3179bfc8-e596-414c-be36-187cf3c55f3b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4056-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00857-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – G.R., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-5) nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d. buvo laikomas vienutėje dėl to, kad nebuvo davęs LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo medicininiame punkte kraujo tyrimams.

Teigė, jog yra tikintis (Jehovos liudytojas) ir pagal jo tikėjimÄ negali duoti kraujo, jam negali bÅ«ti perpiltas svetimas kraujas. Atvykus į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) buvo iÅ¡ karantino perkeltas į vienutę ir patyrė labai dideles kančias. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo tyčiojamasi, kad pareiÅ¡kėjas yra kitokio tikėjimo, kiekvienÄ dienÄ buvo daromas psichologinis spaudimas, patyrė tiek moralinę, tiek psichologinę įtampÄ , diskomfortÄ . PareiÅ¡kėjui buvo pareikÅ¡ta, kad sėdės vienutėje tol kol neduos kraujo tyrimams.

IÅ¡ kameros nebuvo vedžiojamas į kiemÄ pasivaikščioti, kamera yra labai siaura, visÄ plotÄ užimė gultas ir sanitarinis mazgas, sanitarinis mazgas yra atviras, prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reikalus viskas akivaizdžiai matosi, nes visÄ parÄ atidarytas langelis, kuris yra 50 cm ilgio ir 40 cm pločio. Buvo pažeista minimali ploto norma. Kameroje nebuvo jokios ventiliacijos, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Palubėje buvo įrengtas 30 cm langelis, kuris nepraleido saulės Å¡viesos, nes yra užstatytas siena, kuri yra 20 cm nuo langelio, todėl visÄ dienÄ kameroje buvo prieblanda, nes jÄ apÅ¡vietė tik 20 vatų lemputė.

Dėl to buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo regėjimas. Sienos buvo drėgnos, todėl buvo pažeista pareiÅ¡kėjo sveikata – pareiÅ¡kėjas pradėjo sunkiai kvėpuoti, atsikosėti krauju, pradėjo svaigti galva, pykinti, pakilo spaudimas. Kameroje nebuvo jokios spintelės susidėti daiktams, nebuvo nei stalo, nei kėdės, valgyti reikėjo lėkÅ¡tę laikant rankose. Praustis galima buvo virÅ¡ sanitarinio mazgo, kadangi ten buvo įrengtas kranas su Å¡altu vandeniu, į duÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas buvo vedamas kartÄ per savaitę, duÅ¡e buvo Å¡altas vanduo.

Kameroje buvo jaučiamas pelėsių kvapas. Taip pareiÅ¡kėjas buvo kankinamas iki to laiko, kol davė kraujÄ tyrimams. Dėl to buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tikėjimÄ , žmoniÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinę ir dvasinę skriaudÄ . Atsakovo atstovas - Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-18) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. spalio 5 d. Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. spalio 11 d.

įsakymu Nr. 7/07-496 buvo paskirtas į 151 brigadÄ (15 bÅ«rys). Iki 2016 m. spalio 11 d. karantino patalpoje buvo laikomi 6 asmenys, kurie tÄ dienÄ , vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-496, buvo pervesti į jiems paskirtas brigadas. Marijampolės PN nėra sisteminami ir saugomi duomenys apie nuteistųjų paskyrimÄ Ä¯ karantino patalpas, tačiau Marijampolės PN yra 2 karantino patalpos ir abiejose kamerose buvo įrengti langai. Pažymėjo, kad jeigu naujai atvykusių nuteistųjų skaičius nevirÅ¡ija 9, į Marijampolės PN naujai atvykę nuteistieji bÅ«na paskiriami į karantino patalpÄ schemoje pažymėta (1-13), jeigu skaičius didesnis, kiti nuteistieji paskiriami į kitÄ karantino patalpÄ , pažymėta (1-8).

Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas buvo karantino patalpoje, schemoje pažymėtoje (1-8). Karantino patalpos schemoje pažymėtos (1-8) plotas yra 27,87 kv.m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,64 kv. m gyvenamojo ploto. Nurodė, kad naujai atvykusio nuteistojo dėl ŽIV virusio nešiojimo yra rizikuojama kitų nuteistųjų sveikata. Pareiškėjo kalinimas karantino patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 24 d. yra susijęs tiktai su pareiškėjo išreikšta valia, t. y. nesutikimu duoti kraujo ŽIV tyrimui.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas kraujÄ davė 2016 m. spalio 12 d., o testo atsakymai gali trukti iki 2 savaičių, todėl pareiÅ¡kėjas į paskirtÄ bÅ«rį perkeltas tik 2016 m. spalio 24 d. 2016 m. spalio 24 d. pareiÅ¡kėjas atsisakė paskirto 15 bÅ«rio ir buvo baustas 2 kartus atliekant bausmę laikino sulaikymo kameroje po 24 val., perkeliant į kamerų tipo patalpÄ Nr. 9, kurios plotas 4,31 kv. m, joje įrengta 1 gyvenama vieta. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui negalėjo kilti kokių nors neigiamų pasekmių dėl to, kad nebuvo vedžiojamas į laukÄ , nes kamerų tipo patalpoje buvo viso 2 paras.

Kamerų tipo patalpose karÅ¡tas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji vedami vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kuriame tiekiamas karÅ¡tas vanduo. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Marijampolės PN administracijÄ , Psichologinę tarnybÄ dėl tariamai netinkamų kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad visÄ laikotarpį nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d. buvo laikomas „vienutėje“ dėl to, kad nedavė kraujo tyrimams. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. spalio 5 d. (atvykimo į Marijampolės PN diena) iki 2016 m. spalio 24 d. buvo laikomas karantino kameroje, kuri schemoje pažymėta (1-8) (b. l. 13-14, 39). Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 7/07-496 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 151 brigadÄ (b. l. 19), tačiau į paskirtÄ bÅ«rį buvo perkeltas tik 2016 m. spalio 24 d., kadangi nesutiko duoti kraujo ŽIV tyrimams.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė, jog atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 15 bÅ«ryje, už tai pareiÅ¡kėjas buvo du kartus po 24 valandas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, perkeliant į kamerÄ Nr. 9 (b. l. 21, 26-34). Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 7/07-538 pareiÅ¡kėjas buvo pervestas į 8 brigadÄ (b. l. 20). Taigi, atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas karantino patalpoje, kuri pažymėta schemoje pažymėta (1-8), o nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kameroje Nr.

9. Nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 8 bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, jog patyrė neturtinę žalÄ , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 8 bÅ«ryje, todėl Å¡ioje byloje nevertintinas laikotarpis nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, pareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad jis dėl savo tikėjimo atsisakęs duoti kraujo ŽIV tyrimams, buvo laikomas kameroje. Pažymėtina, kad Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. Nr. 343/191 įsakymu (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 27 d.) (toliau – ApraÅ¡as) nustato asmenų, atvykusių ir laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų organizavimo tvarkÄ ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiÅ¡kumÄ .

ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad profilaktiniai Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) neÅ¡iojimo ir ligos tyrimai turi bÅ«ti atliekami pirmÄ kartÄ atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigÄ arba perkeliant iÅ¡ vienos laisvės atėmimo vietų įstaigos ar teritorinės policijos komisariato areÅ¡tinės į kitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigÄ (jei po paskutinio tyrimo praėjo daugiau kaip 4 savaitės). Taigi, minėtas teisės aktas nustato pataisos įstaigai pareigÄ atlikti naujai atvykusių nuteistųjų (ŽIV) neÅ¡iojimo ir ligos tyrimus.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atstovo nuomone, jog nuteistojo nepaskyrimas į bÅ«rį kol nėra ŽIV testo atsakomo yra bÅ«tina prevencinė priemonė prieÅ¡ Å¡iol ligos plitimo galimybę. Bylos duomenys patvirtina (b. l. 24-25), taip pat nurodo ir pats pareiÅ¡kėjas, kad kraujÄ tyrimams jis sutiko duoti tik 2016 m. spalio 12 d. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjo nurodomi religiniai įsitikimai, dėl kurių jis neva negalėjo duoti kraujo, negali bÅ«ti pateisinama priežastimi nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjo laikymas karantino patalpose, kol bus aiÅ¡kus ŽIV testo rezultatas, yra objektyviai pagrįstas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ jo buvo tyčiojamasi dėl to, jog pareiÅ¡kėjas kitokio tikėjimo, kiekvienÄ dienÄ buvo daromas psichologinis spaudimas. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl patyčių jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to Å¡iose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018). Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 21, 22, 39) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad karantino patalpos, schemoje pažymėtos (1-8) plotas yra 27,87 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos. Taigi, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant minėtoje patalpoje teko ne mažiau kaip 3,98 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 9 plotas 4,31 kv.m, kameroje buvo vienas pareiÅ¡kėjas, todėl jam teko 4,31 kv.m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameroje praustis galėjo tik virÅ¡ sanitarinio mazgo įrengtoje praustuvėje, o duÅ¡u pasinaudoti galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡e buvo Å¡altas vanduo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Kadangi minėta higienos norma nenumato reikalavimo, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į laisvės atėmimo vietų kameras, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Taigi, teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems naudotis duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę, tačiau leisti nuteistajam dažniau nei kartÄ per savaitę praustis po duÅ¡u yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl vertintina, jog atsakovas nepažeidė teisės normų. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl nėra atsakovo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjo teiginį dėl to, jog duÅ¡e buvo Å¡altas vanduo paneigia į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12) (b. l. 36-38), kuriame konstatuota, kad į duÅ¡o patalpas yra tiekiamas karÅ¡tas vanduo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog sanitarinis mazgas yra atviras, prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reiklaus viskas akivaizdžiai matosi, nes visÄ parÄ atidarytas langelis, kuris yra 50 cm ilgio ir 40 cm pločio.

IÅ¡ atsakovo pateiktos patalpų schemos matyti, jog karantino patalpos (1-8) sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo likusios kameros dalies, kameroje Nr. 9 esantis sanitarinis mazgas yra įrengtas prie durų ir nėra papildomai izoliuotas. EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje GlotovprieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde dėstydamas aplinkybes dėl netinkamo privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, nurodo, jog kameroje tuo metu jis buvo vienas tačiau teigia, kad jį besinaudojantį tualetu galėjo matyti pataisos įstaigos pareigÅ«nai per duryse esantį langelį. Å io pareiÅ¡kėjo teiginio atsakovo atstovas nepaneigė, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 9 (2 paras) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ taip pat sieja su netinkamu apÅ¡vietimu, netinkama ventiliacija kameroje, teigia, jog kameroje jautėsi pelėsių kvapas.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, pelėsio kvapo. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl kamerose buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, pelėsio kvapo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, pelėsių kvapo buvimo, laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog kameroje nebuvo spintelės susidėti daiktams, stalo ir kėdės, todėl jis turėjo valgyti lėkÅ¡tę laikant rankose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė – vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas – 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba – 1 vienetas patalpai;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, aprÅ«pinimÄ baldais vertinamuoju laikotarpiu. Todėl konstatuotina, jog atsakovui nepaneigus Å¡ių pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo teisė į aprÅ«pinimÄ kietuoju inventoriumi (spintele,.

Stalu, taburete) buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas teigia, jog nebuvo vedamas į kiemÄ pasivaikščioti. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjui negalėjo kilti kokių nors neigiamų pasekmių dėl to, kad nebuvo vedžiojamas į laukÄ , nes kamerų tipo patalpose buvo viso 2 paras. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų laikymo sÄ lygų karantino patalpose, tuo pačiu ir nuteistųjų pasivaikščiojimo laiko. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose leidžiama kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas pasivaikščioti.

Teismo vertinimu, atsakovo atstovas, nesuteikdamas pareiÅ¡kėjui, laikomam kamerų tipo patalpose, ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ , tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Atsakovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymÄ (b. l. 23), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d. dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į Psichologinę tarnybÄ kreipęsis nebuvo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės PN neužtikrino pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrino teisės pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, neaprÅ«pino kietuoju inventoriumi, todėl konstatuotina, kad Marijampolės PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista G.R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Marijampolės pataisos namuose. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius