316ee8d077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-549/2012

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01001-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 4 d. A. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 18.40 val., Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas) ir kliudė šalikelėje stovintį kitą automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. A. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. nutarimu A. A. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 18.40 val., Ukmergės rajone, Pabaisko kaime, vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą šalikelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadino, ko neneigė ir pats A. A.. Tačiau pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, ar nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį vairavo būdamas neblaivus, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nepavyko paneigti jo iškeltos versijos, jog alkoholį asmuo vartojo jau po eismo įvykio. Atkreipė dėmesį, kad A. A. parodymus patvirtina liudytojų P. K. ir A. P. bei iš dalies policijos pareigūno parodymai. Atsižvelgęs į tai, teismas visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir jo veiką perkvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad teismui pakako įrodymų, jog A. A. 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 18.40 val., Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą šalikelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadino, kadangi to neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog A. A. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau įvykio vietoje nepasiliko ir sąmoningai po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, todėl padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Pažymi, kad nagrinėjamo įvykio metu nematė ir nesuvokė kliudęs kitą automobilį, o apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Taip pat pabrėžia, jog liudytojas P. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad automobilių kontaktas nebuvo lydimas didelio garso, be to, nenurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų pristabdęs savo vairuojamą automobilį ar pažiūrėjęs į nukentėjusiojo pusę. Atkreipia dėmesį, kad patys policijos pareigūnai asmens veikos nekvalifikavo kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, t. y. laikėsi pozicijos, jog A. A. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Atsižvelgęs į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia sąmoningai po eismo įvykio vartojęs alkoholį. Taip pat teigia, kad Institucijos apeliacinis skundas paduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio nuostatas, kadangi prie skundo nepridėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliojimas Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkui atlikti atitinkamus procesinius veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. A. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką perkvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei padarė nepagrįstą išvadą. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia nagrinėjamo įvykio metu kliudęs kitą automobilį, be to, savo pirminiame rašytiniame paaiškinime A. A. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs alkoholio (b. l. 9). Aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš karto po įvykio prisipažino automobilį vairavęs būdamas neblaivus, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 27), patvirtino ir Institucijos pareigūnas M.

A. (b. l. 32). Be to, nukentėjusysis P. Š., taip pat būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 26), apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš pradžių pareigūnams teigė, jog automobilį vairavo jo žmona (b. l. 31-32). Taip pat pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas yra 18.40 val. (b. l. 2). Analogiškas laikas nurodytas ir pirminiuose rašytiniuose nukentėjusiojo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimuose (b. l. 8, 9).

Iš Institucijos pareigūno M. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusysis į policijos pareigūnus dėl nagrinėjamo eismo įvykio kreipėsi būtent minėtu laiku, t. y. 18.40 val., o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens blaivumo testas buvo atliktas 18.53 val. (b. l. 4). Tuo tarpu liudytojai P. K. ir A. P., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, irgi būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 28, 29), nurodė, kad su A. A. susitiko apie 16 val., vartojo alkoholį ir maždaug už 1 val., t. y. po 17 val., išsiskirstė (b. l. 33-34).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, pažymėtina, kad nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri, be kita ko, numato atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau teismas dėl to taip pat nepasisakė.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Institucijos apeliacinis skundas buvo paduotas nepažeidžiant ABTĮ 49 straipsnio nuostatų, kadangi nagrinėjamu atveju bylos šalimi yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas, o ne Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą pasirašė šios Institucijos viršininkas, o ne jo įgaliotas asmuo, todėl jokio įgaliojimo pateikti nereikėjo. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą keliamos abejonės dėl apeliacinio skundo padavimo tvarkos pažeidimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nagrinėjant A. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo tinkamai ištirti bei įvertinti visi bylai reikšmingi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas