Legislator Case Law & Legislation
3176c766-e2dc-486c-91c8-3dcd132fd278 AI generated

3176c766-e2dc-486c-91c8-3dcd132fd278 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3176c766-e2dc-486c-91c8-3dcd132fd278
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1016-860/2013 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui A. P. dėl iÅ¡laikymo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo A. P. iÅ¡laikymÄ , t. y. po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį nuo 2012-09-01 iki kol ji mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau negu iki 24 m.

Legislator headnote

AI generated

3176c766-e2dc-486c-91c8-3dcd132fd278 · Vilniaus apygardos teismas: Tačiau teismas vertino, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti pajamų savęs iÅ¡laikymui. Nenoras prisiimti kreditinių įsipareigojimų negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas visÄ lėšų teikimo naÅ¡tÄ perkelti kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – tėvui ir motinai, kuri iÅ¡laikymÄ teikia gera valia. Atsakovo turimi įsipareigojimai savaime nepaÅ¡alina pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymo. Teismas vertino, kad atsakovas iÅ¡ esmės yra darbingas, turi darbÄ ir gauna darbo užmokestį, todėl jis turi galimybes pilnamečiui vaikui skirti minimalų iÅ¡laikymÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1717-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01068-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 116.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1016-860/2013 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui A. P. dėl iÅ¡laikymo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo A. P. iÅ¡laikymÄ , t. y. po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį nuo 2012-09-01 iki kol ji mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau negu iki 24 m.

Nurodė, kad tėvai 2002-09-19 nutraukė santuokÄ , ieÅ¡kovė liko gyventi su mama, tėvas jos iÅ¡laikymui mokėdavo 300 Lt kas mėnesį iki 2012 metų liepos mėnesio, t. y. iki ieÅ¡kovė baigė vidurinę mokyklÄ . Å iuo metu ji mokosi Vilniaus kolegijos dieniniame skyriuje, už studijas nemoka, visÄ laikÄ skiria pažangiam mokymuisi, paskaitų lankymui, siekia gerų rezultatų, kad ateityje galėtų dirbti pagal įgytÄ profesijÄ . Lavindama savo pomėgį Å¡okiui, lanko Vilniaus kolegijos Å¡okių ansamblį „Voruta“.

Laisvu nuo mokymosi metu ieÅ¡ko darbo, kurį galėtų suderinti su paskaitų tvarkaraščiu bei Å¡okių repeticijomis, tačiau rasti nepavyksta. BÅ«tiniausių poreikių tenkinimui, normaliam vystymuisi ir visaverčiam gyvenimui reikalinga finansinė parama, kuriÄ turi pareigÄ teikti abu tėvai, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės poreikius ir savo galimybes. Nurodė, kad gyvena iÅ¡laikoma motinos, jokių kitų pajamų negauna, turto neturi. Kadangi gyvena ir mokosi Vilniaus mieste, tenka nuomoti butÄ kartu su dar trim asmenim.

Jos bÅ«tinos iÅ¡laidos per mėnesį yra 1 105 Lt.Atsakovas A. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra darbinga, tačiau neiÅ¡naudojo galimybių pati save iÅ¡laikyti, neieÅ¡ko darbo, nepasinaudojo Valstybės sudaryta galimybe gauti lengvatinį kreditÄ studijoms, nepasinaudojo galimybe gyventi studentų bendrabutyje, neiÅ¡naudojo galimybės gauti stipendijÄ , todėl neįrodė paramos bÅ«tinumo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos sÄ Å¾iningumÄ , rÅ«pestingumÄ vykdyti savo pareigÄ â€“ mokytis.

Pateiktos pažymos negali apibÅ«dinti A. P. mokymosi kokybės, paskaitų lankymo ir drausmės laikymosi. Pateiktos butų nuomos sutartys nėra įregistruotos. Jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 2 635 Lt, tačiau jis turi finansinių įsipareigojimų bankui už namo įsigijimÄ , kurie Å¡iuo metu sudaro 57 181,52 Lt. Be to, namo statybos darbų užbaigimui yra paėmęs 8 000 Lt vartotojiÅ¡kÄ paskolÄ . Turi sveikatos sutrikimų: diagnozuotas cukrinis diabetas, stuburo, Å¡irdies, plaučių lėtinės ligos.

BÅ«tinas visiÅ¡kas virÅ¡utinio ir apatinio žandikaulio dantų protezavimas. Augina ir iÅ¡laiko kitÄ nepilnametę dukrÄ L. P., gim. 2004 m., kuri gyvena kartu su atsakovu ir jos poreikių tenkinimui negali daugiau skirti nei 500 Lt per mėnesį. Teismui tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ , bÅ«tų padaryta esminė žala atsakovui ir jo Å¡eimos nariams, bÅ«tų apribotos ir suvaržytos galimybės minimalių atsakovo Å¡eimos narių socialinių poreikių tenkinimui. Atsakovo lėšos nukreipiamos kreditų dengimui, bÅ«tinos iÅ¡laidos per mėnesį sudaro 2 601,14 Lt.

Trečiasis asmuo A. P. pateiktame atsiliepime palaikė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti PaaiÅ¡kino, kad dukros iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia apie 1 100 Lt per mėnesį. Be dukros iÅ¡laikymo moka mokesčius už paslaugas butui Å venčionių mieste, turi finansinių įsipareigojimų bankui, iÅ¡laiko transporto priemonę.Teismo posėdyje atsakovas su pareikÅ¡tus ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad sugyventinė jokio turto praktiÅ¡kai neturi, gauna minimalų atlyginimÄ â€“ 941 Lt, jo mėnesio iÅ¡laidos sudaro 3 089 Lt.

Buvo suradęs dukrai darbÄ , galimybę vasarÄ užsidirbti, bet ji nenorėjo, bÅ«tų per vasarÄ užsidirbusi apie 3 000 Lt, bet neiÅ¡naudojo galimybės. Dukra nuomojasi butÄ , o galėtų gyventi bendrabutyje. Galėtų imti beprocentinę paskolÄ studijoms, geriau mokytis ir gauti stipendijÄ . Gyvena bute su berniuku, bet tai slepia. Mano, kad galėtų mokėti nebent po 200 Lt, savo finansines galimybes iÅ¡dėstė lentelėje. Trečiasis asmuo A. P. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nors ir pilnametė, tačiau Å¡iuo metu mokosi, neiÅ¡laidauja, pasirinko nemokamas studijas.

Stipendijai gauti reikia 9,8 vidurkio, ieÅ¡kovės vidurkis 8,6 balo. Apie paskolÄ negalvojo, nes nenori, kad dukra baigusi mokslus turėtų atidavinėti paskolÄ . Bandė viena iÅ¡laikyti dukrÄ , bet tai ne taip paprasta, todėl kreipėsi į teismÄ . IeÅ¡kovė su atsakovo siÅ«lomu darbu nesutiko, nes vasarÄ uždarbiauja rinkdama uogas, grybus. VasarÄ , per du mėnesius užsidirbo 800 Lt, be to, reikia ir močiutei bei pačiai padėti. IeÅ¡kovė butÄ nuomojasi dar su trim asmenim, moka po 150 Lt už buto nuomÄ , Å¡i suma nelabai skiriasi nuo bendrabučio kainos.

Tai, kad ieÅ¡kovė draugauja su berniuku, nereiÅ¡kia, kad jie veda bendrÄ Å«kį. Paskaitos vyksta dienos metu. Dukrai skiria apie 700 Lt per mėnesį, mėnesio pajamos – 2 400 Lt. Dukrai reikia apie 1 000 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-11 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. pilnametei dukrai A. P. po 200 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2012-11-01 iki ji mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 m, bei 4,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiautų savo teise reikalauti iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymo ar ketintų tÄ daryti ateityje. Teismas pripažintino ieÅ¡kovės teisę į bÅ«tino iÅ¡laikymo, reikalingo sudaryti galimybes studijuoti ir įgyti iÅ¡silavinimÄ , gavimÄ , pažymėdamas, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba ir dirbti objektyvios galimybės neturi, nuosavybės teise transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. IeÅ¡kovės bÅ«tiniems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniÅ¡kai bÅ«tina apie 1 100 Lt.

Tačiau teismas vertino, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti pajamų savęs iÅ¡laikymui. Nenoras prisiimti kreditinių įsipareigojimų negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas visÄ lėšų teikimo naÅ¡tÄ perkelti kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – tėvui ir motinai, kuri iÅ¡laikymÄ teikia gera valia. Atsakovo turimi įsipareigojimai savaime nepaÅ¡alina pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymo. Teismas vertino, kad atsakovas iÅ¡ esmės yra darbingas, turi darbÄ ir gauna darbo užmokestį, todėl jis turi galimybes pilnamečiui vaikui skirti minimalų iÅ¡laikymÄ .

Teismas sprendė, kad nors abiejų ieÅ¡kovės tėvų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra panaÅ¡aus dydžio, t. y. didesnės, nei minimalios mėnesinės pajamos, tačiau atsakovas turi nepilnametę iÅ¡laikytinę, sveikatos sutrikimų, kas savo ruožtu reiÅ¡kia, jog A. P. turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo ir sudaro pagrindÄ kiek nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko iÅ¡laikymo prievolėje principo, priteisiant iÅ¡ atsakovo A. P. dukters iÅ¡laikymui po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Teismas priteisdamas tokio dydžio iÅ¡laikymÄ atsižvelgė ir į pačios ieÅ¡kovės pastangas save iÅ¡laikyti, t. y. ieÅ¡kovė dėjo pastangas, jog galėtų save iÅ¡laikyti, tačiau dar buvo ir kitų galimybių, kuriomis iki galo nepasinaudojo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė (apeliantė) A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2013-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 500 Lt dydžio iÅ¡mokas kiekvienÄ mėnesį nuo 2012-09-01 iki kol ieÅ¡kovė mokysis Vilniaus kolegijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų.

Nurodo, kad ji pati stengėsi rasti darbÄ , dirbo vasarÄ , be to, turi abu tėvus, kurie turi pareigÄ iÅ¡laikyti pilnamečius vaikus, kuriems bÅ«tina parama, todėl prisiimti kreditorinius įsipareigojimus bÅ«tų galima tik visiÅ¡kai neturint finansinių galimybių mokytis ir pragyventi. Prisiimant kreditorinius įsipareigojimus bÅ«tina įvertinti galimybę juos įvykdyti. Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojantį bedarbystės lygį, ekonominę padėtį, į tai, kad rasti darbÄ yra sunku, ieÅ¡kovė nenori elgtis neatsakingai.

Teismas nenurodė, kodėl pasirinkta 200 Lt dydžio minimali parama. Abiejų tėvų pajamos nėra panaÅ¡ios – A. P. gauna 2 990 Lt, A. P. – 2 506 Lt. Atsakovo nepilnametę dukrÄ taip pat iÅ¡laiko jos motina I. J., kuri dirba ir gauna pajamas. Atsakovas neįrodė, kad dėl sveikatos sutrikimų turi papildomų iÅ¡laidų, kad negalėtų teikti iÅ¡laikymo savo dukrai. VRM pareigÅ«nams sveikatos priežiÅ«ros paslaugos yra apmokamos valstybės. Teismas be pagrindo nukrypo nuo tėvų lygių pareigų vaiko iÅ¡laikymui, todėl nepagrįsta teigti, kad A.

P. turi didesne dalimi (900 L) prisidėti prie ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo, nei A. P. (tik 200 Lt). Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neturi galimybių teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neturi galimybės teikti pilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ , tačiau jam pačiam sutinkant priteisė 200 Lt iÅ¡laikymÄ . Trečiasis asmuo A.

P. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodė, kad prisideda prie Å¡io skundo ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu apribojamas jos pragyvenimo lėšos, kadangi ji, kaip ir atsakovas, turi finansinių įsipareigojimų, privalo mokėti komunaliniu mokesčius už butÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgdamas į vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrinęs visÄ bylos medžiagÄ , nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukÅ¡tojoje mokykloje (ieÅ¡kovei), iÅ¡ jo tėvo (atsakovo) gali bÅ«ti priteista ne 500 Lt (kaip prašė ieÅ¡kovė), o 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamas iÅ¡laikymas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kovės (apeliantės) skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovei bÅ«tinas iÅ¡laikymas, tačiau Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko iÅ¡laikymo prievolėje principo, be to, teismas įvertino, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo kitų galimybių, kurios pagerintų jos materialinę padėtį studijų metu. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisė ieÅ¡kovei ne 500 Lt, o 200 Lt iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.Iki 2013-06-20 tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi aukÅ¡tojoje mokykloje ir yra ne vyresni nei 24 metų, buvo reglamentuota Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004-11-11 įstatymo Nr. IX-2571 redakcija).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios nuostatos konstitucingumo, 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iÅ¡laikymo institutas iÅ¡ esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aÅ¡tuoniolika metų, turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ â€“ jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryÅ¡iai yra konstituciÅ¡kai vertingi, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiÅ¡kai priimtų sprendimų įgyvendinimo naÅ¡ta bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal KonstitucijÄ ) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodÄ nurodytos teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ po Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo, t. y. teismui nustačius bÅ«tinumÄ ir galimybę teikti iÅ¡laikymÄ , pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigÄ remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį iÅ¡laikymÄ teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs Å¡iam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos bÅ«tinumo sÄ voka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sÄ lygas, kuriomis teismas gali priteisti iÅ¡laikymÄ pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių iÅ¡laikymui teikti; negalima iÅ¡ esmės pabloginti paramÄ teikiančių tėvų ir kitų Å¡eimos narių turtinės padėties; iÅ¡laikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistÄ paramÄ turi bÅ«ti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi bÅ«ti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi bÅ«ti iÅ¡naudojęs visas protingas galimybes pats pasirÅ«pinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-204/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2013).

Po minėto Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo CK 3.194 straipsnio 3 dalis buvo pakeista ir CK papildytas nauju 3.192¹ straipsniu (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija), kuriame nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo iÅ¡laikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo ar profesinės kvalifikacijos; jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ , vaikas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo; teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovei bÅ«tinas iÅ¡laikymas, ar ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, ar atsakovas gali (turi galimybių) mokėti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ , nepablogindamas savo ir kitų jo iÅ¡laikomų asmenų turtinės padėties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pilnametei, ne vyresnei nei 24 metų ieÅ¡kovei (apeliantei), studijuojančiai aukÅ¡tojoje mokykloje dieniniame skyriuje, yra bÅ«tinas iÅ¡laikymas, o jos bÅ«tinos iÅ¡laidos per mėnesį sudaro 1 100 Lt sumÄ .

Vienas iÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų, kodėl ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, tai teismo nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėjo pastangas, jog galėtų save iÅ¡laikyti, tačiau dar buvo ir kitų galimybių, kuriomis iki galo nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad ji pati stengėsi rasti darbÄ , dirbo vasarÄ , turi abu tėvus, kurie turi pareigÄ iÅ¡laikyti pilnamečius vaikus, kuriems bÅ«tina parama, todėl prisiimti kreditorinius įsipareigojimus bÅ«tų galima tik visiÅ¡kai neturint finansinių galimybių mokytis ir pragyventi, be to, įvertinant galimybę įvykdyti Å¡iuos įsipareigojimus; atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojantį bedarbystės lygį, ekonominę padėtį, į tai, kad rasti darbÄ yra sunku, ieÅ¡kovė nenori elgtis neatsakingai.

Teisėjų kolegija nesutinka su minėta apeliantės pozicija ir pažymi, kad apeliantė, t. y. pilnametis, turintis visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ asmuo, visų pirma privalėjo iÅ¡naudoti visas galimybes savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis ir tik po to, jeigu bÅ«tina, kreiptis į teismÄ su reikalavimų priteisti iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ , kadangi kitas jį teikia geranoriÅ¡kai. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė ieÅ¡kovės dėmesį į tai, kad nenoras prisiimti kreditinių įsipareigojimų negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas visÄ lėšų teikimo naÅ¡tÄ perkelti kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – tėvui ir motinai, kuri iÅ¡laikymÄ teikia gera valia.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad perdėtai atsargus požiÅ«ris į naudojimÄ si kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymÄ prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naÅ¡tÄ perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Be baimės nesusirasti darbo dėl valstybės blogos ekonominės padėties, nedarbo lygio apeliantė nenurodė jokių kitų priežasčių, kodėl ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo iÅ¡laidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).

Be anksčiau nurodytų aplinkybių, kurios paneigia apeliantės argumentų pagrįstumÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal oficialius vieÅ¡us Lietuvos statistikos departamento duomenis moterų nedarbas kategorijoje „Jaunimo nedarbo lygis (15-24 metų), paÅ¡alinus sezono įtakÄ â€œ nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. vasario mėn. sumažėjo nuo 20,8 proc. iki 16,4 proc. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms ir į Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė priimdamas galutinį sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo sumos, kuri priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ jos tėvo (atsakovo).

Dėl atsakovo galimybių mokėti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ , nepabloginant savo ir kitų atsakovo iÅ¡laikomų asmenų turtinės padėties, apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovo nepilnametę dukrÄ taip pat iÅ¡laiko jos motina I. J., kuri dirba ir gauna pajamas; atsakovas neįrodė, kad dėl sveikatos sutrikimų turi papildomų iÅ¡laidų, kad negalėtų teikti iÅ¡laikymo savo dukrai; VRM pareigÅ«nams sveikatos priežiÅ«ros paslaugos yra apmokamos valstybės. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo, taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramÄ turinčio teikti asmens turtinės padėties.

Taikant šį kriterijų turi bÅ«ti vertinamos tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti iÅ¡laikytiniai), tai, ar paramos teikimas iÅ¡ esmės nepablogins paramÄ teikiančių tėvų ir kitų Å¡eimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų Å¡eimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų Å¡eimos narių gaunamas pajamas bei turtÄ ir tik po to darytina iÅ¡vada, ar pilnamečio besimokančio asmens iÅ¡laikymui skiriama suma turės esminę įtakÄ jų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad abiejų ieškovės tėvų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos (A. P. gauna 2 990 Lt, A. P. – 2 506 Lt) yra panašaus dydžio, t. y. didesnės, nei minimalios mėnesinės pajamos, tačiau atsakovas turi nepilnametę išlaikytinę, sveikatos sutrikimų (T. 2, b. l. 137-143, 154-155), kas savo ruožtu reiškia, jog A.

P. turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo ir sudaro pagrindÄ kiek nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko iÅ¡laikymo prievolėje principo, priteisiant iÅ¡ atsakovo A. P. dukters iÅ¡laikymui po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė savo apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, kad apeliantės motina (t. y. trečiasis asmuo A. P.) privalo dukrai kas mėnesį teikti 900 Lt iÅ¡laikymÄ , kadangi, kaip anksčiau nustatyta, ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki pilnametystės ieÅ¡kovei atsakovas bendru abiejų tėvų sutarimu teikė 300 Lt iÅ¡laikymÄ , byloje nėra įrodymų, kad iki ieÅ¡kovės pilnametystės jos motina, su kuria iki pilnametystės gyveno ieÅ¡kovė, bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl objektyvios bÅ«tinybės minėtÄ 300 Lt sumÄ padidinti, pavyzdžiui, iki 500 Lt. Tai leidžia spręsti, kad atsakovo teikta iÅ¡laikymo suma buvo priimtina ir pakankama, todėl 100 Lt mažesnio iÅ¡laikymo priteisimas, ieÅ¡kovei tapus pilnamete ir nustačius, kad ji neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti savarankiÅ¡kų pajamų, yra pagrįstas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                      Alvydas Barkauskas Liuda Uckienė