3164a63e-fa89-4dbf-a581-312cb60d97dd · Kauno apygardos teismas

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-238/2015;Teisėja: Leonora Jakubauskienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00031-2014-0;                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo V.

K. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ kaltinamojo V. K. priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R.

Ž., Vilniaus teritorinei ligonių kasai 117,45 Lt turtinei žalai atlyginti, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 1736,80 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. K. pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 00.52 val. iki 05.36 val., tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame kambaryje, esančiame namo antrame aukÅ¡te, (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. M., panaudojęs fizinį smurtÄ â€“ jėga parvertęs ant sofos – lovos nukentėjusiÄ jÄ R.

Ž. ant nugaros, viena ranka jos rankÄ ties žastu prispaudęs prie lovos, o kitÄ jos rankÄ prispaudęs prie lovos koja, kita ranka numovė nukentėjusiajai R. Ž. žemyn kelnes kartu su kelnaitėmis, o nukentėjusiajai R. Ž. bandant prieÅ¡intis, iÅ¡trÅ«kti ir Å¡auktis pagalbos, sudavė ranka ne mažiau 10 smÅ«gių į veidÄ ir galvÄ , ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡iniame dilbyje, kairiame žaste, kairio dilbio – kairio rieÅ¡o srityje ir kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio junginėje, tokiu bÅ«du atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , rankomis jėga numovęs jai kelnes ir kelnaites, užgulęs savo kÅ«nu ir prispaudęs nukentėjusiÄ jÄ prie lovos, lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi – nukentėjusiÄ ja R.

Ž. prieÅ¡ jos valiÄ , jÄ išžagino.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. praÅ¡o pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nukentėjusiosios kraujyje buvo rasta 2,77 promilės alkoholio, be to, ji bet kada galėjo iÅ¡eiti namo. PraÅ¡o įsigilinti į visÄ bylos medžiagÄ , sumažinti bausmę ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistÄ sumÄ , kadangi tokios sumos neturi galimybės sumokėti, nes atlieka bausmę pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbo, taip pat į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiosios atsiprašė.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę. Nurodo, kad jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbo, taip pat į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiosios atsiprašė. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.Kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, Å¡ias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ Ä¯statymas priskiria prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnis).

Anksčiau V. K. net Å¡eÅ¡is kartus buvo teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau iÅ¡vadų iÅ¡ to nepadarė ir vėl įvykdė naujÄ sunkų nusikaltimÄ . V. K. buvo baustas administracine tvarka. Kolegija taip pat konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui.

V. K. nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis iÅ¡vadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti V.

K. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikÅ¡mę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 7 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3,5 metų, taigi, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu minėto straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .V. K. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.

Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad teismo nuosprendžio dalis dėl kaltės, veiksmų kvalifikavimo ir bausmės, teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Å¡i nuosprendžio dalis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma sumažinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistas 1736,80 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Å is praÅ¡ymas yra pagrįstas. Konstatuojama, kad LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-02 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos V. K. išlaidas iki 2014-07-03 sudaro 856,80 Lt (t. 3, b. l. 29). Taip pat iš patikslintos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-11-06 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos V. K. išlaidas iki 2014-11-07 sudaro 254,87 Eur (880 Lt) (t. 3, b. l. 120).

Pažymoje nurodoma, kad į patikslintoje pažymoje nurodytÄ valstybės naudai priteistinÄ sumÄ yra įskaičiuota pirminėje pažymoje nurodyta valstybės naudai priteistina suma. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iose pažymose nurodomas sumas sudėjo ir priteisė visÄ Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ V. K.. Taigi Å¡i nuosprendžio dalis keistina, sumažinant priteistÄ sumÄ iki 254,87 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteistina suma nėra akivaizdžiai per didelė.

Nors nuteistasis ir atlieka bausmę pataisos namuose, tačiau manytina, kad priteistos sumos dydis nesudarys jam neproporcingos naštos.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo yra neteisinga, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).Kauno apygardos teisme 2015 m. sausio 14 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam V.

K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo 77,24 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Å is praÅ¡ymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,                                                     n u t a r ė : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistų - 1736,80 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 254,87 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt keturių eurų 87 ct).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                 Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                               Rimas Å virinas                                                                                                                                                                                                    Algerdas UrbÅ¡ys