2025-10-29 Nr. AB-17730-3-61-3-04311-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-28-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04311-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos ministerijai, viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adampolis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 208 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti Bendrovei nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo Bendrovės pakuočių atliekų tvarkymą ir išdavė Bendrovei metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai). Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Organizacijos išduoti Patvirtinimai patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais Bendrovė atitinkamai 2013–2015 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 23 raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko Bendrovės patikrinimą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. K-80 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Bendrovė dėl Patikrinimo akto pateikė pastabas, tačiau Departamentas į Bendrovės pateiktas pastabas atsižvelgė tik iš dalies (ištaisė „techninę klaidą“) ir 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 208, kuriuo Patikrinimo aktą patvirtino ir Bendrovei apskaičiavo 17 295 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis apie jo ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y.: patikrinimą atlikusi institucija iš viso netyrė Bendrovės faktinės veiklos, susijusios su pareigų, kylančių jai, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojui – importuotojui. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėjas yra tinkamai ir laiku įvykdęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PPATĮ) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad dėl to, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjui Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nepaisant to, atsakovas ginčijamu sprendimu Bendrovei nustatė antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Sprendimas, kuriuo panaikinti Patvirtinimai, neįsiteisėjęs. Dėl šio sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI-2235-764/2018. Tai reiškia, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus VšĮ „Žaliasis taškas“ atžvilgiu, ar teisingai paskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį ir kt. Be to, pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės suponuoja situaciją, kai pažeidžiamas ūkio subjektų priežiūros minimalios administracinės naštos principas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnyje.

6. Nurodė, kad Vilniaus RAAD pagal Gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Aprašas), jau 2014 metais, iki rugsėjo 1 d. privalėjo atlikti UAB „Metrail“ patikrinimą dėl šios bendrovės veiklos, susijusios su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, tačiau to nepadarė laiku: patikrinimo aktas dėl UAB „Metrail“ 2013 metais padarytų pažeidimų surašytas tik 2015 m. gegužės 12 d. Teigė, kad jau 2013, 2014 ir 2015 metais Vilniaus RAAD turėjo informaciją apie UAB „Metrail“ daromus pažeidimus, tačiau nesiėmė veiksmų užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams.

7. Teigė, kad Bendrovė nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų, o teisės aktų pažeidimus galbūt padarė UAB „Metrail“, su kuriuo Bendrovė neturi ir neturėjo teisinių santykių. Pažymėjo, kad sankcijos gali būti taikomos tik esant kaltei.

8. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

9. Atsiliepime nurodė, kad Bendrovė, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 str. 3 d.). Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pagal ATĮ 3422 straipsnio 14 dalį Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gamintojų ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Vadovaujantis ATĮ 3425 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 56 punktu, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2235-764/2018 dėl 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2.

10. Departamentas nurodė, kad Bendrovė apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus mokestinį laikotarpį buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu. Departamentas, atlikdamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 str. 2 d. ir 366 str. 3 d.) bei minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 2 p.). Pagal Bendrovės patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, Bendrovė 2013–2015 metais į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.

11. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VŠĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-14797 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėjas iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovė 2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.) neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma.

12. Atsakovo teigimu, pastabų dėl Patikrinimo akto teikimo metu, Bendrovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius buvo patvirtinta ginčijamu sprendimu. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas Bendrovei buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 priėmimo metu). Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto. Manė, jog panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.

13. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. Bendrovei. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Atsakovo teigimu, ginčijamu sprendimu Bendrovei neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime prašė tenkinti skundą.

15. Nurodė, kad VŠĮ „Žaliasis taškas“ yra organizacija, turinti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir ATĮ bei PPATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. VšĮ „Žaliasis taškas“ įgyvendindama prisiimtas pareigas privalo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtrauktus atliekų tvarkytojus (toliau – ir Tvarkytojai). Pasibaigus kalendoriniams metams Tvarkytojai Organizacijai išrašo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir įrodantys dokumentai), kuriuos Organizacija paskirsto gamintojams ir importuotojams išrašydama patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą.

16. VŠĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas bei kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su Organizacija pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau ginčijamu sprendimu pareiškėjas yra įpareigojamas antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę.

17. VŠĮ „Žaliasis taškas“ teigimu, pareiškėjui tinkamai įvykdžius savo pareigas, mokestinė lengvata jam buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta remiantis Vilniaus RAAD sprendimu ir ginčijamu sprendimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipė dėmesį, kad su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Konkrečiu atveju nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų.

18. VŠĮ „Žaliasis taškas“ taip pat teigė, kad Vilniaus RAAD sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punkto nuostata negalėjo būti taikoma dėl tos priežasties, kad Patvirtinimų panaikinimas nebuvo numatytas ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Tvirtino, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtais išrašytais atliekų tvarkytojų išduotus įrodančius dokumentus, tačiau ne Organizacijos išduotus Patvirtinimus. Organizacijai 2013–2015 m. išdavus Patvirtinimus, o gamintojams ir importuotojams pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos gamintojams ir importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius.

19. VŠĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus RAAD nevykdė atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ kontrolės, neinformavo Organizacijos ir kitų suinteresuotų asmenų apie atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ padarytus pažeidimus. Organizacija veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti Tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį.

20. VŠĮ „Žaliasis taškas“ tvirtino, kad Mokesčio už aplinkos teršimą 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d., tad tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti mokestį, bet ir kai buvo panaikinti Patvirtinimai.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

22. Atsiliepime paaiškino, kad prievolė sumokėti mokestį už atliekos teršimą atliekomis Bendrovei atsirado, kadangi buvo pripažinti negaliojančiais pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsniu, Aprašo 53 punktu (pagal šio teisės akto redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d., analogiška nuostata buvo įtvirtinta Aprašo 55 punkte, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – Aprašo 53 punkte), teigė, kad patvirtinimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu buvo išrašyti remiantis dokumentais, kurie pripažinti negaliojančiais dėl to, kad buvo išrašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apraše minimi organizacijų patvirtinimai suprantami kaip organizacijų išrašomi dokumentai, kuriais organizacijos paskirsto / perskirsto pavedimą davusiems gamintojams ir / ar importuotojams atliekų tvarkytojų išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pagal Aprašo 3 punktą patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Teigė, kad patvirtinimo galiojimas (negaliojimas) yra sąlygojamas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, kuriuo remiantis jis išrašytas, galiojimu (negaliojimu). Todėl vadovaujantis principu „iš neteisės negali kilti teisė“, jei atliekų tvarkytojo išrašytas dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, tokio dokumento pagrindu organizacijos išrašytas patvirtinimas taip pat laikytinas negaliojančiu.

23. Aplinkos ministerija, nesutikdama su Bendrovės skundo argumentu, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir laikė, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, yra reglamentuoti Mokesčių administravimo įstatymo, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. Manė, kad ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies ir 107 straipsnio nuostatų.

24. Aplinkos ministerija taip pat pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (6, 8, 12 straipsniai), kiti teisės aktai, reglamentuojantys mokesčio už aplinkos teršimą nustatymą, administravimą, kontrolę, įskaitant ir mokestinių patikrinimų atlikimą, Aplinkos apsaugos departamento nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, numato teisę Departamentui atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus, siekiant nustatyti, ar tinkamai vykdoma apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar teisingai apskaičiuojamas mokestį už aplinkos teršimą, o pagal Aprašo 2 punktą Departamentas vykdo šiuo įsakymu patvirtinto aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priima sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 208 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

26. Teismas nustatė, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėja atliko UAB „Adampolis“ planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patikrinimą už 2013–2015 metus ir 2018 m. rugsėjo 14 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Adampolis“ iki patikrinimo, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 metus, 2014 metus, 2015 metus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės pastabas, 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 208 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir Bendrovei priskaičiuotą 17 295 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

27. Teismas vadovavosi MAĮ 132 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, kuriuo patvirtinti patikrinimo rezultatai, mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Mokestis už aplinkos teršimą administruojamas pagal MAĮ (13 str. 8 p.). Teismas pažymėjo, jog pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą. Teismas vadovavosi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 6 dalies, PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

28. Byloje ginčo, jog Bendrovė už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, nebuvo. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog Bendrovė 2013–2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata. Byloje keliamas ginčas dėl to, jog Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

29. Teismas vadovavosi PPATĮ 7 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėjo, jog Atliekų tvarkymo įstatymu yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva). Teismas atsižvelgė į Direktyvos 13, 17 straipsniuose įtvirtintą reglamentavimą.

30. Byloje ginčo, jog Bendrovė pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, nebuvo. Byloje neginčijama ir aplinkybė, jog Bendrovė apmokėjo Organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Bendrovė yra įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

31. Ginčui aktuali Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>. Teismas pažymėjo, jog dokumentų, įrodančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą pateikimas yra reikšminga aplinkybė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems mokesčio mokėtojams, siekiantiems pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata.

32. Aprašo 9 punkte (2014 m. vasario 17 d. redakcija) buvo nustatyta, kad Organizacija, remdamasi pakuočių atliekų surinkėjų pateiktais dokumentais, išrašo patvirtinimus jos nariams ir pavedimo davėjams mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 50 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias atliekas (pildoma Aprašo 7 priedo forma). Gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, savo nariams ir pavedimų davėjams išrašydamos patvirtinimus apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 metų laikotarpį, taip pat vadovaujasi 9 punkto nuostatomis.

33. Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas ir Aprašas patvirtina, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra reikšmingi atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir šios sistemos dalyvių teisėms ir pareigoms dokumentai tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme.

34. Patvirtinimai, kuriuos Organizacija išrašė Bendrovei pasibaigus 2013 metų, 2014 metų ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, atitinka Aprašo 7 priedo formą. Organizacija Patvirtinimus Bendrovei išrašė vadovaudamasi atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ 2013 metais, 2014 metais ir 2015 metais išrašytų dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, pagrindu.

35. Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nusprendė VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus ir Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-63 nurodytus Patvirtinimus pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Aprašo 55 punkto nuostatomis.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėta, jog mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu Aprašo 55 punktas, kuriuo remiasi atsakovas dėl Patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, negaliojo. Aprašo 55 punktas, numatantis, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai, įsigaliojo tik nuo 2017 m. vasario 15 d.

37. Pagal Aprašo 2.1 papunktį atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę buvo pavesta vykdyti regionų aplinkos apsaugos departamentams. Tuo metu galiojusio Aprašo 37 ir 38 punktuose buvo numatyta, kad RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. turėjo patikrinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – dokumentai) išduodančius atliekų tvarkytojus ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Pagal tuo metu galiojusio Aprašo 42 punktą RAAD, priėmęs sprendimą dėl dokumento pripažinimo negaliojančiu, per 3 darbo dienas turėjo pranešti atliekų tvarkytojui, kuris išrašė dokumentą, organizacijai ir (arba) gamintojui ar importuotojui, kuriems dokumentas buvo išrašytas, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

38. Pažymėta, jog mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) išdavimo teisėtumo kontrolės tvarką nustato Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – Tvarkos aprašas). Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 11, 12, 14, 16 punktų nuostatomis.

39. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai UAB „Metrail“ patikrinimus už 2013–2015 metus atliko 2015 ir 2016 metais. Dėl atliktų patikrinimų sprendimus priėmė 2015 metais ir 2016 metais, t. y. 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr.VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-59. Duomenų apie RAAD atliktus Organizacijos ir UAB „Metrail“ patikrinimus 2014 metais nėra. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus RAAD Organizacijos – VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą už 2013–2015 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo patikrinimas atliekamas už praėjusius metus ir pradedamas ne anksčiau kaip Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytam Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikimo terminui pasibaigus. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

40. Pasibaigus 2013 metų, 2014 metų ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, VŠĮ „Žaliasis taškas“ pažeidimai iki atitinkamai 2014 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 1 d. ir 2016 metų liepos 1 d. nustatyti nebuvo. Bylos duomenimis VŠĮ „Žaliasis taškas“ apie Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-59 buvo informuotas tik 2016 m. rugsėjo 19 d. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik Bendrovei pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui. Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Byloje jokių duomenų apie Bendrovės ar Organizacijos neteisėtus veiksmus, sudariusius galimybę Bendrovei pasinaudoti mokestine lengvata, nėra. Patikrinimo aktuose tokie pažeidimai nekonstatuoti, apsiribojant faktinių aplinkybių konstatavimu nevertinant nei Bendrovės, nei Organizacijos veiksmų. Vilniaus RAAD 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. (38-17)-VR-1.7-2335 pripažino, kad Patvirtinimai, išduoti gamintojams/importuotojams, pripažinti negaliojančiais dėl UAB „Metrail“ padarytų Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies pažeidimų, dėl ko Vilniaus RAAD nuomone yra pagrindas taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus ir gamintojus / importuotojus atleisti nuo delspinigių.

41. Teismas atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo akcentuojamą gero valdymo principą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principą.

42. Mokestinės lengvatos paneigimas po penkerių metų visiškai nesiderina su teisėtų lūkesčiu principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas.

43. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. 44. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

46. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino reikalavimus, įtvirtintus Aprašo 3 punkte, Mokesčio už aplinkos teršimą 7 straipsnyje. Šiuo įstatymu nustatytas mokestinis laikotarpis bei mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų pateikimo terminai, Aprašo 3 punktu įteisinta nuostata dėl paskutinio mokestinio laikotarpio patikrinimo pradžios ir tuo nėra apibrėžta mokestinių patikrinimų senatis. Todėl teismas nepagrįstai pasisakė dėl mokestinės prievolės senaties terminų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įteisintą mokestinės prievolės apskaičiavimo ir perskaičiavimo 5 metų senaties terminą.

47. Atsakovo teigimu, nepagrįsta išvada, kad Vilniaus RAAD organizacijos „Žaliasis taškas“ patikrinimą už 2013–2015 metus atliko pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui. Akivaizdu, kad Patvirtinimai panaikinti dėl UAB „Metrail“ padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Kita vertus, kadangi mokestinė prievolė pareiškėjui kilo ne iš delikto, ir ją privalo sumokėti mokesčio mokėtojas, kaltės ir pažeidimų nagrinėjimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas.

48. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašomi gamintojų / importuotojų organizacijai, ši juos paskirsto (išdalina) gamintojams ir importuotojams, tačiau šis paskirstymas, kuris įforminamas organizacijų išrašytais Patvirtinimais, neturi savarankiško juridinio pagrindo, jie yra išvestiniai iš atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų.

49. Nuo 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusia Aprašo 55 punkto redakcija nesukurta nauja taisyklė, nenurodyti nauji (ar nepanaikinti buvę) patvirtinimų negaliojimo pagrindai. Procedūra, kaip įforminamas Patvirtinimų negaliojimas, niekada nebuvo reglamentuota atskirai, todėl taikyta atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimų negaliojimo procedūra, įtvirtinta Aprašo 44 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. vasario 15 d.).

50. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1224-406/2018 konstatavo, kad Aprašo 37 punkto nuostata nėra imperatyvi; tik tai, kad atsakovas patikrinimą už 2015 metus atliko 2017 m., negali būti pripažįstama grubiu ir esminiu procedūriniu pažeidimu.

51. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai sprendime aptaria Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2-82 priėmimo teisėtumą. Mokestiniam patikrinimui – ginčijamam sprendimui nebuvo ir negali būti taikomi reikalavimai dėl patvirtinimų / pažymų pripažinimo negaliojančiais, nes mokestiniai patikrinimai ir pažymas išduodančių įmonių patikrinimai yra visiškai skirtingi dalykai.

52. Atsakovas pažymi, kad byla Nr. eI-182-764/2019 turi tiesioginį prejudicinį ryšį su šia byla, todėl galioja imperatyvas (o ne teisė rinktis) teismui sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, „teršėjas moka“ principo aiškinimas nesuponuoja atsakovo daromos išvados, kad valstybės institucijos sprendimas panaikinti įrodančius dokumentus savaime reiškia, kad atliekos nesutvarkytos, o mokestinė lengvata prarasta, ypač atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijos pačios neužtikrino atliekų tvarkymo sistemos kontrolės.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsakovui pažeidus teisės aktuose jam nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus 3–5 metams dėl atsakovo netinkamo veikimo pareiškėjas yra įpareigojamas mokėti mokestį, nors pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, skundžiamas sprendimas šiuo aspektu yra grubiai pažeidžiantis teisėtų lūkesčių, teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

56. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes ir surinko įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pareigų įvykdymą ir aplinkos apsaugos institucijų netinkamą veikimą, taigi teismo sprendimo priėmimui teisiškai reikšmingus faktus teismas nustatė pats, todėl apeliaciniame skunde reiškiama pretenzija, jog byla negalėjo būti išnagrinėta nesulaukus teismo sprendimo kitoje byloje, nėra pagrįsta.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko atsakovo motyvus.

59. Pareiškėjas UAB „Adampolis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60. Pareiškėjas nurodo, kad nėra padaręs nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių ir atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdamas įstatymų nuostatų, o tesės aktų pažeidimus galėjo padaryti trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Metrail“.

61. Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis apie pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus.

62. Pareiškėjas pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ byloje nurodė ir patvirtino, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs pareigas sutarties su Organizacija pagrindu. VšĮ „Žaliasis taškas“ nurodė, kad pats Vilniaus RAAD nevykdė atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ kontrolės, neinformavo organizacijos ir kitų suinteresuotų asmenų apie UAB „Metrail“ padarytus pažeidimus.

63. Pareiškėjas pažymi, kad patikrinimo aktas dėl UAB „Metrail“ 2013 metais padarytų pažeidimų surašytas tik 2015 m. gegužės 12 d. Jau 2013–2015 metais Vilniaus RAAD turėjo informaciją apie UAB „Metrail“ daromus pažeidimus, tačiau nesiėmė veiksmų užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams.

64. Pareiškėjo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės suponuoja situaciją, kai pažeidžiamas ūkio subjektų priežiūros minimalios administracinės naštos principas.

65. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 66. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ar Departamentas) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 208 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

67. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 208 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

68. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes.

69. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

70. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą naikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 208, nurodė, kad Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, 55 punktas, kuriuo rėmėsi atsakovas dėl Patvirtinimų apie pakuočių 2013, 2014, 2015 metais sutvarkymą pripažinimo negaliojančiais, įsigaliojo tik nuo 2017m. vasario 15d..

71. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir pažymi, kad teisė atsakovui priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30 punktuose nurodytus reikalavimus, nėra naujai atsakovui suteikta teisė ir ji buvo numatyta nuo pat Aprašo originalios redakcijos priėmimo dienos (originalios redakcijos Aprašo VII skyrius, 32-37 punktai) ir ši atsakovo teisė buvo numatyta visose galiojusiose Aprašo redakcijoje, tame tarpe ir 2013, 2014, 2015 metais. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasirėmė nuo 2017m. vasario 15d. įsigaliojusia Aprašo redakcija, nėra esminė ir nesudaro pagrindo naikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 208.

72. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – Tvarkos aprašas) ir nurodė, kad atsakovas VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą už 2013-2015 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui, kad pasibaigus 2013 metų, 2014 metų ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, VŠĮ „Žaliasis taškas“ pažeidimai iki atitinkamai 2014 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 1 d. ir 2016 metų liepos 1 d. nustatyti nebuvo.

73. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo atliktų VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimų ir atitinkamai šios organizacijos atžvilgiu surašyto patikrinimo akto bei priimto sprendimo. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 208. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ atžvilgiu surašyto 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-63 ir šį aktą patvirtinusio 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 teisėtumo ir pagrįstumo kitoje administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) Lietuvos vyriausiasis teismas 2025m. liepos 2d. yra priėmęs galutinį procesinį sprendimą.

74. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus, sudariusius galimybę pareiškėjui pasinaudoti mokestine lengvata, todėl buvo pažeisti gero valdymo, minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principai.

75. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Nagrinėjant ginčus teisės principai taikytini tais atvejais, kai nėra ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo santykiai yra reglamentuoti įstatymu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2018m. liepos 12d. iki 2019m. sausio 1d.) 68 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nagrinėjamu atveju mokestis už aplinkos teršimą pareiškėjui pradėtas perskaičiuoti 2018 metais (2018m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas Nr. K-80) ir mokestis perskaičiuotas už 2013-2015 mokestinius metus, t.y. ne daugiau kaip už penkis praėjusius metus, taigi konstatuotina, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą perskaičiuotas nepažeidžiant MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytos mokesčio perskaičiavimo senaties.

76. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį darytina išvada, jog daugiau esminių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 208, nėra pateikta.

77. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, iš dalies neįsigilino į ginčo esmę ir be pagrindo išplėtė nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, todėl byloje kilusio ginčo šalių esminių argumentų neišnagrinėjo. Toks sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

78. Atsižvelgiant į tai, jos byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso dalyvių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 4 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė