Legislator Case Law & Legislation
3172a5e2-1fea-401c-b962-20e69ccfafd7 AI generated

3172a5e2-1fea-401c-b962-20e69ccfafd7 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3172a5e2-1fea-401c-b962-20e69ccfafd7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40552-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.8.;2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam S. V. ir jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Legislator headnote

AI generated

3172a5e2-1fea-401c-b962-20e69ccfafd7 · Kauno apygardos teismas: Už šį pažeidimÄ teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trejiems metams – nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, naujÄ veikÄ , susijusiÄ su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, S. V. padarė 2017 metų rugpjūčio pradžioje, t. y. praėjus labai nedideliam laiko tarpui po to, kai atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog nuteistasis turi problemų dėl psichikÄ veikiančių priemonių vartojimo, tai lemia jo itin neatsakingÄ elgesį vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, o taip pat ir neatsakingÄ požiÅ«rį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40552-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.8.;2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam S. V. ir jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta S. V. subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. V. bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.Paskirta S. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas S. V. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (viena para), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : S. V. nuteistas už tai, kad:2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini)sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.be to, jis 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1- osios kuopos, 1-ojo būrio vyr. patruliui R.

B., t y. į savo rankÄ po mobilaus ryÅ¡io telefonu „Samsung galaxy J5“ įdėjo keturias kupiÅ«ras po 50 eurų ir pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nui R. B. paimti telefonÄ ir viskÄ , kÄ ras po juo. Policijos pareigÅ«nui atsisakius priimti kyšį, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje „Dacia Dokker“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) davė 200 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1- osios kuopos, 1-ojo bÅ«rio vyr. patruliui R.

B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai M. Z., padėdamas tarp priekinių automobilio sėdynių 200 eurų, siekdamas neteisėtos Å¡ių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, jam nustatytas girtumas ­â€“ 2.56 promilių alkoholio.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį panaikinti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

S. V. nurodo, kad jis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistasis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir labai gailisi, todėl praÅ¡o jį perduoti pagal laidavimÄ sutuoktinės J. V. atsakomybei be užstato. Taip pat praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis yra žmonos, kuri juo daugiausia ir naudojasi. Nurodo, kad žalos niekam nepadarė ir nėra pagrindo manyti, jog ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas net neapklausė jo sutuoktinės, kuri buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl laidavimo.

Pažymi, jog 2009 ir 2014 metais, kai apeliantui buvo apribota teisė vairuoti automobilį, J. V. apie tai nežinojo, nes S. V. buvo gėda ir jis tai slėpė. Sutuoktinė, sužinojusi, jog S. V. vairavo neblaivus, labai jį smerkia ir daro auklėjamÄ jį poveikį. Manoma, jog sutuoktinė yra bÅ«tent tas asmuo, kuris gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . S. V. mano, jog yra neteisinga, kad prieÅ¡ keletÄ metų padaryti pažeidimai (paskutinis pažeidimas padarytas prieÅ¡ 3 metus) yra vertinami kaip turintys įtakÄ taikant BK normas.Pasisakant dėl automobilio konfiskavimo nurodoma, jog jis priklauso nuteistojo sutuoktinei, kuri juo ir naudojasi.

Dėl turimų sveikatos problemų jai sudėtinga naudotis vieÅ¡uoju transportu. Automobilis buvo pirktas už sutuoktinės bei vaikų lėšas ir yra reikalingas visos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Rita Raulynaitienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas ArtÅ«ras Bauža prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas. Skunde teigiama, jog teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų, kuriomis esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatymo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai neatleido nuteistojo S. V. nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimÄ be užstato.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi bÅ«ti atmesti. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė nuosprendyje, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tad, tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau pažymėtina, jog net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tuo pagrindu, jog bylos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, suabejota sutuoktinės galimybe bÅ«ti tinkama laiduotoja ir daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Å ios iÅ¡vados padarytos iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bei tinkamai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas joms visiÅ¡kai pritaria. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apeliantas iÅ¡ tiesų anksčiau neteistas, tačiau ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ jų net 5 kartus už Å¡iurkščius pažeidimus, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemones bÅ«damas apsvaigęs. Paskutinius du kartus S. V. taip pat baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant apsvaigusiam. 2009 metais S. V. baustas administracine tvarka atimant teisę vairuoti transporto priemones pusei metų, o paskutinį kartÄ â€“ 2014 metais baustas administracine tvarka už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs sukėlė eismo įvykį.

Už šį pažeidimÄ teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trejiems metams – nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, naujÄ veikÄ , susijusiÄ su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, S. V. padarė 2017 metų rugpjūčio pradžioje, t. y. praėjus labai nedideliam laiko tarpui po to, kai atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog nuteistasis turi problemų dėl psichikÄ veikiančių priemonių vartojimo, tai lemia jo itin neatsakingÄ elgesį vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, o taip pat ir neatsakingÄ požiÅ«rį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.

Be to, toks neatsakingas elgesys kelia realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Aptartos aplinkybės rodo, jog veika, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu apeliantas, nėra atsitiktinio pobÅ«džio, jis linkęs daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, bÅ«damas apsvaigęs. Be to, pažymėtina ir tai, kad S. V. ne tik vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau netrukus po to padarė ir kitÄ sunkesnį tyčinį nusikaltimÄ â€“ papirko pareigÅ«nus, siekdamas neteisėto jų veikimo, kas rodo didesnį jo kaip asmenybės pavojingumÄ .

Todėl net ir įvertinus tai, kad S. V. kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, visiÅ¡kai sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra pagrindo manyti, kad S. V., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , daugiau nebedarys tokio pobÅ«džio pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo sutuoktinė J. V. nelaikytina tinkama laiduoja. Nors, kaip teigia tiek nuteistasis, tiek ir pati J.

V., jie santuokoje gyvena ilgÄ laikÄ , tačiau vien Å¡ios aplinkybės nepakanka spręsti, jog sutuoktinė gali turėti žymiÄ , reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nuteistajam, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau aptarta anksčiau, buvimo santuokoje faktas S. V. nuo naujų analogiÅ¡kų, Å¡iurkščių, keliančių realiÄ grėsmę eismo saugumui bei kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei, pažeidimų darymo nesustabdė. Be to, kaip matyti iÅ¡ pačios J. V. paaiÅ¡kinimų, sutuoktinis nėra visiÅ¡kai atviras su ja, slėpė ankstesnius pažeidimus ir šį nusikaltimÄ .

Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog sutuoktinė bÅ«tų pajėgi pakeisti ar reikÅ¡mingai įtakoti nuteistojo elgesį ir požiÅ«rį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik tuo atveju, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . S. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne už vienÄ , tačiau už du tyčinius nusikaltimus, vienas iÅ¡ kurių – vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, kai neblaivumas virÅ¡ija 1,5 prom., priskiriamas nesunkių, o kitas – pareigÅ«no papirkimas, siekiant neteisėto jo veikimo – apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Abi Å¡ios veikos padarytos tÄ pačiÄ dienÄ , viena nuo kitos laiko atžvilgiu nėra labai atitolusios, tačiau jos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-P-82/2010, 2K-P-85/2008).

Nagrinėjamu atveju S. V. padarė du savarankiÅ¡kus nusikaltimus, sekusius vienas paskui kitÄ , ir nors jie tarpusavyje susiję – papirkimas nebÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų nustatyta, jog S. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, tačiau Å¡ių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, jie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, jog S. V. pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės, pažymima, jog skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Skirdamas bausmę S. V. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes.

Teismas tinkamai įvertino tai, jog apeliantas padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iÅ¡ kurių (BK 281 straipsnio 7 dalis) priskiriamas nesunkių nusikaltimų, kitas (BK 227 straipsnio 2 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltę S. V. pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos pripažinta, tai kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taip pat teisingai įvertino tai, kad S. V. anksčiau neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog S. V. pagrįstai skirta Å¡velniausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kuri savo dydžiu už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų yra žymiai mažesnė nei galimos skirti baudos vidurkis, o subendrinant bausmes taikytas dalinis bausmių sudėjimo bÅ«das.

Kadangi nuteistasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, pagrįstai pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 60 MGL dydžio bauda, kuri, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežta, yra ir būtina pasieti bausmės tikslus. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – taikymo proporcingumo klausimas. Nurodoma, jog automobilis yra bendras sutuoktinių turtas, pirktas už vaikų perduotas lėšas ir šeimoje dėl prastos sutuoktinės sveikatos būtinas siekiant patenkinti kasdieninius buitinius poreikius – nuvykti į gydymo įstaigas, apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir proporcingumo principo nepažeidžia. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai.

BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Byloje nekyla abejonių, jog Å¡iuo atveju automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.

BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teises ir turi nubaudimo elementų, be to, Å¡ios kategorijos bylos pasižymi tuo, kad be bausmės, asmeniui, kaip ir šį kartÄ , dažnai taikomos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas.Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimÄ turtÄ gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).Apie bÅ«tinumÄ vertinti proporcingumo principÄ taikant turto konfiskavimÄ , yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-7-130-699/2015.

IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija Å¡ioje byloje pažymėjo, jog konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugÄ , įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimÄ bÅ«tina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų. Taip pat Å¡ioje byloje pažymėta, jog vertindamas konfiskavimo proporcingumÄ bylose, kuriose svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sienÄ gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iÅ¡ už nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistų asmenų, EŽTT atsižvelgė į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (Å¡iuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iÅ¡ kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiÅ«riu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija šioje byloje pažymėjo, jog svarbus momentas, ryškėjantis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali būti vertinamas proporcingumo aspektu.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog S. V. vairavo transporto priemonę, kai jo girtumas buvo 2,56 promilių, t. y. žymiai didesnis nei numatyta minimali neblaivumo riba (1,5 promilės), kada vairuojant transporto priemonę kyla baudžiamoji atsakomybė.

Be to, nuteistasis, siekdamas neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, davė jiems kyšį, t. y. padarė dar vienÄ tyčinį nusikaltimÄ â€“ papirkimÄ , kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ä®vertinama ir tai, kad apeliantas transporto priemonę viravo bÅ«damas neblaivus po to, kai neseniai atgavo teisę vairuoti transporto priemones, kuri buvo atimta už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam teisė naudotis specialia teise buvo atimta net trejų metų laikotarpiui.

Už transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo psichikÄ veikiančių medžiagų praeityje apeliantas baustas bent 5 kartus. Visa tai rodo, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės, t. y. piniginės baudos ir uždraudimas naudotis specialia teise, net ir taikomos kartu, nebuvo pakankamos pasiekti prevencinius ir auklėjamojo pobÅ«džio tikslus, nesulaikė nuo naujų analogiÅ¡kų teisės pažeidimų darymo. Be to, už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ apeliantui skirta Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu net kelis kartus mažesnė už galimÄ skirti baudos vidurkį.

Todėl, net ir įvertinus nemaÅ¾Ä automobilio vertę bei tai, kad automobilis reikalingas tenkinti kasdieninius Å¡eimos poreikius, skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog automobilis, nors ir registruotas apelianto sutuoktinės vardu, tačiau įgytas santuokoje, todėl yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo santuoka buvo iširusi ar kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik sutuoktinei, byloje nėra. Priešingai, skunde teigiama, jog automobilis įgytas bendrai.

Nors nurodoma, jog tai padaryta iÅ¡ vaikų dovanotų lėšų, tačiau tai nepaneigia, jog automobilis nuosavybės teise priklauso apeliantui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog faktiÅ¡kai Å¡iuo automobiliu naudojosi ir jį valdė ne J. V., o apeliantas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį.

Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis (Å¡iuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ . Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o taip pat ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, BK 40 straipsnio bei BK 72 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų analize, motyvuotos, abejonių nekelia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis nekeičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : S. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                     Edita Dambrauskienė                 Giedrius Endriukaitis           Rimas Å virinas