3172a5e2-1fea-401c-b962-20e69ccfafd7 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-756-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40552-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.8.;2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Editos DambrauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Giedriaus EndriukaiÄio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam S. V. ir jo gynÄjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 7 dalį â 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį â 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.
Legislator headnote
AI generated3172a5e2-1fea-401c-b962-20e69ccfafd7 · Kauno apygardos teismas: Už šį pažeidimÄ teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta trejiems metams â nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, naujÄ veikÄ , susijusiÄ su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, S. V. padarÄ 2017 metų rugpjÅ«Äio pradžioje, t. y. praÄjus labai nedideliam laiko tarpui po to, kai atgavo teisÄ vairuoti transporto priemones. Visos Å¡ios aplinkybÄs rodo, jog nuteistasis turi problemų dÄl psichikÄ veikianÄių priemonių vartojimo, tai lemia jo itin neatsakingÄ elgesį vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, o taip pat ir neatsakingÄ požiÅ«rį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40552-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.8.;2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Editos DambrauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Giedriaus EndriukaiÄio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam S. V. ir jo gynÄjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 7 dalį â 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį â 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmÄs subendrintos dalinio sudÄjimo bÅ«du ir paskirta S. V. subendrinta bausmÄ â 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmÄ sumažinta vienu treÄdaliu ir paskirta S. V. bausmÄ â 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.Paskirta S. V. baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas S. V. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjÅ«Äio 9 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 10 d. (viena para), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis âMitsubishi Outlanderâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : S. V. nuteistas už tai, kad:2017 m. rugpjÅ«Äio 9 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini)sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonÄ â automobilį âMitsubishi Outlanderâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio.be to, jis 2017 m. rugpjÅ«Äio 9 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie automobilio âMitsubishi Outlanderâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiÅ«lÄ kyšį savo įgaliojimus vykdanÄiam valstybÄs tarnautojui â Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1- osios kuopos, 1-ojo bÅ«rio vyr. patruliui R.
B., t y. į savo rankÄ po mobilaus ryÅ¡io telefonu âSamsung galaxy J5â įdÄjo keturias kupiÅ«ras po 50 eurų ir pasiÅ«lÄ policijos pareigÅ«nui R. B. paimti telefonÄ ir viskÄ , kÄ ras po juo. Policijos pareigÅ«nui atsisakius priimti kyšį, jis, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sÄdÄdamas policijos tarnybiniame automobilyje âDacia Dokkerâ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) davÄ 200 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybÄs tarnautojams â Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1- osios kuopos, 1-ojo bÅ«rio vyr. patruliui R.
B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KriminalinÄs policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrÄjai M. Z., padÄdamas tarp priekinių automobilio sÄdynių 200 eurų, siekdamas neteisÄtos Å¡ių valstybÄs tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebÅ«tų patrauktas administracinÄn atsakomybÄn už automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, jam nustatytas girtumas â 2.56 promilių alkoholio.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 11 d. nuosprendį panaikinti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
S. V. nurodo, kad jis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Nuteistasis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir labai gailisi, todÄl praÅ¡o jį perduoti pagal laidavimÄ sutuoktinÄs J. V. atsakomybei be užstato. Taip pat praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis yra žmonos, kuri juo daugiausia ir naudojasi. Nurodo, kad žalos niekam nepadarÄ ir nÄra pagrindo manyti, jog ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas net neapklausÄ jo sutuoktinÄs, kuri buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dÄl laidavimo.
Pažymi, jog 2009 ir 2014 metais, kai apeliantui buvo apribota teisÄ vairuoti automobilį, J. V. apie tai nežinojo, nes S. V. buvo gÄda ir jis tai slÄpÄ. SutuoktinÄ, sužinojusi, jog S. V. vairavo neblaivus, labai jį smerkia ir daro auklÄjamÄ jį poveikį. Manoma, jog sutuoktinÄ yra bÅ«tent tas asmuo, kuris gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . S. V. mano, jog yra neteisinga, kad prieÅ¡ keletÄ metų padaryti pažeidimai (paskutinis pažeidimas padarytas prieÅ¡ 3 metus) yra vertinami kaip turintys įtakÄ taikant BK normas.Pasisakant dÄl automobilio konfiskavimo nurodoma, jog jis priklauso nuteistojo sutuoktinei, kuri juo ir naudojasi.
DÄl turimų sveikatos problemų jai sudÄtinga naudotis vieÅ¡uoju transportu. Automobilis buvo pirktas už sutuoktinÄs bei vaikų lÄÅ¡as ir yra reikalingas visos Å¡eimos poreikiams tenkinti. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje prokurorÄ Rita RaulynaitienÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis S. V. ir jo gynÄjas advokatas ArtÅ«ras Bauža praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas. Skunde teigiama, jog teismas padarÄ neteisingas iÅ¡vadas dÄl BK 40 straipsnyje iÅ¡dÄstytų bÅ«tinų sÄ lygų, kuriomis esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , nustatymo, todÄl netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai neatleido nuteistojo S. V. nuo baudžiamosios atsakomybÄ pagal laidavimÄ be užstato.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, todÄl turi bÅ«ti atmesti. ApylinkÄs teismas pagrįstai nurodÄ nuosprendyje, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tad, tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs. TaÄiau pažymÄtina, jog net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nusprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybÄ, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybÄs. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.
Kaip teisingai pažymÄta nuosprendyje, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turÄs teigiamos įtakos kaltininkui.NagrinÄjamoje byloje apylinkÄs teismas atsisakÄ taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tuo pagrindu, jog bylos aplinkybÄs neleidžia daryti iÅ¡vados, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, suabejota sutuoktinÄs galimybe bÅ«ti tinkama laiduotoja ir daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.
Å ios iÅ¡vados padarytos iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bei tinkamai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas joms visiÅ¡kai pritaria. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apeliantas iÅ¡ tiesų anksÄiau neteistas, taÄiau ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ jų net 5 kartus už Å¡iurkÅ¡Äius pažeidimus, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemones bÅ«damas apsvaigÄs. Paskutinius du kartus S. V. taip pat baustas už administracinius teisÄs pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant apsvaigusiam. 2009 metais S. V. baustas administracine tvarka atimant teisÄ vairuoti transporto priemones pusei metų, o paskutinį kartÄ â 2014 metais baustas administracine tvarka už tai, kad bÅ«damas apsvaigÄs sukÄlÄ eismo įvykį.
Už šį pažeidimÄ teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta trejiems metams â nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, naujÄ veikÄ , susijusiÄ su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, S. V. padarÄ 2017 metų rugpjÅ«Äio pradžioje, t. y. praÄjus labai nedideliam laiko tarpui po to, kai atgavo teisÄ vairuoti transporto priemones. Visos Å¡ios aplinkybÄs rodo, jog nuteistasis turi problemų dÄl psichikÄ veikianÄių priemonių vartojimo, tai lemia jo itin neatsakingÄ elgesį vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, o taip pat ir neatsakingÄ požiÅ«rį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.
Be to, toks neatsakingas elgesys kelia realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Aptartos aplinkybÄs rodo, jog veika, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu apeliantas, nÄra atsitiktinio pobÅ«džio, jis linkÄs daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, bÅ«damas apsvaigÄs. Be to, pažymÄtina ir tai, kad S. V. ne tik vairavo transporto priemonÄ apsvaigÄs nuo alkoholio, taÄiau netrukus po to padarÄ ir kitÄ sunkesnį tyÄinį nusikaltimÄ â papirko pareigÅ«nus, siekdamas neteisÄto jų veikimo, kas rodo didesnį jo kaip asmenybÄs pavojingumÄ .
TodÄl net ir įvertinus tai, kad S. V. kaltÄ pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, visiÅ¡kai sutiktina su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog byloje nÄra pagrindo manyti, kad S. V., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , daugiau nebedarys tokio pobÅ«džio pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų.TeisÄjų kolegija taip pat sutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo sutuoktinÄ J. V. nelaikytina tinkama laiduoja. Nors, kaip teigia tiek nuteistasis, tiek ir pati J.
V., jie santuokoje gyvena ilgÄ laikÄ , taÄiau vien Å¡ios aplinkybÄs nepakanka sprÄsti, jog sutuoktinÄ gali turÄti žymiÄ , reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nuteistajam, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau aptarta anksÄiau, buvimo santuokoje faktas S. V. nuo naujų analogiÅ¡kų, Å¡iurkÅ¡Äių, kelianÄių realiÄ grÄsmÄ eismo saugumui bei kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei, pažeidimų darymo nesustabdÄ. Be to, kaip matyti iÅ¡ paÄios J. V. paaiÅ¡kinimų, sutuoktinis nÄra visiÅ¡kai atviras su ja, slÄpÄ ankstesnius pažeidimus ir šį nusikaltimÄ .
Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog sutuoktinÄ bÅ«tų pajÄgi pakeisti ar reikÅ¡mingai įtakoti nuteistojo elgesį ir požiÅ«rį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles.TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, jog asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ tik tuo atveju, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . S. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne už vienÄ , taÄiau už du tyÄinius nusikaltimus, vienas iÅ¡ kurių â vairavimas transporto priemonÄs esant neblaiviam, kai neblaivumas virÅ¡ija 1,5 prom., priskiriamas nesunkių, o kitas â pareigÅ«no papirkimas, siekiant neteisÄto jo veikimo â apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Abi Å¡ios veikos padarytos tÄ paÄiÄ dienÄ , viena nuo kitos laiko atžvilgiu nÄra labai atitolusios, taÄiau jos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmÄ asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksÄiau nusikaltÄs, yra padarÄs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nÄra pakartotinÄs ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-P-82/2010, 2K-P-85/2008).
NagrinÄjamu atveju S. V. padarÄ du savarankiÅ¡kus nusikaltimus, sekusius vienas paskui kitÄ , ir nors jie tarpusavyje susijÄ â papirkimas nebÅ«tų įvykÄs, jeigu nebÅ«tų nustatyta, jog S. V. vairavo transporto priemonÄ bÅ«damas neblaivus, taÄiau Å¡ių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, jie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Å ios aplinkybÄs taip pat patvirtina, jog S. V. pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Pasisakant dÄl nuteistajam skirtos bausmÄs, pažymima, jog skirdamas bausmÄ teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojanÄių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmÄ teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.Skirdamas bausmÄ S. V. minÄtas įstatymo nuostatas apylinkÄs teismas taikÄ tinkamai. Teismas atsižvelgÄ ir tinkamai įvertino visas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes â tiek nuteistojo asmenybÄ, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes.
Teismas tinkamai įvertino tai, jog apeliantas padarÄ du tyÄinius baigtus nusikaltimus, vienas iÅ¡ kurių (BK 281 straipsnio 7 dalis) priskiriamas nesunkių nusikaltimų, kitas (BK 227 straipsnio 2 dalis) â apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltÄ S. V. pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe dÄl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos pripažinta, tai kad jis nusikaltimÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
ApylinkÄs teismas, skirdamas bausmÄ, taip pat teisingai įvertino tai, kad S. V. anksÄiau neteistas, taÄiau eilÄ kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, Kauno apskrities PriklausomybÄs ligų centre neregistruotas, VšĮ RespublikinÄs Kauno ligoninÄs Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydÄ, nesilankÄ. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, konstatuojama, jog S. V. pagrįstai skirta Å¡velniausia sankcijose numatyta bausmÄs rūšis â bauda, kuri savo dydžiu už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų yra žymiai mažesnÄ nei galimos skirti baudos vidurkis, o subendrinant bausmes taikytas dalinis bausmių sudÄjimo bÅ«das.
Kadangi nuteistasis kaltÄ pripažino ir byla iÅ¡nagrinÄta pagreitinto proceso tvarka, pagrįstai pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, bausmÄ sumažinta vienu treÄdaliu ir skirta galutinÄ bausmÄ â 60 MGL dydžio bauda, kuri, kolegijos vertinimu, nÄra aiÅ¡kiai per griežta, yra ir bÅ«tina pasieti bausmÄs tikslus. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonÄs â transporto priemonÄs konfiskavimo â taikymo proporcingumo klausimas. Nurodoma, jog automobilis yra bendras sutuoktinių turtas, pirktas už vaikų perduotas lÄÅ¡as ir Å¡eimoje dÄl prastos sutuoktinÄs sveikatos bÅ«tinas siekiant patenkinti kasdieninius buitinius poreikius â nuvykti į gydymo įstaigas, apsirÅ«pinti bÅ«tiniausiais maisto produktais.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju baudžiamojo poveikio priemonÄ â automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir proporcingumo principo nepažeidžia. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonÄs, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonÄ, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Å ios baudžiamosios poveikio priemonÄs skyrimo tikslas â padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį, todÄl baudžiamojo poveikio priemonei bÅ«dingi nubaudimo, auklÄjimo bei prevencijos elementai.
BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonÄ ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonÄmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Byloje nekyla abejonių, jog Å¡iuo atveju automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonÄ, todÄl laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.
BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. TaÄiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybÄs teise priklausanÄio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybÄs teises ir turi nubaudimo elementų, be to, Å¡ios kategorijos bylos pasižymi tuo, kad be bausmÄs, asmeniui, kaip ir šį kartÄ , dažnai taikomos net dvi baudžiamojo poveikio priemonÄs â konfiskavimas ir specialiosios teisÄs atÄmimas.KonstitucinÄje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai â konstatuota, kad kai asmuo nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinÄs priemonÄs panaudoto turto atžvilgiu.
Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikÄs bausmÄ, kai kuriais atvejais turimÄ turtÄ gali vÄl panaudoti nusikaltimams daryti (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kartu pažymÄtina, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybÄs teise priklausantis (teisÄtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybÄs teisÄ, todÄl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinÄs valstybÄs principai suponuoja ir tai, kad už teisÄs pažeidimus valstybÄs nustatomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos (adekvaÄios) teisÄs pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisÄs pažeidÄjus ir užtikrinti teisÄs pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkriÄio 3 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsÄjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).Apie bÅ«tinumÄ vertinti proporcingumo principÄ taikant turto konfiskavimÄ , yra pasisakÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-7-130-699/2015.
IÅ¡plÄstinÄ septynių teisÄjų kolegija Å¡ioje byloje pažymÄjo, jog konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama asmens teisÄ Ä¯ nuosavybÄs apsaugÄ , įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. TodÄl taikant turto konfiskavimÄ bÅ«tina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dÄl jų. Taip pat Å¡ioje byloje pažymÄta, jog vertindamas konfiskavimo proporcingumÄ bylose, kuriose svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sienÄ gabentų teisÄtos kilmÄs pinigų konfiskavimas iÅ¡ už nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistų asmenų, EŽTT atsižvelgÄ Ä¯ daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (Å¡iuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmÄs ir paskirties teisÄtumas; nuteistojo asmens, iÅ¡ kurio konfiskuojamas turtas, asmenybÄ ir elgesys, konfiskuojamo turto reikÅ¡mÄ pareiÅ¡kÄjui; dÄl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinÄ Å¾ala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmÄs, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkreÄios bylos aplinkybÄmis požiÅ«riu.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo iÅ¡plÄstinÄ kolegija Å¡ioje byloje pažymÄjo, jog svarbus momentas, ryÅ¡kÄjantis iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisÄs į nuosavybÄ apsaugos aspektai) gali bÅ«ti vertinamas proporcingumo aspektu.NagrinÄjamu atveju pažymÄtina, jog S. V. vairavo transporto priemonÄ, kai jo girtumas buvo 2,56 promilių, t. y. žymiai didesnis nei numatyta minimali neblaivumo riba (1,5 promilÄs), kada vairuojant transporto priemonÄ kyla baudžiamoji atsakomybÄ.
Be to, nuteistasis, siekdamas neteisÄtų pareigÅ«nų veiksmų, davÄ jiems kyšį, t. y. padarÄ dar vienÄ tyÄinį nusikaltimÄ â papirkimÄ , kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ä®vertinama ir tai, kad apeliantas transporto priemonÄ viravo bÅ«damas neblaivus po to, kai neseniai atgavo teisÄ vairuoti transporto priemones, kuri buvo atimta už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinį teisÄs pažeidimÄ , už kurį jam teisÄ naudotis specialia teise buvo atimta net trejų metų laikotarpiui.
Už transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų praeityje apeliantas baustas bent 5 kartus. Visa tai rodo, jog anksÄiau taikytos poveikio priemonÄs, t. y. piniginÄs baudos ir uždraudimas naudotis specialia teise, net ir taikomos kartu, nebuvo pakankamos pasiekti prevencinius ir auklÄjamojo pobÅ«džio tikslus, nesulaikÄ nuo naujų analogiÅ¡kų teisÄs pažeidimų darymo. Be to, už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ apeliantui skirta Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmÄs rūšis â bauda, savo dydžiu net kelis kartus mažesnÄ už galimÄ skirti baudos vidurkį.
TodÄl, net ir įvertinus nemaÅ¾Ä automobilio vertÄ bei tai, kad automobilis reikalingas tenkinti kasdieninius Å¡eimos poreikius, skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonÄs â automobilio konfiskavimo taikymas gali padÄti pasiekti bausmÄs tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog automobilis, nors ir registruotas apelianto sutuoktinÄs vardu, taÄiau įgytas santuokoje, todÄl yra bendroji sutuoktinių nuosavybÄ.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo santuoka buvo iÅ¡irusi ar kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinÄ sutartis, nustaÄiusi, kad minÄtas automobilis nuosavybÄs teise priklauso tik sutuoktinei, byloje nÄra. PrieÅ¡ingai, skunde teigiama, jog automobilis įgytas bendrai.
Nors nurodoma, jog tai padaryta iÅ¡ vaikų dovanotų lÄšų, taÄiau tai nepaneigia, jog automobilis nuosavybÄs teise priklauso apeliantui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog faktiÅ¡kai Å¡iuo automobiliu naudojosi ir jį valdÄ ne J. V., o apeliantas. Be to, teisÄjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonÄ panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas âkitu asmeniuâ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį.
TodÄl, sprendžiant klausimÄ dÄl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mÄs ta aplinkybÄ, ar jis (Å¡iuo atveju nuteistojo sutuoktinÄ) suteikÄ turtÄ arba turÄjo ir galÄjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ . Žalos, atsiradusios dÄl bendraturÄio neteisÄtų veiksmų sumažÄjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkÄs teismas, sprÄsdamas dÄl galimybÄs atleisti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , o taip pat ir dÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs â automobilio konfiskavimo, BK 40 straipsnio bei BK 72 straipsnio nuostatas pritaikÄ tinkamai, baudžiamojo įstatymo nepažeidÄ.
Teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų analize, motyvuotos, abejonių nekelia, todÄl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 11 d. nuosprendis nekeiÄiamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : S. V. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai                                                     Edita DambrauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Giedrius Endriukaitis           Rimas Å virinas