Legislator Case Law & Legislation
2023-03-08 Nr. AB-5473-3-61-3-02722-2021-1 AI generated

2023-03-08 Nr. AB-5473-3-61-3-02722-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-03-08 Nr. AB-5473-3-61-3-02722-2021-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Trakų rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2023-03-08 Nr. AB-5473-3-61-3-02722-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK, Komisija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. KS-278 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-151-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02722-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.3; 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Trakų rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK, Komisija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. KS-278 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2019 m. balandžio 8 d. ji buvo Trakų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos narė. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trakų šilumos tinklai“ (toliau – ir Bendrovė) valdybos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu (Protokolo Nr. 15) buvo patvirtintas Konkurso UAB „Trakų šilumos tinklai“ vadovo pareigoms užimti organizavimo tvarkos aprašas ir paskelbtas konkursas. Ji dalyvavo šiame konkurse ir buvo paskelbta jo laimėtoja. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2021 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. SP-91 patenkino pareiškėjos prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos narės įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuo 2021 m. kovo 31 d. ji pradėjo eiti UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktorės pareigas (2021 m. kovo 29 d. UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 4). Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnį.

2.2. Priimdamas Sprendimą, atsakovas neatsižvelgė į nuo 2020 m. liepos 11 d. pakeistą Įstatymo 15 straipsnio teisinį reguliavimą. Iki 2020 m. liepos 11 d. galiojusi Įstatymo redakcija numatė, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti juridiniame asmenyje, su kurio veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus buvo tiesiogiai susijusios jo tarnybinės pareigos arba dėl kurio rengiant, svarstant ar priimant sprendimus jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Nuo 2020 m. liepos 11 d. galiojanti Įstatymo redakcija numato, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi, įstatymų leidėjas reikšmingai pakeitė teisinį reguliavimą, „dalyvavimą rengiant, svarstant ar priimant sprendimus“ pakeičiant į „sprendimų tiesioginį regimą, svarstymą ar priėmimą“. Iš skundžiamo Sprendimo teksto matyti, kad atsakovas vadovavosi negaliojančia Įstatymo redakcija. Atsakovas vertino ne, ar pareiškėja „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus“, o ar pareiškėja „dalyvavo“ šių sprendimų rengime priėmime ar svarstyme, nors „dalyvavimo“ požymio Įstatymas nenumato. Netinkamas (netinkamos redakcijos) Įstatymo taikymas lėmė nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą.

2.3. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ji tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, nes šiuos sprendimus rengė, svarstė ar priėmė ne ji, o kolegiali institucija – Savivaldybės taryba, kurioje ji aktyvaus vaidmens, susijusio su analizuojamu aktu, neturėjo. Tokių faktinių aplinkybių nėra nurodyta skundžiamame Sprendime, jos objektyviai neegzistuoja, išskyrus dalyvavimą tarybos posėdyje ir balsavimą, o atsakovas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kad ji tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus. Skirtingai nei iki 2020 m. liepos 11 d. galiojusioje Įstatymo redakcijoje, ginčo situacijai taikomoje redakcijoje apribojimai taikomi tik vienasmeniams organams (institucijoms). Kolegialaus organo (institucijos) atveju privalo būti nustatyti aktyvūs konkretaus asmens veiksmai (tiesioginis sprendimų rengimas, svarstymas ar priėmimas), o ne pasyvus „dalyvavimas“, kuris buvo pakankamas vadovaujantis iki 2020 m. liepos 11 d. galiojusia Įstatymo redakcija.

2.4. Nurodytus argumentus patvirtina Įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo) travaux préparatoires (parengiamieji darbai). Iš Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pagrindinis komitetas) išvados (2020 m. balandžio 1 d. Nr. 113-P-13) matyti, kad Lietuvos bankas pasiūlė keisti Įstatymo formuluotę iš „dalyvavo“ sprendimų rengime priėmime ar svarstyme į „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus“. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (pagrindinis komitetas) šiam Lietuvos banko pasiūlymui pritarė ir šis reikšmingai teisinį reguliavimą keičiantis (įstatymų leidėjo valia tikslingai asmenų ratą siaurinantis) įstatymo pakeitimas buvo priimtas.

2.5. Teisė pasirinkti darbą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Įstatymo 15 straipsnis įtvirtina specialiąją teisės normą, kuri apriboja šią konstitucinę asmens teisę. Nurodyti pažeidimai lemia tai, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja tikslams, kurių siekia įstatymų leidėjas, o pritaikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo. Ji neatsidūrė nei interesų konflikto, nei tuo labiau korupcijos požymių turinčioje situacijoje, todėl konstitucinės teisės pasirinkti darbą apribojimai, kuriuos jai nustatė atsakovas, neatitinka teisinio reguliavimo tikslų ir yra neproporcingi. Proporcingumo principo pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą.

2.6. Iš Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ 2 priedo 34 eilutės matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“, o tiksliau – renovuotų daugiabučių namų administravimui skirta 35 000 Eur. Šis sprendimas (finansavimas) yra tęstinio pobūdžio. UAB „Trakų šilumos tinklai“ pagrindinė veikla yra reguliuojama ir įmonė negali dengti savo kitų sąnaudų, nesusijusių su šildymo ir karšto vandens gamyba ir tiekimu, per reguliuojamos veiklos kainas. Todėl renovacijos programos vykdymas Bendrovei tapo finansine našta. Nuo 2019 m. Trakų rajono savivaldybė kasmet skiria UAB „Trakų šilumos tinklai“ deleguotai funkcijai vykdyti nustatyto dydžio fiksuotą tikslinę sumą – 35 000 Eur, kuri buvo apskaičiuota įvertinus realias pagrįstas įmonės patiriamas sąnaudas ir gaunamas pajamas daugiabučių namų renovacijos programos vykdymo eigoje. 2021 m. vasario 25 d. Trakų rajono savivaldybės posėdyje, tvirtinant 2021 m. savivaldybės biudžetą, buvo patvirtinta 2019 metais apskaičiuota fiksuota tęstinė tikslinė dotacija savivaldybės tarybos deleguotai funkcijai vykdyti, todėl pareiškėjos dalyvavimas svarstant ir priimant 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ nesukėlė nei tikras nei tariamas (menamas) interesų konfliktas, kadangi esminio sprendimo skirti UAB „Trakų šilumos tinklai“ 35 000 Eur per metus lėšas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai vykdyti (administruoti) priežastis buvo teisės aktų pasikeitimas ir tai įvyko prieš dvejus metus, t. y. 2019 metais. Viešai skelbiami sprendimai (2019 m. ir 2020 m.) patvirtina, jog UAB „Trakų šilumos tinklai“ jokių papildomų lėšų nebuvo skirta. Todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjos veiksmai negali būti traktuojami kaip „nuolaidų darymas“ UAB „Trakų šilumos tinklai“, joks viešasis interesas nėra pažeistas, jokių sąlygų plisti korupcijai neatsirado.

2.7. Analogiškai kaip ir dėl sprendimo Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“, sprendžiant dėl Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ buvo netinkamai išaiškinta Įstatymo sąvoka „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus“, Sprendimas neatitinka įstatymo tikslų, o nustatyti apribojimai yra neproporcingi. Trakų rajono savivaldybės taryba, nustatydama karšto vandens kainų dedamąsias dalis, negali nesivadovauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ patvirtina Karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), todėl tiek Trakų rajono savivaldybės administracijos, tiek Trakų rajono savivaldybės tarybos įgaliojimai šiuo atveju yra griežtai apriboti Metodikos principų ir yra formalūs. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ neatitinka Įstatymo 15 straipsnio požymių, nes šiuo sprendimu nebuvo atlikta jokia UAB „Trakų šilumos tinklai“ veiklos priežiūra ar kontrolė, nebuvo skirtos jokios lėšos (sprendimas nesusijęs su turtu), o tik nustatytos karšto vandens kainos dedamosios dalys, kurių negalima vertinti nei kaip priežiūros ar kontrolės (Trakų rajono savivaldybės taryba nevertino jokios UAB „Trakų šilumos tinklai“ veiklos), nei kaip lėšų skyrimo, nes už karšto vandens tiekimą sumoka vartotojai pagal bendrovės pateiktas sąskaitas. Ji, būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių kiltų akivaizdus ar tariamas interesų konfliktas, nes karšto vandens kainos nustatymas griežtai reglamentuojamas Metodikos ir tokiu sprendimu nėra kontroliuojama veikla ir taip pat nėra skiriama jokių lėšų UAB „Trakų šilumos tinklai“.

3. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. VTEK, atlikusi tyrimą, nustatė, jog Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. posėdyje buvo svarstomi ir priimti sprendimai Nr. SlE-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ ir Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“. Svarstant ir priimant (balsuojant) minėtus sprendimus, posėdyje dalyvavo ir Savivaldybės tarybos narė – pareiškėja. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 punktas nustato, kad viena iš savivaldybės tarybos nario pareigų yra dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose. Priimant minėtus sprendimus pareiškėja ėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigas, todėl 2021 m. vasario 25 d. posėdyje, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 punkto nuostatas, dalyvavo kaip Savivaldybės tarybos narė.

4.2. Viena iš aplinkybių, kurią būtina nustatyti, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, yra tai, ar eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai rėmė, svarstė ar priėmė atitinkamo pobūdžio sprendimus. VTEK nustatė, kad, vykdydama tarybos narės pareigas, pareiškėja dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimus Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14. VTEK Įstatymo nuostatų pažeidimą konstatavo ne todėl, kad pareiškėja dalyvavo (fiziškai) Savivaldybės tarybos posėdyje, kai buvo svarstomi ir priimami sprendimai Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14, tačiau todėl, kad, eidama savivaldybės tarybos narės pareigas (vykdydama jai suteiktus tarnybinius įgaliojimus), dalyvavo svarstant ir priimant minėtus sprendimus, t. y. dalyvavo sprendimų svarstymo ir priėmimo etapuose (teisėkūroje), o tai neabejotinai reiškia, jog ji svarstė ir priėmė šiuos sprendimus.

4.3. Įstatymo 15 straipsnio dispozicija nenustato, kad sprendimų rengimas, svarstymas ar priėmimas, turi būti individualus ir negali būti taikomas, kai sprendimai svarstomi ir priimami kolegialiuose subjektuose. Be to, Įstatymo 15 straipsnio formuluotė „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė“ reiškia, kad asmuo tai darė asmeniškai (be tarpininkų), t. y. šiuo atveju kaip Savivaldybės tarybos narė – pareiškėja. Savivaldybės tarybos nario dalyvavimas savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame svarstomi ir priimami sprendimai, turėtų būti suprantamas kaip tiesioginis sprendimų svarstymas ir tiesioginis balsavimas (sprendinių priėmimas). Todėl pareiškėja, eidama tarnybines pareigas, dalyvavo sprendimo svarstyme, Įstatymo 15 straipsnio kontekste tai reiškia, kad ji svarstė sprendimą ir dalyvavo jo priėmime.

4.4. Sprendime aiškiai išdėstyta ir motyvuota, kaip Sprendimas Nr. S1E-2 yra susijęs su UAB „Trakų šilumos tinklai“ finansavimu. Įstatymas nenustato išimčių dėl skirto finansavimo paskirties, lėšų naudojimo tik to subjekto, kuriam skirtas finansavimas, reikmėms, projektų ar veiklų, kurioms skiriamas finansavimas, pobūdžio ir trukmės (trumpalaikio ar tęstinio) ir pan. Taip pat nesvarbu, ar skiriamas finansavimas skirtas patirtoms išlaidoms kompensuoti. Įstatymas nenumato VTEK pareigos nustatyti, kokie yra subjektui skiriamo finansavimo motyvai, priežastys ir aplinkybės, nulėmusios lėšų skyrimo poreikį. Svarbus yra tik faktas, ar sprendimu yra skiriamos lėšos ir, ar tos lėšos yra iš valstybės / savivaldybės biudžeto / fondų. Esminės reikšmės turi tik tai, kad Sprendimas Nr. S1E-2 buvo būtinas teisinis pagrindas atitinkamam finansavimui skirti, o pareiškėja, eidama Savivaldybės tarybos narės pareigas, dalyvavo svarstant ir priimant minėtą sprendimą. Priimdama Sprendimą Komisija neprivalėjo nustatyti, ar pareiškėja neatsidūrė interesų konflikto, ar korupcijos požymių turinčioje situacijoje. Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas yra savarankiškas ir jo dispozicijoje nėra nustatyta, kad Komisija taip pat privalo išsiaiškinti, ar Savivaldybės tarybos narė, svarstydama ir priimdami Sprendimus Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14, turėjo asmeninių ketinimų, kuriuos norėjo realizuoti, pateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą ar sudarė prielaidas korupcijai sklisti.

4.5. Motyvai ir teisinis pagrindas, vadovaujantis kuriuo Komisija nusprendė siūlyti UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybai nutraukti darbo sutartį su J. J. yra aiškiai išdėstyti Sprendime. Komisija, nustačiusi, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė Įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, kurių esmė yra apribojimas dirbti, turėjo teisę siūlyti Bendrovės valdybai nutraukti su J. J. darbo sutartį.

4.6. Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovas netinkamai išaiškino „priežiūros“, „kontrolės“ bei „su turtu susijusio sprendimo“ sąvokos, tačiau iš esmės nepateikia motyvuotų paaiškinimų, kodėl 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ neatitinka Įstatymo 15 straipsnio požymių. VTEK Sprendime nuosekliai ir išsamiai išanalizavo teisėkūroje vartojamos priežiūros apibrėžimą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo reguliavimą, Šilumos kainų nustatymo metodiką. Minėto reguliavimo pagrindu VTEK padarė išvadą, kad sprendimas S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ yra susijęs ne tik su Bendrovės veiklos priežiūra, kontrole, bet ir turtu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį patenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą paaiškino, kad:

6.1. Pareiškėja jokių tiesioginių veiksmų neatliko, nes Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ skirta renovuotų daugiabučių namų administravimui 35 000 Eur, yra iš esmės tęstinio pobūdžio sprendimas, o pagrindinis sprendimas priimtas dar 2019 metais, kuomet UAB „Trakų šilumos tinklai“ atstovai kreipėsi į projekto vykdytoją – Trakų rajono savivaldybę, su pagrįstu prašymu kompensuoti trūkstamą dalį administravimo lėšų. Nuo 2019 m. Trakų rajono savivaldybė kasmet skiria UAB „Trakų šilumos tinklai“ deleguotai funkcijai vykdyti nustatyto dydžio fiksuotą tikslinę sumą – 35 000 Eur, kuri buvo apskaičiuota 2019 metais įvertinus realias pagrįstas įmonės patiriamas sąnaudas ir gaunamas pajamas daugiabučių namų renovacijos programos vykdymo eigoje, todėl pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. nerengė, nesvarstė ir nepriėmė jokio naujo sprendimo, kuris pakeistų prieš tai priimtus sprendimus.

6.2. Viena pagrindinių UAB „Trakų šilumos tinklai“ vykdomų veiklų yra reguliuojama centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo veikla. Be Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir eilės poįstatyminių aktų, reguliuojančių tokią veiklą, yra atskiras reguliavimas tokios veiklos kainodarai. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, kurios kompetencijoje yra šildymo ir karšto vandens kainodaros kontrolė ir priežiūra, 2009 m. liepos 21d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtino Metodiką. Metodikoje įtvirtinti karšto vandens nustatymo, derinimo ir kontrolės principai. Metodika yra privaloma visiems karšto vandens tiekėjams. Todėl savivaldybės taryba, nustatydama karšto vandens kainų dedamąsias dalis, negali nesivadovauti Metodika, todėl tiek Savivaldybės administracijos, tiek Savivaldybės tarybos įgaliojimai šiuo atveju yra griežtai apriboti Metodikos principų ir tėra formalūs.

6.3. Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ nepatenka į Įstatymo 15 straipsnyje nurodytus sprendimus, nes šiuo sprendimu nebuvo atlikta jokia UAB „Trakų šilumos tinklai“ veiklos priežiūra ar kontrolė, nebuvo skirtos jokios lėšos, o tik nustatytos karšto vandens kainos dedamosios dalys, kurių negalima vertinti nei kaip priežiūros ar kontrolės, nei kaip lėšų skyrimo, nes už karšto vandens tiekimą sumoka vartotojai pagal Bendrovės pateiktas sąskaitas, todėl Trakų rajono savivaldybė nesutinka su VTEK teiginiu, jog minėtas sprendimas susijęs su UAB „Trakų šilumos tinklai“ turtu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos J. J. skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų ir ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėja, būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, per paskutinius vienus metus iki įsidarbinimo UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktore, tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos priežiūra ar kontrole; sprendimus, kuriais Bendrovei buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus (Tarybos sprendimai Nr. S1E-2 ir Nr. SIE-14). Pareiškėja dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“. Šiuo sprendimu Savivaldybės taryba iš Savivaldybės biudžeto skyrė Bendrovei (programos ir asignavimų valdytojai) 35 000 Eur renovuotų daugiabučių administravimui. Viena iš Bendrovės veiklų – daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas ir administravimas. Nuo 2019 metų savivaldybė kasmet skiria Bendrovės deleguotai funkcijai vykdyti nustatyto dydžio fiksuotą tikslinę sumą – 35 000 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėja, eidama Savivaldybės tarybos narės pareigas per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai dalyvavusi svarstant ir priimant sprendimą, kuriuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ buvo skirta lėšų iš Savivaldybės biudžeto, ir nepraėjus vieniems metams nuo darbo Savivaldybėje pabaigos įsidarbinusi Bendrovėje, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad, dalyvaudama 2021 m. vasario 25 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant, balsuojant ir priimant sprendimus Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14, pareiškėja neinformavo tarybos narių, jog UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdyba 2021 m. vasario 23 d. pritarė jos skyrimui į Bendrovės direktorės pareigas.

10. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaudamasi UAB „Trakų šilumos tinklai“ skaičiuoja karšto vandens kainų dedamąsias, o Trakų rajono savivaldybės taryba jas nustato, teismas sprendė, kad minėtos dedamosios yra susijusios su būtinosiomis (pastoviomis ir kintančiomis) karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su Bendrovės turtu. Todėl Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. SIE-14 yra tiesiogiai susijęs su Bendrovės veiklos priežiūra, kontrole bei turtu, o pareiškėja, dalyvaudama svarstant ir priimant sprendimą Nr. S1E-14 ir nepraėjus vieniems metams nuo darbo Savivaldybėje pabaigos įsidarbinusi Bendrovėje, taip pat pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad dalyvavimas Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant, nėra pakankamas pagrindas Įstatymo 15 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Teismas vertino, kad pareiškėjos kaip Trakų rajono savivaldybės tarybos narės įgaliojimų vykdymas, dalyvaujant Savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant ir priimant Sprendimus Nr. SlE-2 ir Nr. S1E-14, reiškia, kad pareiškėja, kaip Savivaldybės tarybos narė svarstė minėtus sprendimus, už juos balsavo, jie buvo priimti, todėl ji tiesiogiai rengė, svarstė ir priėmė minėtus sprendimus.

12. Teismas konstatavo, kad Komisija tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo Įstatymo 15 straipsnio pažeidimą, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai pasiūlė Bendrovės valdybai nutraukti darbo sutartį su pareiškėja ir paprašė apie Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte pateikto siūlymo svarstymo rezultatus bei priimtus sprendimus per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos informuoti Komisiją. Teismas sprendė, kad Komisija neviršijo savo įgaliojimų, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos įsidarbinimas UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktore neatitinka Įstatymo 15 straipsnio nuostatų, nes valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė Įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, kurių esmė yra apribojimas dirbti, todėl turėjo teisę siūlyti Bendrovės valdybai nutraukti su pareiškėja darbo sutartį.

13. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 15 straipsnis, numatantis apribojimus dirbti pasibaigus tarnybai, neišskiria kokios nors asmenų grupės, kuriems šis ribojimas netaikomas ir tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiomis pasekmėmis – interesų konfliktu ar sprendimų priėmimu, turtiniu suinteresuotumu ir kt. Todėl pareiškėjos argumentus, kad jos atveju netaikomos Įstatymo 15 straipsnio nuostatos, teismas laikė nepagrįstais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių. Todėl pareiškėjai ginčijamu Sprendimu niekaip neribojama teisė laisvai pasirinkti darbą, turėti verslą, teisė į tinkamas, saugias bei sveikas darbo sąlygas, Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtina specialioji teisės norma neriboja šios pareiškėjos konstitucinės teisės.

14. Teismas darė išvadą, kad Komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. KS-278 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atmetė, taip pat netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai akcentuoja, kad:

16.1. Byloje ji kėlė teisės normų aiškinimo klausimus, susijusius su bylai aktualiais Įstatymo 15 straipsnio pakeitimais, parengiamąja Įstatymo 15 straipsnio pakeitimo medžiaga. Ji taip pat kėlė teisės normų aiškinimo klausimus, susijusius su konstitucinio proporcingumo principo taikymu ir jo įgyvendinimu taikant Įstatymo 15 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendime šie klausimai nėra analizuojami, o iš esmės tik apsiribota faktinių aplinkybių išdėstymu ir Įstatymo pažeidimo konstatavimu. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į teisingą procesą.

16.2. Teismas neatsižvelgė į jos nurodytus argumentus dėl nuo 2020 m. liepos 11 d. pakeisto Įstatymo 15 straipsnio teisinio reguliavimo. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad net ir iš lingvistinių skundžiamo Sprendimo formuluočių matyti, kad atsakovas vadovavosi negaliojančia Įstatymo redakcija. Atsakovas vertino ne faktinę aplinkybę, ar pareiškėja tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus (kaip to reikalavo aktuali Įstatymo redakcija), o ar pareiškėja „dalyvavo“ šių sprendimų rengime priėmime ar svarstyme (kaip tai numatė negaliojanti Įstatymo redakcija). Netinkamas (netinkamos redakcijos) Įstatymo taikymas lėmė nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą.

16.3. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ji „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus“, nes šiuos administracinius aktus rengė, svarstė ar priėmė ne pareiškėja, o kolegiali institucija – Savivaldybės taryba, kurioje pareiškėja aktyvaus vaidmens, susijusio su analizuojamais administraciniais aktais, neturėjo. Jokių faktinių aplinkybių, susijusių su kokiu nors aktyviu pareiškėjos vaidmeniu, nėra nurodyta ir skundžiamame sprendime (nes jos objektyviai neegzistuoja). Skirtingai nei iki 2020 m. liepos 11 d. galiojusioje Įstatymo redakcijoje, ginčo situacijai taikomoje redakcijoje apribojimai taikomi tik vienasmeniams organams (institucijoms). Kolegialaus organo (institucijos) atveju privalo būti nustatyti aktyvūs konkretaus asmens veiksmai (tiesioginis sprendimų rengimas, svarstymas ar priėmimas), o ne pasyvus „dalyvavimas“, kuris buvo pakankamas pagal iki 2020 m. liepos 11 d. galiojusią Įstatymo redakciją. Pirmosios instancijos teismas motyvuose nepaaiškino, kuo remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėja tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos skundo argumentų, kad atsakovo Sprendimas prieštarauja tikslams, kurių siekia įstatymų leidėjas, o pritaikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo. Proporcingumo principo pažeidimas sudarė savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą. Ji, būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių kiltų akivaizdus ar tariamas interesų konfliktas, nes karšto vandens kainos nustatymas griežtai reglamentuojamas Metodikos ir tokiu sprendimu nėra kontroliuojama veikla ir taip pat nėra skiriama jokių lėšų UAB „Trakų šilumos tinklai“. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad sprendimas dėl jos išrinkimo konkurso UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktoriaus pareigoms užimti nugalėtoja buvo priimtas 2021 m. vasario 23 d., o Savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2021 m. vasario 25 d., todėl pareiškėjai, neva atsiradę apribojimai pasirinkti darbą, visiškai neatitinka Įstatymo Aiškinamajame rašte nurodyto tikslo – išvengti situacijų, kai valstybės tarnautojai, atliekantys tiesioginę ūkio subjekto veiklos priežiūrą ar kontrolę, gali susikurti darbo vietą tame ūkio subjekte. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėja jau buvo oficialiai pripažinta konkurso laimėtoja, todėl ji net hipotetiškai negalėjo susikurti darbo vietos tame ūkio subjekte.

17. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai išdėstytos bylos faktinės aplinkybės bei pasisakyta dėl Sprendimo, kuriuo konstatuotas Įstatymo pažeidimas, pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinant faktinių aplinkybių atitiktį Įstatymo 15 straipsnio normoje įtvirtintai dispozicijai. Teismas neprivalėjo lyginti Įstatymo 15 straipsnio redakcijų, o tik pasisakyti, ar VTEK teisingai vertino pareiškėjos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, galiojusioms jos veikos padarymo metu, t. y. teismas vertino, ar pareiškėjos veika atitinka Įstatymo 15 straipsnio fabulą ir, ar jos dalyvavimas Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl atitinkamų sprendimų gali būti vertinamas kaip kad ji tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus.

18.2. Įstatymo 15 straipsnio dispozicija nenustato, kad sprendimų rengimas, svarstymas ar priėmimas, turi būti tik individualus ir negali būti taikomas, kai sprendimai svarstomi ir priimami kolegialiuose subjektuose, šiuo atveju Savivaldybės taryboje. Be to, Įstatymo 15 straipsnio formuluotė „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė“ reiškia, kad asmuo tai darė eidamas tarnybines pareigas, be tarpininkų, t. y. šiuo atveju kaip Savivaldybės tarybos narė J. J.. Savivaldybės tarybos nario dalyvavimas Savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame svarstomi ir priimami sprendimai, yra suprantamas kaip tiesioginis sprendimų svarstymas ir tiesioginis balsavimas (sprendimų priėmimas). J. J., eidama Savivaldybė tarybos narės pareigas, dalyvavo Sprendimų Nr. S1E-2 ir Nr. SI E-14 svarstymo procedūroje ir dėl jų balsavo, todėl ji tiesiogiai juos svarstė ir priėmė.

18.3. VTEK, realizuodama Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą teisę „siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo“ turėjo tik konstatuoti Įstatymo 15 straipsnio pažeidimą, t. y. pripažinti, kad pareiškėjos įsidarbinimas Bendrovėje neatitinka Įstatymo nuostatų. Konstatuodama Įstatymo 15 straipsnio pažeidimą, VTEK neprivalėjo tuo pačiu nustatyti, kad J. J., priimdama atitinkamus sprendimus pateko į interesų konflikto ar korupcijos požymių turinčią situaciją, siekė palankių Bendrovei sprendimų, susikūrė sau darbo vietą joje ir pan. Be to, Įstatymo 15 straipsnis nenumato VTEK pareigos nustatyti, kad sprendimai, susiję su Bendrove, turėjo būti tam tikro specifinio finansinio, turtinio ar priežiūros pobūdžio (pavyzdžiui, kad finansavimas turi būti atitinkamo dydžio ar tikslingumo; turtas turi būti ilgalaikis ar trumpalaikis; priežiūra turi pasireikšti per sankcijų / baudų skyrimą ar pan.). VTEK teisėtai ir pagrįstai nustatė sprendimų, dėl kurių pareiškėja balsavo Savivaldybės taryboje, finansinį, turtinį bei priežiūros aspektą, o motyvai yra išsamiai nurodyti tiek Sprendime, tiek atsiliepime pirmosios instancijos teismui. VTEK neturint galimybės siūlyti nutraukti darbo sutarties, sudarytos pažeidžiant Įstatymo nuostatas, reikštų, kad šio įstatymo 15 straipsnio norma taptų butaforine, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbę asmenys, nors ir būtų pripažinti pažeidę Įstatymo nuostatas, draudžiančias įsidarbinti atitinkame juridiniame asmenyje, tačiau ir toliau jame dirbtų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria teismo motyvams. Teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. KS-278, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnį.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

25. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 26 d. buvo Trakų rajono savivaldybės tarybos narė. Pareiškėja nuo 2021 m. kovo 31 d. pradėjo eiti UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktorės pareigas.

29. Trakų rajono savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriuo bendrovei iš savivaldybės biudžeto skirta 35 000 Eur. Trakų rajono savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“, susijusį su bendrovės veiklos priežiūra, kontrole ir turtu. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokole Nr. TP1E-1 užfiksuota, kad pareiškėja dalyvavo svarstant minėtus savivaldybės tarybos sprendimus ir dėl jų balsavo, abu sprendimai priimti bendru sutarimu (už -24, prieš-0, susilaikė-0, nebalsavo -0).

30. Ginčui aktualios redakcijos LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nurodyti valstybės politikai. LR Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti savivaldybės tarybos nariu yra valstybės politikai.

31. Taigi, pareiškėja, eidama savivaldybės tarybos nario pareigas, pateko į LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio reguliavimo sritį, todėl nustojusi eiti savivaldybės tarybos nario pareigas privalėjo laikytis Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų apribojimų.

32. Kaip minėta, pareiškėja dalyvavo Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame 2021 m. vasario 25 d. buvo priimti sprendimai Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ ir Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“, kuriais UAB Trakų šilumos tinklams iš savivaldybės biudžeto skirta 35 000 Eur bei išspręsti klausimai, susiję su bendrovės veiklos priežiūra, kontrole ir turtu. Pareiškėja dalyvavo svarstant minėtus savivaldybės tarybos sprendimus ir dėl jų balsavo, abu sprendimai priimti bendru sutarimu (už -24, prieš-0, susilaikė-0, nebalsavo -0).

33. Nurodytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėja tiesiogiai svarstė ir priėmė sprendimą, kuriuo juridiniam asmeniui UAB Trakų šilumos tinklams buvo skirta lėšų iš savivaldybės biudžeto, taip pat tiesiogiai svarstė ir priėmė sprendimą, susijusį su turtu, taip pat juridinio asmens veiklos priežiūra, kontrole. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėja, vadovaujantis LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, vienus metus negalėjo eiti pareigų UAB Trakų šilumos tinkluose. Nevykdžiusi šio įstatyme numatyto ribojimo, pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

34. Pareiškėjos argumentai, kad byloje aptariamus Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus priėmė kolegialus organas, kad ji tiesiogiai nedalyvavo rengiant, svarstant ir priimant minėtus sprendimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje nėra išskiriami sprendimus priimantys subjektai atsižvelgiant į jų dalyvių sudėtį, kas suponuoja, jog straipsnyje numatytas ribojimas taikomas tiek vienasmeniškai sprendimus priimantiems subjektams, tiek kolektyviai sprendimus priimantiems subjektams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja asmeniškai dalyvavo Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame 2021 m. vasario 25 d. buvo priimti sprendimai Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14, balsavo dėl jų priėmimo, todėl darytina išvada, jog pareiškėja tiesiogiai dalyvavo svarstant ir priimant aptariamus sprendimus.

35. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl priimtų sprendimų pobūdžio, t.y. kad jie yra tęstinio pobūdžio ar kad priimti remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta metodika. Pažymėtina, kad LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje yra konkrečiai nurodoma, kad aktualūs yra sprendimai, susiję su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimai, kuriais juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kiti su turtu susiję sprendimai. Taigi pats įstatymas apibrėžia sprendimų pobūdį, kuriuos priėmus taikomas ribojimas dėl galimybės įsidarbinti. Įstatymas nenumato galimybės diferencijuoti sprendimus atsižvelgiant į jų tęstinį pobūdį ar būtinumą juos priimti, atsižvelgiant į kitų institucijų sprendimus.

36. LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakovą, pripažinus, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, pateikti institucijos ar įstaigos, kurioje asmuo dirba vadovui, vieną iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų siūlymų. Nagrinėjamu atveju atsakovas vykdydamas įstatymo nuostatas įmonės vadovams pateikė siūlymą (siūlymas nutraukti darbo sutartį su pareiškėja) savo kompetencijos ribose ir atitinkantį įvertintą situaciją.

37. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė