317b2f11-cf4e-4c6e-b61f-9fb3f712ca04 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1257-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00191-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.37.2.3.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai teismo Å¡aukimu (b. l. 33).PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti 5000 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė), atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis apytiksliai nuo 2013-08-01 iki 2013-08-30 buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, iÅ¡skaičiuojant sanitariniam mazgui ir baldams tenkantį plotÄ , neatitiko teisės aktais nustatytos 3,6 kv. m ploto normos, kamerų įrengimas baldais taip pat neatitiko gyvenamųjų kamerų įrengimui keliamų reikalavimų. Laikymas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nurodytomis sÄ lygomis žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , sukėlė nepatogumus normaliam pareiÅ¡kėjo judėjimui kameroje.

Jo teisės buvo pažeidinėjamos jam tik atvykus į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , nepertraukiamai, nebuvo imtasi priemonių mažinti pažeidimus, pailginant pasivaikščiojimo gryname ore laikÄ , organizuojant ir/ar renginių ne kameros sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracija žinojo apie galiojančius įstatymus, bet tyčia ir sÄ moningai juos pažeidinėjo.Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas nepateikė praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo. Panevėžio AVPK atsiliepime (b. l. 8-10) pareiÅ¡kė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė skundÄ atmesti. Teigė, jog A. T. Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas 23 kameroje nuo 2013-08-19 iki 2013-08-21 kartu su dviem asmenimis. Å ioje kameroje yra keturios lovos (lovos dviem aukÅ¡tais po dvi) (ilgis 201 cm × plotis 70 cm × vienos lovos aukÅ¡tis 39 cm); vienas stalas (ilgis 50 cm × plotis 50 cm × aukÅ¡tis 80 cm); du suolai(ilgis 50 cm × plotis 30 cm × aukÅ¡tis 41 cm); dvi spintelės(ilgis 60 cm × plotis 60 cm × aukÅ¡tis 82 cm); sanitarinis mazgas (ilgis 101 cm × plotis 127 cm).

Visos lovos metalinės, su aeracijos skylėmis, stalų ir suolų virÅ¡utinės dalys iÅ¡ medžio drožlių plokščių, kojos metalinės. Lovos, stalai, kėdės ir spintelės pritvirtintos prie grindų. Visose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip reikalauja higienos normos reikalavimai – jie atitverti reikiamo aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje metu jokių skundų dėl tariamai pažeistų jo laikymo sÄ lygų nepateikė.

Atsakovo atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų pažeidę teisės aktų reikalavimus, neva jo patirtos žalos nepagrindė konkrečiais įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, reikalavimas yra deklaratyvus, todėl Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , prašė priteisti jam neturtinės žalos, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimÄ .

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2012-10-02 įstatymo redakcija Nr. XI-2247, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01)2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (2012-10-02 įstatymo redakcija Nr. XI-2247, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01) (galiojęs nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01) (toliau – HN 37:2009), kuri ir nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo bei priežiÅ«ros, sveikatos saugos reikalavimus. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (2008-07-09 įsakymo redakcija Nr. 5-V-382, įsigaliojusi nuo 2008-07-13 ) (toliau – ir Veiklos taisyklės).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014.

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Dėl minimalaus kamerų ploto užtikrinimoNagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroje, kurioje, pareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatytos 3,6 kv. m ploto normos.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

HN 37:2009, nustatanti policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, ploto normos vienam asmeniui nenustato. Šiame teisės akte yra suformuluoti bendro pobūdžio reikalavimai, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas), policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose kamerose (18 punktas). 2010-05-14 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124), kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ne kartÄ taikė Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 Ä®sakymÄ Nr. V-124 ir laikė, kad areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m (2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013, 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516/2014, 2015-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-638-146/2015, 2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015, 2014-04-09 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasitarime aprobuota teismų praktika, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, Administracinė jurisprudencija. 2014, Nr. 26, p. 460-564).Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-08-19 iki 2013-08-21(toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 23, kurios plotas 10,88 kv. m (b. l. 16, 20).

IÅ¡ Ataskaitų apie policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimÄ Å¾urnalo duomenų nustatyta, kad Å¡ioje kameroje visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su dviem asmenimis (b. l. 11-14). Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 23 buvo laikomas nepažeidžiant jo subjektinės teisės bÅ«ti laikomam tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose, nes pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo aukščiau 3,6 kv. m ribos, t. y. vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).TokiÄ iÅ¡vadÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

EŽTT yra nurodęs, kad atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimÄ byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Taip pat EŽTT yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013-04-02 sprendimÄ byloje Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ).

Nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo nebuvo nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl ploto skaičiavimo, atsižvelgiant į patalpų užstatymÄ baldais bei sanitarinio mazgo įrenginiais, atmestini kaip nepagrįsti.Dėl kameros įrengimo baldaisPareiÅ¡kėjo teigimu, kamerų įrengimas baldais taip pat neatitiko gyvenamųjų kamerų įrengimui keliamų reikalavimų.HN 37:2009 31 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinių kamerų aprÅ«pinimas baldais, minkÅ¡tuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas.

Pagal Veiklos taisyklių 81 punkto nuostatas, kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui turi būti skiriama lova; kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė.Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, jog kamerų įrengimas baldais neatitiko gyvenamųjų kamerų įrengimui keliamų reikalavimų yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių argumentų nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokių konkrečiai gyvenamųjų kamerų įrengimui keliamų reikalavimų ginčo laikotarpiu neatitiko kameros Nr. 23 užstatymas baldais, kokius nepatogumus tai sukėlė, kokias jo teises pažeidė, sukeldamas jam neturtinę žalÄ . Atitinkamai, pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius. IÅ¡ atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatyta, kad kameroje N. 23 yra dvi dviejų aukÅ¡tų lovos (ilgis 201 cm × plotis 70 cm × vienos lovos aukÅ¡tis 39 cm); vienas stalas (ilgis 50 cm × plotis 50 cm × aukÅ¡tis 80 cm); du suolai (ilgis 50 cm × plotis 30 cm × aukÅ¡tis 41 cm); dvi spintelės (ilgis 60 cm × plotis 60 cm × aukÅ¡tis 82 cm); sanitarinis mazgas (ilgis 101 cm × plotis 127 cm).

Visos lovos metalinės, su aeracijos skylėmis, stalų ir suolų viršutinės dalys iš medžio drožlių plokščių, kojos metalinės. Lovos, stalai, kėdės ir spintelės pritvirtintos prie grindų. Visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip reikalauja higienos normos reikalavimai – jie atitverti reikiamo aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto (b. l. 8, 18).Atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktose kameros Nr. 23 fotonuotraukose užfiksuoti duomenys (b. l. 27).

Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo teiktais duomenimis. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo spręstina, jog jokių specialių reikalavimų dėl to, kokio dydžio ir konstrukcijos šie baldai turėtų būti, nėra. Duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu Visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus kameroje Nr. 23 dėl jos atitikties HN 37:2009 reikalavimams, byloje nėra. Atsakovo atstovo byloje pateiktuose Panevėžio visuomenės sveikatos centro ginčui aktualiu laikotarpiu (2013-06-11, 2013-01-09, 2013-03-01) atliktų patikrinimų aktuose konstatuota, jog Panevėžio AVPK areštinėje HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta (b. l. 21-26).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje metu su skundais dėl laikymo sÄ lygų į Å¡ios įstaigos administracijÄ nesikreipė (b. l. 9, 19), o duomenų apie tai, jog dėl Å¡ių jo nurodytų pažeidimų bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje metu kameroje Nr. 23 užstatymas baldais neatitiko gyvenamųjų kamerų įrengimui keliamų reikalavimų.Dėl užimtumo ir pasivaikščiojimųPareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus siejo ir su Panevėžio AVPK neveikimu, mažinant jo teisių pažeidimus – nepailginant pasivaikščiojimo gryname ore laiko, neorganizuojant užsiėmimų ir/ar renginių ne kameros sÄ lygomis.Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus, susijusius su užimtumo organizavimu, pažymėtina, jog teritorinės policijos įstaigoje laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

Å ių asmenų teisių bei laisvių užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Veiklos taisyklės. Teismo vertinimu, dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių specifinės paskirties bei pavestų vykdyti funkcijų ypatumų, jose laikomiems asmenims negali bÅ«ti užtikrinta tokia pat režimo bei dienotvarkės reglamentuota judėjimo laisvė bei galimybės užsiimti leistina veikla, pavyzdžiui, kaip ne kamerų tipo pataisos įstaigose. Teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės pasižyminti specifiniu pobÅ«džiu, jos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, nėra saistomos pareigos užtikrinti kitas, nei yra reglamentuojama, teises ir laisves.Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimų gryname ore trukme, teismas atkreipia dėmesį į teisinį reguliavimÄ Å¡iame kontekste.

Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. MinimaliÄ pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įtvirtina Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Veiklos taisyklių 7.10 ir 54 punktuose įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi teisę policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ ).Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise ir Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas).PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės pripažino, kad pasivaikščiojimas gryname ore Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo užtikrinamas, kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimo trukmės, pareiÅ¡kėjas nenurodė, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta.Dėl aukščiau iÅ¡vardintų argumentų teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK užtikrino pareiÅ¡kėjui A.

T. laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygas, atitinkančias Lietuvos Respublikos higienos normas, nepažeidė teisės aktų, nustatančių reikalavimus areÅ¡tinių kamerų užstatymui baldais, užimtumo ir pasivaikščiojimų organizavimui, nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų.Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijos aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų CK 6.271 straipsnio prasme nustatinėjimas yra teisiÅ¡kai beprasmis.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-309/2013). Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas, todėl skundas netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                       Irena Varžinskienė