A-444-2387-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2387/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 20

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aksamit ir ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aksamit ir ko“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. ATK2-75/11 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 22-23), už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 29 straipsnio 4 dalyje, uždaroji akcinė bendrovė „Aksamit ir ko“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) nubaudė 10 000 Lt bauda.

Bendrovė nubausta už tai, kad jai priklausančiame bare adresu, Pagirių g. 13, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus raj., 2011 m. spalio 12 d. patikrinimo metu rasta reklaminė medžiaga, t. y. virš įėjimo (iš lauko pusės) į barą ant pastato sienos buvo pakabintas apie 25 x 50 cm dydžio, iš stiklo pagamintas juodos spalvos skydas, ant kurio paviršiaus pritvirtinta baltos spalvos stilizuota karūna, žemiau pateiktas pritvirtintas užrašas – „SOBIESKI“. Skydas prijungtas laidais prie elektros tinklo, pateikti tekstiniai, grafiniai ir vaizdiniai sprendimai yra šviečiantys.

Pareiškėjas, nesutikdama su skirta nuobauda, skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. ATK2-75/11 taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Nesutikimą su priimtu Nutarimu grindžia nurodydamas aplinkybę, jog šiuo atveju nebuvo galimybės nustatyti, ar reklama buvo skirta leidžiamiems reklamuoti išorinėje reklamoje alkoholiniams gėrimams, ar draudžiamiems, nes pavaizduotas reklamoje prekės ženklas yra įregistruotas tiek leidžiamiems, tiek draudžiamiems alkoholiniams gėrimams reklamuoti. Nesutiko su atsakovo argumentais, jog nesant galimybės nustatyti, kokius alkoholinius gėrimus reklamuoja šis stendas, buvo pasirinktas variantas, kad tai galėtų būti reklamuojami alkoholiniai gėrimai, kurių reklama yra draudžiama. Mano, jog esant tokioms abejonėms, jos turėjo būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Nurodė, jog minėto prekės ženklo iškabą Bendrovei pateikė alkoholinių gėrimų tiekėjas, kuris, be kita ko, užtikrino, jog tai tikrai nėra alkoholio reklama. Pažymėjo, jog dėl tokio neapdairumo ir pasitikėjimo tiekėju nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta, kad šio nesusipratimo nebūtų, jeigu Bendrovė būtų ryžtingiau atmetusi tiekėjo pasiūlymą panaudoti iškabą.

Atkreipė dėmesį, jog Bendrovė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi įsigijusi nuo 2002 metų, tuo tarpu Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas nustatytas tik pirmą kartą nuo licencijos įsigijimo. Be to, po atlikto patikrinimo, kuris įvyko 2011 m. spalio 12 d., reklaminis stendas buvo iš karto nuimtas ir jau nagrinėjant pažeidimą atsakovas buvo apie tai informuotas, ši aplinkybė yra pažymėta ir skundžiamame nutarime. Todėl mano, kad paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog ginčijamu atveju Bendrovei skirta bauda 10 000 Lt nėra adekvati padarytam pažeidimui, o be to, dėl pažeidimo pobūdžio abejoja ir pats atsakovas. Taip pat nurodė, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 25-32) matyti, kad Bendrovei 10 000 Lt bauda yra finansiškai nepakeliama, kadangi Bendrovė praėjusiais metais patyrė nuostolių, o sumokėjus tokio dydžio baudą Bendrovė bankrutuotų.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 77-80) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvus išorinės alkoholio reklamos, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, draudimas. Reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „SOBIESKI“ yra registruotas 1994 m. gruodžio 27 d. Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijoje, registracijos Nr. 629576, 33 klasėje – alkoholiniai spiritiniai gėrimai (išskyrus alų); 2004 m. gegužės 12 d. registruotas Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino registre, registracijos Nr. 003831245, 33 klasėje – alkoholiniai spiritiniai gėrimai, ypač spiritas, vynai, putojantys vynai. Minėta klasė apima tiek alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama su nustatytu įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, tiek alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama (degtinė, likeris, brendis, romas, viskis ir kt.). Pažymėjo, jog iš pateiktos reklamos turinio buvo negalima identifikuoti, kad yra reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, todėl nurodė, kad išorinėje reklamoje pateikus alkoholinių gėrimų, kurių išorinė reklama yra draudžiama, prekės ženklą, yra pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimas.

Nesutikdami su pareiškėjo skundo motyvais, jog iš pateiktos reklamos turinio buvo negalima identifikuoti, kad yra reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, nurodė, kad žodinis prekės ženklas „SOBIESKI“ yra registruotas alkoholiniu spiritiniu gėrimų (išskyrus alų) ir alkoholinių spiritinių gėrimų (ypač spiritas), vynų, putojančių vynų klasėje. Be to, šiuo prekės ženklu pažymėtą produkciją Lietuvoje gamina AB „Vilniaus degtinė“, kuri savo internetinėje svetainėje nurodo, kad su prekės ženklu „SOBIESKI“ yra gaminama degtinė, degtinės kokteiliai ir kiti alkoholiniai kokteiliai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad „SOBIESKI“ prekės ženklas atstovauja spiritinius alkoholinius gėrimus ir tokių alkoholinių gėrimų prekės ženklo pateikimas yra draudžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies prasme, Departamentas teisingai kvalifikavo pareiškėjo veiką ir taikė ekonominę sankciją.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog nesusipratimas įvykęs dėl tiekėjo kaltės, nes tiekėjas užtikrino, kad tai nėra reklama, bei tai, kad padaryta veika yra mažareikšmė ir nėra pavojinga visuomenei, paskirta bauda neadekvati pažeidimui ir Bendrovės veikla yra nuostolinga, nurodė, kad pateikti skundo argumentai nepanaikina padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies pažeidimo sudėties, nes tai, kad pareiškėjas yra atsakingas už paskleistą draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose šis teismas konstatavo, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso draudžiamos reklamos pateikimas, yra tinkami atsakomybės subjektai.

Atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimo visa šio reikalavimo apimtimi. Šiuo atveju pareiškėjas savo iniciatyva pateikė draudžiamą informaciją – reklaminę iškabą – ant išorinės prekybos vietos sienos, todėl už savo veiksmus privalo atsakyti įstatymų numatyta tvarka. Draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiškėjo diskrecija, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog veika yra mažareikšmė, nes pateikta alkoholinių gėrimų reklama yra prieinama labiausiai reklamos pažeidžiamai visuomenės grupei – paaugliams ir jaunimui. Todėl toks alkoholio reklamos poveikis paaugliams ir jaunimui neprognozuojamas, darantis labai didelę žalą.

Dėl paskirtos baudos dydžio pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nėra pagrįsti įrodymais, todėl skirta ekonominė sankcija yra proporcinga bei pagrįsta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. ATK2-75/11, kuriuo UAB „Aksamit ir ko“ (kodas 186185654) nubausta 10 000 Lt bauda, pakeitė ir skyrė ekonominę sankciją – 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, pabrėžė, jog pareiškėjas tiek skundo argumentais, tiek bylos dokumentais neįrodė, kad reklama buvo skirta reklamuoti būtent alkoholiniams gėrimams, leidžiamiems reklamuoti išorinėje reklamoje. Taip pat pažymėjo, kad iškaboje ir įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio sveikatą nebuvo (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalis).

Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti baudą iki minimumo, teismas, remdamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 ir 7 dalimis pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta 10 000 Lt bauda, kuris sudaro įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos sankcijos minimumą, vadinasi, visos atsakomybės taikymo aplinkybės atsakovo buvo traktuojamos pareiškėjo naudai.

Atsižvelgdamas į sunkią UAB „Aksamit ir ko“ finansinę padėtį, taip pat į aplinkybę, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, pašalino reklamos stendą iš karto po patikrinimo, gailisi dėl padaryto pažeidimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais teismas pripažino, kad 10 000 litų dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, bei jos dydį sumažino iki 5 000 Lt.

III. Pareiškėjas UAB „Aksamit ir ko“ apeliaciniu skundu (b. l. 104-105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1683-189/2012 ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų sumažinta Bendrovei skirta ekonominė sankcija, nesant galimybės nutraukti administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas pažymi, kad nesant galimybės nustatyti, kokius alkoholinius gėrimus reklamuoja šis stendas, atsakovas pasirinko variantą, kad tai galėtų būti alkoholiniai gėrimai, kurių reklama yra draudžiama, o pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovo išvada sutiko. Nesutinka su tokia teismo pozicija ir mano, kad abejonė dėl galimai padaryto pažeidimo šios kategorijos bylose neleistina, nes administracinė teisena prilyginama baudžiamajai teisenai ir tai reiškia, kad kvalifikuojant pažeidimą, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, jog nekiltų jokių abejonių dėl padaryto pažeidimo, o abejonės turėtų būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N9-990/2006, kurioje teismas nurodė, kad administraciniu teisės pažeidimu bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Mano, kad šios abejonės nebuvo pašalintos ir tai yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą ir administracinę teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti.

Taip pat mano, kad sumažinus baudą iki 5000 Lt, tokia bauda nėra adekvati padarytam pažeidimui ir tai nėra teisinga, nes sumokėti tokio dydžio baudą faktiškai neįmanoma. Teigia, kad sumažinus neadekvačią ekonominę sankciją administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, sumažinta sankcija bus adekvati padarytam pažeidimui ir atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111-112) prašo pareiškėjo UAB „Aksamit ir ko“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1683-189/2012.

Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų motyvų, kurių pagrindu būtų galima naikinti Departamento nutarimą ar pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pabrėžia, kad iš naujo atsiliepime į skundą pateiktais motyvais nepasisakys. Remdamasis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nemotyvuotas ir neargumentuotas, bet pagrįstas tik jo subjektyvia nuomone, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, o tai nesudaro juridinio pagrindo jį panaikinti. Pabrėžia, kad dėl pareiškėjo nurodytų lengvinančių aplinkybių Vilniaus apygardos administracinis teismas jau sumažino Departamento paskirtą baudą, todėl dar kartą ją mažinti vadovaujantis tapačiomis aplinkybėmis būtų neteisinga ir netikslinga, kadangi nagrinėjamu atveju skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo bei proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Bendrovei paskirtą 10 000 Lt dydžio baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pakeitė Nutarimo nutariamąją dalį, pakeisdamas ekonominės sankcijos dydį, ir už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą Bendrovei skyrė 5 000 Lt baudą.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pagrįstai Nutarimu nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies įtvirtinto draudimo pažeidimą. Pareiškėjas taip pat iš esmės neginčijo šios aplinkybės, tiek Tarnybai, tiek ir teismui nurodydamas, jog pažeidimą pripažįsta, dėl jo gailisi, bei prašė tai vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taip pat pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu nurodytose Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatose įtvirtintą draudimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisakys.

Ginčo išsprendimui aktualios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 34 straipsnio 6 dalis nustatė, jog už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda. Remiantis to paties straipsnio 7 dalimi, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Taigi, Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai įtvirtina teismo teisę skirti mažesnę, nei atitinkamose Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatose nustatyta minimali baudą, tačiau pažymėtina, jog toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba, skirdama Bendrovei 10 000 Lt baudą, atsižvelgdama į tai, kad Bendrovė tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, o tai laikytina Bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (b.l. 23), skirtinos baudos dydį apskaičiavo mažindama nuo baudos vidurkio iki minimumo, ir skyrė minimalią Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalį numatytą baudą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, papildomai atsižvelgdamas į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio nuostatas pareiškėjas pažeidė pirmą kartą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas suprato draudžiamos reklamos skleidimo priešingumą teisei, jos pavojingumą, ėmėsi priemonių išvengti tokių pažeidimų ateityje, gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgdamas į įmonės finansinį pajėgumą, į tai, kad net minimalios baudos skyrimas šiuo atveju laikytinas neteisingu, nes tai būtų neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir įmonės turtinei padėčiai, nutarė Bendrovei skirtą baudą sumažinti iki 5 000 Lt, t. y. skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui skirtą baudą. Kaip jau minėta, pareiškėjui skiriant minimalią Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatytą sankciją, jau buvo atsižvelgta į tai, kad Bendrovė tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą. Atitinkamai pirmosios instancijos teisme jau buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo finansine padėtimi, paskirtos baudos dydžio neproporcingumu padarytam pažeidimui, atsižvelgta į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, o pareiškėjas ėmėsi priemonių, siekdamas išvengti tokių pažeidimų padarymo ateityje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su atliktu nurodytų aplinkybių įvertinimu skirtinos baudos dydžio atžvilgiu ir sprendžia, jog nėra pagrindo pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir atitinkamai papildomai mažinti pareiškėjui paskirtą baudą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A556-572/2009), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.

Kitaip tariant, skiriamos baudos dydis turi būti susijęs su visų nurodytų tikslų siekimu. Be to, nustatant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Priešingas aiškinimas ne tik nebūtų suderinamas su ekonominių sankcijų, skiriamų už Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų draudimų pažeidimą, prigimtimi, bet ir pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

Konstatuotina, kad paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, ji vertintina kaip proporcinga bei atitinkanti tiek Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, įstatyme įtvirtintus tikslus, tiek ir teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjas papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą mažinti jam paskirtos baudos dydį nenurodė, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui paskirtą baudą.

Pareiškėjas, teigdamas, jog jam skirta bauda turėtų būti papildomai sumažinta arba byla nutraukta, pažymi, kad nesant galimybės nustatyti, kokius alkoholinius gėrimus reklamuoja šis skydas, nepagrįstai buvo konstatuota, kad tai galėtų būti alkoholiniai gėrimai, kurių reklama yra draudžiama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais. Pabrėžtina, jog Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, veikiančiam atitinkamoje srityje bei talpinančiam alkoholio reklamą virš įėjimo į Bendrovei priklausantį barą, keliami papildomi reikalavimai, susiję su jo vykdomos veiklos atitikimu teisės aktų reikalavimams. Todėl šiuo atveju nėra svarbu tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prasme draudžiama pripažinta reklama virš įėjimo į pareiškėjui priklausantį barą buvo pakabinta informaciniais tikslais, kadangi pačiam pareiškėjui kilo pareiga užtikrinti jam priklausančio baro teritorijoje talpinamos reklamos atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aksamit ir ko“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius