317fc062-e9d5-43d0-b098-83c76ae8e072 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-9-431/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16504-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; (S) 2.4.2.13; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

M., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skliautai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno skliautai“, N. M., L.

S., A. K., R. K., S. M., O. Č., S. S., I. M., R. K., E. M., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2015 m. vasario 11 d. priimtÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) bei 2015 m. vasario 11 d. privalomÄ nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas).

Su atsakovės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei, N. M., nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Elvora“ parengė Buto pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projektÄ (toliau – Tvarkybos projektas), pagal kurį buvo suprojektuotas nebetinkamų eksploatuoti stogo laikančiųjų konstrukcijų demontavimas, naujų stogo laikančiųjų konstrukcijų įrengimas, medinės perdangos remontas ir stiprinimas monolitiniu gelžbetoniu, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, sniego gaudytuvų montavimas.

Tvarkybos projektas 2011 m. vasario 1 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi, o 2011 m. vasario 23 d. – su Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentu).

2. UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2013 m. gegužės 15 d. apžiÅ«rėjo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), bei surašė aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad yra pastebėti defektai: pastato stogo dangoje prie įrengtų tÅ«rinių stoglangių skardiniai atskardiniai paveikti korozijos, trÅ«ksta dalies apskardinimo, stogo danga nesandari, lietaus vanduo prasiskverbia į patalpas (Bute), sugadintos medinės stogo konstrukcijos galimai avarinė bÅ«klė, dėl pastovaus lietaus vandens prasiskverbimo pažeistos perdangos, kai kurios perdangos sustiprintos iÅ¡ Buto patalpų, irsta kaminų galvučių plytų mÅ«ras, įtrÅ«kimai, supleišėjimai, neapskardinti kaminai, korozijos paveikta kritulių surinkimo ir nuvedimo sistema.

Å iame akte taip pat buvo nurodyti rekomenduojami darbai: bÅ«tina keisti stogo dangÄ , apskardinimus, tvarkyti stogo laikančiÄ sias konstrukcijas, stiprinti arba keisti naujas perdangas, tvarkyti kaminus, kritulių surinkimo ir nuvedimo sistemÄ .

3. IeÅ¡kovas su UAB „Kauno skliautai“ 2014 m. sudarė rangos sutartį Nr. 14-05-01 dėl pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos darbų Bute. KultÅ«ros paveldo departamentas 2015 m. sausio 7 d. informavo ieÅ¡kovÄ , kad 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Ä®V-1001 KultÅ«ros ministras paskelbė PastatÄ valstybės saugomu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. vasario 11 d. surašė AktÄ , o taip pat priėmė NurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Atsakovė Akte nepagrįstai PastatÄ priskyrė ypatingųjų statinių kategorijai, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡io Pastato stogo remontui buvo reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, kurio ieÅ¡kovas neturėjo. Pastato remonto visi iÅ¡orės darbai pagal Tvarkybos projektÄ , kuriam buvo pritarusios institucijos, 2014 m. gruodžio 30 d. buvo baigti, o iki 2014 m. gruodžio 30 d. KultÅ«ros ministro įsakymo Nr. Ä®V-1001 priėmimo Å¡is Pastatas nebuvo kultÅ«ros paveldo statinys, kartu ypatingasis statinys.

Šie darbai buvo pradėti 2014 m. gegužės mėn., o baigti 2014 m. rugsėjo mėn.

4. Atsakovė nepagrįstai pagal Tvarkybos projekte numatytus atlikti ir atliktus darbus šį remontÄ priskyrė kapitaliniam remontui. IeÅ¡kovas atliekamų darbų statytoju tapo siekdamas apsaugoti savo ir kitų namo bendraturčių interesus į saugų, apsaugotÄ nuo iÅ¡orės poveikių, dėl to nuvertėjantį bÅ«stÄ , siekė panaikinti visÄ eilę grėsmių, susijusių su avarinės bÅ«klės stogo dangos ir pačio stogo konstrukcijos avarinės bÅ«klės keliamais pavojais, kurių, ieÅ¡kovo teigimu, turėjo imtis atsakovas.

Be to, Akte atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad darbai yra atliekami Å«kio bÅ«du, kad apie 0,40 m yra padidintas stogo aukÅ¡tis. Todėl Å¡is Aktas negali bÅ«ti laikomas teisėtas kaip individualus teisės aktas ir yra naikintinas. Atsakovė Nurodymu reikalaudama iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtas, sumontuotas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės stogo konstrukcijÄ , nurodo atlikti veiksmus, dėl kurių Pastatas liktų be stogo.

5. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o jos netaikius ieÅ¡kinį atmesti, o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti AktÄ nutraukti. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės, esančios Pastate, stogo konstrukcijÄ , demontuojant tris tÅ«rinius stoglangius, ir, jei bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę; jei ieÅ¡kovas per praÅ¡omÄ terminÄ neįvykdys nustatyto įpareigojimo, įpareigoti jį mokėti 30 Eur baudÄ Ä¯ atsakovės sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį galės bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo. NeprieÅ¡taravo dėl alternatyvaus atsakovės teisių gynybos bÅ«do taikymo, leidžiant ieÅ¡kovui per nustatytÄ terminÄ Ä¯teisinti statybÄ .

6. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2003 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 648/Ä®V-470 „Dėl leidimų tvarkyti nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes bei statyti (griauti) statinius jų teritorijoje iÅ¡davimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) nustatyta, kad visais atvejais, kai nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių prieÅ¡avarinių, remonto ar kitų tvarkymo darbų metu atliekami tik statybos darbai arba Å¡ių vertybių teritorijose statomi (rekonstruojami, remontuojami, griaunami) statiniai, statybos leidimas iÅ¡duodamas vadovaujantis Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai statybos darbus nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijoje esančio statinio avarijos grėsmei pašalinti būtina atlikti nedelsiant, statybos leidimas avarijos grėsmės šalinimo statybos darbams išduodamas šių darbų vykdymo metu. Tokio leidimo ieškovas Akto surašymo metu neturėjo.

7. Kadangi ieÅ¡kovas pakeitė stogo laikančiÄ sias konstrukcijas, stogo dangÄ , apie 0,4 m padidino stogo aukÅ¡tį, ieÅ¡kovo atlikti remonto darbus priskirtini kapitaliniam remontui (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 10 punktas). Todėl jiems atlikti ieÅ¡kovas turėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ kapitalinio remonto projektui, nes ieÅ¡kovas keitė pastato iÅ¡orę – įrengė papildomÄ stoglangį, keitė Å¡laitinio stogo dangÄ . IeÅ¡kovas praleido terminÄ skųsti administracinį aktÄ â€“ privalomÄ jį NurodymÄ , o suraÅ¡ytÄ AktÄ skundžia nepagrįstai, nes jame yra konstatuojami tik faktai, o jokie nurodymai juo ieÅ¡kovui nėra duodami. Todėl byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis ir civilinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti AktÄ nutrauktina.

8. Trečiasis asmuo, UAB „Senamiesčio Å«kis“, nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Senamiesčio Å«kis“ ieÅ¡kovo iniciatyva 2013 m. gegužės 15 d. atliko Pastato apžiÅ«rÄ ir surašė apžiÅ«ros aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo Pastato defektus, nurodė rekomenduotinus atlikti darbus. Darbus organizavo pats ieÅ¡kovas, UAB „Senamiesčio Å«kis“ jų neatliko.

9. Trečiasis asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad 2007 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-329 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „KultÅ«ros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ patvirtinimo“ patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 18 punkte numatė, kad projektiniai pasiÅ«lymai turi bÅ«ti pateikti patikrinti (pritarti) už kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingai valstybės ar savivaldybės institucijai, kuri pateiktiems siÅ«lymams pritaria raÅ¡tu arba institucijos spaudu „Pritarta“ ir projektinius pasiÅ«lymus tikrinusio specialisto paraÅ¡u. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus vyr. specialistė J. M. 2011 m. pateiktÄ Tvarkybos projektÄ patvirtino bÅ«tent Å¡ia tvarka.

10. Trečiasis asmuo, Kultūros paveldo departamentas, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, su priešieškiniu sutiko. Nurodė, jog Pastatas yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, įregistruota jame 2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-1001 Pastatas pripažintas valstybės saugomu objektu. Šie Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. Todėl ieškovo pozicija, kad ginčo statinys ieškovo atliktų statybos darbų metu nebuvo ypatingasis statinys, yra nepagrįsta. Ieškovo atlikti darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams. Tvarkybos projekte nurodyti darbai: stogo laikančiųjų konstrukcijų keitimas, naujos laikančiosios konstrukcijos – monolitinės perdangos įrengimas, – priskirtini kapitalinio remonto darbams. Todėl šiems darbams buvo būtinas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.

11. IeÅ¡kovas nukrypo nuo Tvarkybos projekto – pakėlė stogo kraigÄ , įrengė papildomÄ stoglangį, stoglangius ne atstatė, o perdarė naujai, padidindamas jų apimtį, iÅ¡montavo dÅ«mtraukį, kt. Todėl jo teiginiai, kad ieÅ¡kovas siekė iÅ¡saugoti kultÅ«ros vertybę, o ne patenkinti individualius poreikius, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, yra nepagrįsti. Avarijos paÅ¡alinimo grėsmės darbams, kurių vykdymo metu nereikalaujamas statybÄ leidžiantis dokumentas, pagal paveldo tvarkybos reglamentÄ PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rÅ«Å¡ys“ priskiriami kultÅ«ros paveldo objektų fizinės bÅ«klės stabilizavimo ir (ar) iÅ¡kilusios sunykimo grėsmės paÅ¡alinimo darbai, iÅ¡vardinti apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sÄ raÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymu Nr. Ä®V-607. Jie apima tik konstrukcijų sustiprinimÄ , suveržimÄ , parėmimÄ , laikinÄ padėties stabilizavimÄ , minimaliai vykdant statybos (tvarkybos) darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kovo K. M. reikalavimo panaikinti 2015 m. vasario 11 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė kaip nepagrįstÄ . Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė ieÅ¡kovui 9 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savavaliÅ¡kai atliktiems darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, adresu (duomenys neskelbtini), įteisinti.

KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 158,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 69,17 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

13. Teismas nustatė, jog 2015 m. vasario 11 d. Akte yra tik nurodymas ieÅ¡kovui nevykdyti jokių statinio statybos darbų, iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę, tačiau Å¡is nurodymas yra ne tik formalus, bet ir nėra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jis ieÅ¡kovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių, nes byloje nustatyta, kad statybos darbai Pastate, kurie yra nurodyti savavaliÅ¡kos statybos akte, buvo faktiÅ¡kai atlikti iki Å¡io Akto suraÅ¡ymo 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn. Todėl ieÅ¡kovas reikalavimÄ panaikinti AktÄ reiÅ¡kia ne siekdamas apginti Aktu pažeistÄ jo subjektinę teisę, o siekdamas paneigti byloje faktinę aplinkybę, kad statybos darbai 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn. buvo atlikti savavaliÅ¡kai, kas laikytina praÅ¡ymu byloje konstatuoti bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingÄ faktinę aplinkybę (CPK 176, 178 straipsniai).

Todėl civilinės bylos dalis dėl 2015 m. vasario 11 d. Akto panaikinimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 239 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Akto suraÅ¡ymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) savavaliÅ¡kÄ statybÄ apibrėžė kaip statinio ar jo dalies statybÄ be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (2 straipsnio 71 dalis). IeÅ¡kovas ginčo darbų atlikimo metu turėjo Tvarkybos projektÄ , kuriam 2011 m. vasario 1 d. pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyrius ir 2011 m. vasario 23 d. patikrino KultÅ«ros paveldo departamentas.

Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį kapitalinio remonto projektas buvo reikalingas ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Å ie atvejai ginčo darbų atlikimo metu buvo aptarti Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodant, kad atliekant kultÅ«ros paveldo statinio kapitalinį remontÄ raÅ¡ytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui yra privalomas visais atvejais, iÅ¡skyrus atvejus, kai bÅ«tina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams paÅ¡alinti (1.1 punktas).

15. Ginčo darbų atlikimo metu Tvarkybos projektas Statybos įstatyme iÅ¡ viso nebuvo numatytas kaip projektas, kurį statytojas privalo rengti kultÅ«ros paveldo vertybei iÅ¡saugoti atliekamiems darbams pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus. Ginčo darbų atlikimo metu kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultÅ«ros paveldo objektų teritorijose pateko į statybos darbų sÄ vokÄ ir pagal Statybos įstatymÄ atskirai jokie papildomi projektai, be projekto pagal statybos rūšį, Å¡iems darbams atlikti reikalingi nebuvo.

Tuo tarpu Tvarkybos projekto rengimo ir derinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriuje metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija be statybÄ leidžiančio dokumento reikalavo ir tvarkybos darbų projekto (23 straipsnio 1 dalies 14 punktas), kas neatleido statytojo nuo pareigos įsigyti statybÄ leidžiančio dokumento tuo atveju, jei tvarkybos projekte buvo numatyti tvarkomieji statybos darbai (2 straipsnio 15, 22 dalys).

16. Pagal tuo metu galiojusiÄ Statybos įstatymo redakcijÄ statybÄ leidžiantis dokumentas atlikti kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkybos darbus buvo iÅ¡duodamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į statybos rūšį, o jeigu tvarkomieji statybos darbai tvarkybos darbų projekte nenumatyti, leidimas atlikti kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkybos darbus buvo iÅ¡duodamas Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (23 straipsnio 36 dalis). Taip statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ reglamentavo ir tuo metu galiojęs Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas, kuris numatė, kad kultÅ«ros paveldo statinio projektavimo sÄ lygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti iÅ¡duodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o leidimas atlikti kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus iÅ¡duodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , rekomenduojantį iÅ¡duoti šį leidimÄ (ne patį tvarkybos projektÄ ) pasiraÅ¡o departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas (23 straipsnio 8 dalis).

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus atstovė suderino ne Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , o Tvarkybos projektÄ . Tokį derinimÄ ji atliko pagal Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-329 patvirtintÄ paveldo tvarkybos reglamentÄ PTR 3.06.01:2007 „KultÅ«ros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“. Teismas nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo nuomone, kad toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus atstovės suderinimas gali bÅ«ti prilyginamas ginčo darbų atlikimo metu Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytam statybÄ leidžiančiam dokumentui.

18. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2007 „KultÅ«ros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, galiojęs Tvarkybos projekto derinimo metu, nustatė saugomų kultÅ«ros paveldo objektų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tikrinimo ir tvirtinimo bei Å¡ių projektų keitimo ir saugojimo reikalavimus, taip pat į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡ytų kultÅ«ros paveldo objektų tvarkybos arba Å¡ių objektų teritorijose ar apsaugos zonose planuojamų tvarkomųjų statybos darbų projektinių pasiÅ«lymų rengimo, pritarimo jiems ir jų saugojimo reikalavimus.

Å io derinimo metu Pastatas buvo į KultÅ«ros vertinių registrÄ Ä¯raÅ¡yto kultÅ«ros paminklo Vilniaus senamiesčio teritorijoje. Todėl Tvarkybos projekto suderinimas vertintinas kaip suderinimas projektinių pasiÅ«lymų, kurie yra ne statybÄ leidžiantys dokumentai, o yra dokumentai, kuriais remiantis gali bÅ«ti iÅ¡duodamos kultÅ«ros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sÄ lygos (1, 2, 17, 19 punktai). Å ių aplinkybių visuma paneigia ieÅ¡kovo argumentus, jog atlikdamas ginčo darbus Pastato neįrengtoje pastogėje 2014 m. gegužės-rugpjūčio mėn., jis turėjo statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

19. Ginčo darbų atlikimo metu galiojęs Statybos įstatymas ypatingųjų statinių kategorijai priskyrė ir kultÅ«ros paveldo statinius (2 straipsnio 3 dalis), kuriems buvo priskiriami kultÅ«ros paveldo statiniai, įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre. Pastatas, kaip kultÅ«ros paveldo statinys į KultÅ«ros vertybių registrÄ buvo įraÅ¡ytas 2014 m. balandžio 9 d. Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad ginčo darbų atlikimo metu jis nebuvo kultÅ«ros paveldo statinys, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovo argumentai dėl KultÅ«ros paveldo departamento nepraneÅ¡imo apie Pastato įraÅ¡ymo į KultÅ«ros vertybių registrÄ neturi jokios įtakos ginčui teisingai iÅ¡nagrinėti.

KultÅ«ros vertybių registro duomenys yra vieÅ¡i. Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymas, galiojęs ginčo darbų atlikimo metu, įpareigojo KultÅ«ros paveldo departamentÄ praneÅ¡ti asmenims, turintiems daiktinių teisių į nekilojamÄ jÄ kultÅ«ros vertybę, ne apie jos įraÅ¡ymÄ Ä¯ KultÅ«ros vertybių registrÄ , kas suteikia kultÅ«ros paveldo vertybei pradinę apsaugÄ , o jo valdytojÄ Ä¯pareigoja apie bet kokius darbus, galinčius pažeisti jos vertingÄ sias savybes, informuoti savivaldybės paveldosaugos skyrių (9 straipsnio 1 dalis), o apie ketinimÄ jÄ skelbti saugoma (10 straipsnio 1 dalis).

BÅ«tent tokį praneÅ¡imÄ KultÅ«ros paveldo departamentas 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė ir ieÅ¡kovui.

20. Ginčo darbų atlikimo metu Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis statinio kapitalinį remontÄ apibrėžė kaip statybos rūšį, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Å iÄ sÄ vokÄ detalizavo Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, kurio 10 punktas numatė, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, jei jos stiprinamos (iÅ¡skyrus esamų angų užtaisymÄ ), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiomis konstrukcijomis.

IeÅ¡kovas ne tik pertvarkė Pastato stogo laikančiÄ sias konstrukcijas (pakeitė gegnes), bet ir padidino stogo aukÅ¡tį, įrengė tris tÅ«rinius stoglangius. Bylai teisingai iÅ¡nagrinėti neturi reikÅ¡mės faktinė aplinkybė, kiek stogo aukÅ¡tis buvo padidintas. Å iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad ieÅ¡kovo užsakymu atlikti darbai Pastato neįrengtoje pastogėje bet kuriuo atveju mažiausiai prilygo kapitalinio remonto darbams, kuriems atlikti ieÅ¡kovas bet kuriuo atveju turėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Teismas sutiko, kad Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ stogo dangos keitimÄ ginčo darbų atlikimo metu priskyrė statinio paprastojo remonto darbams (12.4 punktas), tačiau Å¡iai statybos rÅ«Å¡iai Å¡is darbas buvo priskiriamas tik tuo atveju, kai jis atliekamas nekeičiant, neÅ¡alinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 punktas).

21. Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodyta, kad atliekant kultÅ«ros paveldo statinio kapitalinį remontÄ raÅ¡ytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui yra privalomas visais atvejais, iÅ¡skyrus atvejus, kai bÅ«tina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams paÅ¡alinti. Pastato stogas ginčo darbų atlikimo metu buvo remontuotinas, tačiau byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti avarijos grėsmės, kuriÄ buvo bÅ«tina skubiai Å¡alinti. Byloje nėra pakankamų įrodymų teigti, kad ginčo darbus buvo bÅ«tina atlikti skubiai. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad pats ieÅ¡kovas veiksmų darbams be statybÄ leidžiančio dokumento ėmėsi tik 2014 m. gegužės mėn., nors pats teigia, kad Pastato stogo prasta bÅ«klė buvo konstatuota dar 2008 m., vėliau 2010, 2013 m.

22. Ginčo darbų atlikimo metu galiojęs Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymas avarijos grėsmės paÅ¡alinimÄ apibrėžė kaip priežasčių, galinčių sukelti staigiÄ kultÅ«ros paveldo objekto griÅ«tį ar kitokį praradimÄ , panaikinimas, minimaliai keičiant vertingÄ sias savybes, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraÅ¡totvarkos darbus, Å¡iuos darbus priskirdamas atskirai tvarkybos darbų rÅ«Å¡iai (2 straipsnio 8, 34 dalys). Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rÅ«Å¡ys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d.

įsakymu Nr. Ä®V-663, detalizuodamas Å¡iÄ tvarkybos rūšį nurodė, kad avarijos grėsmės paÅ¡alinimo darbams priskiriami kultÅ«ros paveldo objektų fizinės bÅ«klės stabilizavimo ir (ar) iÅ¡kilusios sunykimo grėsmės paÅ¡alinimo darbai, kurie iÅ¡vardinti apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sÄ raÅ¡e, patvirtintame KultÅ«ros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. Ä®V-607. Å iems darbams priskiriami neatidėliotini saugojimo darbai kaip konstrukcijų sustiprinimas, suveržimas, parėmimas, laikinas padėties stabilizavimas minimaliai vykdant statybos (tvarkybos) darbus, griÅ«vančių statinių (jų dalių) aptvėrimas, žmonių gyvybei gresiančių statinių dalių, konstrukcijų ar elementų, kurių techniÅ¡kai sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės erozijos ar žemės judinimo darbų, paÅ¡alinimas (6.2.1, 6.2.2. punktai).

Šio apibrėžimo neatitinka Akte nurodytų ieškovo atliktų darbų nei pobūdis, nei mastas.

23. Byloje nustatyta, kad Akte atsakovė pagrįstai užfiksavo ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kai vykdomus Pastato neįrengtos pastogės statybos darbus ir priėmė NurodymÄ , kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ardyti pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu reikia, sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės stogo konstrukcijÄ , įrengtus tÅ«rinius stoglangius. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas numato inspekcijos pareigÅ«no pareigÄ po savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo pateikti privalomÄ jį nurodymÄ vienu iÅ¡ bÅ«dų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (14 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė bÅ«tent vienÄ iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų, kuris yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, priimtas atsakovės kompetencijos ribose, niekaip nepažeidžiant ieÅ¡kovo, kuris pats savavaliÅ¡kai be statybÄ leidžiančio dokumento atliko nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės darbus, teisėtų interesų, ir pasirinko. Vertinti, ar Å¡is bÅ«das yra tinkamiausias, ar jis yra vienintelis, ar nėra galimybių savavaliÅ¡kos statybos padarinius Å¡alinti kitu, alternatyviu, bÅ«du, yra Å¡ios bylos dalies pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo dalykas.

Å is atsakovo privalomuoju nurodymu pasirinktas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das bet kuriuo atveju negali bÅ«ti pagrindu patį privalomÄ jį nurodymÄ laikyti neteisėtu.

24. Å iuo metu galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas numato galimybę atlikti neteisėtos statybos įteisinimÄ , numatytos tokio įteisinimo sÄ lygos, be to, netgi po to, kai savavaliÅ¡kos statybos padariniai nebuvo paÅ¡alinti ir yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl tokio statinio nugriovimo, įstatymas numato galimybę teismui priimti alternatyvius sprendimus, bÅ«tent, remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar konkrečioje situacijoje savavaliÅ¡kas statinys turi bÅ«ti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).

25. IeÅ¡kovas Akte nurodytus darbus atliko, siekdamas apsaugoti jam su trečiuoju asmeniu nuosavybės teise po Å¡ia pastoge priklausantį ButÄ , kartu rÅ«pindamasis Pastato bendrosiomis konstrukcijomis (stogu). Byloje nėra duomenų apie tokius Pastatui nustatytus specialius aplinkos apsaugos, paminklosaugos, saugomų teritorijų reikalavimus, kurie leistų teismui daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio statybos darbai yra apskritai negalimi Å¡iame name, jo neįrengtoje pastogėje, stoge. Nors Pastatas patenka į kultÅ«ros paveldo objekto teritorijÄ â€“ Vilniaus senamiestį, ir jis pats yra saugomas kultÅ«ros paveldo objektas, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo apsaugos skyrius, KultÅ«ros paveldo departamentas, pritardami Tvarkybos projektui 2011 m., iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo Pastato neįrengtos palėpės laikančiųjų konstrukcijų, stogo dangos keitimui, 2 vnt. stoglangių atstatymui.

Byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad Pastato savavaliÅ¡kai pakeisto stogo kraigas yra aukščiau nei buvo numatyta Tvarkybos projekte, 2 vnt. stoglangių yra įrengti didesni nei iki tol buvę, o vienas iÅ¡ jų įrengtas naujai. Tačiau tai negali bÅ«ti kliÅ«timi leisti ieÅ¡kovui imtis veiksmų įteisinti savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus. Ginčo objektu yra Pastato bendroji konstrukcija – stogas, pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad trečiÄ jį tÅ«rinį stoglangį, kurį jo teigimu jis įrengė laikinai kaip angÄ patekimui į neįrengtÄ pastogę, jis pats yra numatęs užtaisyti.

Byloje nėra tikslių duomenų, kurie leistų teismui teigti, kad kitų dviejų stoglangių, kokie yra įrengti ieškovo, parametrai iš esmės negalimi, nes prieštarauja paveldosauginiams reikalavimams.

26. Teismas pažymėjo, kad Å¡iame teismo sprendime nepasisako dėl savavaliÅ¡kos statybos, konstatuotos Akte, Å¡alinimo tvarkos, jeigu ieÅ¡kovas neįteisins Å¡ios statybos per teismo nustatytÄ terminÄ . Tačiau paaiÅ¡kino Å¡alims CPK 284 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių teisę po teismo sprendimo įsiteisėjimo teikti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo vykdymÄ ar pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , nurodant kaip jo įvykdymo tvarka turi bÅ«ti keičiama ir dėl kokių priežasčių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 27. IeÅ¡kovas K. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčas dėl 2015 m. vasario 11 d. savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo nenagrinėjimas teisme.

Tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, CPK 5 straipsniui, teisinei logikai bei teisminei praktikai. Kaip minėta, asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti. Asmuo gali ginčyti visus vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimamus sprendimus, kurie pažeidžia (riboja) jo teises ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčijamas savavaliÅ¡kos statybos aktas pažeidžia ieÅ¡kovo teises bei sukelia atitinkamas teisines pasekmes, kadangi juo nepagrįstai yra konstatuotas neteisėtos statybos faktas.

Be to, šiuo aktu ieškovas yra įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų. 27.2. Civilinės bylos dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo teismų praktikoje yra pakankamai dažnos, dėl tokių bylų teismingumo bei galimumo jas nagrinėti bendros kompetencijos teisme yra pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti. Teismas pripažįsta, kad tokio pobūdžio ginčas gali būti nagrinėjamas teisme, jeigu savavališkos statybos akte yra nustatytas valinio pobūdžio patvarkymas.

Å iuo atveju ginčijamame akte buvo nurodytas patvarkymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų. Teismas neiÅ¡nagrinėjo vieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų, kurio patenkinimas darytų negalimu prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimÄ , todėl byla turi bÅ«ti perduoda iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. 27.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atlikdamas neįrengtos palėpės avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbus, ieÅ¡kovas neturėjau Å¡ių darbų atlikimui bÅ«tino statybÄ leidžiančio dokumento.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad ginčo palėpės patalpos buvo avarinės bÅ«klės, jos kėlė grėsmę ne tik ieÅ¡kovui priklausančiam turtui, bet ir kitiems namo bendraturčiams priklausančiam turtui. Siekdamas paÅ¡alinti dėl tokios patalpų bÅ«klės kylančias grėsmes, ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į UAB „Senamiesčio Å«kis“ dėl stogo sutvarkymo, o to nepadarius – į UAB „Elvora“ dėl pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projekto parengimo.

IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo (raÅ¡ytinio pritarimo projektui). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyrius 2011 m. vasario 1 d. projektui pritarė, o 2011 m. vasario 23 d. jam pritarė ir KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos. Po to ieÅ¡kovas pradėjau avarinės grėsmės Å¡alinimo darbus. 27.4. UAB „Kauno skliautai“ atlikti darbai nėra kapitalinio remonto darbai.

Atsižvelgiant į darbų priežastis, tikslus ir apimtis yra akivaizdu, kad tai buvo avarinės grėsmės Å¡alinimo darbai, kuriems statybos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai apskritai nenumatė bÅ«tinumo gauti kokius nors statybÄ leidžiančius dokumentus. Pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkymo projektas patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir KultÅ«ros paveldo departamentas, t. y. institucijos įgaliotos spręsti statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo klausimus, raÅ¡tu pritarė parengtam avarinės grėsmės Å¡alinimo projektui.

Vilniaus miesto savivaldybės paaiÅ¡kino, jog Å¡io projekto suderinimas pagal tuo metu galiojusius statybos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus buvo prilyginamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytam statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui. Kadangi institucija, įgaliota iÅ¡duoti statybÄ leidžiančius dokumentus, suderindama šį projektÄ bÅ«tent ir siekė suteikti ieÅ¡kovui leidimÄ projekte numatytų darbų atlikimui, todėl projekto suderinimas turi bÅ«ti laikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu. 27.5.

Projekto suderinimo metu Pastatas nebuvo laikomas ypatingu statiniu, jis nebuvo įraÅ¡ytas į kultÅ«ros paveldo registrÄ . Todėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui įstatymai nenumatė specifinių reikalavimų. Galiojantys teisės aktai nenumato statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo laiko, todėl atitinkamo dokumento pagrindu darbai galėjo bÅ«ti atliekami tiek iÅ¡ karto po dokumento iÅ¡davimo, tiek ir vėliau, t. y. 2014 m. gegužės mėnesį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nesutikdama, jog avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projekto suderinimas yra prilyginamas statybÄ leidžiančiam dokumentui, arba manydama, kad toks statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas galimai nepagrįstai ir neteisėtai, turėjo jį įstatymo nustatyta tvarka ginčyti.

Å iuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl nepripažintina, kad avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbai buvo atliekami neturint statybÄ leidžiančio dokumento, nes toks dokumentas buvo gautas Vilniaus mesto savivaldybei pritarus darbų atlikimui ir Å¡is pritarimas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Å alims neparaÅ¡ant iÅ¡tirti pritarimo darbų atlikimui teisėtumo, teismas negalėjo pritarimo projektui teisėtumo klausimo spręsti savo iniciatyva. 27.6. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbai buvo pradėti vykdyti tik 2014 m. gegužės mėnesį, t. y. po to kai ginčo statinys buvo įraÅ¡ytas į kultÅ«ros paveldo objektų sÄ raÅ¡Ä .

IeÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų (namo bendraturčių) paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbai buvo pradėti vykdyti iÅ¡ karto po projekto suderinimo Vilniaus miesto savivaldybėje. Å iÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina UAB „Kauno skliautai“ atliktų darbų aktai, pagal kuriuos rangovas neatliko palėpės patalpų tvarkymo, jose buvusių Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo, kitų darbų, kuriuos prieÅ¡ rangos sutarties sudarymÄ atliko ieÅ¡kovas. 27.7. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atliekant avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbus buvo nukrypta nuo suderinto projekto, t. y. apie 0,4 m padidintas stogo aukÅ¡tis ir pan.

UAB „Kauno skliautai“ atstovas patvirtino, jog rangovė avarinės būklės šalinimo darbus atliko griežtai laikydamasi projekto. Minimalūs stogo aukščio pasikeitimai galėjo atsirasti ne dėl nukrypimo nuo projekto ar palėpės patalpų padidinimo, bet dėl to, kad dalis stogo konstrukcijų buvo keičiamos naujomis, o likusi senoji stogo dalis dėl senų konstrukcijų yra pasėdusi (įgriuvusi). Jeigu ji bus ateityje remontuojama, ji bus tokio paties aukščio kaip ir suremontuota stogo dalis.

Be to, 40 cm virÅ¡ senojo stogo yra iÅ¡kilęs ne naujasis stogas, o laikina ugniasienė, įrengta apsaugos bei naujo ir senojo stogo sujungimui. 27.8. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Kauno skliautai“ priteisė iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti. Teismo sprendimo negalima pripažinti priimtu trečiojo asmens naudai, todėl atmetus ieÅ¡kinį, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje dalyvauja ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje.

Nors teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje neiÅ¡siaiÅ¡kino kieno pusėje dalyvauja UAB „Kauno skliautai“, jo pozicija dėl ginčo neabejotinai patvirtina, kad Å¡is asmuo byloje dalyvavo ieÅ¡kovo pusėje. Trečiojo asmens atstovai, duodami paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo eigoje, sutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. CPK 47 straipsnio 4 dalyje yra numatytas draudimas trečiajam asmeniui veikti Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, nenaudai.

Trečiojo asmens naudai iš ieškovo priteisus bylinėjimosi išlaidas, buvo sukurta teisinei šiai teisės normai prieštaraujanti situacija, kuomet trečiojo asmens dalyvavimas byloje ieškovo pusėje pastarajam buvo žalingas. Be to, priešieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, nors teismas to nepadarė ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš ieškovo.

28. Atsakovė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir nurodyti: jeigu ieÅ¡kovas K. M. per teismo nustatytÄ terminÄ teismo įpareigojimų neįvykdys, jis įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės stogo konstrukcijÄ , demontuojant tris tÅ«rinius stoglangius, ir, jei bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę, neįvykdžius Å¡io įpareigojimo, įpareigoti ieÅ¡kovÄ mokėti po 30 Eur baudÄ Ä¯ Inspekcijos sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 28.1. Teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį, taip pat nepagrįstai nepasisakė, kaip turėtų bÅ«ti Å¡alinami savavaliÅ¡kos statybos padariniai, jeigu ieÅ¡kovas neįteisins savavaliÅ¡kos statybos per teismo nustatytÄ terminÄ , bei nenumatė sprendimo neįvykdymo pasekmių. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , nustatė savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų rūšį (kapitalinis remontas), tačiau netinkamai taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas, priėmė savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo teisinio reglamentavimo neatitinkantį sprendimÄ , nesilaikė teismų (tuo pačiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo) formuojamos praktikos bylose dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Palikus teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir ieÅ¡kovui dėl kokių nors priežasčių negavus statybÄ leidžiančio dokumento, savavaliÅ¡kos statybos padariniai gali likti nepaÅ¡alinti. 28.2. Pagal Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatas teismas gali leisti asmeniui, kuriam suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, per teismo nustatytÄ terminÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , jeigu tokie statinio remonto darbai yra galimi ir neprieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Tačiau teismas, nustatęs terminÄ ieÅ¡kovui savavaliÅ¡kai atliktiems kapitalinio remonto darbams įteisinti – gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , turėjo iki galo iÅ¡spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ ir nurodyti kaip turi bÅ«ti Å¡alinami savavaliÅ¡kos statybos padariniai, jeigu savavaliÅ¡kos statybos padariniai nebus paÅ¡alinti per teismo nustatytÄ terminÄ . Toks sprendimas atitiktų egzistuojančiÄ teismų praktikÄ . 28.3. Teismas netaikė CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, tai teismas tame sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 9 mėnesių terminÄ teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savavaliÅ¡kai atliktiems darbams įteisinti, t. y. teismas nurodė ieÅ¡kovui atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik jis pats. Atsakovė nurodytų veiksmų už ieÅ¡kovÄ negali atlikti. Todėl teismas turėjo pagrindÄ taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sprendime nurodyti, kokio dydžio bauda ieÅ¡kovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo.

Teismas nustatė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas ieÅ¡kovui suraÅ¡ytas dėl statinio kapitalinio remonto, neturint statybÄ leidžiančio dokumento. Å iuo atveju, iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai kapitaliÅ¡kai remontuotÄ pastogę, gali tiktai pats ieÅ¡kovas. 28.4. Teismas nepasisakė, kaip turėtų bÅ«ti Å¡alinami savavaliÅ¡kos statybos padariniai, jeigu ieÅ¡kovas neįteisins Å¡ios statybos per teismo nustatytÄ terminÄ . Teismas tik paaiÅ¡kino apie CPK 284 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių teisę po teismo sprendimo įsiteisėjimo teikti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo vykdymÄ ar pakeisti teisme sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Egzistuoja situacijos, kuomet nepaisant aktyvaus siekio įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , to padaryti nepavyksta per nurodytÄ terminÄ , arba dėl kitų keliamų reikalavimų statybai atitinkamoje teritorijoje, dėl draudimų, procedÅ«rų negalimumo ir kitų aplinkybių. Jeigu ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys teismo sprendimo, negaus statybÄ leidžiančio dokumento ir savavaliÅ¡kos statybos neįteisins, atsakovė negalės teikti teismui praÅ¡ymo pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ir praÅ¡yti leisti atsakovei atlikti nurodytus veiksmus, nes juos gali atlikti tik pats statytojas. 28.5.

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas - tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rÅ«Å¡ies sprendimų vykdymo tvarka. Todėl ieÅ¡kovui neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovė negalės ir teikti teismui praÅ¡ymo pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ir įpareigoti statytojÄ per teismo nustatytÄ terminÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, nes tokiu praÅ¡ymu iÅ¡ esmės bÅ«tų praÅ¡oma ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ , o nustatyti kitokį savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ .

Kiltų situacija, kuomet ieÅ¡kovas sprendimo nevykdytų, o atsakovė negalėtų įgyvendinti teismo sprendimo ir taip butų pažeidžiamas CPK 18 straipsnis. BÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisiniam nihilizmui vystytis - kuomet nėra paisoma teisinės tvarkos, galiojančių įstatymų bei pačios teisės, ieÅ¡kovas galėtų nevykdyti teismo sprendimo. 28.6. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimas yra įstatymų pažeidimų paÅ¡alinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas.

Teismo sprendimas turi užtikrinti atsakovės teisėtų interesų apsaugÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , turėtų priimti tokį teismo sprendimÄ , kad jį bÅ«tų galima įvykdyti per įmanomai trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau, o ne sudaryti prielaidas naujiems teismo procesams kilti. Teismas konstatavęs savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir nustačius savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų rūšį (kapitalinis remontas), kurių padarinius paÅ¡alinti iÅ¡imtinai gali tiktai pats ieÅ¡kovas, leisdamas ieÅ¡kovui per teismo nustatytÄ terminÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , privalėjo nustatyti, kad neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos per teismo nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas privalo per teismo nustatytÄ terminÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, taip pat nurodyti kokia bauda jam skinama, jei nebus įvykdytas teismo sprendimas.

Toks teismo sprendimas neprieÅ¡tarautų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

29. Trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo motyvus, kad: byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti avarijos grėsmės Pastate, kuriÄ buvo bÅ«tina skubiai Å¡alinti; ieÅ¡kovas atlikdamas ginčo darbus Pastato neįrengtoje pastogėje 2014 m. gegužės-rugpjūčio mėn. neturėjo statybÄ leidžiančio dokumento pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ ; atliekant stogo remonto darbus Pastate, pagal byloje pateiktÄ projektÄ buvo padidintas stogo aukÅ¡tis apie 40 cm, bei kad buvo padidinti dviejų stoglangių matmenys.

Priteisti trečiajam asmeniui 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 29.1. Dalis teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių ir motyvų yra neteisingi, pažeidžiantys trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ teises. Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, ir neteisingai nustatė dalį faktinių aplinkybių bei nurodė nepagrįstus motyvus. Teismo motyvas, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti avarijos grėsmės Pastate, kuriÄ buvo bÅ«tina skubiai Å¡alinti, yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai, teisės aktų reikalavimams.

Bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti avarijos grėsmę Pastate, kuriÄ buvo bÅ«tina skubiai Å¡alinti. Teismas pats pripažino ir nurodė kaip įrodytas aplinkybes dėl ypač blogos stogo bÅ«klės, tačiau darė iÅ¡vadas, kurios prieÅ¡tarauja paties teismo vertintiems įrodymams. 29.2. Aplinkybę, jog Pastato stogo ir pastogės bÅ«klė buvo kritiÅ¡ka, reikalinga skubaus remonto, patvirtina: 2008 m. vasario 5 d. Pastato administratoriaus UAB „Senamiesčio Å«kis“ aktas, 2013 m. gegužės 15 d.

Pastato administratoriaus UAB „Senamiesčio Å«kis“ suraÅ¡ytas gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktas, ieÅ¡kovo, jo sutuoktinės parodymai, kitų trečiųjų asmenų, Pastato savininkų parodymai teisme, jų raÅ¡tiÅ¡ki atsakymai apie labai blogÄ pastato ir pastogės bÅ«klę, UAB „Kauno skliautai“ atstovo paaiÅ¡kinimai bei liudytojo buvusio UAB “Kauno skliautai“ darbuotojo R. B. parodymai, Pastato stogo nuotraukos. Å ie įrodymai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad nebuvo bÅ«tinybės skubiai Å¡alinti avarinės grėsmės. UAB „Kauno skliautai“, atlikdama darbus, buvo priversta imtis papildomų atsargumo priemonių, keičiant stogo konstrukcijas, dangÄ , nes pats Pastatas yra ypač sunykęs, trupėjo tinkas, buvo sudėtinga įstatyti medienÄ . 29.3.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo netinkamai parengtas projektas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, Aplinkos ministro ir KultÅ«ros ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 648/Ä®V-470 „Dėl leidimų tvarkyti nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes bei statyti (griauti) statinius jų teritorijoje iÅ¡davimo tvarkos“ yra nustatyta, kad tais atvejais, kai statybos darbus nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės ar jos teritorijoje esančio statinio avarijos grėsmei paÅ¡alinti bÅ«tina atlikti nedelsiant, statybos leidimas avarijos grėsmės Å¡alinimo statybos darbams iÅ¡duodamas Å¡ių darbų vykdymo metu.

Dar 2010 m. gruodžio mėnesį buvo parengtas UAB „Elvora“ Buto pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projektas, kurio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jau tuomet buvo bÅ«tina Å¡alinti avarinę grėsmę. Tvarkybos projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir KultÅ«ros paveldo departamentu. Taigi minėtas projektas buvo parengtas pagal nurodytos Tvarkos nuostatas. 29.4. Aplinkybė, kad avarinė grėsmė nebuvo paÅ¡alinta 2011 m., parengus projektÄ ir kad per tÄ laikÄ neįvyko stogo griÅ«tis ar nelaimingas atsitikimas, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyko pavojus Å¡alinti avarinę grėsmę.

Nors teismas motyvuose nurodė, kad avarijos grėsmės paÅ¡alinimÄ teisės aktai apibrėžė kaip priežasčių, galinčių sukelti staigiÄ kultÅ«ros paveldo objekto griÅ«tį ar kitokį praradimÄ , panaikinimÄ , kas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai atitinkÄ Å¡ioje byloje pateiktÄ tvarkybos projektÄ ir atliktų darbų apimtis, tačiau kitoks teismo bandymas aiÅ¡kinti avarijos grėsmės paÅ¡alinimo apimtis prieÅ¡tarauja pačio teismo cituotiems teisės aktams ir tikslams. Teismo argumentus paneigia aplinkybė, kad Pastato pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projektas buvo suderintas tiek Vilniaus miesto savivaldybe, tiek su KultÅ«ros paveldo departamentu.

BÅ«tent projekte buvo numatyta darbų apimtys: nebetinkamų eksploatuoti stogo laikančių konstrukcijų demontavimas, naujų stogo laikančių konstrukcijų įrengimas, atstatant stoglangius (2 vnt.), naujos čerpių stogo dangos montavimas ir t.t. 29.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas, atlikdamas ginčo darbus Pastato neįrengtoje pastogėje 2014 m. gegužės-rugpjūčio mėn. neturėjo statybÄ leidžiančio dokumento pagal Statybos įstatymÄ . Darbai buvo atlikti pagal pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projektÄ , kuris buvo suderintas su reikiamomis institucijomis.

Teismas teisingai nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje statinio kapitalinis remontas apibrėžtas kaip statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas pertvarkyti statinį. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio l dalį ir 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtintÄ STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, norint atlikti ginčo pastato pastogės kapitalinį remontÄ (ne avarinės grėsmės Å¡alinimo), reikia parengti projektÄ , kurį reikia suderinti su savivaldybe ir KultÅ«ros departamentu.

Taigi parengtas projektas yra analogiÅ¡kas kapitalinio remonto projektui ir jis yra suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe ir KultÅ«ros paveldo departamentu. Todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog darbai buvo atlikti be statybÄ leidžiančio dokumento. 29.6. Teismo pasisakymai dėl minėto projekto derinimo vertinimo taip pat yra nepagrįsti. Jeigu ginčo projektas yra netinkamas, tokiu atveju tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek KultÅ«ros paveldo departamentas turėjo nederinti projekto bei įspėti projekto užsakovÄ dėl galimų darbų vykdymo pasekmių pagal tokį projektÄ .

Minėtoms institucijoms yra suteikti iÅ¡imtiniai įgaliojimai derinti projektus, vykdyti jų kontrolę. Visi darbai (iÅ¡skyrus vieno stoglangio įrengimÄ ) yra atlikti pagal UAB „Elvora“ parengtÄ ir patvirtintÄ pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projektÄ ir Å¡ie darbai yra kapitalinio remonto darbai. Pagal teisinį reglamentavimÄ pateiktas projektas ir gauti raÅ¡ytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas turėjo statyba leidžianti dokumentÄ . 29.7.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atliekant 2014 m. gegužės-spalio mėnesį stogo remonto darbus Pastate pagal byloje pateiktÄ projektÄ buvo padidintas stogo aukÅ¡tis apie 40 cm bei, kad buvo padidinti dviejų stoglangių matmenys. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir nepagrįstai vadovavosi ginčijamais aktais, kuriose nurodyti savavaliÅ¡ki darbai. Aplinkybę, kad buvo pakeistas stogo aukÅ¡tis ir dviejų stoglangių matmenys turėjo įrodyti atsakovė. Tačiau be suraÅ¡yto akto, atsakovė nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę.

Bylos duomenys patvirtina, jog stogo aukÅ¡tis nebuvo padidintas. Stogo elementai, gegnės buvo pakeistos lygiai toje pačioje vietoje. IÅ¡vadÄ apie stogo aukščio padidėjimÄ ar stoglangių matmenų pakeitimÄ teismas galėtų daryti, jeigu turėtų pirminį projektÄ ar pastato nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis, kuriuose bÅ«tu užfiksuotas pirminis stogo aukÅ¡tis. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Vizualiai stogo aukÅ¡tis atrodo pasikeitęs tik todėl, kad visiÅ¡kai susidėvėjęs stogas buvo įlinkęs ir pakeitus naujas gegnes bei uždėjus naujas čerpes, stogas buvo atstatytas į pirminę bÅ«senÄ . 29.8.

Byloje neginčytinai nustatyta ir fotonuotraukos patvirtina, jog remontuotoje stogo dalyje buvo 2 stoglangiai, kuriuos UAB „Kauno skliautai“ atstatė. Byloje nėra jokių duomenų apie dviejų stoglangių matmenis iki stogo remonto, todėl teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad įrengti didesni, nei iki tol buvę stoglangiai, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Vienas tÅ«rinis stoglangis buvo įrengtas pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kaip laikina anga patekimui į neįrengtÄ palėpę. Å io stoglangio įrengimas nebuvo numatytas projekte, todėl galima sutikti, kad Å¡io stoglangio įrengimas yra įrengtas savavaliÅ¡kai ieÅ¡kovo iniciatyva. 29.9.

Sutiktina su teismo iÅ¡vada, jog KultÅ«ros ministrui 2014 m. gruodžio 30 d. priėmus įsakymÄ , Pastatas pripažintas saugomu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie Å¡io pastato registracijÄ 2014 m. balandžio 9 d. kaip kultÅ«ros vertybę. Pradėjus statybos darbus, Å¡ių duomenų nebuvo, jie duomenys atsirado tik 2014 m. lapkričio mėnesį. Pagal ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens 2014 m. gegužės 6 d. sudarytÄ rangos sutartį darbai buvo vykdomi nuo 2014 m. gegužės iki spalio mėnesio.

Teismas taip pat nustatė, kad praneÅ¡imas ieÅ¡kovui dėl informavimo, kad inicijuojamas Pastato paskelbimas saugomu buvo parengtas tik 2014 m. lapkričio 25 d., t.y. po darbų atlikimo. Taigi jokių duomenų apie 2014 m. balandžio mėnesio Pastato registracijÄ , kaip kultÅ«ros vertybės, nebuvo. KultÅ«ros paveldo departamentas, turėdamas tokius duomenis ir žinodamas, kad yra suderinęs byloje pateiktÄ projektÄ , galėjo iÅ¡ karto praneÅ¡ti ieÅ¡kovui raÅ¡tu apie pasikeitusias aplinkybes, tačiau to nepadarė. 29.10.

Lietuvos nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio l dalyje numatyta, kad Departamentas ar savivaldybės institucija sprendimÄ inicijuoti kultÅ«ros paveldo objekto ar vietovės paskelbimÄ saugomais privalo įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre ir paskelbti Departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo praneÅ¡ti raÅ¡tu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Tačiau nagrinėjamoje byloje minėti sprendimai buvo priimti tik 2014 m. lapkričio mėnesį, nes pranešimas parengtas 2014 m. lapkričio 25 d.

30. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo K. M. apeliacinį skundÄ atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 30.1. Teismas teisingai nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos akto pagrindinė paskirtis yra užfiksuoti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ . SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros yra atliekamos bei konkrečios Å¡ių padarinių Å¡alinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo.

Todėl savavaliÅ¡kos statybos aktas, kuriame nėra privalomų vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavaliÅ¡kos statybos aktas, nenagrinėtinas teismų. Tik savavaliÅ¡kos statybos aktai, kuriuose nustatyti valinio pobÅ«džio patvarkymai, pavyzdžiui, sustabdyti statybos darbus, gali bÅ«ti bylos dalyku. 30.2. Teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ reiÅ¡kia ne siekdamas apginti suraÅ¡ytu savavaliÅ¡ku statybos aktu pažeistÄ jo subjektinę teisę, o siekdamas paneigti byloje faktinę aplinkybę, kad statybos darbai 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn. buvo atlikti savavaliÅ¡kai.

Savavališkos statybos akte buvo tik nurodymas ieškovui nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę, tačiau šis nurodymas yra ne tik formalus, bet ir nėra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jis ieškovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių, nes byloje nustatyta, jog statybos darbai Pastate, kurie yra nurodyti savavališkos statybos akte, buvo faktiškai atlikti iki šio akto surašymo 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn. 30.3.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pakankamai iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai ir pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant, ar ieÅ¡kovo 2015 m. vasario 11 d. savavaliÅ¡kos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, bÅ«tina pirmiausia nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o jeigu vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo darbų atlikimo metu tvarkybos projektas Statybos įstatyme apskritai nebuvo numatytas kaip projektas, kurį statytojas privalo rengti kultÅ«ros paveldo vertybei iÅ¡saugoti atliekamiems darbams pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus.

Ginčo darbų atlikimo metu kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultÅ«ros paveldo objektų teritorijose pateko į statybos darbų sÄ vokÄ ir pagal Statybos įstatymÄ atskirai jokie papildomi projektai, be projekto pagal statybos rūšį, Å¡iems darbams atlikti reikalingi nebuvo. UAB „Elvora“ Tvarkybos projekto rengimo ir derinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriuje metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija be statybÄ leidžiančio dokumento reikalavo ir tvarkybos darbų projekto, kas neatleido statytojo nuo pareigos gauti statybÄ leidžiančio dokumento tuo atveju, jei tvarkybos projekte buvo numatyti tvarkomieji statybos darbai. 30.4.

Teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus atstovė suderino ne Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , o Tvarkybos projektÄ . Tokį derinimÄ ji atliko pagal KultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-329 patvirtintÄ paveldo tvarkybos reglamentÄ PTR 3.06.01:2007 „KultÅ«ros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“. Byloje nustačius aplinkybę, kad Å¡io derinimo metu Pastatas buvo į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡yto kultÅ«ros paminklo Vilniaus senamiesčio teritorijoje, teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus atliktas jam ieÅ¡kovo pateikto Tvarkybos projekto suderinimas vertintinas kaip suderinimas projektinių pasiÅ«lymų, kurie yra ne statybÄ leidžiantys dokumentai, o yra dokumentai, kuriais remiantis gali bÅ«ti iÅ¡duodamos kultÅ«ros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sÄ lygos. 30.5.

Teismo padaryta iÅ¡vada tinkamai atspindėjo suformuotÄ teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojoje teisėje plečiamasis teisės normų aiÅ¡kinimas negalimas, savavaliÅ¡ka statyba laikytina tik statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Taigi, statybos savavaliÅ¡kumÄ lemia ne savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo faktas, bet statybos be galiojančio statybos leidimo arba turint galiojantį statybos leidimÄ , bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, faktas.

Tai reiÅ¡kia, jog statyba, neturint atitinkamo statybos leidimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti statybÄ savavaliÅ¡ka. 30.6. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei teisingai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas.

31. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ apeliacinį skundÄ atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 31.1. Teismas teisingai taikė statybÄ reglamentuojančius teisės aktus ir, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Pastato stogas ginčo darbų atlikimo metu buvo remontuotinas, bet Å¡ių įrodymų nepakanka konstatuoti avarijos grėsmės, kuriÄ buvo bÅ«tina skubiai Å¡alinti.

Teismas tokiÄ savo iÅ¡vadÄ grindė byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo darbų atlikimo metu Tvarkybos projektas Statybos įstatyme nebuvo numatytas kaip projektas, kurį statytojas privalo rengti kultÅ«ros paveldo vertybei iÅ¡saugoti atliekamiems darbams pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus. Pastatas buvo į KultÅ«ros vertinių registrÄ Ä¯raÅ¡yto kultÅ«ros paminklo Vilniaus senamiesčio teritorijoje, todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus atliktas jam ieÅ¡kovo pateikto Tvarkybos projekto suderinimas vertintinas kaip suderinimas projektinių pasiÅ«lymų, kurie yra ne statybÄ leidžiantys dokumentai, o yra dokumentai, kuriais remiantis gali bÅ«ti iÅ¡duodamos kultÅ«ros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sÄ lygos. 31.2.

Teismas teisingai nurodė, jog sprendžiant, ar Akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, bÅ«tina pirmiausia nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o jeigu vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. 31.3. Teismas sprendime nurodė, kad nors byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad Pastato savavaliÅ¡kai pakeisto stogo kraigas yra aukščiau nei buvo numatyta Tvarkybos projekte, 2 vnt. stoglangių yra įrengti didesni nei iki tol buvę, o vienas iÅ¡ jų įrengtas naujai ir naudojamas patekti į palėpę.

Teismo padaryta iÅ¡vada tinkamai atspindėjo suformuotÄ teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojoje teisėje plečiamasis teisės normų aiÅ¡kinimas negalimas, savavaliÅ¡ka statyba laikytina tik statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Statybos savavaliÅ¡kumÄ lemia ne savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo faktas, bet statybos be galiojančio statybos leidimo arba turint galiojantį statybos leidimÄ , bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, faktas.

Tai reiÅ¡kia, jog statyba, neturint atitinkamo statybos leidimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti statybÄ savavaliÅ¡ka.

32. Atsiliepimu į atsakovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. M. praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 32.1. Teismas pagrįstai netenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies dėl įpareigojimo iÅ¡ardyti neįrengtos pastogės stogo konstrukcijÄ , demontuoti tris tÅ«rinius stoglangius ir, jei bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

Sprendimas, kurio pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų įpareigotas nugriauti (iÅ¡ardyti) namo stogo konstrukcijas, akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo kriterijams. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad stogo avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbus atlikti buvo bÅ«tina. Å ie darbai buvo atliekami tik po to, kai juos atsisakė atlikti daugiabučio namo prižiÅ«rėtojas, trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio Å«kis“. Darbai buvo atliekami ne gerinant ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas, o siekiant apsaugoti ieÅ¡kovui ir kitiems tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ , nes stogas buvo avarinės bÅ«klės ir kėlė grėsmę. 32.2.

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali, o ne privalo įpareigoti asmenį, kuriam suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, Å¡io asmens lėšomis per nustatytÄ terminÄ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teismas Å¡iuo atveju turi diskrecijos teisę spręsti kokį neteisėtos statybos Å¡alinimo bÅ«dÄ parinkti. Å ioje situacijoje teismas iÅ¡samiai motyvavo kodėl pasirinko kitÄ , nei prašė atsakovė, neteisėtos statybos Å¡alinimo bÅ«dÄ , todėl sprendimas Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, jeigu nebus įvykdytas teismo įpareigojimas įteisinti statybÄ , atsakovė pagal CPK 284 straipsnį turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

33. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovo skundo dalį, kurios argumentai sutampa su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, tenkinti, o kitos apeliacinio skundo dalies pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 33.1. Tvarkybos projektas atitinka įstatymo reikalavimus yra nenuginčytas ir jo pagrindu atlikti darbai yra teisėti bei negali bÅ«ti pripažinti savavaliÅ¡kais, kadangi bylos duomenys pakankami konstatuoti avarijos grėsme, kuria buvo bÅ«tina skubiai Å¡alinti.

Atstatyti stogo į pirminę bÅ«klę yra neįmanoma, nes tiek gegnės, tiek čerpės buvo visiÅ¡kai susidėvėję. Jeigu atsakovė siekia tik iÅ¡ardyti stogÄ , tai tokiu atveju Pastatas liks be stogo. Todėl bus padaryta milžiniÅ¡ka žala butų savininkams. Atsakovė, kaip institucija, turinti didelį aparatÄ specialistų, turi suvokti, kad tokio stogo, koks buvo, atstatymas yra neįmanomas ginčo situacijoje. Atsakovės siekis neįmanomų pasekmių, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. 33.2.

NeaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovas, bÅ«damas vienu iÅ¡ butų savininkų, turėjo vykdyti administratoriaus nurodymus skubiai remontuoti Pastato stogÄ . Ä®statymo leidėjas Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis visiÅ¡kai neatsitiktinai teismui suteikė plačias teises, sprendžiant savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ , todėl kiekvienu atveju teismas apsvarsto galimybes dėl įstatyme numatytų pasekmių taikymo.

34. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo K. M. apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 34.1. Tvarkybos projekto derinimo Vilniaus savivaldybėje metu, Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 14 punktas numatė, kad kultÅ«ros paveldo vertybei iÅ¡saugoti atliekamiems darbams pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, turi bÅ«ti rengiamas tvarkybos darbų projektas.

Norint gauti leidimÄ atlikti kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, privaloma turėti kultÅ«ros departamento Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , rekomenduojantį iÅ¡duoti šį leidimÄ , kurį pasiraÅ¡o Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Tiek Statybos įstatymas, tiek KultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas tvarkybos projekto derinimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu numatė, kad atliekant kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomuosius darbus privaloma gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Statybos įstatyme nustatyta tvarka.

Taigi atliekant kultÅ«ros tvarkybos darbus, bÅ«tina parengti tiek tvarkybos projektÄ , tiek gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . 34.2. Tvarkybos projekto suderinimas Vilniaus miesto savivaldybėje negalėjo bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu įgalioto valstybės tarnautojo pritarimu ir statybÄ leidžiančiu dokumentu. Tvarkybos darbų projektas nebuvo numatytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintame projektų sÄ raÅ¡e, kuriame nurodyti projektai, kuriems savivaldybei raÅ¡tiÅ¡kai pritarus bÅ«tų laikoma, kad yra iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

KultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad leidimas atlikti kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus iÅ¡duodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , rekomenduojantį iÅ¡duoti šį leidimÄ , pasiraÅ¡o Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Statybos leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas, kadangi savivaldybės atstovė suderino ne Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , rekomenduojantį iÅ¡duoti statybos leidimÄ , o ieÅ¡kovo pateiktÄ Tvarkybos projektÄ . 34.3.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovės spaudas „pritarta“, spaudas „paveldosauginiu požiÅ«riu patikrinta“ bei vyriausiosios specialistės paraÅ¡as negali bÅ«ti prilyginamas raÅ¡ytiniam projekto pritarimui, kadangi Statybos techniniame reglamente aiÅ¡kiai nurodyta, kad tais atvejais, kai statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra kitų svarbių priežasčių nepritarti statinio projektui, įgalioti valstybės tarnautojai Å¡io projekto antraÅ¡tiniame lape uždeda spaudÄ su įraÅ¡u „Pritariu“ ar padaro šį įraÅ¡Ä , uždeda asmens spaudÄ , pasiraÅ¡o ir nurodo datÄ , o kituose lapuose (brėžiniuose, teksto lapuose) uždeda asmens spaudÄ , pasiraÅ¡o ir nurodo datÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patvirtino Tvarkybos projekto sprendinius kaip atitinkančius paveldosauginius reikalavimus, o ne padarė raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui. Siekiant gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, privaloma pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ raÅ¡tu pritarti statinio projektui, kuris nebuvo gautas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Tvarkybos projekto suderinimas gali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu pritarimu statinio projektui. 34.4. Vilniaus miesto savivaldybė, tvirtindama Tvarkybos projektÄ , nesiekė suteikti statybos leidimo ieÅ¡kovui, tačiau, avarinės grėsmės Å¡alinimo darbus ieÅ¡kovas galėjo atlikti turėdamas tik patvirtintÄ tvarkybos darbų projektÄ .

IeÅ¡kovas, įvykdęs nustatytas sÄ lygas, galėjo pradėti statybÄ ir neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento. Tačiau Å¡i savivaldybės teisės aktais pagrįsta nuomonė, kad asmuo laikinai gali vykdyti avarinės grėsmės Å¡alinimo darbus ir neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinama, kaip Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, kad tvarkybos projekto suderinimas aplinkosauginiu požiÅ«riu gali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu pritarimu statinio projektui (kapitalinio remonto) ir statybÄ leidžiančiu dokumentu.

Užsakovas arba rangovas, vykdydamas statybos darbus ir neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, darbams prižiÅ«rėti privalėjo pasamdyti atestuotÄ kultÅ«ros vertybių apsaugos specialistÄ , kuris sprendžia dėl Å¡ios vertybės saugomų dalių ir elementų bei kultÅ«rinės vertės požymių iÅ¡saugojimo, taip pat apie darbų pradžiÄ informuoti KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento atitinkamÄ teritorinį padalinį bei pateikti minėto specialisto iÅ¡vadas. Å ie veiksmai nebuvo atlikti, todėl pagrįstai manytina, kad ieÅ¡kovas, jau nuo darbų atlikimo pradžios privalėjo gauti atitinkamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

35. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyrius praÅ¡o apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, jog palaiko savo pozicijÄ ir argumentus nurodytos atsiliepime į ieÅ¡kinį, jog ginčo statinys yra KultÅ«ros vertybių registre registruota nekilnojamojo turto vertybė, įregistruota 2014 m. balandžio 9 d. Namas pripažintas valstybės saugomu objektu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 36. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

37. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu N. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2003-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7785 pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19, t. I). Šis butas yra pastate (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19, 94-95, t. I). Šiame name (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iš viso yra suformuotos 8 gyvenamosios paskirties patalpos ir 5 negyvenamosios paskirties patalpos. Viena iš negyvenamųjų patalpų yra neįrengta pastogė, (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (b.l. 133-134, t.

I). IeÅ¡kovui kartu su trečiuoju asmeniu N. M. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso 113/1000 dalis Å¡ios neįrengtos pastogės. Namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieÅ¡kovui kartu su trečiuoju asmeniu N. M. nuosavybės teise priklausantis butas, taip pat neįrengta palėpė, yra (duomenys neskelbtini), 2005-04-29 paskelbto valstybės saugomu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui bei 1998-05-19 paskelbto paminklu, teritorijoje (b.l. 20-21, t. I, CPK 179 str. 3 d., www.kvr.kpd.lt). Namas KultÅ«ros vertybių registre 2014-04-09 buvo registruotas kaip kultÅ«ros vertybė (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2014-12-30 įsakymu Nr. Ä®V-1001 „Dėl kultÅ«ros paveldo objektų paskelbimo valstybės saugomais“ jis pripažintas valstybės saugomu objektu, nustatant apsaugos tikslÄ â€“ vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui (b.l. 18-19, t.

II).

39. Byloje nustatyta, kad 2008-02-05 namo (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Senamiesčio Å«kis“, atlikęs neeilinę Å¡io gyvenamojo namo apžiÅ«rÄ , nustatė, kad namo stogo čerpės vietomis sutrupėjusios, stogo kraigas įlinkęs, pastogės konstrukcijos medinės sijos stipriai paveiktos puvinio, įlinkusios, dėl ko bÅ«tinas stogo dangos bei pastogės konstrukcijos remontas (b.l. 103, t. III). Po Å¡io akto suraÅ¡ymo ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų dėl Å¡io namo stogo, pastogės konstrukcijų remonto, nes Å¡ių konstrukcijų bÅ«klė įtakojo jam su trečiuoju asmeniu N. M. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), bÅ«klę: bute per lubas skverbėsi vanduo, buvo Å¡lapia, konstrukcijos puvo. 2010 m. gruodžio mėn. bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Elvora“ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens N. M. užsakymu parengė (duomenys neskelbtini), pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos projektÄ (toliau ir Tvarkybos projektas) (b.l. 11-36, t.

I), pagal kurį buvo numatomas nebetinkamų eksploatuoti stogo laikančiųjų konstrukcijų demontavimas, naujų stogo laikančiųjų konstrukcijų įrengimas, atstatant stoglangius (2 vnt.), naujos čerpių stogo dangos montavimas, medinės perdangos remontas ir stiprinimas monolitiniu gelžbetoniu, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, sniego gaudytuvų montavimas, plyšių susiuvimas ir injekavimas, dūmtraukių galvučių remontas, laikinas laiptų išramstymas. Tvarkybos projektas buvo pateiktas derinti ir suderintas 2011-02-01 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus vyriausios specialistės J.

M., uždedant spaudÄ â€žPaveldosauginiu požiÅ«riu patikrinta. Pritarta“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2011-02-23 patikrintas KultÅ«ros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13, t. I).

40. Nustatyta, kad iÅ¡ karto po Tvarkybos projekto parengimo jokie statybos darbai name (duomenys neskelbtini), pradėti nebuvo. TÄ liudija namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2013-05-15 suraÅ¡ytas gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktas (b.l. 37, t. I), kuriame konstatuoti tokie pažeidimai kaip pastato stogo dangoje prie įrengtų tÅ«rinių stoglangių skardiniai atskardiniai paveikti korozijos, trÅ«ksta dalies apskardinimo, stogo danga nesandari, lietaus vanduo prasiskverbia į patalpas (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), sugadintos medinės stogo konstrukcijos galimai avarinė bÅ«klė, dėl pastovaus lietaus vandens prasiskverbimo pažeistos perdangos, kai kurios perdangos sustiprintos iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, irsta kaminų galvučių plytų mÅ«ras, įtrÅ«kimai, supleišėjimai, neapskardinti kaminai, korozijos paveikta kritulių surinkimo ir nuvedimo sistema.

Statybos darbai name (duomenys neskelbtini), buvo pradėti vykdyti 2014 m. gegužės mėn., ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ 2014-05-06 pasiraÅ¡ius rangos sutartį Nr. 14-05-01, kuria UAB „Kauno skliautai“ įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkybos darbus (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas įsipareigojo priimti tinkamai faktiÅ¡kai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytÄ kainÄ (b.l. 38-40, t.

I). Pagal Å¡iÄ sutartį statybos darbus UAB „Kauno skliautai“ turėjo pradėti 2014-05-07, baigti 2014-10-15. IÅ¡ ieÅ¡kovo, trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad iki 2014 m. spalio mėn. trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ demontavo nebetinkamas eksploatuoti stogo laikančiÄ sias konstrukcijas, įrengė naujas stogo laikančiÄ sias konstrukcijas, atstatė du stoglangius, be to, įrengė trečiÄ jį stoglangį ieÅ¡kovo nurodymu kaip laikinÄ angÄ patekti į neįrengtÄ palėpę, sumontavo naujÄ stogo dangÄ (b.l. 96-97, 98-99, t.

III). 41. 2015-02-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015-02-04 atlikusi statybos patikrinimÄ vietoje (b.l. 75-85, t. I), surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-43, t. I), kuriame konstatavo, kad ieÅ¡kovas, neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, atliko statinio kapitalinio remonto darbus, t.y. pakeitė stogo laikančiÄ sias konstrukcijas (gegnes), pakeitė stogo dangÄ , apie 0,4 m padidino stogo aukÅ¡tį, įrengė tris tÅ«rinius stoglangius (1,40 m x 1,10 m x 2,50 m) negyvenamoje patalpoje – neįrengtoje pastogėje, (duomenys neskelbtini). 2015-02-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-45, t.

I), kuriuo nurodė ieÅ¡kovui ne vėliau kaip iki 2015-08-11 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios 2015-02-11 suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę; iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės stogo konstrukcijÄ , įrentus tÅ«rinius stoglangius. 2015-08-14 patikrinę statybvietę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojai konstatavo, kad savavaliÅ¡kai perstatyta stogo konstrukcija neatstatyta į pirmykÅ¡tę padėtį, nedemontuoti savavaliÅ¡kai įrengti tÅ«riniai stoglangiai, dėl ko surašė savavaliÅ¡kos statybos patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 132 , t.

I).

42. Apelianto K. M. skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nenagrinėtinas teisme, atmestinas.

43. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTÄ® 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Savavališkos statybos aktas gali būti susijęs su statinio savininko civilinių teisių ribojimais tuo atveju, jeigu akte yra privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tuomet jis sukelia asmeniui civilines teisines savavališkos statybos pasekmes, reglamentuotas Civiliniame kodekse taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Nagrinėjamu atveju 2015-02-11 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, iš esmės buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas, jokių privalomų valinio pobūdžio nurodymų apeliantui nebuvo, o vienintelis nurodymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų nesukėlė pirmiau minėtų savavališkos statybos teisinių pasekmių, nes akte išvardinti statybos darbai name (duomenys neskelbtini) buvo atlikti iki šio akto surašymo dienos.

Toks aktas, kuris pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

44. Atmestinas apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės raÅ¡ytinis pritarimas pastogės avarinės grėsmės Å¡alinimo tvarkymo projektui yra statybÄ leidžiantis dokumentas, kuriam esant teisėtam ir galiojančiam statybos pripažinimas savavaliÅ¡ka negalimas.

45. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo ir pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant, ar ieÅ¡kovo 2015-02-11 savavaliÅ¡kos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, bÅ«tina pirmiausia nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o jeigu vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , po to nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

46. Pagal ginčo darbų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį kapitalinio remonto projektas buvo reikalingas ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, įstatymas ypatingųjų statinių kategorijai priskyrė ir kultÅ«ros paveldo statinius (2 str. 3 d.), įregistruotus KultÅ«ros vertybių registre. Byloje pagrįstai nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini), kaip kultÅ«ros paveldo statinys į KultÅ«ros vertybių registrÄ buvo įraÅ¡ytas 2014-04-09, remiantis KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo komisijos 2014-04-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2003-12-06 įsakymo Nr. 648/Ä®V-470 „Dėl leidimų tvarkyti nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes bei statyti (griauti) statinius jų teritorijoje iÅ¡davimo tvarkos“ nustatyta, kad visais atvejais, kai nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių prieÅ¡avarinių, remonto ar kitų tvarkymo darbų metu atliekami tik statybos darbai arba Å¡ių vertybių teritorijose statomi (rekonstruojami, remontuojami, griaunami) statiniai, statybos leidimas iÅ¡duodamas vadovaujantis Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka.

47. Apeliantas K. M. neturėjo statybÄ leidžiančio dokumento, kuris buvo reikalingas statybos darbams atlikti po to, kai namas (duomenys neskelbtini), 2014-04-09 buvo įraÅ¡ytas kaip kultÅ«ros paveldo statinys į KultÅ«ros vertybių registrÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriaus atstovės suderintas Tvarkybos projektas po 2014-04-09 negali bÅ«ti vertinamas kaip statybÄ leidžiantis dokumentas, todėl teisėtai pripažino statybas savavaliÅ¡komis.

48. Apeliantas K. M. nurodo, kad jo manymu UAB „Kauno skliautai“ atlikti darbai nėra kapitalinio remonto darbai, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbai buvo pradėti vykdyti tik 2014 m. gegužės mėnesį, t. y. po to kai ginčo statinys buvo įraÅ¡ytas į kultÅ«ros paveldo objektų sÄ raÅ¡Ä , tačiau jokių naujų argumentų, kurie nebÅ«tų įvertinti skundžiamame sprendime, nepateikia. Apeliantas UAB „Kauno skliautai“ skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog nepakanka įrodymų konstatuoti skubiai Å¡alintinos avarijos grėsmės pastate (duomenys neskelbtini), tačiau savo argumentų pagrindimui vertina tuos pačius įrodymus, kuriuos iÅ¡tyrė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantų skundų argumentai atmestini, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo apelianto nurodytų argumentų vertimu ir jų nekartoja, konstatuodamas, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovo užsakymu atlikti 2015-02-11 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai namo (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje prilygo kapitalinio remonto darbams, kad statybos darbai name (duomenys neskelbtini), buvo pradėti vykdyti tik 2014 m. gegužės mėn., ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ 2014-05-06 pasirašius rangos sutartį Nr. 14-05-01.

49. Apeliacinių skundų nagrinėjimo žodinių teismo posėdžių metu buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovo turimas bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ parengtas (duomenys neskelbtini), pastogės avarinės grėsmės šalinimo tvarkybos projektas, kuriam pritarė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius 2011-02-01 ir patikrino Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2011-02-23, iš esmės nekelia ginčų dėl projektinių sprendinių, atitinkamai šio projekto pagrindu gali būti išduotas statybos leidimas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti ieÅ¡kovui K. M. terminÄ teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savavaliÅ¡kai atliktiems darbams, nurodytiems 2015-02-11 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinti, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ieÅ¡kovui taip pat buvo sudarytos galimybės spręsti klausimus dėl namo gyventojų sutikimo atlikti statybos darbus pagal esamÄ projektÄ , kuris bÅ«tinas norint gauti statybos leidimÄ .

50. Apeliantas K. M. pateikė raÅ¡tÄ , kuriuo nurodė, kad sukviesti kaimynus bendrai spręsti susidariusiÄ situacijÄ nepavyko, ignoruojamos bet kokios jo iniciatyvos. Duomenų, kad apeliantas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama ir teismo posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kinta teise kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti teisę be gyventojų sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ teisės aktų nustatyta tvarka, nėra.

51. Apeliantas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniame skunde argumentuoja, kad palikus skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir ieÅ¡kovui dėl kokių nors priežasčių negavus statybÄ leidžiančio dokumento, savavaliÅ¡kos statybos padariniai gali likti nepaÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais apelianto argumentais, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

52. Pagal Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatas teismas gali leisti asmeniui, kuriam suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, per teismo nustatytÄ terminÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , jeigu tokie statinio remonto darbai yra galimi ir neprieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Teismas, nustatęs terminÄ ieÅ¡kovui savavaliÅ¡kai atliktiems kapitalinio remonto darbams įteisinti – gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , turėjo taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, tai teismas tame sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

53. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad jeigu K. M. per teismo nustatytÄ terminÄ neįteisins savavaliÅ¡kos statybos, jis įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino savavaliÅ¡kai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijÄ , demontuojant tris stoglangius. Neįvykdžius Å¡io įpareigojimo, įpareigoti K. M. mokėti po 3 (tris) Eur baudÄ Ä¯ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvienÄ uždelstÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai.

54. Apeliantas K. M. teigė, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Kauno skliautai“ priteisė iÅ¡laidas trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ advokatės pagalbai apmokėti, nes UAB „Kauno skliautai“ pozicija dėl ginčo neabejotinai patvirtina, kad Å¡is asmuo byloje dalyvavo ieÅ¡kovo pusėje, todėl atmetus ieÅ¡kinį, trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Apelianto nurodytieji argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeitimui. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu trečiajam asmeniui buvo priteisti 1000 Eur advokatės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti, atitinka CPK 93 straipsnio nuostatas.

55. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantų K. M. ir trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

57. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio Å«kis“ prašė priteisti 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios pagrįstos pridedamais įrodymais. Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio Å«kis“ iÅ¡ apelianto K.

M. priteistina 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ iÅ¡ apelianto K. M. priteistina 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, sumokėta už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ , rezoliucinę sprendimo dalį papildomai nurodant:

„Nustatyti, kad jeigu K. M. per teismo nustatytÄ terminÄ neįteisins savavaliÅ¡kos statybos, jis įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino savavaliÅ¡kai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijÄ , demontuojant tris stoglangius. Neįvykdžius Å¡io įpareigojimo, įpareigoti K. M. mokėti po 3 (tris) Eur baudÄ Ä¯ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), už kiekvienÄ uždelstÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai.“ Priteisti iÅ¡ K.

M. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Kauno skliautai“ naudai. Teisėjai Alvydas Barkauskas Laima Gerasičkinienė Asta Pikelienė