317dfca077be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-1210/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00467-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant M. B. ir jo atstovei Ingai Abramavičiūtei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,

vertėjaujant Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2012 m. gegužės 3 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme gautas M. B. prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) ir panaikinti teismo sprendimą dėl M. B. sulaikymo. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (15/6-9)15PR-124 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Baltarusijos Respublikos piliečiui M. B. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką“ atsisakė jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas 2012 m. balandžio 28 d. buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl nėra įsigaliojęs. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, apskundus teismui sprendimą, jo vykdymas yra sustabdomas. Taigi Lietuvos Respublikoje jis yra prieglobsčio prašytojas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu M. B. prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl Baltarusijos Respublikos piliečio M. B. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu užsienietis M. B. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre ne ilgiau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 19 d., nes jis į Lietuvą atvyko ir yra joje neteisėtai. Pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 19 d. Migracijos departamento sprendimas Nr.(15/6-9)15PR-124, kuriuo užsieniečiui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta šiam sprendimui įsigaliojus M. B. išsiųsti į Baltarusijos Respubliką, buvo apskųstas nustatyta tvarka ir iki šiol galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad teismo sprendime sulaikyti užsienietį nurodytas teisinis pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išnyko.

II. Apeliaciniu skundu Užsieniečių registracijos centras prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmą kartą M. B. buvo sulaikytas 2005 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos. 2005 m. gegužės 20 d. jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuris 2005 m. gegužės 24 d. Migracijos departamento sprendimu buvo netenkintas. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu panaikino M. B. sulaikymą ir jis 2010 m. birželio 26 d. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro bei negrįžo, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl savo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad M. B. antrą kartą nelegaliai atvykus į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė sprendimą jį sulaikyti, žinodamas, kad M. B. kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Todėl užsienietis prašyme pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo nepateikė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jo statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimu. Tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas apsunkina Užsieniečių registracijos centro darbą, kurio funkcija yra įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo jam įsigaliojus. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių užsienietis negalėjo būti paleistas. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis numato užsieniečio sulaikymą tuo atveju, kai yra sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. B. prašo jį atmesti ir palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą. Pabrėžia, kad Migracijos departamento 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (15/6-9)15PR-124 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Baltarusijos Respublikos piliečiui M. B. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką“ yra apskųstas ir nėra įsigaliojęs, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas ir Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas negali būti taikomas. Mano, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis taip pat netaikytina, nes Migracijos departamento 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (15/6-9)15PR-124 vykdymas yra sustabdytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (15/6-9)15PR-124 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Baltarusijos Respublikos piliečiui M. B. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu M. B. sulaikė Užsieniečių registracijos centre iki 2012 m. rugpjūčio 19 d., kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. B. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo, skundžiamu 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu prašymą tenkino ir panaikino minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą, nustatęs, kad užsieniečio sulaikymo pagrindas išnykęs.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo motyvų, užsieniečio M. B. sulaikymas skirtas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Pastaroji aplinkybė lemia, jog Įstatymo 113 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog M. B. į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo joje neteisėtai, nėra ginčijama, tačiau Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas eksplicitiškai numato, kad jis yra netaikomas, kai užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Analogiška prieglobsčio prašytojo sąvoka yra pateikiama ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 2 straipsnio d punkte. Iš minėtų nuostatų matyti, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį.

Nors Migracijos departamentas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (15/6-9)15PR-124 nusprendė užsieniečiui M. B. prieglobsčio nesuteikti ir, įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, iš bylos duomenų matyti, kad M. B. minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi skundą priėmė (b. l. 8). Kadangi Migracijos departamento 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas apskųstas teismui ir byla neišnagrinėta, jis nelaikytinas galutiniu sprendimu Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Taigi užsienietis M. B. prieglobsčio prašytojo teisinio statuso nėra praradęs.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsieniečio M. B. sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs ir tolimesnis jo judėjimo laisvės apribojimas yra negalimas.

Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis nustato, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu nedelsiant paleidžiamas iš sulaikymo vietos.

Pažymėtina, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, kad yra pagrindas užsienietį sulaikyti kitais minėto Įstatymo 113 straipsnyje numatytais pagrindais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisingą sprendimą, todėl pagrindo naikinti ar keisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinio skundo netenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė