31748eab-e72a-4bed-8c28-75220cbbaa09 · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                          Civilinė byla Nr.2A-154-212/2011

Proceso Nr. 2-50-3-00492-2010-8

                                                               Procesinio

sprendimo kategorija:121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 19 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Zinos MickevičiÅ«tės (pranešėjos), Ramunės Čeknienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo

V. S. apeliacinį skundÄ

dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį

atsakovui V. S. dėl

atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl nuosavybės teisės

pažeidimo ir trukdymo ja naudotis pašalinimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė padalinti dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinio gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, ieÅ¡kovei priteisiant patalpas, plane pažymėtas indeksais R-1/15.38, R-2/8.51, 1-7/4.74, 1-8/11.02, 1-9/3.46, 1-10/0.86, 1-11/16.00, 1-12/4.99, 1-13/4.84, 1-14/10.90,

1-15/12.24, 1-16/2.32, 1-17/4.57, viso 99.83 m2 bendro ploto, paskaičiuota dalis 623/1000; atsakovui prašo priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise

priklausančias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1/7.46, 1-2/15.20,

1-3/11.70, 1-4/10.12, 1-5/5.65, 1-6/10.26 viso 60.39 m2 bendro ploto, paskaičiuota dalis 377/1000, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi bei padalijimo

projekto rengimo išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje

paaiškino, kad 1985-02-20 iš buvusios namo savininkės K. S. nupirko 54/100 dalis dviejų aukštų mūrinio

gyvenamojo namo bei visÄ rÅ«sį, esančius BerčiÅ«nų kaime, Panevėžio rajone, unikalus Nr. 6697-3005-2013. Taip pat įgijo malkinę ir ½ dalį kitų pastatų. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovės įsigyta 54/100 namo dalis skaičiuojama nuo viso gyvenamojo ploto.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovę paÅ¡alinti jos sukurtus dirbtinius trukdymus, t. y. grÄ Å¾inti į pirminę padėtį praėjimÄ Ä¯ patalpas ir įpareigoti netrukdyti juo naudotis; įpareigoti ieÅ¡kovę sudaryti sÄ lygas eksploatuoti namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos įrenginius, sudaryti sÄ lygas eksploatuoti namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos įrenginius, sudaryti sÄ lygas patekti į rÅ«sį, nes tai yra bÅ«tina naudojimo metu ar avarijos atveju bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-29 sprendimu atidalino ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡skiriant ieÅ¡kovei tenkančiÄ dalį natÅ«ra ir priteisiant ieÅ¡kovei patalpas, patalpų naudojimosi projekte pažymėtas indeksais R-1/15.38, R-2/8.51, 1-7/4.74, 1-8/11.02, 1-9/3.46, 1-10/0.86, 1-11/16.00, 1-12/4.99, 1-13/4.84, 1-14/10.90,

1-15/12.24, 1-16/2.32, 1-17/4.57, viso 99.83 m2 bendro ploto, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 623/1000 dalys atidalinto

gyvenamojo namo; atsakovui priteisiant patalpas, patalpų naudojimosi projekte pažymėtas indeksais 1-1/7.46, 1-2/15.20, 1-3/11.70, 1-4/10.12, 1-5/5.65, 1-6/10.26, viso 60,39 m2 bendro ploto, nustatant, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 377/1000 dalys atidalinto gyvenamojo namo. Priteisė iÅ¡ atsakovo 131 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kove bei 42 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 1985 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė nusipirko iÅ¡ K. S. 54/100 dalis dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinio gyvenamojo namo ir visÄ rÅ«sį, esančių (duomenys neskelbtini). Å i pirkimo pardavimo sutartis įregistruota VÄ® Registrų centre. 1997 m. birželio 9 d. K. S. likusiÄ jai priklausančiÄ namo dalį padovanojo savo anÅ«kui atsakovui. IeÅ¡kovė ir atsakovas yra Å¡io namo, bendraturčiai. Atidalijimas natÅ«ra reikÅ¡tų namo padalijimÄ Ä¯ atskiras realias namo dalis pagal bendraturčiams priklausančios dalies dydį. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė tokį atsidalijimo variantÄ , pagal kurį, jai tektų jai priklausanti namo dalis. Namas turi du įėjimus, yra parengtas projektas prisijungti prie BerčiÅ«nų kaime esančio vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, todėl atidalinus nebus padaryta neproporcinga žala statinio paskirčiai. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės reikalavimu, nurodė, kad rÅ«sio patalpos R-1 ir R-2 yra bendro naudojimo patalpos, nes jose yra įrengtos komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, elektros įranga), kurios skirtos bendro naudojimo reikmėms.

Teismas nesutikdamas su atsakovo argumentais nurodė, kad Pagal 1985 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nusipirko iš K. S. 54/100 dalis dviejų aukštų mūrinio

gyvenamojo namo, kurio bendras plotas buvo 128,97 m2, o gyvenamas plotas - 77,03 m2 ir visÄ rÅ«sį, esančių (duomenys

neskelbtini). Sutarties 3 p. buvo nustatyta valdymo ir naudojimosi tvarka, t.y. kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo priestatu ir antruoju aukštu, o pardavėja K. S. toliau naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju aukštu be priestato. Atliekant kadastrinius matavimus, nustatyta, kad įvyko klaida ir šiuo metu ieškovės dalis nuosavybėje

yra 99,83 m2 (623/1000), o atsakovo – 60,39 m2 bendro ploto, paskaičiuota dalis 377/1000. Ä®vertinęs 1985 m. vasario 20 d. sutarties turinį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad

pirkimo-pardavimo sutartimi, ieÅ¡kovė inter alia įgijo gyvenamojo namo priestatÄ su rÅ«siu ir antrÄ jį aukÅ¡tÄ , o pardavėjai K. S. liko gyvenamojo namo pirmasis aukÅ¡tas be priestato. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja M. P., kurios parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pasirinktas atsidalijimo bÅ«das natÅ«ra yra galimas (namo dalys idealiai atitinka nuosavybės dalims), pagal Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis nedarantis žalos statinio paskirčiai ir nepažeidžia kito bendraturčio teisėtų interesų. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas taptų atskirų namo butų savininkais bei galėtų naudotis jais savo nuožiÅ«ra, paÅ¡alintų galimus konfliktus ateityje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir iÅ¡tirtų visetÄ Ä¯rodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti

bylinėjimosi iÅ¡laidas, žyminį mokestį, iÅ¡laidas už advokato paslaugas. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taip pat ydingai atsisakė įgyvendinti teisės normas reglamentuojančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ ir netinkamai vertino įrodymus byloje bei tokiu bÅ«du pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str., todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.

Nurodo, kad teismui buvo pateikta 1985-02-02 sutartis ir 1997-06-09 dovanojimo sutartis, kurios abi esančios galiojančios ir nenuginčytos bei turinčios vienodÄ galiÄ . Tačiau teismas vertino ir atsižvelgė tik į 1985-02-20 sudarytos sutarties turinį, ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į 1997-06-09 dovanojimo sutarties nuostatas ir jos neanalizavo. PrieÅ¡ atsakovui įsigyjant gyvenamojo namo dalį, jau buvo nusistovėjusi ieÅ¡kovės ir buvusios savininkės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ginčo dėl nusistovėjusios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos tarp buvusių bendraturčių nebuvo, tuo labiau, jog ieÅ¡kovė įsigydama nekilnojamojo turto dalį, tÄ tvarkÄ jau žinojo.

Tuo metu buvo naudojamas vienas įėjimas į gyvenamÄ jį namÄ , o rÅ«syje buvo įrengtos komunikacijos, naudojamos abiejų bendraturčių. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalijimo projektÄ sumažėja atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovas praranda galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, negali naudotis vandentiekiu, kanalizacija ir Å¡ildymo sistema. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino tų aplinkybių, jog rÅ«sio patalpos, plane pažymėtos R-l/15,38 ir R-2/8,51 yra bendro naudojimo patalpos, kadangi jose įrengtos komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, elektros įranga), kurios yra skirtos bendro naudojimo reikmėms.

Be to, atidalijus nuosavybę nukentėtų atsakovo interesai, kadangi jis negalėtų tinkamai naudotis krosnimi, kurios pagalba atsakovas Å¡ildosi savo dalį gyvenamojo namo. Šį faktÄ patikslintame ieÅ¡kinyje yra patvirtinusi pati ieÅ¡kovė. Toks bendrų patalpų naudojimas buvo nusistovėjęs iÅ¡ anksčiau, o teismo sprendimu nustatytas patalpų atidalijimas aiÅ¡kiai pažeidžia atsakovo teises į nuosavybės teise priklausantį turtÄ , priėjimÄ prie jo. IeÅ¡kovė, neleisdama atsakovui naudotis įėjimu į pastatÄ , motyvavo tuo, kad jis į patalpas gali pateikti per verandÄ .

Veranda niekada nebuvo naudojama kaip įėjimas, nes tokiu atveju reikėtų eiti aplink namÄ ir per visus kambarius, kad patektum į virtuvę, kad galėtum atsineÅ¡ti malkų krosniai kÅ«renti ir vandens iÅ¡ Å¡ulinio. Remiantis Aukščiausiojo Teismo

suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. ir A. Š., byla Nr. 3K-3-190/2010), mano, kad

ieÅ¡kovės pateiktas atsidalijimo projektas pažeidžia atsakovo teises, nes jam pasunkėtų patekimas į virtuvę. Todėl teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis tik ieÅ¡kovės argumentais, priėmė skubotÄ sprendimÄ , ko pasėkoje buvo pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus, o tai turėjo esminės įtakos neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai taikė CPK 3 str. 1 d., nes vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino tik ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, tuo patenkindamas jos ieÅ¡kinį, ir neatsižvelgė į atsakovo pozicijÄ , nevertino, kokiÄ Å¾alÄ atsakovui gali sukelti ieÅ¡kovės praÅ¡omas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto atidalijimas. Teismas nesirėmė ir nesivadovavo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, ko pasėkoje, pažeidė CPK 3 str. 1 d., priėmė neteisėtÄ , nepagrįstas ir naikintinÄ sprendimÄ .

Teismai netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.80 str. 2 dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika bylose dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas ydingai atsisakė įgyvendinti teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ . Teismas iÅ¡tyręs ieÅ¡kovės parengtÄ padalijimo planÄ pagal nustatytus reikalavimus, turėjo įvertinti, ar atidalijimas atitinka proporcingumo principÄ , ar juo nebus pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, ar Å¡alims skiriami gyvenamojo namo plotai atitinka faktinį jų naudojimÄ , yra patogÅ«s ir racionalÅ«s, o padalijimo bÅ«das ekonomiÅ¡kas.

IeÅ¡kovės teiginiai neįrodė, jog siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nepadarys žalos turto paskirčiai ir atitiks Å¡alių interesus, kadangi, ieÅ¡kovė siekė tik savo interesų patenkinimo, todėl teismas nepilnai įvertino visus pateiktus įrodymus ir atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės pateiktÄ pozicijÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks atidalijimo bÅ«das nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Teismas atėmė atsakovui galimybę naudotis bendrai naudojamomis patalpomis pagal paskirtį, nes, ieÅ¡kovei priskyrus patalpas, plane pažymėtas žyma R-1/15,38 bei R-2/8,51, atsakovas netenka galimybės naudotis rÅ«sio patalpose esančiomis komunikacijomis, taip pat vieninteliu patalpos Å¡ildymo Å¡altiniu - krosnimi, taip pat netenka galimybės patekti į patalpas per įėjimui į namÄ skirtas duris. Mano, jog teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino ir rėmėsi CK 4.80 str. ir visiÅ¡kai neanalizavo CK 4.81 str. numatyto nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do galimybės, todėl teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir nesistengė atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta teisių ir interesų pažeidimo.

Skundžiamas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas paviršutiniškai bei neobjektyviai vertino atsakovo byloje pateiktas aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog iÅ¡

abiejų sutarčių bei liudytojų parodymų matyti, kad K. S. pardavė ieÅ¡kovei gyvenamojo namo priestatÄ

su rÅ«siu ir antrÄ jį aukÅ¡tÄ . VisÄ laikÄ nuo pat įsigijimo, ieÅ¡kovė savo nuosavybės dalį – rÅ«sį valdė de facto ir ex lege. Atsakovo teiginys, kad jis negalės naudotis Å¡ildymo įranga – krosnimi yra ganėtinai keistas, nes patenkinus jo reikalavimus, atsakovas malkas Å¡ildyti savo patalpas bei vandenį iÅ¡ Å¡ulinio neÅ¡tų per ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Taip pat klaidinantis teiginys, kad veranda niekada nebuvo naudojama kaip įeiti į namÄ , nes tai paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Mano, kad tai yra protingas ir ekonomiÅ¡kas padalijimo bÅ«das, nes atidalijant nuosavybę, užtenka tik panaikinti praėjimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo valdomų patalpų pirmame aukÅ¡te. Neatidalijus ieÅ¡kovės dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės, atsakovas patenka į visas ieÅ¡kovei priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te, todėl yra grubiai pažeidžiami ieÅ¡kovės interesai bei teisės. Mano, kad jos pasiÅ«lytas padalinimo projektas atitinka protingumo bei teisingumo principus. Be to, atsakovas niekada nėra naudojÄ sis rÅ«siu, dėl to jo argumentai dėl rÅ«sio atmestini. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, atsižvelgė į abiejų Å¡alių interesus. Atsakovas nepasinaudojo savo teise įrodyti jo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokias bÅ«tent materialinės ir procesinės teisės normas teismas pažeidė, todėl teismo sprendimo naikinti negalima.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės CK 4. 80 straipsnio pagrindu. Å io straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir

(arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises reiÅ¡kia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Jei bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo bÅ«do, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktÄ padalijant natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant, atidalijamas bendraturtis (bendraturčiai) gauna kompensacijÄ pinigais. Atidalijimo natÅ«ra sÄ lygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo iÅ¡vengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra, bÅ«tina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziÅ¡kai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas daiktas, o nedaliaisiais – daiktai, kurių, fiziÅ¡kai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų (CK 4. 6 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1985-02-20, pagrindu nuosavybės teise įgijo 54/100 dalis dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo ir visÄ rÅ«sį, esančius (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Å ioje sutartyje nustatyta, kad pirkėja V. S. naudosis gyvenamojo namo priestatu ir antruoju aukÅ¡tu, o pardavėja – toliau naudosis pirmuoju aukÅ¡tu be priestato (b. l. 8-9). Atsakovui dovanojimo sutarties, sudarytos 1997-06-09, pagrindu atiteko 46/100 gyvenamojo namo, ½ kiemo įrenginių, visa viralinė 2J1/p, tvartas 3J1/p, daržinė 4J1/m, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 51). Atsakovas, teigdamas, jog dovanojimo sutartimi įgijo rÅ«sį, klaidingai suvokia sutarties turinį. Dovanojimo sutartyje iÅ¡vardinta, kad atsakovui dovanojamos 46/100 dalys gyvenamojo namo, turinčio priestatÄ , mansardÄ , rÅ«sį, ½ kiemo įrenginių, visa viralinė, tvartas, daržinė, bet ne 46/100 priestato, mansardos ir rÅ«sio. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pirkimo-pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasakyta, kad K. S. parduoda 54/100 dalis gyvenamojo namo ir visÄ rÅ«sį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovo argumentai, kad rÅ«sio patalpos yra bendro naudojimo patalpos, atmestini, kaip nepagrįsti.

Nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl trukdymo jam naudotis priestatu bei namo komunikacijomis, esančiomis rÅ«syje. AtsakovÄ pirmosios instancijos teisme atstovavo jo sutuoktinė J. S. ir advokatas (b. l. 111-112). Teismo posėdžių metu J. S. pripažino, kad priestatas yra ieÅ¡kovės, kad jau 30 metų nusistovėjusi naudojimosi tvarka ir jų Å¡eima naudojasi pirmuoju aukÅ¡tu, kad Å¡ilumos įrengimai nesusiję su byla, nes Å¡ildosi atskirai, vandentiekio ir kanalizacijos nėra, elektros skaitikliai atskiri. Patvirtino, kad į namÄ yra dvejos durys, tačiau jos manymu tai nereiÅ¡kia, kad yra du įėjimai (b. l. 119,141-142).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad namas turi du įėjimus. Priestatas yra ieškovės nuosavybė, nes jame įrengta jos vonia, tualetas (b. l. 23). Šias aplinkybes patvirtino ir apklausta liudytoja M.

P. (b. l. 142), kurios paaiškinimams atsakovas neprieštarauja ir neginčija. Po atidalijimo atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje nesumažėja, nes namas turi 76,16 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 42-43), o atsakovui tenka 37,02 kv. m. gyvenamojo ploto, tuo tarpu 46/100 dalys sudaro 35,03 kv. m. Taigi, ieškovės reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės visiškai pagrįstas, atsidalijusių bendraturčių teisių neapsunkina jokie suvaržymai, nedaro atsakovui jokios žalos, kurios jis, beje, neįvardino ir neįrodinėjo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio miesto apylinkės teismas iÅ¡tyrė teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str.,

263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79, 88, 93, 96 str., b. l. 160, 163).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 5,40 Lt (penkis litus 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                                     Zina

Mickevičiūtė

                                                                       Birutės

Valiulienės

                                                                       Ramunė

Čeknienė