matavimų duomenų bylų rengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, per sistemÄ Å½PDRIS (Žemėtvarkos projektavimo dokumentų registravimo informacinė sistema), tačiau atsakovas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016-09-21 sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ atsisakė derinti žemės sklypo planÄ , kuris buvo derinti pateiktas kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Atsisakymo derinti motyvai yra neaiÅ¡kÅ«s ir nesuprantami. Sprendimo nederinti įžanginėje dalyje KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius priminė, kas yra Biržuvėnų dvaro sodyba, paaiÅ¡kino apie konservacinės žemės paskirtį ir nurodė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, pagal kurį dvarų teritorijose galima privatizuoti tik žemę, esančiÄ prie gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Tai reiÅ¡kia, kad KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui yra žinoma Å¡i įstatymo nuostata, tačiau neaiÅ¡ku kodėl, tai žinodami, atsisakė derinti kadastro duomenų bylÄ su žemės sklypo planu.

Sprendimo baigiamojoje dalyje pasiÅ«lė problemÄ spręsti bendrosios dalinės savivaldybių ir kitų asmenų nuosavybės teise. Vien KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016-09-21 sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ turinys patį sprendimÄ daro nelogiÅ¡ku ir neatitinkančiu administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kad to pakaktų jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, nekalbant apie jo prieÅ¡taravimÄ Å½emės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatoms.

Su L. S. bendrovė „Žemaitijos projektai“ sutartį Nr. ŽP-31 dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo sudariusi dar 2009 m. lapkričio 19 d., tačiau dėl užsakovės laikino iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos sutartis nebuvo įvykdyta, nors 2009-12-17 buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. 2009 metais dar nebuvo pakeistas ir Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis, nustatantis iÅ¡imtį dėl dvarų sodybų teritorijų privatizavimo. Kadangi L. S. žemės sklypÄ prie namų valdos (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pirkusi iÅ¡ valstybės kaip valstybinį kitos paskirties žemės sklypÄ , apie KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016-09-21 sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ 2016-10-10 raÅ¡tu Nr. ŽP-3 informavo valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyrių.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti.PareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymas tenkintinas.PareiÅ¡kėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengėjas (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 3 dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2010 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 3D-600, 1, 6.1, 6.2, 6.3, 6.6, 7.7, 7.9, 7.27 punktai) ginčija KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“, ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“, kuriuo atsisakyta suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtÄ TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); bei projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrių suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. parengtus TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) planus ir žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ 2016 m. rugpjūčio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“.Bylos medžiaga nustatyta, jog L.

S. 2007 m. kovo 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ suformuoti namų valdos sklypÄ prie nuosavybės teise valdomų pastatų. L. S. nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 66–67). Žemės sklypas L. S. suformuotas TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. P1.Ž-1035 „Dėl TelÅ¡ių rajono savivaldybės Luokės seniÅ«nijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VI papildymo patvirtinimo“ (b. l. 70–82). Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui patikrinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ (b. l. 58).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. spalio 5 d. raÅ¡tu Nr. 37SD-3168-(14.37.104.) informavo UAB „Žemaitijos projektai“, kad pateiktose žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylose patikrinimo metu nustatyti trÅ«kumai (žemės sklypas nesuderintas su institucija, kuri atsakinga už saugomÄ teritorijÄ ) (b. l. 54–55). UAB „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 12 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ir sklypo planÄ (b. l. 53).

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ atsisakė suderinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ (b. l. 56–57).Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. I. V. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suformuoti namų valdos 0,40 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų (b. l. 10).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 19–21) I. V. nuosavybės teise priklauso: butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. 37VÄ®-976-(14.37.2.) „Dėl TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ nuspręsta rengti TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir patvirtintas asmenų, pateikusių praÅ¡ymus parduoti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti valstybinius žemės sklypus TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡as (b. l. 27–28, 33, 34).

I. V. buvo suprojektuoti du žemės sklypai (b. l. 40, 42, 44), kadangi I. V. priklausančius ūkinius pastatus skiria kelias. 2016 m. rugpjūčio 18 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, parengęs Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, pateikė minėtus planus derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui, tačiau Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. (12.68-Te)2Te-605 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės planų ir suprojektuotų sklypų“ informavo apie tai, kad žemės sklypų planai nederinami (b. l. 46).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 37SD-2907-(14.37.7.) „Dėl nederinamo Luokės k. v. prilyginamo plano“ valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui pasiūlė pakartotinai teikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriui derinti žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus (b. l. 47). Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius pakartotinai su 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymu Nr. S-2679 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrių su prašymu suderinti Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (b. l. 48).

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ dar kartÄ atsisakė suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtÄ TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); bei projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (b. l. 50–51).IÅ¡ ginčijamų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ turinio matyti, jog atsakovas žemės sklypo plano projekto ir kadastro duomenų bylos nederina dėl teritorijos statuso, t. y. planuojama teritorija patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijÄ , žemės sklypams turi bÅ«ti nustatyta konservacinė paskirtis.

Skundžiamuose sprendimuose taip pat nurodyta, kad formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų bei priklausinių reikėtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 20 straipsniu „Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu „Bendrosios nuosavybės teisė“. Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų.

Kol tai neatlikta, atskirų žemės sklypų planai bei žemėtvarkos projektui prilyginamieji planai nederinami.Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyrius yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjui ginčijant Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimus Nr. (12.68.-Te)2Te-647 ir Nr. (12.68.-Te)2Te-648, kurie laikytini administraciniais aktais, šie sprendimai visų pirma turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus.

Bendro pobÅ«džio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina individualiam administraciniam aktui keliamÄ motyvuotumo reikalavimÄ . Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Tai reiÅ¡kia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo bÅ«ti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų iÅ¡saugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimÄ ir žemės reformÄ â€œ patvirtino neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų sÄ raÅ¡Ä ir neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijų sÄ raÅ¡Ä .

Ä® neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijos sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija, esanti TelÅ¡ių r., Luokės sen., Biržuvėnų k., 76,1 ha. Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 730, senasis kodas G236K) Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 pripažinta valstybės saugoma, nustatytas saugojimo tikslas – saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti vieÅ¡ajai pagarbai.

Biržuvėnų dvaro sodyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 155 paskelbta kultÅ«ros paminklu. L. S. projektuojamas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir I. V. projektuojami žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); bei projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijÄ , tai yra Å¡ie žemės sklypai yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijoje.Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultÅ«ros paminklų iÅ¡saugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimÄ ir žemės reformÄ â€œ ir įtvirtina neprivatizuotinų istorijos ir kultÅ«ros paminklų ir jų teritorijų sÄ raÅ¡us, tačiau žemės grÄ Å¾inimo, pardavimo, nuomos klausimais nukreipia į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nutarimo negalima laikyti besÄ lygiÅ¡kai draudžiančiu privatizuoti žemę aplink buvusių dvarų sodybas, kadangi įstatymas, į kurį nutarimas nukreipia, yra aukÅ¡tesnės galios teisės aktas.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose įtvirtintas draudimas privatizuoti valstybinę žemę, esančiÄ miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ). Viena vertus, tokio draudimo tikslas – užtikrinti veiksmingÄ kultÅ«ros paveldo objektų apsaugÄ Å¡iose teritorijose; kita vertus, įstatymo nuostata nustato bendrosios taisyklės iÅ¡imtį – valstybinė žemė, esanti tokiose miestų teritorijose, gali bÅ«ti privatizuojama, jeigu ji yra prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. <...> Tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi privatizuoti žemės sklypÄ , <...> žemės sklype turi egzistuoti privatus gyvenamasis namas ir kiti namų valdos statiniai.

Tokių statinių buvimas yra bÅ«tina sÄ lyga žemės sklypui, esančiam neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijose, įsigyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011). Kaip minėta, L. S. nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 66–67).

I. V. nuosavybės teise priklauso: butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); pastatas-tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pastatas-sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21). Taigi, L. S. ir I. V. turi teisę privatizuoti žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Teismas pažymi, kad atsakovas skundžiamame 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ nenurodė aplinkybės, jog negalima formuoti I. V. dviejų žemės sklypų prie vienos namų valdos, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakys, kadangi visi argumentai, motyvai turi būti nurodyti viešojo administravimo subjekto priimtame sprendime.Teismas pažymi, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė.

Norint tokius objektus perleisti privačion nuosavybėn yra bÅ«tina nustatyti objekto apsaugos ir naudojimo režimÄ (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 12 dalis) ir sudaryti su žemės savininkais Å¡ių objektų apsaugos sutartis. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis).

Už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) iÅ¡saugojimÄ atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 11 dalis). Toks reikalavimas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡saugoti vertybes, kurios yra privačiuose žemės sklypuose. Taip pat bÅ«tina, kad visuomenei Å¡ie objektai bÅ«tų atviri. Todėl Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 12 dalis numato, kad žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos teisinis reglamentavimas nustatytas taip pat ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatyme.

Minėta, jog ginčo teritorija yra Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 730, senasis kodas G236K), kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma, nustatytas saugojimo tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos, susijusios su apribojimais viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto bei viešajai pagarbai saugomo objekto naudojimui.

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti byloje aktualūs nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslai, o 19 ir 20 straipsniuose vadovaujantis šiais tikslais įtvirtintas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse detalizuoti draudžiami atlikti veiksmai viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje, o 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja vieÅ¡osios pagarbos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ . Ginčijamuose sprendimuose atsakovas nedetalizuoja, kokia apimtimi Å¡ios teisės normos taikytinos projektuojamų sklypų atžvilgiu, kokių konkrečiai veiksmų negalima atlikti rengiant žemės sklypų planus, kaip planų suderinimas darytų įtakÄ nustatytiems draudimams. IÅ¡ ginčijamų aktų turinio matyti, jog TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) planai ir žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla nederinama, be kita ko, dėl teritorijos statuso ir dėl to, jog planuojamas sklypas yra kitos, o ne konservacinės paskirties.

Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius sprendžia klausimÄ dėl nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos, tačiau atsakovas nesiaiÅ¡kina, ar visiems projektuojamiems žemės sklypams ar tik jų dalims turėtų bÅ«ti nustatyta konservacinė paskirtis, ar tokios paskirties nustatymas pasidarytų neįmanomas suderinus teritorijų planavimo dokumentÄ ir kadastro duomenų bylÄ , kadangi Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugoma objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai.

Be to, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė kultÅ«ros paveldo objektams konservacinę (saugojimo) paskirtį nustatyti ne kaip pagrindinę, o kaip papildomÄ , tačiau nurodytų galimybių atsakovas ginčijamuose sprendimuose neanalizuoja, o tik apsiriboja nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, konservacinės paskirties žemę sudaro žemė, valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultÅ«ros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama Å«kinė veikla, nesusijusi su Å¡ių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiÅ«ra, tvarkymu ir apsauga.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Biržuvėnų dvaro sodybai yra parengtas ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2010 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, o minėtame specialiajame plane pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei teritorija aplink juos yra tausojamojo naudojimo saugojimo režimo zonoje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis), tačiau ginčijamuose sprendimuose atsakovas nenurodė, kad Telšių apskrities Telšių rajono (savivaldybės) Luokės seniūnijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planai ir žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos suderinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. Ä®V-233 patvirtintam Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiajam planui. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Ä®V-233, tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Biržuvėnų dvaro sodybos ir jos teritorijos iÅ¡saugojimÄ , taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimÄ ; planavimo uždaviniai:

1. nustatyti (patikslinti) Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas 730) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;

2. nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemÄ Biržuvėnų dvaro sodybos (unikalus kodas 730) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybÄ , statinių aukÅ¡tį, tÅ«rį, užstatymo tankį ir intensyvumÄ , iÅ¡orės apdailos medžiagas, apželdinimÄ , želdinių aukÅ¡tį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumÄ (b. l. 102). Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo plano (b. l. 109–128), Biržuvėnų dvaro sodybos teritorija suskirstyta į Å¡eÅ¡ias funkcines zonas, pvz., Å«kinei, gamybinei ir gyvenamajai funkcinėms zonoms, tikslu optimaliai suderinti vietos gyventojų poreikius ir paminklo apsaugai keliamus reikalavimus, nustatytas tausojamojo naudojimo režimas.

Minėtu specialiuoju planu ūkinei, gamybinei ir gyvenamajai funkcinėms zonoms nustatyti reikalavimai saugomiems pastatams, teritorijos tvarkymui, kitiems statiniams ir žemės darbams. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-233 patvirtintame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane taip pat nurodyta, kad šiuo metu Biržuvėnų dvaro sodyba priklauso įvairiems asmenims įvairiomis nuosavybės formomis, ši situacija sudėtinga vertybės apsaugai, jos tvarkymui, tačiau gali būti valdoma valstybinių ir vietos institucijų (tarp jų ir paveldotvarkos) nuoseklaus darbo su visuomene dėka.Atsakovas taip pat ginčijamuose aktuose nurodydamas, jog Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijai turėtų būti parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų, o kol tai neatlikta, atskirų žemės sklypų planai bei žemėtvarkos projektui prilyginamieji planai nederinami, to nepagrindė teisės normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Atsakovas atsiliepime patikslino, kad jis ginčijamuose aktuose įvardijęs „žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas“ omenyje turėjo ne žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuris rengiamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, tačiau siÅ«lė UAB „Žemaitijos projektai“ ir VÄ® Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriui palaukti, kol bus parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas ir suformuotos žemės sklypo dalys prie gyvenamųjų pastatų.

Teismas pakartotinai pažymi, kad visi argumentai, motyvai turi bÅ«ti nurodyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtame sprendime, nes sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Vis dėlto papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultÅ«ros paminklų iÅ¡saugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimÄ ir žemės reformÄ â€œ 1.1 papunktyje nurodyta – įgyvendinti nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos metu Å¡iuos buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų, esančių Lietuvos Respublikos istorijos ir kultÅ«ros paminklų bei naujai nustatomų istorijos ir kultÅ«ros paminklų, iÅ¡saugojimo principus: rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaimo vietovėse apie buvusių dvarų sodybas suformuojamos žemėnaudos, kurios pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus gali bÅ«ti grÄ Å¾inamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems Å¡ias sodybas.

Be to, Žemės įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad žemėtvarkos projektas – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas.

Pastarojo nutarimo 2.2 punkte nurodyta, kad žemės reformos darbams priskiriami darbai ir paslaugos, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams, kuriuose projektuojami žemės, miÅ¡ko sklypai ir vandens telkiniai, numatomi grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, perduoti patikėjimo teise, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, rengimu ir įgyvendinimu. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207, 27.3 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimÄ dėl žemėtvarkos projekto arba projektui prilyginamo plano rengimo. Sprendimas rengti projektui prilyginamÄ planÄ priimamas tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pateikta iki 10 pretendentų praÅ¡ymų. IÅ¡ esmės ta pati nuostata įtvirtinta ir Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Taigi, sutiktina su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad tai reiÅ¡kia, jog sprendimo priėmimui dėl projektui prilyginamo plano rengimo įtakos turi tik vienas kriterijus – praÅ¡ymus pateikusių pretendentų skaičius.

Jeigu pretendentų yra daugiau kaip 10 – rengiamas žemėtvarkos projektas. Jeigu iki 10 – rengiamas projektui prilyginamas planas. Bylos medžiaga nustatyta, kad asmenų, pateikusių praÅ¡ymus parduoti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti valstybinius žemės sklypus TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovėje, buvo 10 (b. l. 33–34). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , spręstina, jog Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje žemėnaudos gali bÅ«ti grÄ Å¾inamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems Å¡ias sodybas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui.

Be to, sutiktina ir su atsakovo atsiliepime nurodyta nuomone, kad Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijoje formuoti žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių galima ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, kurių 2.3 ir 2.4 punktai numato, kad projektas rengiamas kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikÅ¡tėms ir kitoms vieÅ¡osioms erdvėms, kapinėms, paplÅ«dimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultÅ«ros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį.

Be to, atsakovas, skundžiamuose sprendimuose nurodydamas formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų bei priklausinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 20 straipsniu „Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu „Bendrosios nuosavybės teisė“, visiškai to nepagrindžia faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, t. y. iš skundžiamų sprendimų neaišku, kodėl reikėtų susiklosčiusioje situacijoje vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 20 straipsniu „Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų asmenų teisė į žemę“ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtuoju skirsniu „Bendrosios nuosavybės teisė“.

Kaip minėta, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 12 dalis).Atsakovas, nederindamas sklypų projektų, iÅ¡ esmės imasi prevencinių veiksmų siekdamas apsaugoti kultÅ«ros paveldo objektÄ , tačiau skundžiamuose sprendimuose nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų žemės sklypų projektų suderinimas. VieÅ¡ojo administravimo subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, sprendžia klausimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso.

Dėl vieÅ¡ojo intereso, bÅ«tent su juo siejamų vertybių apsaugos, gali bÅ«ti ribojamos asmenų konstitucinės teisės – nuosavybės neliečiamumas ar Å«kinės veiklos laisvė. Ginčijami sprendimai, kuriais atsakovas įgyvendino savo kompetencijÄ , skirtÄ tam tikrų vertybių saugojimui, yra kartu susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S. ir I. V. teise į privačiÄ nuosavybę ribojimu, todėl toks ribojimas turi bÅ«ti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui.

Nors Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Pabrėžtina, kad privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai.

EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi bÅ«ti teisėtas, skirtas apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos Å¡iam tikslui pasiekti (EŽTT 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieÅ¡ TurkijÄ , 27 punktas; EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ , 49-50 punktas).

Nuosavybės teisių ribojimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o iÅ¡imtys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos siaurai.Atsisakymas derinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“, ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtÄ TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); bei projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, bei ginčijamame sprendime iÅ¡dėstyti nekonkretÅ«s ribojimai tiesiogiai įtakoja ir trečiųjų suinteresuotų asmenų L.

S. ir I. V. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ (-us) įgyvendinimo bei teisių, susijusių su teritorijų planavimu, apimtį. Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetencijÄ , skirtÄ tam tikrų vertybių saugojimui, yra susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S. ir I. V. privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi bÅ«ti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nekonkretizavus apribojimų ir jų nepagrindus negali bÅ«ti pripažįstama, jog jie nustatyti teisėtai ir atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ motyvuoti taikomas poveikio priemones.Atkreiptinas dėmesys, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti vieÅ¡ojo administravimo principai, kuriais vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo virÅ¡enybės. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.).

IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiÅ«riu yra ydingas, todėl naikintinas.

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrius įpareigotinas iÅ¡spręsti UAB „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 12 d. praÅ¡ymÄ ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ Nr. S-2679 iÅ¡ naujo, kadangi teismas negali už vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ nuspręsti, kaip atlikti konkrečius veiksmus (Å¡iuo atveju – kaip iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymus), todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. parengtÄ TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono (savivaldybės) Luokės seniÅ«nijos Luokės kadastro vietovės žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) planus ir žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ 2016 m. rugpjūčio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-647 „Dėl žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (12.68.-Te)2Te-648 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamųjų planų“.KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyrių įpareigoti iÅ¡spręsti uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos projektai“ 2016 m. rugsėjo 12 d. praÅ¡ymÄ ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ Nr. S-2679 iÅ¡ naujo.LikusiÄ praÅ¡ymo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjai                                                    Jarūnė Sedalienė                                       Žanas Kubeckas Virginijus Stankevičius