2018-11-28 Nr. AB-21929-3-62-3-02521-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1829-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02521-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Darbo ginčų komisijos nariai yra pavaldūs Valstybinei darbo inspekcijai, todėl pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėją V. G. dėl VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių neteisėtų veiksmų darbo bylos Nr. APS-112-11983/2016 nagrinėjimo metu ištyrimo. 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas gavo VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo J. G. 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. SD-25-10800.

3. VDI Alytaus skyriaus vedėjo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia ta aplinkybe, jog VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas, kuriam tiesiogiai pavaldūs Darbo ginčų komisijos nariai ir kuris pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatas nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, neatliko tiesiogiai įstatymo jam priskirtos funkcijos, t. y. neatliko tyrimo pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl neteisėtų VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų, nesiėmė prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią tokių Darbo ginčų komisijos veiksmų atlikimui, o perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti VDI. Dėl to pareiškėjui teko ginti savo teises pareiškiant ieškinį teisme. VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje jo prašymas taip pat nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nepareikalauta VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-112-11983/2016, o tik apsiribota pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymu ir prie jo pateikta medžiaga. VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius atsakyme pasisakė dėl bendrų teisės aktų, o ne konkrečių Darbo ginčo komisijos narių veiksmų konkrečioje byloje, t. y. jų netyrė. Tvirtino, kad VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas apimtimi dėl darbo užmokesčio apmokėjimo už darbą poilsio dienomis skyrėsi nuo VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus sprendime nurodytos šio klausimo interpretacijos ir neatitiko Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatų, tačiau atsakovo atstovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų šiuos pažeidimus, t. y. atsakovas neužtikrino, kad VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija tinkamai taikytų DK nuostatas.

4. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė moralinį diskomfortą, nepasitikėjimo jausmą savimi bei įstatymais, buvo sumenkintas valstybės tarnautojų autoritetas, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 700 Eur bei prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovas VDI Alytaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad fizinių ir juridinių asmenų prašymų, pranešimų, skundų, gautos informacijos ir individualių paklausimų nagrinėjimą bei asmenų aptarnavimą VDI reglamentuoja Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 (toliau – ir Taisyklės). VDI, tirdama asmenų skundus bei pranešimus, atlieka administracinę procedūrą, t. y. atlieka privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie VDI valstybės tarnautojų veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priima dėl to administracinės procedūros sprendimą. VDI Alytaus teritorinio skyriaus nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-172 (toliau – ir VDI Alytaus skyriaus nuostatai) bei VDI Alytaus skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. EV-131 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), nesuteikia teisės nei VDI Alytaus skyriaus vedėjui, nei apskritai VDI Alytaus skyriui vykdyti administracinę procedūrą, t. y. tirti ar vertinti VDI valstybės tarnautojų (netgi tiesiogiai pavaldžių) veiksmų. Tokią kompetenciją turi tik VDI administracijos skyriai. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl VDI skyriaus, kuris vykdys administracinę procedūrą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo pavaduotojas (pagal kompetenciją), o ne VDI teritorinio skyriaus vedėjas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundas, kuriuo skundžiami VDI Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos narių veiksmai, vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, buvo perduotas VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriui nagrinėti pagal kompetenciją.

7. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nei VDI, nei VDI teritoriniams skyriams nesuteikta teisė vertinti, keisti ar naikinti priimtus darbo ginčų komisijos sprendimų, kadangi darbo ginčų komisija, priimdama sprendimus, yra savarankiška ir nepriklausoma. Darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas, kiek tai susiję su tinkamu teisės taikymu, yra išimtinė teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas administracinės procedūros nepradėti, pareiškėjui pagal VDI kompetenciją suteikta konsultacija darbo įstatymų vykdymo klausimais bei paaiškinta Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjo argumentai dėl VDI Alytaus skyriaus vedėjo tarnybinių pareigų nevykdymo ir su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-112-1198/2016, pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Lorem“ dėl dienpinigių, darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo, 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. DGKS-3344 ieškovo prašymą tenkino dalinai - nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Lorem“ ieškovui S. K. 12,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą, kitus ieškovo prašymus atmetė (b.l. 34–37). Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. padavė prašymą VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui dėl neteisėtų VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų ištyrimo (b.l. 38–39). Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta VDI Asmenų aprantavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. SD-25-10800 (b.l. 23–25).

10. Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo veiksmais (neveikimu), neatlikus Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo jam priskirtos funkcijos – neatliekant tyrimo pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų ištyrimo nagrinėjant pastarojo darbo bylą, nesiimant prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio Darbo ginčų komisijos veiksmų atlikimui (netinkamam, klaidingam teisės aktų interpretavimui ir taikymui) bei perduodant pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą nagrinėti VDI.

11. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Darbo ginčų komisijų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A1-556 (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai), VDI Alytaus skyriaus nuostatais, pažymėjo, VDI organizuoja Darbo ginčų komisijų darbą (skiria Darbo ginčų komisijų pirmininkus, tvirtina ir keičia narius ir pan.), sudaro sąlygas joms veikti, tačiau Darbo ginčo komisijos procesinių veiksmų, priimamų sprendimų kontrolės funkcijos nevykdo. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo bylas ir priimdama sprendimus veikia nepriklausomai ir savarankiškai, t. y. nėra pavaldi VDI, o juo labiau VDI teritorinio skyriaus vedėjui. Nors Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, tačiau sprendimus darbo ginčų komisija priima balsų dauguma. Taigi, paminėti teisės aktai nesuteikia VDI teritorinio skyriaus vedėjui kvestionuoti Darbo ginčų komisijų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, kiek tai susiję su teisės aktų vertinimu, nes ši funkcija yra išimtinė teismo kompetencija.

13. Teismas vertino, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundo dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų, atliktų nagrinėjant pareiškėjo darbo bylą, todėl šiame kontekste atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

14. Pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundo perdavimo nagrinėti iš teritorinio skyriaus į Valstybinę darbo inspekciją. Trečiasis suinteresuotasis asmuo teismui pateiktame paaiškinime tvirtino, kad atsakovas neturi teisės vykdyti administracinės procedūros, t. y. tirti ar vertinti VDI valstybės tarnautojų (netgi tiesiogiai pavaldžių) veiksmų, tokią kompetenciją, VDI teigimu, turi tik VDI administracijos skyriai, todėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundas, kuriuo skundžiami VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmai, buvo perduotas VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriui nagrinėti pagal kompetenciją. Teismas su tokia trečiojo asmens pozicija nesutiko.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde prašė: 1) nurodyti įstatymą, pagal kurį gali būti mokami sumažinti dienpinigiai; 2) išaiškinti, ar buvo teisėti Darbo ginčų komisijos narių veiksmai, reikalaujant iš pareiškėjo dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojami dienpinigiai, vertimo į lietuvių kalbą; 3) išaiškinti, ar darbdavys, ar darbuotojas turi rūpintis darbuotojo darbo laiko apskaita darbo užmokesčiui apskaičiuoti; 4) išaiškinti, ar nuo 2016 m. liepos 1 d. turėjo būti papildyta pareiškėjo 2016 m. birželio 10 d. darbo sutartis Nr. 33, nurodant nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusį didesnį darbo užmokestį; 5) išaiškinti, ar vairuotojams – ekspeditoriams būnant komandiruotėje turi būti dvigubai apmokamos poilsio dienos; 6) išaiškinti, ar gali būti įsakymuose dėl komandiruotės nenurodoma komandiruotės trukmė; 7) išaiškinti, ar dienpinigiai turi būti priskiriami prie darbo užmokesčio; 8) pateikti raštišką paaiškinimą, ar darbuotojų atstovas ir kiti komisijos nariai bei Darbo ginčų komisijos nuostatos, kuriomis vadovavosi komisijos nariai, buvo nešališki vedant Darbo ginčų komisijos posėdį bei priimant galutinį sprendimą; 9) atsakyti raštu, ar Darbo ginčų komisijos narių kompetencija ir priimtas sprendimas atitinka Darbo kodeksą ir jo nuostatas; 10) išaiškinti, kodėl pareiškėjui už darbą poilsio dienomis nebuvo mokama dvigubu tarifu, kaip tai nurodyta Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2016063.

16. Teismas vertino, jog pareiškėjas kėlė klausimą dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų nagrinėjant jo darbo bylą ir priimto sprendimo teisėtumo (skundo 2, 8 ir 9 punktai) bei prašė suteikti konsultaciją darbo įstatymų taikymo klausimais (skundo 1, 3, 4–7, 10 punktai), tačiau konkretaus valstybės tarnautojo veiksmų ar neveikimo, jo priimto administracinio sprendimo neskundė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skundas nesusijęs su Taisyklių 3 punkte nurodytos procedūros inicijavimu ir atlikimu.

17. Pagal Alytaus skyriaus nuostatų II skyrių, VDI Alytaus teritorinis skyrius nustatyta tvarka tiria pareiškimus bei skundus VDI kompetencijos klausimais (8.1.8 punktas), konsultuoja darbuotojus, jų atstovus, darbdaviams atstovaujančius bei darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų taikymo bei vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais (8.21. punktas). Pareigybės aprašymo 7.1. ir 7.2. papunkčiuose nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, vadovauja skyriui, planuoja ir organizuoja jo veiklą.

18. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas, būdamas kompetentingas nagrinėti pareiškimus ir skundus VDI kompetencijos klausimais bei konsultuoti darbuotojus darbo įstatymų taikymo ir vykdymo klausimais, nesant pareiškėjo skunde duomenų dėl administracinės procedūros pradėjimo, neturėjo teisinio pagrindo vadovaujantis Taisyklių 43 punktu persiųsti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą nagrinėti VDI. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas, sprendimas buvo priimtas nepažeidus Taisyklių 30 punkte nustatytų terminų, įvertinęs aplinkybę, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VDI Alytaus skyriaus vedėjui teisė tirti ir vertinti Darbo ginčų komisijos veiksmus ir sprendimus nėra suteikta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą iš esmės nebuvo pažeista.

19. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, vertino, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundo perdavimo nagrinėti VDI nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundą dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).

III. 21. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

22. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas neskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo, o 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu kreipėsi į VDI Alytaus skyriaus vedėją V. G., kuriam tiesiogiai yra pavaldus Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos skyrius dėl Darbo ginčų komisijos narių veiksmų. Pareiškėjas iš esmės į atsakovą kreipėsi dėl to, kad atsakovas, atsakingas už pareiškėjo darbdavio darbo tvarkos pažeidimus, atliktų UAB „Lorem“ patikrinimą, tačiau darbdavio patikrinimas dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų atliktas nebuvo. Atsakovas nesiėmė priemonių nustatyti darbdavio pažeidimus, neatsižvelgė į tai, kad Darbo ginčų komisijos priimtu 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. DGKS-3344 neužkirs kelio įstatymų pažeidimams.

24. Nurodo, jog iš kartu su apeliacinius skundu pridedamų dokumentų matyti, kad Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra ponas J. G., kuris 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme Nr. SD-25-10800 pasirašė kaip VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas, nors matyti, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja yra ponia I. J., taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo siekia sąmoningai suklaidinti teismą, nepagrįstai tvirtindamas, kad atsakovas neturi teisės vykdyti administracinės procedūros, t. y tirti ar vertinti VDI valstybės tarnautojų (netgi tiesiogiai pavaldžių) veiksmų.

25. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad VDI neturi įgaliojimų tikrinti VDI Darbo ginčų komisijos sprendimų teisėtumą. Pažymi, kad pareiškėjas pasinaudojo teise ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, tuo tarpu į administracinė teismą kreipėsi dėl atsakovo neveikimo, nes neatliko darbdavio patikrinimo, dėl Darbo ginčų komisijos nustatytų pažeidimų.

26. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovui nėra suteikta teisė vertinti Darbo ginčų komisijos narių veiksmus. Nurodo, kad Darbo kodeksas nenumato galimybės skųsti Darbo ginčų komisijos narių veiksmus bendrosios kompetencijos teismui, skundžiant Darbo ginčų komisijos sprendimą. Dėl Darbo ginčų komisijos narių elgesio ir veiksmų vertinimo teisė yra suteikta išimtinai atsakovui, ką ir skundė pareiškėjas.

27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nurodė, kad pareiškėjas <...> konkretaus valstybės tarnautojo veiksmų ar neveikimo, jo priimto administracinio sprendimo neskundė <...>. Pareiškėjo nuomone, Taisyklėse nėra nurodoma, kad administracinės procedūros pradėjimui nėra būtina sąlyga konkretūs VDI valstybės tarnautojo nusižengimai. Pažymi, jog savo skunde pareiškėjas išdėstė Darbo ginčų komisijos narių veiksmų/neveikimo faktus, todėl pareiškėjo skundas atmestas nepagrįstai.

28. Atsakovas VDI Alytaus teritorinis skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į VDI Alytaus skyriaus vedėją V. G. dėl galimų UAB „Lorem“ pažeidimų.

30. Pažymi, kad Darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas, kiek tai susiję su tinkamu teisės taikymu, yra išimtinė teismo, o ne VDI prerogatyva, todėl VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius dėl apelianto 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymo priėmė sprendimą administracinės bylos nepradėti, o apeliantui parengta rašytinė individuali konsultacija.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. VDI nuomone, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, o tai, jog įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados naikinti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo veiksmų (neveikimo) neatlikus tyrimo pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų nagrinėjant pareiškėjo darbo bylą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad VDI Alytaus skyriaus vedėjui nėra suteikta teisė tirti ir vertinti Darbo ginčų komisijos veiksmus ir sprendimus, tuo tarpu pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundo perdavimo nagrinėti VDI nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

35. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliaciniame skunde nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu kreipėsi į VDI Alytaus skyriaus vedėją V. G., kuriam tiesiogiai yra pavaldus Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos skyrius dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų teisėtumo ir komisijos narių veiksmų.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.)

37. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo darbo bylą, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

38. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog VDI Alytaus skyriui nesuteikta teisė tirti ir vertinti Darbo ginčų komisijos veiksmus ir sprendimus.

40. Pagal Darbo kodekso (redakcija Nr. XII-2603, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 287 straipsnio 2 dalį, darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. <...> Darbo ginčų komisijos narius tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. <...> Darbo ginčų komisijos darbo reglamentą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Darbo ginčų komisijos pirmininkas atlieka tik darbo ginčų komisijos pirmininko pareigas. Darbo ginčo nagrinėjimo tvarka reglamentuota DK 285–298 straipsniais, taip pat Darbo ginčų komisijos nuostatais ir Darbo ginčų komisijos reglamentu. Pažymėtina, jog DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos nariams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka, taigi, darbo ginčų komisijos narių nepriklausomumo ir nešališkumo garantija darbo ginčo nagrinėjimo procese įgyvendinama užtikrinant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems darbo ginčų komisijos nešališkumu, pareikšti darbo ginčų komisijos nariui (nariams) nušalinimą.

41. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde suformuluotus klausimus (nutarties 15 punktas), nustatė, jog pareiškėjas kėlė klausimą dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų nagrinėjant jo darbo bylą ir priimto sprendimo teisėtumo (skundo 2, 8 ir 9 punktai) bei prašė suteikti konsultaciją darbo įstatymų taikymo klausimais (skundo 1, 3 ,4–7, 10 punktai).

42. Vertinant Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad VDI Alytaus skyriaus vedėjui yra pavaldus Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos skyrius dėl Darbo ginčų komisijos narių veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą (nutarties 41 punktas), nors Darbo ginčų komisijos veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, tačiau Darbo ginčų komisijos priimti sprendimai yra skundžiami tiesiogiai bendrosios kompetencijos teismui, tuo tarpu dėl Darbo ginčų komisijos narių veiksmų teisėtumo yra numatyta teisė kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nurodant komisijos nario nušalinimo ir (ar) priklausomumo pagrindus ir tvarką (DK 293 str. 1 d.).

43. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde suformuluotą reikalavimą (nutarties 15 punktas), bei tai, jog dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo teisėtumo bei Darbo ginčų komisijos narių veiksmų teisėtumo, pareiškėjas kreipėsi ne Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o kreipėsi į VDI Alytaus skyrių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad VDI Alytaus skyriui nesuteikta teisė vertinti bei spręsti dėl Darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo.

44. Pareiškėjas teigia, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundu kreipėsi į atsakovą kad jis atliktų UAB „Lorem“ patikrinimą, tačiau darbdavio patikrinimas dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų atliktas nebuvo. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas dėl UAB „Lorem“ patikrinimo nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymu „Dėl neteisėtų Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos narių veiksmų ištyrimo“ kreipėsi į VDI Alytaus skyrių dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. DGKS-3344, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas į VDI Alytaus skyrių kreipėsi dėl UAB „Lorem“ patikrinimo, o ne dėl Ginčo komisijos narių veiksmų ištyrimo.

45. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą Nr. SD-25-10800 pasirašė VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas J. G., tačiau tuo metu VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja buvo I. J.. Atsakovas teigia, kad atsakymo pateikimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pareigas ėjo J. G., o nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. į šias pareigas buvo perkelta I. J.. Atsižvelgiant į tai, jog atsakymo pareiškėjui pateikimo metu VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pareigas ėjo J. G., teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pateiktas atsakymas buvo pasirašytas kompetentingo asmens.

46. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo teisingam bylos išnagrinėjimui teisingumo ir teisėtumo prasme.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą atsakymą pateikė Valstybinė darbo inspekcija. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tai, kad atsakymą pareiškėjui pateikė ne VDI Alytaus teritorinis skyrius, o VDI, nesudaro pagrindo pripažinti Alytaus teritorinis skyrius neteisėtų veiksmų dėl ko turėtų kilti valdžios institucijos civilinė atsakomybė.

49. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas patikrino ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas